- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- II-636-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01819-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. I.
- Institucija
- Vilniaus pataisos namai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. I., gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu Vilnius, Rasų g. 8 (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus pataisos namų skyriaus viršininko 2021 m. liepos 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-89-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. I. Vilniaus pataisos namų skyriaus viršininko (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 0070-ANR_N-89-2021 (toliau – ir nutarimas) pripažintas kaltu ir nubaustas 30 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. birželio 23 d., apie 14.50 val., vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, jam atlikus greitosios tyrimo priemonės (testą) dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo, testas buvo teigiamas narkotinei medžiagai ABP (past. tai yra psichiką veikianti medžiaga – sintetinis tetrahidrokanabinolis).
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad su Institucijos priimtu nutarimu nesutinka, priimto nutarimo neįmanoma laikyti teisėtu ir pagrįstu, todėl prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 2-5).
2.1. Pasak pareiškėjo, visų pirma, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nešališką ir visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą. Jo teigimu, buvo atimta jo teisė žinoti, kad jo atžvilgiu yra iškelta administracinio nusižengimo byla, dėl to buvo suvaržytos jo teisės, jis negalėjo duoti paaiškinimų byloje, pareikšti prašymus ir t. t.
2.2. Skundą padavusio asmens teigimu, atliekant procesinius veiksmus 2021 m. birželio 23 d., 14.50 val., ir tikrinant apsvaigimo faktą, Vilniaus pataisos namų pareigūnai šiurkščiai pažeidė jo teises, kurios yra garantuotos ANK 577 straipsnyje, kadangi jis nemoka lietuvių kalbos, o atliekant procesinius veiksmus nebuvo vertėjo ar specialisto, mokančio jo gimtąją kalbą. Tikrinimo metu jis negalėjo suprasti, kas vyksta, jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos suprantama kalba, tokiu būdu jam buvo atimta teisė pareikšti prašymus ir daryti kokias nors pastabas protokole. Pareiškėjo teigimu, jis taip pat negalėjo pareikšti prašymo, kad nesutinka su greitojo tyrimo testu ir kad šlapimo mėginys būtų išsiųstas į Valstybinę teismo toksikologijos laboratoriją ištyrimui. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 21 punktą tiriamoji medžiaga taip pat siunčiama ištyrimui ir nuteistasis gali kreiptis, kad laisvės atėmimo vietų administracija tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Pareiškėjo teigimu, ši teisė jam taip pat nebuvo išaiškinta gimtąja ir suprantama kalba, taip pataisos namų administracija atėmė teisę į laboratorinį ištyrimą, neteisėtai atsisakė tarpininkauti ištiriant jo šlapimo mėginį laboratoriniu būdu. Pareiškėjo manymu, tokiais veiksmais buvo pažeistos ir suvaržytos jo teisės, numatytos ne tik ANK 577 straipsnyje, bet ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje, Jungtinių Tautų komiteto pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies a, f punktuose.
2.3. Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad nors atlikus greitojo tyrimo testą jis buvo teigiamas, tačiau šio testo gamintojo naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad ši tyrimo priemonė (testas) pateikia tik preliminarius analitinius tyrimo rezultatus. Siekiant gauti patvirtintą analitinį rezultatą, turi būti naudojamas tikslesnis pakaitinis cheminis metodas (dujų chromatografija ir masių spektrometrija yra pageidautinas patvirtintas metodas). Naudojimosi instrukcijoje taip pat nurodyta, kad yra galimybė, kad techninės ar procedūrinės klaidos, taip pat trukdančios medžiagos šlapime gali sąlygoti klaidingus rezultatus. Pareiškėjo teigimu, teigiamas rezultatas neparodo apsvaigimo lygio, naudojimo būdo ir koncentracijos šlapime, o testo rezultatas bus teigiamas ir tada, kai medžiagos yra pasisavinamos iš tam tikrų maisto produktų arba maisto papildų. Taigi, pareiškėjo teigimu, matyti, kad jo apsvaigimas buvo nustatytas remiantis tik preliminariais testo rezultatais. Preliminarių duomenų patvirtinimui nebuvo atliktas antrinis tyrimas, t. y. šlapimo mėginys nebuvo ištirtas tikslesnių pakaitinių dujų chromatografija ir masių spektrometrija (GC/MS), kaip nurodo testo gamintojas, todėl laikytina, kad jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas vadovaujantis prielaidomis, jog jis gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pasak pareiškėjo, po testo atlikimo jis pareiškė, kad nesutinka su greitojo tyrimo testo rezultatais, tačiau Institucija nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti – nesiuntė šlapimo mėginio ištyrimui į laboratoriją bei jam neišaiškino suprantama kalba, kad jis gali mėginį siųsti savo lėšomis.
3. Institucija nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
4. Apklausiamas teismo posėdyje R. I. parodė, kad patikrinimo metu jis sirgo gripu ar kokiu kitu virusu, o pareigūnai teigė, kad jis buvo girtas arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, liepė eiti tikrintis. Pareigūnai jam kažką parodė ir klausė, ar jis mato. Pareigūnams jis atsakė, kad mato. Pareigūnai jo klausė, ar jis vartoja narkotikus, o jis atsakė, kad nevartoja. Patikrinimo metu jis buvo išgėręs tabletę. Su testo rezultatais jis nesutinka. Pareigūnai klausė, ar jis turi pinigų sąskaitoje, kad mėginys būtų išsiųstas tyrimui į laboratoriją. Jis atsakė, kad neturi, bet turės kitą dieną. Pareigūnai pasakė, kad tuomet nieko nebus. Administracinio nusižengimo protokolo jis nepasirašė, nes atsisakė tai padaryti. Su juo pareigūnai kalbėjo rusiškai ir lietuviškai. Ne visi pareigūnai mokėjo kalbėti rusiškai. Pareigūnai sakė, kad reikia parašyti prašymą. Jis nežinojo, kokį prašymą ir kaip jį reikia rašyti. Pareigūnai jam pasakė, kad jis nueitų pas nuteistuosius, kurie jam paaiškins. Tyrimo metu nebuvo nieko vartojęs. Tuo metu jis vartojo antibiotikus, jie jam nebuvo išrašyti, paėmė juos iš kitų nuteistųjų. Antibiotikus kam davė M., kurio pavardės jis nežino, su juo jis sėdi vienoje kameroje. Dėl blogos savijautos į gydytojus jis nesikreipė, tokie jo įsitikinimai. Anksčiau yra vartojęs narkotines medžiagas. Kiti nuteistieji sakė, kad dėl tablečių ar antibiotikų gali rodyti teigiamą narkotinių medžiagų testą. Kitą dieną jį vėl nuvedė darytis testo ir šis testas buvo neigiamas. Pareigūnas vartojo kažkokius teisinius žodžius, šnekėjo pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai, kažką aiškino apie ekspertizę. Jis iki šiol nesupranta, ką tai reiškia. Žino, kad yra galimybė atlikti testą laboratorijoje. Kai jam surašė administracinio nusižengimo protokolą, jis pasakė, kad nori, jog jis būtų ištirtas laboratorijoje. Atliekant testą jo klausė, ar jis turi pinigų ekspertizei. Jis atsakė, kad šiandien neturi, tačiau turės rytoj, klausė pareigūnų, ką jam daryti. Anksčiau yra vartojęs kanapes, tačiau jokių cheminių narkotikų jis nevartojo. Nesupranta, dėl kokios narkotinės medžiagos jam buvo surašytas protokolas. Nerūkė cigaretės, kuri buvo išmirkyta kažkokioje cheminėje medžiagoje (b. l. 31-33).
5. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas E. U. parodė, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo atliekamas R. I. profilaktinis patikrinimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tyrimai buvo atliekami nuteistiesiems iš vieno kambario. Prieš tai buvo atsižvelgta, kad R. I. yra ne kartą vartojęs narkotines medžiagas, pas jį buvo rasta draudžiamų daiktų (yra rašęs protokolą dėl pas R. I. surasto mobilaus ryšio telefono), vėliau buvo nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Narkotinių medžiagų vartojimas buvo nustatytas R. I. ir dar vienam asmeniui iš minėto kambario. Stiprių abejonių R. I. pareigūnams nesukėlė. Testas yra supakuotas, yra indikatoriai su daugybės narkotinių medžiagų pavadinimais. Tyrimo metu yra paimamas šlapimas ir nustatoma, ar žmogus vartojo narkotines medžiagas. Buvo nustatyta, kad R. I. vartojo sintetinį narkotiką. R. I. buvo aiškinama rusiškai. Tyrimo metu R. I. nesiskundė, kad nieko nesuprato. R. I. nepasirašė administracinio nusižengimo protokolo, paaiškinimų taip pat nerašė. R. I. buvo aiškinama, kad mėginys gali būti siunčiamas tyrimui į laboratoriją. Tyrimui siunčiama už nuteistojo lėšas į Mykolo Riomerio universitetą. R. I. sakė, kad neturi pinigų. Jie surašė tarnybinį pranešimą, o administracija surašė protokolą ir nutarimą. R. I. buvo aiškinama, kad jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jam buvo paaiškinta, kad reikia parašyti prašymą, jei jis nori asmeninėmis lėšomis siųsti mėginį tyrimui. Jis (t. y. E. U.) jam tai paaiškino.
6. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas J. Č. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo atliktas R. I. patikrinimas dėl narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimo. Tą dieną buvo tikrintas ne vienas R. I.. Visuomet profilaktiškai yra tikrinami pamainos nuteistieji. Tie, kurie dažniau pažeidinėja tvarką, anksčiau yra vartoję ar turėję narkotines medžiagas, yra tikrinami dažniau. Anksčiau R. I. buvo sugautas vartojęs narkotines medžiagas. R. I. pareigūnams yra gerai pažįstamas dėl nuolatinių drausmė pažeidimų (mobiliojo ryšio telefono turėjimo, narkotinių medžiagų vartojimo). Testavimui yra naudojami vienkartiniai testai, kuriuos suteikia pataisos namų administracija. Testo pavadinimo neatsimena. Su R. I. tyrimo metu buvo kalbama rusiškai. R. I. su pareigūnais bendrauja rusiškai. Lietuviškai nuteistasis R. I. kalbėti nemoka. R. I. nesakė pareigūnams, kad jis nesupranta, ką jie kalba. R. I. viskas buvo aiškinama rusiškai. R. I. buvo paaiškinta, kad mėginį jis gali siųsti į laboratoriją ištyrimui. Nuteistasis iš pradžių sutiko su testo rezultatu, vėliau sakė, kad nesutinka, kad blogai jaučiasi. Nuteistasis nepareiškė noro siųsti mėginį į laboratoriją. Negali pasakyti, ar R. I. tuo metu sirgo. R. I. nesakė, kad vartojo kažkokius vaistus, neaiškino, kad pažįstamas jam davė vaistų. Nežino, ar anksčiau R. I. atžvilgiu buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai dėl narkotinių medžiagų vartojimo.
7. Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja K. M. parodė, kad su R. I. jai teko bendrauti surašant administracinio nusižengimo protokolą. Ji yra įgaliota pildyti protokolus. Gavusi dokumentus ji išsikvietė nuteistąjį į savo kabinetą ir medžiagos pagrindu surašė jam administracinio nusižengimo protokolą. Kartu su ja dalyvavo vyriausioji specialistė K. N. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu vertėjas nedalyvavo. Su R. I. ji kalbėjo rusų kalba, kurią ji moka. R. I. ji išaiškino teises, numatytas ANK 577 straipsnyje, kartu su juo peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai apsvaigęs. Kai jam buvo patikrintas apsvaigimas, jam pasiūlė pasirašyti, tačiau jis atsisakė. Apie įvykį su R. I. ji kalbėjo rusų kalba. Nuteistasis jai sakė, kad testas negalėjo parodyti šios medžiagos, nes jis vartojo kitas narkotines medžiagas. R. I. buvo pasakyta, kad jis gali tirtis savo lėšomis. Ji jam to nepasakė, nes ji nedalyvauja apsvaigimo nustatyme. Visa tai yra pasakoma apsvaigimo nustatymo metu. Jeigu yra nustatomas apsvaigimas, yra paaiškinama, kad jeigu nuteistasis pageidauja ir turi lėšų, jis gali mėginį siųsti į laboratoriją. Nuteistasis neišreiškė noro, kad mėginys būtų siunčiamas į laboratoriją, palaukti jis taip pat neprašė. Išsikvietusi nuteistąjį ji jam paaiškino, kad prasideda administracinio nusižengimo teisena. Nuteistasis neminėjo, kad jis gėrė kažkokius vaistus. Ji nuėjo pas gydytojus ir pasiteiravo dėl nuteistojo. Nuteistasis neminėjo, kad kiti nuteistieji jam davė vaistų.
8. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas D. Č. parodė, kad R. I. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2021 m. liepos 15 d. jis buvo iškviestas į jo (t. y. D. Č.) kabinetą nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymui. R. I. buvo išreiškęs norą dalyvauti surašant nutarimą. Jam buvo išaiškinta, dėl ko jis kviečiamas ir kodėl surašomas nutarimas. Su R. I. jis kalbėjo rusų kalba. Jis (t. y. D. Č.) laisvai kalba rusų kalba. Nuteistasis sakė, kad narkotinių medžiagų nevartoja. Jam buvo paaiškinta, kad yra atliktos tam tikros procedūros dėl patikrinimo, taip pat, kad nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti pareigūnų parodymais, nes buvo daromas vaizdo įrašas. Nuteistasis paklausė, ar tuo atveju, jei jam bus paskirta administracinė nuobauda, jis pateks į drausmės grupę. Nuteistajam buvo išaiškinta, kad jeigu asmuo gauna nuobaudą už administracinio nusižengimo padarymą, praėjus apskundimo terminams, jis perkeliamas į drausmės grupę. Nuteistasis paklausė, ar jis turi galimybių išvengti drausmės grupės, pasakė, kad skųs nutarimą. Nuteistasis teigė, kad testas negalėjo parodyti sintetinių medžiagų vartojimo fakto. Nuteistajam buvo pasakyta, kad jis savo lėšomis galėjo mėginį išsiųsti į laboratoriją. Mėginius stengiamasi palaikyti iki darbo dienos, dažniausiai jie išsiunčiami kitą dieną, įsitikinus, kad žmogus turi lėšų sąskaitoje. Ši teisė yra išaiškinama visą laiką. Buvo tokių atvejų, kad jei nuteistasis neturi pinigų, jis pasiskambina draugams ar giminėms, kurie perveda pinigus. Testus centralizuotai perka Kalėjimų departamentas. Dažniausiai nuteistieji bando gudrauti ir pakeisti šlapimą vandeniu ar įberti kokių nors medžiagų, kurios pakeičia testo parodymus. Tokie atvejai būna nuteistųjų naudai, nes tada testas nieko neberodo. Nuteistasis nesakė, kad tuo metu jis sirgo ir vartojo kažkokius vaistus. Pareigūnai turėjo medicininę pažymą, kad jis nevartojo jokių vaistų.
9. Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto J. Č. 2021 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. birželio 23 d., 14.50 val., jis kartu su E. U. nuvedė nuteistąjį R. I., gim. (duomenys neskelbtini), į 1-ojo saugumo valdymo skyriaus tarnybines patalpas atlikti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nustatyta, kad testas yra teigiamas (sintetinė cheminė medžiaga (ABP)). Nuteistasis atsisakė pasiaiškinti raštu, testo atlikimo procedūrą užfiksavo specialistas E. U. vaizdo registratoriumi Nr. 1-SVS-3P-1 (b. l. 10).
10. Iš Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistų J. Č. ir E. U. 2021 m. birželio 23 d. surašyto protokolo dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu matyti, kad R. I. 2021 m. birželio 23 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino: „nieko nerašysiu“ (b. l. 11).
11. Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto E. U. 2021 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir J. Č. tarnybiniame pranešime (b. l. 12).
12. 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus pataisos namų suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte nurodyta, kad nuteistojo R. I. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo pradžia – 14.50 val., pabaiga – 14.55 val. Tiriamosios medžiagos ištyrimo greita tyrimo priemone atlikti tikrinimo rezultatai – B. N. atsisakė pasirašyti, jog susipažino su tiriamosios medžiagos ištyrimo greito tyrimo priemonės (testo) atliktais rezultatais. Laikotarpiu nuo 14.55 iki 15.00 val. buvo vertinama nuteistojo R. I. bendroji būklė (nuteistasis nesutiko, kad jo bendroji būklė būtų vertinama). Buvo matomas nuteistojo odos, gleivinės pabalimas, nuteistasis ėjo ir stovėjo svyruodamas, negalėjo tiksliai pirštu pataikyti į nosį, jo rankos ir pirštai virpėjo, jo elgsena ir nuotaika buvo neadekvati, jis buvo vangus ir mieguistas, kalba buvo nerišli, alkoholio kvapo nebuvo. Išvada: vartojęs ABP (b. l. 13).
13. Iš 2021 m. liepos 14 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad R. I., esančiam Vilniaus pataisos namuose, nėra paskirto gydytojos psichiatrės gydymo (b. l. 14).
14. Iš CD-RW kompakte įrašyto vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuota nuteistojo R. I. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų nustatymo procedūra. Pareigūnai nuteistojo rusų kalba klausia, ar jis vartojo narkotines medžiagas. Nuteistasis atsako, kad nežino. Pareigūnai klausia, ar jis darysis testą, ar atsisako jį darytis. Nuteistasis atsako, kad neatsisako. Nuteistojo rusų kalba prašoma parodyti ant stalo esančius skaičius nuo 1 iki 25. Nuteistasis bando tą daryti rusų kalba, girdėti pareigūno komentaras „jau pražlugo“ ir pareigūnas pasako nuteistajam rusų kalba, kad jis gali toliau nebeskaičiuoti. Nuteistajam parodoma testo pakuotė ir klausiama rusų kalba, iki kada jis galioja. Nuteistasis rusų kalba atsako „koks skirtumas“ (girdėti pareigūno komentaras „2022“). Nuteistajam duodamas buteliukas, į kurį jis pasišlapina. Testas yra atliekamas nuteistojo akivaizdoje. Nuteistajam pareigūnai rusų kalba paaiškina, kad rastas sintetinis narkotikas, klausia, ar nuteistasis sutinka su testo rezultatais. Nuteistajam parodomi testo rezultatai ir rusų kalba paaiškinama, kad atsakymas teigiamas. Nuteistasis rusų kalba atsako, kad su testo rezultatais sutinka, o vėliau, kai jo prašoma pasirašyti dokumentą, jis pareiškia, kad su testo rezultatais nesutinka. Pareigūnai nuteistojo rusų kalba pasiteirauja, ar mėginį siųs į laboratoriją, ar jis sąskaitoje turi pinigų. Nuteistasis atsako, kad nebuvo ir nėra. Pareigūnas dar kartą nuteistajam rusų kalba paaiškina, kad testas parodė, jog jis vartojo narkotikus, o vienintelis būdas tai paneigti yra galimybė siųsti mėginį į laboratoriją ekspertizei. Nuteistojo klausiama, ar jis siųs mėginį į laboratoriją. Jis atsako, kad taip, bet neturi pinigų. Nuteistasis atsisako rašyti rašytinį paaiškinimą dėl tyrimo eigos ir rezultatų (vokas su CD-RW prie galinio bylos viršelio).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
15. Pareiškėjo R. I. skundas tenkintinas.
16. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. R. I. Institucijos nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 30 Eur dydžio bauda už ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kadangi 2021 m. birželio 23 d., apie 14.50 val. Vilniaus pataisos namuose jam atlikus greitosios tyrimo priemonės (testą) dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo, testas buvo teigiamas narkotinei medžiagai ABP (testas buvo atliekamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“).
18. R. I., ginčydamas priimtą nutarimą, be kita ko, nurodė, kad nors atlikus greitojo tyrimo testą jis buvo teigiamas, tačiau šio testo gamintojo naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad ši tyrimo priemonė (testas) pateikia tik preliminarius analitinius tyrimo rezultatus. Siekiant gauti patvirtintą analitinį rezultatą, turi būti naudojamas tikslesnis pakaitinis cheminis metodas (dujų chromatografija ir masių spektrometrija yra pageidautinas patvirtintas metodas). Naudojimosi instrukcijoje taip pat nurodyta, kad yra galimybė, kad techninės ar procedūrinės klaidos, taip pat trukdančios medžiagos šlapime gali sąlygoti klaidingus rezultatus. Pareiškėjo teigimu, teigiamas rezultatas neparodo apsvaigimo lygio, naudojimo būdo ir koncentracijos šlapime, o testo rezultatas bus teigiamas ir tada, kai medžiagos yra pasisavinamos iš tam tikrų maisto produktų arba maisto papildų. Taigi, pareiškėjo teigimu, jo apsvaigimas buvo nustatytas remiantis tik preliminariais testo rezultatais, kurių patvirtinimui nebuvo atliktas antrinis tyrimas, t. y. šlapimo mėginys nebuvo ištirtas tikslesnių pakaitinių dujų chromatografija ir masių spektrometrija (GC/MS), kaip nurodo testo gamintojas, todėl laikytina, kad jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas vadovaujantis prielaidomis, jog jis gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pasak pareiškėjo, po testo atlikimo jis pareiškė, kad nesutinka su greitojo tyrimo testo rezultatais, tačiau Institucija nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti – nesiuntė šlapimo mėginio ištyrimui į laboratoriją. Su šia pareiškėjo pozicija teismas sutinka.
19. ANK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytų nusižengimų) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų tikrinimo tvarką dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“.
20. Iš bylos medžiagos (tame tarpe ir iš byloje esančio vaizdo įrašo) matyti, kad R. I. nesutiko su testo rezultatais, tačiau, kadangi neturėjo galimybės apmokėti už pakartotinį tiriamosios medžiagos paėmimą ir ištyrimą Aprašo nustatyta tvarka, administracijos buvo laikoma, kad jis papildomo tyrimo toksikologijos laboratorijoje atsisakė ir papildomas tyrimas nebuvo atliktas.
21. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tyrimo metu nuteistajam R. I. apsvaigimas sintetine chemine medžiaga (APB) nustatytas naudojant ACRO BIONTECH, INC greitos diagnostikos multi – testą puodelį. Iš byloje pateikto multitesto narkotinių medžiagų nustatymui šlapime naudojimo instrukcijos matyti, kad šis tyrimas pateikia tik preliminarius analitinius tyrimo rezultatus. Siekiat gauti patvirtintą analitinį rezultatą, turi būti naudojamas tikslesnis pakaitinis cheminis metodas. Dujų chromatografija ir masių spektrometrija (GC/MS) yra rekomenduotinas patvirtinamasis metodas. Atliekant tyrimus panaudojant greituosius multitestus gaunami tik kokybiniai, preliminarūs analitiniai rezultatai. Yra galimybė, kad techninės ar procedūrinės klaidos, taip pat trukdančios medžiagos šlapime, gali sąlygoti klaidingus rezultatus. Dėl priemaišos, pvz, baliklių ir/arba alūnų šlapime galimi klaidingi rezultatai, nepriklausomai nuo naudojamo analizės metodo. Teigiamas rezultatas neparodo apsvaigimo lygio, naudojimo būdo ar koncentracijos šlapime. Testo rezultatas bus teigiamas ir tada, kai medžiagos yra pasisavintos iš tam tikrų maisto produktų arba maisto papildų.
22. Taigi, iš nurodytos testo naudojimo instrukcijos matyti, kad šis testas yra skirtas tik preliminariai nustatyti, ar asmuo galėjo vartoti narkotines medžiagas, o esant teigiamam testo rezultatui bet kuriuo atveju turi būti atliktas papildomas tyrimas šiam rezultatui patvirtinti ar paneigti. Dėl šios priežasties, kaip pagrįstai nurodoma pareiškėjo skunde, R. I. apsvaigimas narkotine medžiaga ABP buvo nustatytas remiantis tik preliminariais testo rezultatais, kad jo šlapime yra narkotinių medžiagų; preliminarių duomenų patvirtinimui nebuvo atliktas antrinis tyrimas, t. y. šlapimo mėginys nebuvo ištirtas tikslesniu pakaitiniu cheminiu metodu, kaip nurodo testo gamintojas, todėl laikytina, kad R. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas vadovaujantis tik prielaida, jog jis gali būti apsvaigęs nuo ABP. Testo rezultatus galėjo iškreipti R. I. vartojami maisto produktai, papildai ar kitos greitojo testo rezultatui įtaką galinčios daryti priežastys, nurodytos minėtoje instrukcijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Institucija neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo, jog įrodytų R. I. apsvaigimo faktą. Nors R. I. iškart po testo atlikimo žodžiu pareiškė, jog nesutinka su testo rezultatais, Institucija nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti – nenusiuntė šlapimo mėginio ištyrimui į laboratoriją, tokį savo sprendimą formaliai grįsdama apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarka Institucijoje.
23. Teismo vertinimu, Aprašo 11.1 papunkčio nuostata, pagal kurią asmeniui, nesutinkančiam su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, yra pasiūloma už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, tuo atveju, kai asmens apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų yra tikrinamas greita tyrimo priemone (testu), neatitinka nustatytų šios tyrimo priemonės naudojimo rekomendacijų ir taisyklių, pagal kurias galutinė išvada apie asmens apsvaigimą galima tik atlikus papildomą tyrimą. Tokia praktika, pagal kurią galutinė išvada apie asmens apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų kaip atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties požymio buvimą būtų daroma tik minėtu tarpiniu testu, lemtų konstitucinio nekaltumo prezumpcijos ir iš jo kylančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, pažeidimą. Dėl šios priežasties minėtas prezumpcijas turi paneigti institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent Institucijai. Analogiškos pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl tokio paties pobūdžio testo patikimumo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-851/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-346-929/2021). Šiame kontekste teismas sprendžia, kad Vilniaus pataisos namų vidaus norminis reguliavimas, kai visapusiškas ir išsamus ir abejonių nekeliantis bylos išnagrinėjimas ir asmens, kurio laisvė suvaržyta, kaltės nustatymas tiesiogiai priklauso nuo jo turtinės padėties ir galimybės savo lėšomis kreiptis dėl mėginio ištyrimo kompetentingoje laboratorijoje, nesuderinamas tiek su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, tiek su teise į veiksmingą ir realią teisinę gynybą.
24. Šiame kontekste pastebėtina, jog administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą (ANK 563 straipsnis). Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi, be kita ko, nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 617 straipsnio 1 dalis).
25. Nors byloje yra pateiktas 2021 m. birželio 23 d. suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 14.55 iki 15.00 val. buvo vertinama nuteistojo R. I. bendroji būklė (b. l. 13), visgi šiame akte užfiksuotus bendrosios asmens vertinimo būklės rezultatus teismas laiko nepatikimais. Pažymėtina, kad vadovaujantis Aprašo 25 punktu, tikrintojui vertinant bendrą asmens būklę pagal Aprašo 7 punkte nurodytus požymius, privalomai naudojamas vaizdo registratorius. Minėtame suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte aprašyti Aprašo 7 punkte nurodyti požymiai, pvz., kad nuteistojo odos gleivinė pabalusi, judesius (pakelti monetą, sudurti pirštus, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), nekoordinuoti judesiai) atlieka netiksliai, yra rankų ir pirštų virpėjimas ir kt., tačiau nei vienas iš minėtų požymių nėra užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog nuteistojo buvo prašoma tik parodyti skaičius nuo 1 iki 25, tačiau jis netrukus buvo nutrauktas, o pvz., pirštu pataikyti į nosį, pakelti monetą, sudurti pirštus ir pan., prašoma nebuvo. Kitaip tariant akte nurodytos aplinkybės neatitinka vaizdo registratoriumi užfiksuotų objektyvių aplinkybių. Dėl minėtų priežasčių teismas šioje byloje nesivadovauja suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, kadangi, teismo vertinimu, šis dokumentas nelaikytinas patikimu ir nepripažintinas įrodymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
26. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą bei aplinkybę, jog byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad R. I. vartojo narkotinę medžiagą ABP be gydytojo paskyrimo, nagrinėjamu atveju negalima ir išvada apie administracinio nusižengimo padarymą. Kaip minėta, priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, neturi likti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, surašiusiai protokolą ar paskyrusiai nuobaudą, šiuo atveju – Vilniaus pataisos namams. Pažymėtina, kad minėto Aprašo, kaip Institucijos vidaus teisės akto, taikymas negali paneigti esminių ANK įtvirtintų administracinės atsakomybės nuostatų, t. y. negali prieštarauti įstatymui. Taigi, kadangi šioje byloje nebuvo įrodyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, o remtis prielaidomis kaltinant asmenį administracinio nusižengimo padarymu negalima, teismas sprendžia, kad R. I. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas nepagrįstai.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija neatliko išsamaus administracinio nusižengimo tyrimo, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, Nutarimo išvados nepatvirtintos objektyviais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, remiamasi iš esmės tik vieninteliu greito tyrimo testo rezultatu, todėl Institucijos 2021 m. liepos 15 d. priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena R. I. nutraukta.
28. R. I. skunde nurodytus teiginius, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, atimta jo teisė žinoti, kad jo atžvilgiu yra iškelta administracinio nusižengimo byla, kad atliekant procesinius veiksmus 2021 m. birželio 23 d., 14.50 val., ir tikrinant apsvaigimo faktą, Vilniaus pataisos namų pareigūnai šiurkščiai pažeidė jo teises, kurios yra garantuotos ANK 577 straipsnyje, kadangi jis nemoka lietuvių kalbos, o atliekant procesinius veiksmus nebuvo vertėjo ar specialisto, mokančio jo gimtąją kalbą, taip pat pareiškėjo teiginius apie tai, kad tikrinimo metu jis negalėjo suprasti, kas vyksta, jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos suprantama kalba, tokiu būdu jam buvo atimta teisė pareikšti prašymus ir daryti kokias nors pastabas protokole ir kitus pareiškėjo skundo teiginius, išdėstytus šio nutarimo 2.1 ir 2.3 papunkčiuose, teismas vertina kritiškai, nes išnagrinėjus bylą tokie teiginiai nepasitvirtino.
28.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas R. I. dalyvavo jam surašant administracinio nužengimo protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą (pats pareiškėjas patvirtino šį faktą teismo posėdžio metu), todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma, kad jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pažymėtina, jog 2021 m. birželio 23 d. buvo tik tikrinama, ar R. I. yra pavartojęs psichiką veikiančių medžiagų, minėtą dieną administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nebuvo pradėta (protokolas buvo surašytas tik 2021 m. liepos 9 d.), todėl tikrinimo metu R. I. nebuvo įgijęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statuso ir neturėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių bei pareigų, įtvirtintų ANK 577 straipsnyje (tame tarpe ir daryti pastabas protokole ir pan.).
28.2. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Vilniaus pataisos namų vyresnioji specialistė K. M. parodė, kad surašydama protokolą R. I., ji jam rusų kalba išaiškino jo teises ir pareigas, įtvirtintas ANK 577 straipsnyje. Pareiškėjas tokių liudytojos parodymų teismo posėdžio metu neginčijo, nenurodė, jog būtų nesupratęs, ką jam aiškino pareigūnė, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad pradėjus administracinio nusižengimo teiseną R. I. buvo tinkamai išaiškintos jo procesinės teisės, įtvirtintos ANK 577 straipsnyje.
28.3. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų girdėti, taip pat iš teisme apklaustų pareigūnų E. U. ir J. Č. parodymų matyti, kad tikrinimo metu pareigūnai su juo bendravo rusų kalba, pats R. I. su jais taip pat bendravo rusų kalba, atsakydavo į pareigūnų rusų kalba užduodamus klausimus rusiškai. Taigi, teismui nekyla abejonių dėl to, kad tikrinimo metu su R. I. buvo bendraujama jam suprantama kalba.
28.4. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo pažeista R. I., nemokančio valstybinės kalbos, teisė naudotis vertėjo paslaugomis (ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Nors aplinkybė, kad surašant protokolą ir priimant nutarimą nedalyvavo profesionalus vertėjas, yra procesinis pažeidimas, visgi jis daugiau formalus, nei realiai pažeidęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises. Kad R. I. buvo išverstas protokolo ir nutarimo turinys į jam suprantamą rusų kalbą, ginčo nėra. Protokolo ir nutarimo esmę R. I. vertė atitinkamai protokolą ir nutarimą surašę pareigūnai (pastarieji taip patvirtino teismo posėdžio metu). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pretenzijų dėl neaiškaus ar netinkamo vertimo nepateikė. Abejonių dėl protokolą surašiusios Vilniaus pataisos namų vyresniosios specialistės K. M. ir dėl nutarimą surašiusio Vilniaus pataisos namų skyriaus viršininko D. Č. rusų kalbos žinių nėra, nes jie rusų kalbą moka, kas buvo patikrinta teismo posėdyje. Teismo vertinimu, toks kalbos mokėjimo lygis yra pakankamas, kad galėtų suprantamai išversti protokolo ir nutarimo esmę. Visos šios aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje, R. I. buvo užtikrinta ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta jo teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Tokios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. eAN2-496-497/2018).
29. Tokių šio nutarimo 28.1-28.4 papunkčiuose aptartų R. I. skundo argumentų atmetimas esminės reikšmės teismo sprendimui neturi, nes skundžiamas nutarimas naikinamas kitais pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 6 dalimis, teismas
nutaria:
R. I. (R. I.) skundą tenkinti.
Vilniaus pataisos namų 2021 m. liepos 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-89-2021 (ROIK: 21137101263) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį R. I. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.