- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-2257-657/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė (pran.)
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės teismo posėdyje, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-813/2013 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir pagerinimo išlaidų priteisimo, atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, turto ir nuostolių priteisimo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. M., R. M. ir R. F. ieškinį šalims dėl kreditorinių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp ieškovo V. M. ir atsakovės R. M. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 7, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl R. M. kaltės; nutraukus santuoką atsakovei R. M. nepalikti santuokinės pavardės – M.; butą (duomenys neskelbtini), natūra priteisti V. M., o R. M. už jo dalį priteisti piniginę kompensaciją 9447,23 Lt (30 000 Lt (t.y. ½ buto kainos) - 20 552,77 Lt, (t.y. 5916,19 už buto išlaikymą, ir 14 636,58 Lt už buto pagerinimą); įpareigoti R. M. per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pasiimti jos asmeninius daiktus, pažymėtus antstolio protokoluose; už kilnojamuosius daiktus, likusius pas V. M., R. M. priteisti 4462,50 Lt piniginę kompensaciją; viso R. M. priteisti 13 909,73 Lt kompensaciją (T.7, b.l. 156-162). Nurodė, kad su atsakove R. M. susituokė 2000-01-14, tačiau nuo 2007 metų šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Santuokoje bendrų vaikų neturi. Sutuoktiniai yra veiksnūs, darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas. Iki bendravimo su atsakove pradžios ir santuokos sudarymo ieškovui asmenine nuosavybe priklausė 98,22 kv.m bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 2007 gruodžio mėnesio, kai atsakovė išvyko iš namo gyventi kitur, ieškovas liko name gyventi vienas. Gyvendamas name, ieškovas iš savo asmeninių ir skolintų lėšų atliko namo rekonstrukciją. Atsakovė prie ginčo namo, kiemo statinių, tvoros ir garažo su rūsiu įsigijimo bei pagerinimo neprisidėjo nei pinigais, nei darbais, nes gyveno atskirai ir šalys bendro ūkio nevedė. Namo rekonstrukcijai ieškovas pasiskolino iš viso 111800,00 Lt, tame tarpe iš A. M. – 13800,00 Lt, iš R. M. – 40000,00 Lt, iš R. F. – 10000,00 Lt, iš V. F. – 40000,00 Lt. UAB „Palinkusi liepa“ pagal 2008-09-02 statybos rangos sutartį Nr. 08/09/01 yra neapmokėjęs 8000,00 Lt, todėl sutiko su trečiųjų asmenų pareikštais reikalavimais sutiko (T.3, b.l. 150-151).
Su atsakovės patikslintu priešieškiniu ieškovas sutiko iš dalies (T.6, b.l. 107-113). Nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ir šio nekilnojamojo turto padalijimo ir dalies kilnojamųjų daiktų padalijimo, kadangi dalies daiktų, tame tarpe ir automobilių iš viso nėra buvę.
Šalies argumentai
Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.3, b.l. 21-22; T.8, b.l. 6-9) bei patikslintu priešieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp atsakovės R. M. ir ieškovo V. M. dėl ieškovo kaltės; nutraukus santuoką atsakovei R. M. palikti santuokinę pavardę; įpareigoti ieškovą atiduoti atsakovei R. M. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 20600,00 Lt bei kilnojamąjį turtą arba atlyginti jų vertę pinigais, iš viso už 36589,00 Lt; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtus nuostolius dėl kito gyvenamojo būsto mokesčių sumokėjimo už laikotarpį nuo 2008-02-21 iki 2011-05-23, iš viso 15600,00 Lt ir visus kitus sekančius laikotarpius iki kol bus įvykdyta teismo nutartis, priimta šioje byloje, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 400,00 Lt; gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovo V. M. ir atsakovės R. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalinti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą padalinti jos siūloma tokia tvarka; priteisti atsakovei R. M. iš ieškovo V. M. 100 000,00 Lt neturtinės žalos; kreditoriaus AB banko „SNORAS“ kreditorinius reikalavimus, kurie susidarė atsakovės vardu, priteisti atsakovei R. M.; priteisti ieškovui V. M. ir atsakovei R. M. lygiomis dalimis 1247,62 Lt kredito sumą, o kadangi atsakovė minėtą sumą jau yra išmokėjusi, priteisti jos naudai iš ieškovo V. M. 623,81 Lt; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.6, b.l. 65-72). Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei nesutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, jog santuokos metu jis neįgijo jokio nekilnojamojo turto, o tik iš esmės pagerino savo asmeninę nuosavybę. Nurodė, kad su ieškovu pradėjo kartu gyventi jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš du metus iki santuokos, vedė bendrą ūkį. Sudarius santuoką atsakovė tiek savo ikisantuokinėmis lėšomis, tiek santuokos metu įgytomis lėšomis, savo darbu, bendrais ir atsakovei artimųjų dovanotais pinigais, dovanotomis statybinėmis medžiagomis, kartu su ieškovu vykdė jų gyvenamojo būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos ir rekonstrukcijos darbus, įsigijo namų apyvokos reikmenis, baldus, transporto priemones. Be to, didelės šeimos ir skolintos lėšos buvo naudojamos ieškovo darbinės kvalifikacijos kėlimui, jo karjerai. Nuo 2007 metų pradžios ieškovo elgesys pradėjo keistis, jis pasidarė grubus, agresyvus, naudojo psichologinį smurtą atsakovės ir jos dukrų atžvilgiu, sužinojo apie ieškovo neištikimybę, ieškovas neturėjo tikslo su atsakove gyventi santuokoje. Dėl santuokos iširimo atsakovė patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, išdavystę, stiprius emocinius sukėtimus, dėl pablogėjusios sveikatos negalėjo dirbti gerai apmokamo darbo, mokytis, neteko namų ir per visą gyvenimą sukurto gerovės, todėl dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas. Ieškovas 2007-09-12 už bendras šeimos lėšas nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą dukros R. F. vardu, todėl jis įtrauktinas į dalintino turto masę. Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas, buvusiai ieškovo žmonai V. M. sumokant kompensaciją, kuri sudarė daugiau nei ½ tuometinės namo vertės. Ginčo gyvenamasis namas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi kompensaciją V. M. atsakovė sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, o gyvendami santuokoje sutuoktiniai šį turtą iš esmės pagerino. Nurodė, kad negalėdama gyventi savo namuose, priverstinai turėjo mokėti nuomos mokestį ir žymiai brangesnius komunalinius mokesčius, todėl dėl ieškovo kaltės atsakovė patyrė 15200,00 Lt nuostolių, kurie atsakovei priteistini iš ieškovo. Į turto balansą įtrauktini 14000,00 Lt ieškovo gauti už be atsakovės žinios parduotą automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei priteistina ½ šios sumos. Santuokos metu įsigyta kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bendrai 394 264,00 Lt sumai, todėl dalinant po ½ kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 197 132,00 Lt. Pas ieškovą likusiu kilnojamuoju turtu bei gyvenamuoju namu, automobiliu naudojasi ieškovas, todėl šį turtą tikslinga jam priteisti natūra, o atsakovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 170 832,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Kadangi atsakovė viena padengė jų bendrą įsiskolinimą AB bankas „Snoras“, prašo priteisti iš ieškovo ½ šios sumos – 623,81 Lt. Už ieškovo veiksmais atsakovei sukeltą dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, patirtą insultą, dėl ko pablogėjo jos darbo galimybės, patyrė materialinių nuostolių, teko nutraukti studijas universitete, prašo priteisti jos naudai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą. Apie ieškovo asmenines skolas tretiesiems asmenims sužinojo tik iš ieškovo procesinių dokumentų. Įtraukdamas artimus asmenis kreditoriais į bylos nagrinėjimą, ieškovas siekia išvengti sąžiningų santuokos metu įgyto turto dalybų.
Atsakovė su trečiųjų asmenų pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atsakovės atžvilgiu jį atmesti (T.3, b.l. 152-153). Nurodė, kad nei vienas iš kreditorių su atsakove paskolos sutarčių nesudarė, dėl paskolos sąlygų nesitarė, atsakovei nėra žinoma, kada ir kokiu tikslu V. M. skolinosi iš trečiųjų asmenų pinigus ir kam jie buvo panaudoti.
Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais A. M., R. M. ir R. F. ieškiniu prašė, dalinant namą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jų paskolintus pinigus namo rekonstrukcijai, bei priteisti jų naudai iš šalių visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 13-15, T.4, b.l. 64-66). Nurodė, kad jų kreditoriniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su atsakovės R. M. priešieškiniu, kuriuo ji prašo gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti atsakovei už šio namo ½ dalį piniginę kompensaciją. Kadangi kreditoriai pinigus ieškovui skolino ginčo namo rekonstrukcijai, žinodami, kad namas priklauso V. M., esant atsakovės tokiam reikalavimui ir teismui patenkinus atsakovės priešieškinį, atitinkamai turi būti išspręstas ir kreditorių reikalavimas, piniginės lėšos jų naudai priteistos iš abiejų sutuoktinių, kadangi turtas buvo pagerintas iš kreditorių ieškovui paskolintų lėšų. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad ginčo namas yra V. M. asmenine nuosavybe, kreditorių paskolinti pinigai turėtų būti jiems priteisti tik iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką, sudarytą tarp V. M. ir R. M., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 7 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką ieškovui paliko M. pavardę, o atsakovei – M. pavardę; 3) padalino šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises sekančiai:
priteisė atsakovei R. M. nuosavybės teise natūra nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25300,00 Lt vertės; priteisė natūra iš ieškovo V. M. jos asmenine nuosavybės teise turėtą kilnojamąjį turtą: antikvarinę siuvimo mašiną „Singer“ 200,00 Lt vertės, įvairaus žanro knygas 550 vnt. 1100,00 Lt vertės, ant drobės aliejiniais dažais tapytą paveikslą „Viena kelyje“ 40,00 Lt vertės, 5-ių dalių prieškambario komplektą su antresolėmis buko spalvos 50,00 Lt vertės, auksinę grandinėlę smulkaus pynimo 319,00 Lt vertės, senovinius naujametinius kalėdinius spalvoto stiklo žaisliukus, pagamintus iki 1965 m., 40,00 Lt vertės, krištolinius stalo serviravimo indus – salotines 3 vnt. 210,00 Lt vertės, 6-ias vyno taures ir 6-is stikliukų komplektus raižyto krištolo 360,00 Lt vertės, tris krištolo vazas 150,00 Lt vertės, pietų servizą balto fajanso, puoštą rudų atspalvių gėlių motyvais 6-iems asmenims – 3-jų dydžių lėkštes po 6 vnt., prieskonių indelius 3 vnt., silkines 2 vnt., padažinę, salotinę, porcelianinius kavos servizus „Jiesia“ gamybos 2 vnt., servizų komplektiškumas – kavinukas, cukrinė, indelis grietinėlei, puodeliai, lėkštelė po puodeliu, deserto lėkštelė, skirta 6-iems asmenims, bendros vertės 30,00 Lt, kryželiu siuvinėtą A.S.Puškino portretą mediniuose rėmuose, pagamintą 1950 m., 50,00 Lt vertės, krištolinį šviestuvą 20,00 Lt vertės, medinius vienos kojos rudos spalvos gėlių stovus 2 vnt. 10,00 Lt vertės, medinį stalą ir du medinius 90 laipsnių kampu montuojamus suolus, šviesaus, natūralaus medžio 20,00 Lt (du suolai – 10 Lt, stalas – 10 Lt) vertės, šviesaus buko darbo stalą su 4 stalčių spintele 50,00 Lt vertės, tamsiai rudą raižytą medinę rūbų kabyklą 10,00 Lt vertės, nešlifuotus 800 g gintaro gabaliukus 320,00 Lt vertės, paveikslą „Kunigaikštienė Voroncova“ 5,00 Lt vertės, keramikinę vazą 50,00 Lt vertės, stalą-knygą 20,00 Lt vertės, pietų servizą „Luminarc“, kavos servizas Baltarusijos gamybos, ir 18 vnt. lėkščių, bendros vertės 27,00 Lt, bendros 3081,00 Lt vertės; priteisė iš ieškovo V. M. R. M. ½ dalį R. M. įvykdytos AB bankui „Snoras“ prievolės – 623,81 Lt; 13692,50 Lt kompensaciją už ½ dalį bendrų kilnojamųjų daiktų; 14 400,00 Lt patirtų nuostolių;priteisė ieškovui V. M. nuosavybės teise natūra kilnojamąjį turtą: prieškambario komplektą 50,00 Lt vertės, 5-ių lempų prieškambario šviestuvą 30,00 Lt vertės, užuolaidas ir karnizus prieškambario langui 10,00 Lt vertės, prieškambario lango roletus 10,00 Lt vertės, svetainės kambario užuolaidas, pagamintas pagal specialų užsakymą 3 langams 90,00 Lt vertės, karnizus svetainės kambariui 150,00 Lt vertės, roletus svetainės kambariui 3 vnt. 90,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą „Buržua“ 800,00 Lt vertės, svetainės kambario 6-ių dalių sekciją 700,00 Lt vertės, darbo stalą „Jūra“ 50,00 Lt vertės, pakabinamą lentyną spintą virš darbo stalo pagal individualų užsakymą 60,00 Lt vertės, pietų išskleidžiamą stalą, pagamintą pagal individualų užsakymą 400,00 Lt vertės, integruotą knygų lentyną 10,00 Lt vertės, virtuvės komplektą 2000,00 Lt vertės, dujinę kaitlentę 200,00 Lt vertės, elektrinę orkaitę 500,00 Lt vertės, garų surinkėją virš kaitlentės 250,00 Lt vertės, šaldytuvą „Beko“ 400,00 Lt vertės, akmens masės dvigubą kriauklę 350,00 Lt vertės, vandens maišytuvą 30,00 Lt vertės, užuolaidas virtuvėje 10,00 Lt vertės, karnizus virtuvės langui 20,00 Lt vertės, roletus virtuvėje 30,00 Lt vertės, virtuvinį stalą su dviem kėdėm su atlošais, 2 kėdėm be atlošų, 2 baro kėdėm 300,00 Lt vertės, virtuvinius indus, įrankius, interjero detales 40,00 Lt vertės, du karnizus miegamojo kambariui 60,00 Lt vertės, dvi naktines miegamojo užuolaidas 10,00 Lt vertės, miegamojo komplektą 250,00 Lt vertės, miegamojo šviestuvą 15,00 Lt vertės, miegamojo bra šviestuvus 2 vnt. 20,00 Lt vertės, skalbimo mašiną „Elektolux“ 400,00 Lt vertės, vonios baldus: spintelę, lentynėles, kabyklą 10,00 Lt vertės; tualeto inventorių (klozetą) 30,00 Lt vertės, biliardo stalą su priedais 800,00 Lt vertės, kampinį minkštų baldų komplektą 600,00 Lt vertės, roletus 2 vnt. 30,00 Lt vertės, ilgus medinius suolus 2 vnt. 10,00 Lt vertės, pirties veidrodį 15,00 Lt vertės, elektrinę žoliapjovę 150,00 Lt vertės, antikvarinį telefoną 40,00 Lt vertės, automobilio „Opel“, „VW Passat“, „Renault“ detales ir padangas 30,00 Lt vertės, žvejybos ir turizmo inventorių: 2 kėdutes, staliuką, batus, lietpalčius, dvi meškeres, du spiningus, du tinklus, sietelį žuvims, bučių, valtį ir kt. 35,00 Lt vertės; pirties reikmenis 300,00 Lt vertės, automobilį „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini) 4000,00 Lt vertės, pinigus 14000,00 Lt už automobilio „Citroen X 5“, v/n (duomenys neskelbtini) pardavimą, t.y. kilnojamojo turto bendrai 27385,00 Lt sumai;priteisė iš atsakovės R. M. ieškovui V. M. 12650,00 Lt kompensaciją už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2104,00 Lt ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo išlaidų už laikotarpį nuo 2007-09-12 iki 2011-08-31; nustatė V. M. ir R. M. po ½ dalį, t.y. po 11805,00 Lt vertės, turtines teises į šiuos daiktus: televizorių „Philips“ 2200,00 Lt vertės, namų kino sistemą „SC-HT855E-S“ 1060,00 Lt vertės, automobilinį šaldytuvą 350,00 Lt vertės, pinigus viso 20 000 Lt.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Patenkino trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus ir priteisė iš ieškovo V. M. trečiajam asmeniui A. M. 13800,00 Lt skolos ir 414,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui R. M. 40000,00 Lt skolos ir 1200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui R. F. 10000,00 Lt skolos ir 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų tarp jų nepaskirstė ir paliko kiekvieną šalį prie savo patirtų išlaidų bei priteisė iš ieškovo V. M. valstybei 431,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (T.11, b.l. 100-122).
Teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pakankamai duomenų neištikimybės faktams konstatuoti, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl vertino, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavęs, jog kalti yra abu sutuoktiniai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą atsakovei nepalikti santuokinės pavardės ir atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes teisė į neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą įstatyme nenumatyta. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo namo savininku tapo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, o ne pirkimo-padavimo sandorio pagrindu, ir sprendė R. M. prievolės įvykdymo už V. M. faktas neįrodytas. Atsakovei net ir įrodžius pinigų sumokėjimo ankstesnei sutuoktinei V. M. faktą, ji galėtų reikšti nebent kreditorinį reikalavimą V. M. tik dėl už jo prievolę sumokėtų pinigų grąžinimo CK 6.50 str. pagrindu, o ne dėl nuosavybės įgijimo. Atsakovės reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe nepatvirtina nei tam tikrų kilnojamųjų daiktų santuokos metu įgijimo faktai, nei pateikti įrodymai apie langų keitimą, paskaičiavimai, kas teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad turtas iš esmės buvo pagerintas. Teismas konstatavo, kad kitų įrodymų, patvirtinančių CK 3.90 straipsnyje numatytų teisinių sąlygų išpildymą, atsakovė nepateikė, o abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad faktiškai bendrą ūkį jos nustojo vesti dar 2007 m. ir nuo to laiko kartu negyvena. Nustatyta, kad namas iš esmės buvo rekonstruotas 2008-2009 m., tam tikslui ieškovas skolinosi pinigų iš trečiųjų asmenų, kurie šioje byloje reiškia savarankiškus reikalavimus. Šiuos ieškovo parodymus patvirtina gausūs rašytiniai įrodymai, ieškovo pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. 11/05-02, tam neprieštarauja ir teismo ekspertizės aktas. Todėl teismas atsakovės R. M. priešieškinio reikalavimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą ir sprendė, kad šis namas tarp šalių nedalintinas. Šalims nesutarus dėl buto, (duomenys neskelbtini), kainos, teismas šio buto rinkos kainą nustatė, atsižvelgęs į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje esančią (CK 3.119 str.) oficialią VĮ Registrų centro pagal unikalų numerį (duomenys neskelbtini) nurodytą rinkos kainą – 25300,00 Lt. Teismas, atsižvelgęs į jo nuomone esminę aplinkybę – atsakovės R. M. savo būsto neturėjimą, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais butą, (duomenys neskelbtini), natūra priteisė atsakovei R. M., kartu ją įpareigojant išmokėti ieškovui kompensaciją už ½ dalį buto. Spręsdamas dėl kitų kilnojamųjų daiktų tarp šalių padalijimo, teismas atsižvelgė į antstolio N. A. turto arešto aktuose vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/00610, įvardintus ir jo įkainuotus įvairius daiktus, surastus šeimos turtu laikomame name, (duomenys neskelbtini). Kadangi antstolio turto arešto aktai, surašyti vykdant minėtą teismo nutartį, yra oficialūs ir didesnę įrodomąją galią turintys rašytiniai įrodymai CPK 197 str. 2 d. prasme, teisėjų kolegija vadovavosi šiuose turto arešto aktuose esančiu daiktų įvardijimu ir jų įkainojimu, nes antstolis surado ne visus atsakovės priešieškinyje minimus bendrus sutuoktinių daiktus, o nurodytos bendrų daiktų vertės yra ženkliai per didelės, lyginant su antstolio įkainojimu. Ieškovas pripažino, kad pirties reikmenys yra 300,00 Lt vertės, todėl teismas sprendė, kad jis pripažino tiek šių pirties reikmenų egzistavimo faktą, tiek jų vertę, todėl šiuos reikmenis įtraukė į dalintino turto masę. Antstoliui sudarant turto arešto aktą, ieškovas paaiškino, kad kai kurie bendri sutuoktinių daiktai, nurodyti priešieškinyje, tame tarpe ir 20 000 Lt, iš tikrųjų egzistavo, jų vertės ieškovas neginčijo, bet nurodė, kad jie buvo pavogti. Teismas nustatė, kad vagystės faktą patvirtina Jonavos rajono PK pažyma, todėl dėl šių daiktų egzistavimo ir jų vertės ginčo nėra, o jų realiai nesant bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje ne dėl šalies kaltės, teismas pripažino šalims turtinę teisę į juos. Priešieškinyje nurodytus daiktus, kurių antstolis nesurado, teismas išbraukė iš dalintinų daiktų sąrašo, nes sprendė, kad atsakovė neįrodė šių daiktų egzistavimo fakto. Teismo nuomone, atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai dėl santuokos metu įgytų automobilių „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini) 4000,00 Lt vertės ir „Citroen X 5“, v/n (duomenys neskelbtini) liko nepaneigti, ieškovas V. M. teismui nenurodė jokių įtikinančių motyvų, dėl šių daiktų išbraukimo iš dalintino turto sąrašo, todėl teismas transporto priemonę „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini) bei pinigus, gautus už transporto priemonės „Citroen X 5“, v/n (duomenys neskelbtini) pardavimą, tarp sutuoktinių padalijo. Teismo vertinimu, dalijant šalių bendrąja jungtinės nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį turtą, jį tikslinga natūra priteisti jo faktiniam turėtojui ieškovui V. M., o iš jo R. M. priteisiant kompensaciją už ½ šio turto bei minėtos turtinės teisės dalį. Nustatęs, kad bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe turimo kilnojamojo turto bendra vertė yra 27385,00 Lt, o bendra abiejų sutuoktinių turtinė teisės į vagystės metu pagrobtus daiktus yra 23610,00 Lt, kilnojamuosius daiktus natūra priteisė ieškovo asmeninės nuosavybėn, o iš jo atsakovei priteisė kompensaciją už ½ šio turto dalį, t.y. 13 692,50 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovės R. M. priešieškinyje nurodyti jos asmenine nuosavybės teise turimi daiktai, kurie antstoliui sudarant turto arešto aktus buvo surasti ir jo įkainoti, iš ieškovo priteistini natūra R. M., o vykdymo proceso metu šių daiktų nesant, priteistina jų vertė pinigais. Teisėjų kolegija tenkino atsakovės R. M. priešieškinio reikalavimą dėl kreditoriui AB „Snoras“ jos įvykdytos prievolės padalijimo, nes prievolė įgyta 2004-01-21, o kadangi ji jau yra įvykdyta, tai R. M. pagrįstai reikalauja ½ prievolės įvykdymo dalies CK 6.9 straipsnio 1 dalies numatytu atgręžtinio reikalavimo pagrindu iš antrojo solidariąją atsakomybę turėjusio sutuoktinio. Teismas konstatavo, jog ieškovas AB „Panevėžio energija“ balansu įrodė, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo suteikta šiluminė energija už 4208,05 Lt. Šio buto priskyrimas bendrojon jungtinėn abiejų šalių nuosavybėn reiškia, kad šiomis išlaidomis turi dalintis abu savininkai, nes jų nebuvo įmanoma išvengti, todėl sprendė, kad šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkintinas ir jam iš atsakovės priteistina ½ buto šildymo išlaidų, t.y. 2104,00 Lt. Ieškovo pateikta AB „Panevėžio butų ūkis“ pažyma dėl buto komunalinių 1708,14 Lt išlaidų patyrimo nesudaro pagrindo jas dalinti, nes šias išlaidas patyrė butu besinaudoję asmenys, o ne atsakovė, kuri šiame bute niekada nebuvo ir nesilankė. Nors ieškovas V. M. teismui pateikė įrodymų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų 14363,58 Lt patyrimo, tačiau teismas šį reikalavimą atmetė, kadangi iš tikrųjų šias išlaidas patyrė ne lokalinėje sąmatoje ir produkto specifikacijoje minimas užsakovas R. F., bet ieškovas V. M.. Teismas rėmėsi Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimu, kur nustatyta, kad 2007-09-12 minėto buto savininku tapo V. M., o apsimestinio buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas, nepranešus sutuoktinei R. M., nepranešimas apie buto remonto išlaidų patyrimo būtinybę rodo V. M. nesąžiningumą ir siekį nuslėpti remonto sandorius nuo atsakovės. V. M. bendro sutuoktinų buto pagerinimo išlaidas patyrė be R. M. žinios, be jos sutikimo ir be jos patvirtinimo dėl pagerinimo sandorių sudarymo, todėl, teismo nuomone, jis negali reikalauti šių išlaidų atlyginimo. Vertindama atsakovės R. M. priešieškinio turinį, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovė nepareiškė reikalavimo dėl ieškovo V. M. asmeninio turto- namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų priteisimo. Atsakovė tiksliai nenurodė, neapskaičiavo ir įrodymais nepagrindė V. M. asmeninio turto pagerinimo dydžio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas V. M., faktiškai nuo 2007 m. rugsėjo mėn. jau negyvendamas su atsakove R. M., sudarė paskolų sutartis su trečiaisiais asmenimis, be sutuoktinės R. M. sutikimo, ji vėliau šių sutarčių nepatvirtino, todėl sprendė, kad šios paskolų sutartys buvo sudarytos ne šeimos interesais, o ieškovo V. M. asmenine nuosavybe turimo namo rekonstrukcijai, todėl sprendė, kad pagal trečiųjų asmenų reikalavimus turi atsakyti tik pinigines prievoles prisiėmęs vienas iš sutuoktinių – V. M.. Teismas konstatavo, kad nuo teismo 2008-06-09 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo iki priešieškinyje atsakovės R. M. nurodytos 2011-05-23 datos ieškovas atsakovei iš tikrųjų neleido patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, kitų nuosavybės teise turimų tinkamų gyventi patalpų R. M. neturėjo, todėl buvo priversta nuomotis kitą būstą. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytas 400,00 Lt per mėnesį išlaidų buto nuomai su komunalinėmis paslaugomis dydis yra pagrįstas ir įrodytas. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės prašomu priteisti nuomos išlaidų atlyginimo laikotarpiu, nes teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta 2008-06-09 ir dėl skubaus jos vykdymo įgijo teisinę galią, todėl būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojami nuostoliai. Priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iki 2011-05-23 liko nepaneigtas, todėl šį reikalavimą tenkino. Įvertinusi panašias bylos laimėjimo proporcijas teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos ir kiekviena šalis paliktina prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo:
Žemesnės instancijos teismas
- panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą dalyje dėl santuokos, sudarytos tarp V. M. ir R. M., įregistruotos (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 7, nutraukimo, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priimti naują sprendimą - santuoką, nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl V. M. kaltės ir priteisti iš ieškovo atsakovei 10 000,00 Lt neturtinės žalos;
- panaikinti sprendimą dalyje dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą - pripažinti, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui V. M. ir R. M. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir padalinti jį - ieškovui V. M. namą priteisti natūra, o atsakovei priteisti ½ namo vertės kompensaciją – 150 000,00 Lt, ½ nuo neinventorizuotų lauko statinių ir eksterjero elementų darbų piniginę kompensaciją – t.y. 8395,00 Lt. Teismas nepripažinus, jog namas su statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei ir ieškovui priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovė R. M. reiškia alternatyvų reikalavimą ir prašo priteisti atsakovei R. M. 16000,00 Lt, kuriuos atsakovė yra gavusi dovanų, ir perdavusi ieškovui bei 4200,00 Lt, kuriuos yra perdavusi ieškovui V. M., iš viso 20200,00 Lt sumą bei namo kapitaliniam remontui išleistų bendrų santuokinių lėšų ½ nuo 202 573,81 Lt sumos, t.y. 101 286,90 Lt piniginę kompensaciją;
- panaikinti sprendimą dalyje dėl priteisimo iš atsakovės ieškovui 2104,00 Lt ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo išlaidų už laikotarpį nuo 2007-09-12 iki 2011-08-31 ir priimti naują sprendimą – šį reikalavimą atmesti;
- panaikinti sprendimą dalyje dėl 14 400,00 Lt patirtų nuostolių priteisimo iš ieškovo atsakovei R. M. ir priimti naują sprendimą - priteisti iš ieškovo V. M. atsakovei R. M. 23 200,00 Lt patirtų nuostolių;
- priteisti atsakovės R. M. naudai iš ieškovo V. M. visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus apeliacinės instancijos teisme (T.11, b.l. 128-147).
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2013-03-18 atsakovės R. M. pateiktą patikslintą priešieškinį, nes juo buvo tikslinama nekilnojamojo turto vertė, į dalintino turto balansą įtrauktos piniginės lėšos, esančios ieškovo atsiskaitomosiose sąskaitose, sumažinti reikalavimai dėl neturtinės žalos dydžio, patikslinti reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo ir prievolių pobūdžio. Tokiu būdu teismas, atsisakymą priimti priešieškinį motyvuodamas kaip priešieškinio pagrindo ir dalyko keitimą, užkirto kelią atsakovei ginti savo pažeistas turtines teises įstatymo nustatyto tvarka, pažeidė jos teisę pateikti priešieškinį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, rungimosi bei šalių procesinių teisių lygybės principus.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Mano, kad teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų šiam klausimui aplinkybių bei tinkamai neištyrė byloje esančių įrodymų. Apeliantės nuomone, svarbu, kad su ieškovu gyveno nuo 1998 metų, kartu dirbo, ieškovas skolindavosi iš jos pinigų, ji išmokėjo buvusiai ieškovo sutuoktinei kompensaciją, vedė bendrą ūkį, atsakovės lėšomis ieškovas kėlė kvalifikaciją, kūrė verslaus žmogaus įvaizdį. Vėliau, nepaisant atsakovės atsidavimo savo sutuoktiniui V. M., ypatingo dėmesio namų gerbūvio puoselėjimui ir priežiūrai, sutuoktinis tapo agresyvus, nustojo nakvoti namuose, buvo neištikimas, be atsakovės žinios sudarinėjo sandorius, pradėjo naudoti fizinį ir psichologinį smurtą, neįsileido į namus, dėl tokio sutuoktinio elgesio atsakovė patyrė stiprius emocinius sukrėtimus, jai pašlijo sveikata, dėl ko nebegalėjo dirbti gerai apmokamo darbo, studijuoti, neteko namų ir per visą gyvenimą sukurtos gerovės. Šios aplinkybės rodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pripažinus, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, turėtų būti tenkinamas atsakovės prašymas dėl 10 000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo. Teigia, kad ieškovas pažemino R. M. kaip moterį, o persekiojama santuokinės neištikimybės fakto, netekusi namų ir viso turėto turto, negalėdama to išmesti iš galvos, susirgo depresija, dėl ko buvo priversta vartoti įvairius medikamentus, lankytis pas psichologą.
3. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantės nuomone, V. M. jokių piniginių lėšų neturėjo nei po santuokos su V. M. nutraukimo, nei šalims susituokus. Buvusiai ieškovo žmonai kompensacijai pagal taikos sutartį išmokėti pinigų, t.y. 20200,00 Lt sumą, davė atsakovė iš savo asmeninių lėšų, o faktą, kad ieškovas V. M. piniginių lėšų neturėjo įrodo ir 1999-06-03 turto arešto aktas, kuriame buvo aprašytas visas ieškovo V. M. turėtas turtas. Piniginių lėšų turto arešto akte nėra nurodyta. Teismas visiškai netyrė byloje esančių įrodymų ir dėl jų visiškai sprendime nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio nustatytą pareigą tirti visus byloje esančius įrodymus ir tik ištyrus juos vertinti ir dėl jų pasisakyti. Be to, minėtas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu, ką patvirtina byloje esantys įrodymai – prekių ar paslaugų pirkimo kvitai. Pažymi, kad šalys name gyveno apie 10 metų, kas savaime suponuoja išvadą, kad atsakovė skyrė didelę savo asmeninių lėšų namo priežiūrai, puoselėjimui, kt. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pateiktus klausimus ekspertui, o teismas neįvertino neinventorizuotų lauko statinių ir eksterjero elementų, kas sudaro 16 790,00 Lt.
4. Teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovės priteisė ½ buto šildymo išlaidų, t.y. 2104,00 Lt. Teigia, kas atsakovė nežinojo apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą, todėl mano, kad šias išlaidas ieškovui turi padengti tie asmenys, kurie gyveno bute.
Šalies argumentai
5. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai skaičiavo iš ieškovo priteistinus nuostolius, atsakovės patirtus dėl kito gyvenamojo būsto nuomos bei komunalinių mokesčių sumokėjimo, neteisingai nustatė laikotarpį ir nepagrįstai priteisė tik iki 2011-05-23, o ne iki tol kol įsiteisės teismo sprendimas ir ieškovas išmokės, atsakovei priklausančias kompensacijas, todėl priteistina suma turėtų būti padidinta iki 23 200,00 Lt.
6. Teigiama, kad teismas nesiaiškino, kokia yra kilnojamųjų daiktų vertė, kur yra jų buvimo vieta. Teismas, apeliantės nuomone, nebuvo aktyvus ir rėmėsi neišsamiu antstolio N. A. turto aprašu, neįtraukiant į jį visų daiktų, kurie buvo namuose ir išvardinti iš atminties atsakovė negalėjo, į aprašą neįtraukė daiktų buvusių bute (duomenys neskelbtini).
Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė visą eilę faktinių aplinkybių, ir tai ištaisyti galima tik betarpiškai išklausius ginčo šalių paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas V. M. nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas išanalizavus visas byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktu įrodymus (T.12, b.l. 28-30). Teigia, kad teismas teisingai konstatavo, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutinka su teismo nuomone, jog R. M. neįrodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, o taip pat sutinka su kitomis teismo priteistomis sumomis bei kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimu.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl žodinio nagrinėjimo. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovei buvo sudarytos galimybės pateikti visus jos manymu reikšmingus įrodymus, galinčius paneigti ieškinyje dėstomas aplinkybes ir patvirtinti priešieškinio aplinkybes. Byla teisme vyko nuo 2008 metų, atsakovė dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė savo argumentus ir galimai juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių nėra sutinkama su ieškinyje reiškiamais reikalavimais ir palaikomi priešieškinio reikalavimai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Šiuo konkrečiu apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarbių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškusi apeliantė R. M.. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas., todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas, nes nėra pagrindo daryti išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.
Dėl priešieškinio priėmimo. Apeliantė R. M. nurodo, kad teismas pažeidė jos teisę į teisminę gynybą, rungimosi, lygiateisiškumo, žodiškumo principus, nes nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl patikslinto priešieškinio priėmimo, todėl, pasak jos, netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Nors CPK 377 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio (atitinkamai ir priešieškinio) pagrindo ir dalyko keitimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau šios šalių procesinės teisės nėra absoliučios, jų įgyvendinimo tvarką bei ribas nustato CPK. Byloje nustatyta, kad pirmoje instancijoje procesas truko penkerius metus. Nors santuokos nutraukimo byla dėl pareikštų reikalavimų pobūdžio gali būti vertinama kaip sudėtinga, tačiau teisminis nagrinėjimas negali vykti nepateisinamai ilgai. Apeliantės priešieškinis priimtas 2009-03-27 (T.2, b.l. 50-54) ir tikslintas 2009-04-01 (T.1, b.l. 56-60), 2011-05-26 (T.6, b.l. 65-72), ekstertizės aktas teisme buvo gautas 2012-12-04 (T.10, b.l. 1), o atsakovė prašymą dėl patikslintų priešieškinio reikalavimų pateikė 2013-03-20, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti pateiktą priešieškinį, nes jis galėjo būti pateiktas anksčiau, nevilkinant proceso. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taupydamas teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų laiką, pagrįstai atsisakė priimti patikslintą priešieškinį. Teisėjų kolegija, pažymi, kad dėl visų apeliantės skunde nurodytų argumentų (dėl priešieškinio reikalavimų), teismas sprendime pasisakė, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo apribotos apeliantės teisės, pažeisti rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai.
Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos. Nustatyta, kad santuoka tarp ginčo šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 7 (T.1, b.l. 5). Pirmos instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė pripažinęs, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir prašo sprendimą šioje dalyje naikinti ir priimti priešingą sprendimą – pripažinti, jog santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais ir sprendžia, kad teismas sprendime išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės padarė tinkamai įvertinęs įrodymus.
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos) ar jo elgesys buvo nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2007; 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).
Kolegija, įvertinusi įrodymus, susijusius su ieškovo ir atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jų teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tarp šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įvertinus šalių nurodytas aplinkybes apie jų elgesį gyvenant šalims bendrai, byloje apklaustų liudytojų parodymus (T.9, b.l. 75-80) apie sutuoktinių elgesį, tiek jų bendravimo aplinkybes. Taip pat nesutiktina ir su atsakovės nuomone, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės, kadangi jis, nežinant atsakovei, įsigijo kitą butą, nes turto įgijimas savaime nėra pagrindas išvadai, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, juolab, kad pati atsakovė pripažįsta, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija vertindama byloje esančius įrodymus, t.y. atsakovės į bylą pateiktus medicininius įrašus apie jos sveikatos būklę (T.3, b.l. 35-40; T.5, b.l. 11-13), daro išvadą, kad šiuose medicininiuose įrašuose fiksuoti ieškovės nusiskundimai dėl sveikatos pablogėjimo, nuo 2009 m., kai patyrė insultą, tuo metu, kai šalys jau gyveno skyrium. Ankstesni ieškovės ligos istorijos įrašai nėra pateikti, nėra duomenų, kurie liudytų, jog iki minėtų įrašų atsiradimo, ji buvusi sveika ir kad būtent jos nurodytas sutuoktinio elgesys, o ne kiti faktoriai, turėjo įtakos jos sveikatos būklei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė teismui teigė, kad ieškovas prieš ją naudojo smurtą, tačiau iš ieškovo pareiškimo Jonavos rajono apylinkės teismui (T.2, b.l. 125-126), Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-09-23 nutarčių byloje Nr. PK-16-75-751/08 nustatyta, kad abu sutuoktiniai nevengė smurtinių veiksmų tarpusavio konfliktų metu (T.3, b.l. 67-68, T.6, b.l. 122). Kitų neginčijamų įrodymų apie ieškovo smurtavimą šeimoje byloje nėra pateikta, todėl ši atsakovės nurodyta aplinkybė nėra įrodyta ir pagrįsta. Tokiu būdu vertinant bylos įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės, nes abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, abu nedėjo pakankamai pastangų, kad išsaugoti šeimą, ir pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Netenkinus ieškovės reikalavimo nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu. Dėl nurodyto pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės prašomo padalinti nekilnojamojo turto priklausomybės. Byloje nustatyta, kad gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ieškovas V. M. asmeninėn nuosavybėn įgijo po santuokos nutraukimo, išmokėjęs buvusiai sutuoktinei V. M. kompensaciją, pagal 1999-07-16 patvirtintą taikos sutartį (T.1, b.l. 11; 109-112). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, kad atsakovė R. M. už V. M. įvykdė prievolę V. M. ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į ginčo namą (CPK 178 str.) ir atmeta kaip nepagrįstą reikalavimą priteisti 20 200,00 Lt sumokėtus per V. M. V. M..
Atsakovės teigimu, yra pagrindas pripažinti ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes jis buvo iš esmės pagerinti santuokos metu šalių lėšomis. CK 3.90 straipsnis nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), taigi atsakovė, siekdama, jog gyvenamasis namas, adresu Panerių g. 35, Jonavoje, būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, turėjo įrodyti iš esmės pagerinusi ginčo nekilnojamąjį turtą.
Atsakovė nurodė, ieškovas ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino, kad ginčo name buvo atliekami tam tikri darbai įrengtas dujinis katilas, pakeisti keli langai, keistos plytelės, grindys, pastatytas dušas, atliekami kiti remonto darbai. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 1997 metų (t.y. iki santuokos su atsakove sudarymo) gyvenamojo namo su priestatais, esančio (duomenys neskelbtini) bendras naudingas plotas buvo 98,22 kv.m, namas turėjo miesto vandentiekį, kanalizaciją, miesto centrinį šildymą (tokie duomenys fiksuojami nuo 1998 metų T.2, b.l. 72-82; T.4, b.l. 20-21, 80).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė R. M. reikalavimą dėl namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe iš esmės grindė paskaičiavimų lentele (T.1, b.l. 130-133), kurių didžioji dalis nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Teismo ekspertas, turto vertinimo ekspertizės akte pateikdamas išvadą, nurodė, kad pačių pagerinimo darbų nenustatė, o apskaičiuodamas pagerinimų vertę rėmėsi tik R. M. pateikta ir byloje esama informacija. Santuokos su atsakove metu buvo pakeistas dujinio katilas (T.1, b.l. 139-140), keli langai (T.1, b.l. 141, 143-144; 159), atskiri daiktai perkami pagal išperkamosios nuomos sutartis (T.4, b.l. 138-139), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino, kaip neesminį, o tik einamąjį (būtiną) namo pagerinimą, ir netaikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad apeliantė kaip lėšų panaudojimo faktus nurodo turto pardavimo sutartis, pinigų dovanojimą ir pan., tačiau iš šių sutarčių ir nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, jog gauti pinigai panaudoti remonto ar statybos darbams, juolab, kad namas iš esmės buvo rekonstruotas 2008-2009 m. Byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2008 m. balandžio mėnesį. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog daugiau kaip metai negyvena kartu su atsakove (T.1, b.l. 1-2), o atsakovė savo priešieškinyje taip pat tvirtino, jog santykiai su ieškovu pašlijo nuo 2007 metų pradžioje (T.1, b.l. 106-108; 126-129). Šalys ir teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad namo priežiūra ir einamasis tvarkymas buvo atliktas bendromis sutuoktinių lėšomis. Kitų įrodymų, patvirtinančių CK 3.90 str. numatytų teisinių sąlygų išpildymą atsakovė nepateikė. 2008 m. rudenį buvo pakeista stogo danga, pagaminti ir sumontuoti vidaus laiptai, namas apkaltas lentelėmis, pakeisti langai (T.3, b.l. 53-62; T.4, b.l. 101-115), tam tikslui ieškovas skolinosi pinigų iš trečiųjų asmenų, kurie šioje byloje reiškė savarankiškus reikalavimus. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis rašytiniais įrodymais, ieškovo pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. 11/05-02, teismo ekspertizės aktu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atlikti remontai būtų pagerinę ginčo turto vertę santuokos pabaigoje. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo redakcijas, galiojusias 2000-2007 metais, norint vykdyti kapitalinį statinio remontą, reikėjo gauti statybos leidimą (Statybos straipsnio 18 str., ar 23 str. 1 d.), o toks leidimas nereikalingas tik vykdant paprastąjį remontą. Atsakovė leidimo vykdyti kapitalinį remontą, namo rekonstrukcijos darbus nepateikė. 2000-02-25 atsakovė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl išduotų leidimų bei kitų statybą leidžiančių dokumentų namo, (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai kopijų pateikimo (T.2, b.l. 34), tačiau atsakovei nurodyta, kad tokie leidimai nebuvo išduoti (T.2, b.l. 70). Nors atsakovė teigia, kad name buvo pertvarkytos inžinerines sistemos, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog buvo pakeista daugiau kaip pusė bendrosios inžinerinės sistemos, o ne tam tikri darbai – vietoj vonios pastatant dušą, pakeičiant radiatorius ir kt.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad name atlikti remonto darbai, neleidžia pripažinti, kad R. M. savo lėšomis iš esmės pagerino V. M. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakovė ginčo mane pati gyveno, todėl atlikti remonto darbai jai taip pat buvo naudingi, jų rezultatu ji naudojosi beveik septynis metus. Nenustatęs atsakovės lėšomis ar darbu atliktų esminių pagerinimų, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti R. M. priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Nepripažinus gyvenamojo namo bendrąja jungtine nuosavybe, nėra pagrindo priteisti atsakovei kompensaciją už šį nekilnojamąjį turtą – 150 000,00 Lt ir 101 2186,90 Lt piniginę kompensaciją, už šio turto pagerinimą, kadangi byloje nėra įrodyta, kad namo apgerinimui buvo panaudota 202 573,81 Lt iš bendrų santuokinių lėšų (CPK 178 str.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, jog namų valdoje (duomenys neskelbtini) V. M. vardu daugiau nėra registruota jokių statinių, todėl apeliantės argumentus, kad teismas neįvertino neinventorizuotų lauko statinių ir eksterjero elementų, kas sudaro 16 790,00 Lt, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti kompensaciją už šį turtą.
Dėl turto padalijimo. Apeliantė nesutikdama su turto padalijimu, teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ½ buto šildymo išlaidų, nebuvo aktyvus, nesiaiškino, kokia yra kilnojamųjų daiktų vertė bei kur jie yra, ir rėmėsi tik neišsamiu antstolio N. A. turto aprašu, neįtraukiant į jį visų daiktų, kurie buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir bute (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kadangi atsakovė iš esmės neginčija turto padalijimo, tik nurodo, jog teismas nevisą santuokoje įgytą turtą įtraukė į dalintino turto balansą, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių skundo argumentų, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis AB „Panevėžio energija“ balansu (T.7, b.l. 170) nustatė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-09-12 iki 2011-08-31 buvo suteikta šiluminė energija už 4208,05 Lt ir sprendė, jog šio buto priskyrimas bendrojon jungtinėn abiejų šalių nuosavybėn reiškia, kad šiomis išlaidomis turi dalintis abu savininkai, nes jų nebuvo įmanoma išvengti ir priteisė iš atsakovės R. M. ieškovui ½ buto šildymo išlaidų, t.y. 2104,00 Lt. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė ieškovui kompensaciją už buto šildymą laikotarpiu nuo 2007-09-12 iki 2011-08-31, kadangi ji buto savininke tapo tik 2011-03-01, įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo nutarčiai dėl buto pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Sutinkamai su CK 1.95 straipsnio 1 dalimi pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Turtas įgytas santuokos metu abiejų ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d.), taigi pripažinus apsimestinį sandorį negaliojančiu ir pripažinus, kad butą V. M. įgijo 2007-09-12, abiems sutuoktiniams tenka pareiga šį turtą išlaikyti, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui ½ dalį šildymo išlaidų, sumokėtų per laikotarpį nuo 2007-09-12 iki 2011-08-31.
Apeliantė teigia, kad teismas nebuvo aktyvus, nesiaiškino, kokia yra kilnojamųjų daiktų vertė bei kur jie yra, ir rėmėsi tik neišsamiu antstolio N. A. turto aprašu, neįtraukiant į jį visų daiktų, kurie buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir bute (duomenys neskelbtini), kadangi ji rašydama priešieškinį galėjo neprisiminti visų buvusių daiktų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl kito - namų turto, išskyrus išvardintą ieškinyje ir priešieškinyje, padalijimo. Kadangi bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi patys sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), tai pati apeliantė turėjo tokį reikalavimą reikšti, jeigu jo nepareiškė antrasis sutuoktinis (ieškovas), nes ne tik jam ši pareiga tenka. Apeliantė klaidingai interpretuoja teismo tokio pobūdžio bylose vaidmenį. Teismo aktyvumo pareiga šeimos bylose negali būti suprantama kaip reikalavimų už šalį suformulavimas, priešingu atveju būtų paneigtas šalių dispozityvumo principo įgyvendinimas, suprantamas kaip laisvas disponavimas procesinėmis teisėmis. Teismas yra saistomas šalių pasiūlymų dėl turto pasidalijimo, tokio pasidalijimo abiems priimtinumo ir interesų derinimo taisyklės, atsižvelgdamas į nuostatą, kad civilinėje byloje bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia būtent asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo (arba atsakovo, reiškiančio priešieškinį) procesiniuose dokumentuose nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., 143 str. 3 d.). Todėl situacija, kuomet kitas turtas, išskyrus nurodytą šalių procesiniuose dokumentuose, nėra sutuoktinių dalinamas, reiškia tik tai, kad ginčų dėl jo pasidalijimo nekilo.
Kaip buvo įvardinta, pateikti duomenis apie dalintino turto vertę taip pat yra pačių šalių, o ne bylą nagrinėjančio teismo pareiga, todėl tokie skundo motyvai, kad teismas nenustatė dalinamo vertės teisiškai ir faktiškai nepagrįsti - būtent teismas nustatydamas turto verte rėmėsi antstolio įkainojimu, kadangi antstolio turto arešto aktai, surašyti vykdant minėtą teismo nutartį, yra oficialūs ir didesnę įrodomąją galią turintys rašytiniai įrodymai CPK 197 str. 2 d. prasme, o turto arešto aktuose nurodytos turto vertės atsakovė neginčijo įstatymų nustatyta tvarka.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje pirmosios instancijos teismo pasirinktas turto padalijimo būdas, t.y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas sutuoktinių turto padalijimo būdą, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotų teisės normų, reglamentuojančių aptariamus santykius, taikymo (aiškinimo) taisyklių.
Dėl nuostolių priteisimo. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo tik iš dalies patenkintas reikalavimas ir jai priteista 14 400,00 Lt jos patirtų nuostolių dėl kito gyvenamojo būsto nuomos bei komunalinių mokesčių sumokėjimo už laikotarpį nuo 2008-06-09 iki 2011-05-23. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių už visus sekančius laikotarpius iki kol bus įvykdyta teismo nutartis, priimta šioje byloje, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 400,00 Lt, nes ji bus priversta nuomotis kitą būstą, kol neįsiteisės sprendimas šioje byloje ir ieškovas neišmokės jai kompensacijų, todėl apeliantės teigimu ši priteista suma padidintina iki 23 200,00 Lt, t.y. už laikotarpį nuo 2008-06-09 iki 2013-04-10 (sprendimo priėmimo), t.y. po 400,00 Lt už 58 mėnesius.
Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2008-06-09 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovą V. M. netrukdyti atsakovei R. M. patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei naudotis atsakovei priklausančiais asmeniniais daiktais (T.1, b.l. 62). R. M. pateikė į bylą nuomos sutartį, pagal kurią ji išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-02-21 iki 2009-07-30 mokant nuomos mokestį – 200,00 Lt per mėnesį (T.2, b.l. 55). Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis negali būti pakeista kaip nors kitaip nei sudarant raštišką dokumentą, kurį turi pasirašyti savininkai ir nuomininkas. Pateikti mokėjimo už komunalines paslaugas kvitai ir sąskaitos išrašai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovė R. M. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas nuomos laikotarpiu nuo 2008-02-21 iki 2009-07-30 (T.6, b.l. 124-132; T.8, b.l. 62-200; T.9, b.l. 1-40).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, o jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas, taigi, žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t.y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad gyvenamųjų patalpų sutartis su atsakove buvo pratęsta ar kitaip pakeista rašytiniu šalių susitarimu kaip to reikalavo 2008-02-21 Nuomos sutarties 7.1 punktas. Atsakovė taip pat į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie sumokėtus mokesčius (nuomos, komunalinius ir kt.), kas jos nuomone, sudaro prašomus priteisti nuostolius nuo 2011-05-23 iki 2013-04-10, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo didinti atsakovei teismo sprendimu priteistos nuostolių sumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo ar klausimų ekspertui uždavimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė R. M. nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantės R. M., atskirąjį skundą 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atidėjo R. M. 8795,63 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinio instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (T.12, b.l. 20-22). Apeliacinį skundą atmestus, iš atsakovės R. M. valstybei priteistina 8795,63 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 84 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš atsakovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8795,63 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis litus šešiasdešimt tris centus) R. M. mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).