Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2355-359/2020 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo L. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismo posėdžio metu ieškovas J. K. paaiškino, kad su atsakovu sutarė dėl glaistymo ir dažymo darbų įkainio – 6,5 Eur už kvadratinį metrą, taip pat susitarė už medžiagas mokėti papildomai. Ieškovas atsakovui sumokėjo 850, 00 Eur – atliko tris pavedimus – iš pradžių sumokėjo už medžiagas, o vėliau du kartus atliko avansinius mokėjimus. Glaistymo ir dažymo darbai buvo atlikti netinkamai, todėl ieškovas tris kartus ragino atsakovą pašalinti atliktų darbų trūkumus, atsakovas taisė broką, tačiau darbų nebaigė ir juos reikėjo taisyti kitam meistrui. Ieškovas J. K. prašė priteisti pusę atsakovui V. M. sumokėtos sumos – 400, 00 Eur.

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad su ieškovu susitarė dėl glaistymo ir dažymo darbų, kampų dėjimo darbų, grotelių keitimo darbų, angokraščių apdailos. Pripažino, kad ieškovas sumokėjo 850,00 Eur, nurodė, kad sutartus darbus atliko tinkamai, o ieškovas buvo priekabus ir reiškė pretenzijas dėl išteplioto lango, puskampių suvedimo su siena, todėl atsakovas kelis kartus darbus taisė.

Trečiasis asmuo L. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, neatliko jokių logiškų skaičiavimų. Teismas, analizuodamas ir vertindamas medžiagų įsigijimo kainą, visiškai nevertino dažų įsigijimo kainos, nors byloje nėra n; vieno įrodymo, kad dažus pirko ieškovas.

Teismas dėl nesuprantamų priežasčių priteistinas sumas vertina ieškovo naudai, neatsižvelgdamas į detalų atsakovo pateiktą apskaičiavimą.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertina žodį „pataisymas“, kuris jokiais būdais nereiškia, kad darbai atlikti blogai. Atsakovas nepripažino, kad darbus atliko nekokybiškai. Ieškovo pakviestas liudytojas yra tiesioginis atsakovo konkurentas, jis nėra ekspertas, todėl teismas turėjo jo parodymus vertinti kritiškai.

Ieškovas, norėdamas įrodyti, kad darbai atlikti nekokybiškai, turėjo kreiptis į antstolį, kuris užfiksuotų faktines aplinkybes, o vėliau į nepriklausomą ekspertą, kuris būtų įvertinęs atliktų darbų trūkumų mastą ir ištaisymo kainą. Nors teismas matė bei konstatavo, kad jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų nėra, vis tiek aplinkybes vertino ieškovo naudai.

Jei ieškovas negali pagrįsti prašomos priteisti sumos dydžio, negali nurodyti, kokią sumą išleido neva kitam meistrui, neaišku, kokiu pagrindu teismas, nors ir iš dalies, patenkino ieškinį.

Šiuo atveju teismas apgynė nesąžiningos šalies interesus. Ieškovas negalėjo pagrįsti ieškinyje nurodytų sumų ir labiausiai tikėtina, kad jokio kito meistro nesamdė, jokių papildomų išlaidų nepatyrė, o liudytoją atsivedė tik tam, kad sustiprintų savo poziciją, kadangi jokio rašytinio ar kito svaraus įrodymo pateikti neturi.

Už sumokėtus pinigus paslauga nebuvo gauta, darbai nebuvo priimti. Darbų metu nėra tikslo vertinti kokybės, nes vertinama tik pagal galutinį rezultatą.

Dėl tikslių kainų ir išskaičiavimo nėra reikalo iš naujo skaičiuoti, nes žodinio susitarimo metu nebuvo tiksliai sutarta ir nebuvo įvardyti jokie kiti įkainiai už darbus, tik kvadratinio metro kaina – 6, 5 Eur ir langai, durys įskaičiuoti į bendrą plotą, todėl nereikia skaičiuoti už kampus ir kitus darbus. Pridedamas planas patvirtina, kad dažymo plotas yra 107,5 kv. m.

Teismo metu, kai V. M. buvo paklausta, ar jis vengė atsakomybės ir ar su juo buvo susisiekusi policija dėl šio ginčo, atsakovo atsakymas buvo neigiamas, nors tik po policijos pranešimo atsakovas pats susisiekė su ieškovu ir SMS žinutėmis susitarė dėl 400 Eur grąžinimo. Tai patvirtina policijos pateikti dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. K. pateikė naujus įrodymus – nuotraukas, buto planą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2019-03-12 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme, sprendžia, jog atsakovo teisės, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi pridėti naujus įrodymus, nebus pažeistos. Įrodymai nedidelės apimties, į elektroninę bylą pateikti prieš du mėnesius, atsakovui jų turinys žinomas, todėl papildomi įrodymai pridėtini prie bylos.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal žodinę statybos rangos sutartį.

Faktinės aplinkybės

Šalys pripažįsta, kad 2018 metų pabaigoje sudarė žodinę statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas V. M. (rangovas) įsipareigojo atlikti ieškovo J. K. (užsakovo) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), glaistymo ir dažymo darbus. Byloje nėra ginčo, kad užsakovas atliko išankstinius mokėjimus ir sumokėjo atsakovui 850, 00 Eur. Tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo dokumentai.

Ieškovas nurodo, kad sutarė dėl dažymo ir glaistymo darbų atlikimo kainos – 6, 5 Eur už kv. m ir apmokėjimo už rangovo pirktas medžiagas pagal pateiktus kvitus.

Atsakovas nurodo, kad susitarė dėl galutinės dabų kainos – 924, 40 Eur, nes susitarė dėl glaistymo ir dažymo darbų kainos – 624, 40 Eur, angokraščių apdailos 19 m – 133,00 Eur, apdailinių kampukų dėjimo 19 m – 57, 00 Eur, apdailinių puskampių dėjimo 30 m – 75 Eur, ventiliacijos grotelių įdėjimo – 35 Eur, iš viso: 924,40 Eur už atliktus darbus ir papildomai už tam sunaudotas medžiagas pagal atsakovo pateiktas sąskaitas ir kvitus.

Šalys nesutaria dėl atliktų darbų kokybės ir apmokėjimo už juos. Ieškovas įrodinėja, kad dažymo ir glaistymo darbai nebuvo pabaigti, atlikti nekokybiškai, atsakovas broko neištaisė, todėl ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo – 400 Eur, o atsakovas įrodinėja, kad atliko ne tik glaistymo ir dažymo, bet ir papildomus darbus – ventiliacijos angų, langų angokraščių, apdailos kampų ir puskampių dėjimas, todėl už atliktus darbus pats ieškovas liko skolingas 335 Eur.

Dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį

Vertinant apeliaciniame skunde iškeltų argumentų pagrįstumą faktinių ginčo aplinkybių kontekste pirmiausia pažymėtina, jog tam, kad būtų galima įvertinti, ar atsakovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, būtina tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir išsiaiškinti ginčo sutarties turinį. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teisinis nagrinėjamų santykių kvalifikavimas ir taikytinų įstatymų nustatymas – bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kuriai nedaro įtakos ginčo šalių pozicija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neginčija, kad pagal sutartį rangovas (atsakovas) įsipareigojo atlikti glaistymo, dažymo ir kt. apdailos darbus ieškovui priklausančiame bute. Taigi tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, atitinkamai šalių ginčui spręsti turi būti taikomi vartojimo rangos (6.672 – 6.680 straipsniai) ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai (6.681 – 6.704 straipsniai).

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai motyvavo poziciją dėl išvadų, kurias atsakovas apeliaciniame skunde įvardijo kaip nemotyvuotas. 2020-02-03 teismo posėdyje išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojo D. J. parodymus teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nekokybiškai atliko glaistymo ir dažymo darbus, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog už medžiagas atsakovas sumokėjo 134,60 Eur, taip pat tai, kad neabejotinai dažymo darbams atlikti reikalingi dažai, todėl tikėtina, kad už atliktus darbus ir dažus, atėmus išlaidas kitoms medžiagoms, ieškovas sumokėjo 715,40 Eur (850 – 134, 60 = 715,40).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, pažeisdamas CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, be jokio teisinio pagrindo siekia įrodinėjimo naštą perkelti išimtinai užsakovui. Apeliantas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad darbus pagal užsakovo užduotį atliko tinkamai, kreipėsi į užsakovą J. K. dėl darbų rezultato perdavimo-priėmimo ir įforminimo pagal aktą, kaip numato įstatymas (CK 6.694 straipsnio 4 d.). Priešingai, atsakovas V. M. pripažino, kad darbų perdavimo-priėmimo akto nesurašė. Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2019-03-12 Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esantys duomenys patvirtina, kad V. M. atliktų darbų ne tik neperdavė, jų neužbaigė, bet ir nebendradarbiavo su užsakovu – vengė susitikti ir neatsiliepė į jo skambučius. Nutarime nurodyta, jog atsakovas teigė, kad jo telefonas sugedo, todėl neturėjo galimybės susisiekti su užsakovu. V. M. pareigūnams nurodė, kad artimiausiu metu susisieks su J. K. ir susitars dėl darbų užbaigimo ar pinigų grąžinimo. Nutarime pažymėta, kad ieškovas J. K. patvirtino, jog statybininkas jam paskambino ir žadėjo susitarti dėl darbų užbaigimo ar pinigų grąžinimo artimiausiu metu.

Pažymėtina, kad šioje byloje apelianto pozicija dėl atliktų darbų iš esmės grindžiama vien tik paties atsakovo subjektyviu ginčo dalyko vertinimu, t. y. atsakovas V. M., teigdamas, kad glaistymo ir dažymo darbus ieškovo bute atliko tinkamai, neįrodinėjo savo teiginių pagrįstumo objektyviais duomenimis – tik subjektyvia nuomone, kad tai yra akivaizdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad pozicija grindžiama tik subjektyvia šalies, t. y. suinteresuoto bylos baigtimi asmens, nuomone, bet nėra ją patvirtinančių objektyvių duomenų, reiškia, kad tokia pozicija yra neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020). Atsakovui V. M. neįrodžius minėtos pozicijos, kuria grindžiami jo atsikirtimai į pareikštą ieškinį, tokia pozicija negali būti pagrindas atmesti ieškinį. Taigi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pakankamai aišku, jog atsakovo atsikirtimai, kad visus statybos rangos darbus ieškovo J. K. bute jis atliko tinkamai, buvo atmesti kaip neįrodyti.

1. Šios bylos kontekste aktualios CK 6.694 straipsnio 6 dalies, 6.695 straipsnio nuostatos numatančios rangovo atsakomybę už atliktų darbų kokybę ir užsakovo teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jų neįmanoma naudoti pagal paskirtį, o CK 6.678, 6.665 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju suteikia ieškovui teisę, nustačius jo bute atliktų glaistymo ir dažymo darbų trūkumus, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Ieškovas prašė priteisti atsakovo už netinkamai atliktus dažymo darbus sumokėtos 850 Eur kainos dalį – 400 Eur (47 procentai šalių sutartos darbų ir medžiagų kainos), teismas priteisė 250 Eur (29 procentai sutartinės kainos). Bylos medžiaga, šalių paaiškinimai ir liudytojo D. J. parodymai 2020-02-03 teismo posėdyje pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimą mažinti rangos darbų kainą 250 Eur (29 procentais) ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su galbūt didesne atsakovo nurodyta sutarties kaina (924, 40 Eur) ar vieno kv. m glaistymo ir dažymo darbų įkainiu, kuris pagal šalių paaiškinimus skiriasi tik 0,5 Eur, darbams atlikti panaudotų dažų kaina, kai ieškovui teko samdyti kitą rangovą glaistymo, dažymo darbams pabaigti ir nekokybiškai atliktiems pataisyti, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios apelianto teises, nes sutarties kaina sumažinta tik dvidešimt devyniais procentais, o ieškovas, samdydamas kitą rangovą, turėjo daug didesnių išlaidų. Tai patvirtina liudytojo D. J. parodymai 2020-02-03 teismo posėdyje dėl 10 Eur už kv. m dažymo darbų atlygio.

Įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 177, 183 straipsniai). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime yra išdėstyti išsamūs motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkina iš dalies, todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantas nepagrįstai bando suabsoliutinti ieškovo J. K. teiktų paaiškinimų reikšmę pirmosios instancijos teismui.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ignoravo jo argumentus ir, pažeisdamas proceso teisės normas dėl teismo sprendimo motyvavimo privalomumo, neatlikęs jokių skaičiavimų, apgynė nesąžiningos šalies interesus.

Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai ir teisingai įvertino visą nagrinėjamo ginčo išsprendimui svarbią bylos faktinių aplinkybių visumą, nepažeidė įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės. Todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.