- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- AN2-346-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01533-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus pataisos namai
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-533-1034/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus pataisos namų 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-65-2021 (toliau ir – Institucijos nutarimas) N. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalyje, paskirta 170 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad Vilniaus pataisos namuose 2021 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val. nuteistajam N. M. atlikus patikrinimą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų, greitos tyrimo priemonės (ALL TEST) pagalba buvo nustatyta, kad jis vartojo ABP. Atliekant apsvaigimo nustatymą buvo naudojamas vaizdo registratorius Nr. T32.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo N. M. jį apskundė teismui. N. M. skundu prašė panaikinti jam skirtą baudą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o Institucija, priėmusi 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą, atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 1 d. nutarimu (tolia ir – skundžiamas nutarimas) panaikino Vilniaus pataisos namų 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-65-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną N. M. atžvilgiu nutraukė. Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje buvo neįrodyta, jog N. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje, o remtis prielaidomis kaltinant asmenį administracinio nusižengimo padarymu negalima. Nurodė, kad N. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paliekant galioti Vilniaus pataisos namų 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-65-2021.
5. Skunde argumentuojama, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas“ (toliau ir – Aprašas), kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, nenumato galimybės laisvės atėmimo įstaigos lėšomis siųsti tiriamos medžiagos mėginį į Valstybinę teismo medicinos tarnybą (toliau ir – VTMT). Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Aprašas vienareikšmiškai nustato, kad tiriamos medžiagos siuntimas į Toksikologijos laboratoriją: 1) yra siejamas su asmens nesutikimu su specialiosios techninės priemonės rodmenimis; 2) gali būti organizuotas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos tik asmens, nesutinkančio su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pageidavimu; 3) organizuojamas tikrinamo asmens lėšomis. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog N. M. su testo rezultatais sutiko ir neišreiškė reikalavimo siųsti šlapimo mėginį į toksikologijos laboratoriją.
6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors N. M. kategoriškai neigė vartojęs narkotines medžiagas, tačiau jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina ne tik atlikto testo rezultatai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. (-), Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto T. B. ir jaunesniojo specialisto T. R. 2021 m. gegužės 9 d. tarnybiniai pranešimai. Be to, pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog N. M. rastas medžiagas būtų vartojęs turint gydytojo paskyrimą.
7. Nesutikdama su skundžiamo nutarimo motyvais dėl neišsaugoto vaizdo įrašo, galimai užfiksavusio N. M. apsvaigimą nuo draudžiamų medžiagų, skunde direktoriaus pavaduotoja aiškina, jog Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43, nenumato vaizdo registratoriais padarytų vaizdo įrašų neterminuoto saugojimo. Taip pat teigia, jog teismas nenustatė jokių Vilniaus pataisos namų pareigūnų/administracijos pažeidimų, padarytų nustatant N. M. apsvaigimo faktą, o remiasi prielaida, jog tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus pataisos namų apeliacinis skundas atmestinas.
9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, išnagrinėja administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame yra keliami teisės aktų aiškinimo, asmens kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoja teikiamu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, ir jame padarytomis išvadomis, prašo šį nutarimą panaikinti, nes jis buvo priimtas neįvertinus visų nagrinėjamam įvykiui aktualių aplinkybių, esant įrodymams, kad N. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiais aspektais.
11. ANK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytų nusižengimų) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Nagrinėjamu atveju iš Institucijos nutarimo matyti, kad N. M. pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį 170 Eur dydžio bauda nubaustas už tai, kad Vilniaus pataisos namuose 2021 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val. atlikus patikrinimą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų, greitos tyrimo priemonės (ALL TEST) pagalba buvo nustatyta, kad jis vartojo ABP (past. tai yra psichiką veikianti medžiaga – sintetinis tetrahidrokanabinolis).
12. ANK 563 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant ANK reglamentuotų imperatyvių įrodymų vertinimo taisyklių. Teismo įsitikinimu, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina skundžiamo nutarimo išvadą, kad šiuo atveju nebuvo objektyviai įrodyta, jog N. M. padarė pažeidimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje, o remtis prielaidomis ir (arba) prieštaringai duomenimis traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn negalima.
13. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad Vilniaus pataisos namai neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo dėl N. M. apsvaigimo, taip pat nesiėmė jokių priemonių, siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus. Nurodyta, kad įvykio metu N. M. pakartotinis psichiką veikiančios medžiagos (ABP) vartojimo be gydytojo paskyrimo faktas buvo nustatytas remiantis tik preliminariais greitos tyrimo priemonės rezultatais, gautų duomenų patvirtinimui neatlikus pakartotinio testo. Teismo posėdžio metu N. M. nurodė, kad nesutikimą su pirmojo testo rezultatais išreiškė iškart po testo padarymo, tačiau Institucija nenusiuntė šlapimo mėginio ištyrimui į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją ir neišsaugojo nuteistojo patikrinimo metu daryto vaizdo įrašo, galimai užfiksavusio bylai reikšmingas aplinkybes. Šiems apylinkės teismo motyvams pritartina. Pažymėtina, kad asmens – nuteistojo, esančio laisvės atėmimo vietoje, apsvaigimo konstatavimas yra susijęs su specialaus tyrimo atlikimu, kuris turi būti vykdomas pagal griežtai nustatytą procedūrą, numatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtintame Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše, ir negali būti pagrįstas vien tik pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, įtarimu dėl nuteistojo galimo apsvaigimo, ar preliminaraus testo rezultatais ar paties asmens, kurio atžvilgiu surašytas protokolas, sutikimu (prisipažinimu). Tais atvejais, kai nuteistasis nurodo, kad nevartojo narkotinių medžiagų, nesutinka su greitojo testo rezultatais, galimas apsvaigimo faktas turi būti tiriamas papildomai/pakartotinai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-228-468/2021).
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog aukščiau aptartame teisės akte, reguliuojančiame laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą, nėra nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaiga savo lėšomis turi siųsti tiriamos medžiagos mėginį į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad, nors skunde minimi poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina pagrindų įkalinimo įstaigai apmokėti nuteistųjų tiriamosios medžiagos siuntimą bei ištyrimą VTMT toksikologijos laboratorijoje, pastaroji aplinkybė nepaneigia ANK 567 straipsnio 3 dalyje numatytos imperatyvios taisyklės, jog būtent administracinį nusižengimą tirianti institucija turi įrodinėti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, o ne atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 11 punkto 11.1 papunkčio nuostata, pagal kurią asmeniui, nesutinkančiam su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, yra pasiūloma už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, tuo atveju, kai asmens apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų yra tikrinamas greita tyrimo priemone (testu), įprastai neatitinka nustatytų šios tyrimo priemonės naudojimo rekomendacijų ir taisyklių, pagal kurias galutinė išvada apie asmens apsvaigimą galima tik atlikus papildomą tyrimą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-851/2021). Dėl šios priežasties, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nutarime, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent Institucijai.
15. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Institucijos nutarimas, kuris yra paremtas iš esmės vien tik preliminariais greitosios tyrimo priemonės „ALL TEST“ rezultatais, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. N. M. nesutikus su atlikto pirminio teisto rezultatais, nepaisant poįstatyminiame teisės akte – Apraše numatytų nuostatų, turėjo būti atliktas pakartotinį tiriamosios medžiagos paėmimas ir ištyrimas.
16. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad N. M. neišreiškė reikalavimo siųsti šlapimo mėginį į toksikologijos laboratoriją. Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus darbuotojų (jausnesniojo specialisto T. R. ir specialisto T. B.) 2021 m. gegužės 9 d. tarnybiniuose pranešimuose vienodai nurodyta, kad nuteistasis su teisto rezultatais sutiko ir prasirašė Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte Nr. 79-245 (toliau ir – Aktas) (b. l. 12-13), tačiau šie duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Iš minėto Akto turinio matyti, kad po eilute, kurioje nurodytas sakinys „Su tiriamos medžiagos ištyrimo greitos tyrimo priemonės (teisto) atliktas rezultatai susipažinau ir“, įrašyto žodžio „sutinku“ pradžia yra užbraukta, o eilutėje – „Pildoma suimtajam (nuteistajam) nesutikus su <...> apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų greitosios tyrimo priemonės rezultatais, suimtasis (nuteistasis) pasirašo, jog sutinka, kad jam išaiškinti teisinės pasekmes ir tai, jog laisvės atėmimo įstaigos administracija tarpininkaus padėdama jam jo lėšomis atlikti jo tiriamos medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje“ – yra N. M. parašas (b. l. 14-15). Be to, N. M. savo 2021 m. gegužės 9 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2021 m. gegužės 9 d. jam darė testą dėl narkotikų. Pareigūnai parodė kažkokį vieną testą, nors net nerodė ką daro. Jis pasirašė, jog kažką rado. Nėra vartojęs, tiesiog testas rodo rezultatus nuo paskutinio daryto testo. Aiškino pareigūnams, kad neseniai darė testą ir yra jau už tai baustas (b. l. 17). Iš esmės panašius paaiškinimus, iš kurių sekai išvada, jog tiriamo įvykio dieną N. M. nesutiko su atlikto teismo rezultatais, jis davė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antai 2021 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu nuteistasis davė parodymus, kad yra įvairių apsvaigimo tikrinimo metodų ir jis prašė jais patikrinti, tačiau Institucija neatsižvelgė į jo prašymus ir nieko nedarė. Jis buvo patikrintas tik vienu testu, kuris klaidingai parodė, kad jis yra apsvaigęs. Su testo rezultatais nesutiko, bet pasirašė, kad sutinka dėl testo parodymų. Savo nesutikimą išreiškė tuo metu, kai padarė testą ir jam davė pasirašyti.
17. Apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad byloje nebuvo išsaugotas vaizdo įrašas, galimai užfiksavęs 2021 m. gegužės 9 d. N. M. atžvilgiu atlikto patikrinimo dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo aplinkybes. Teismo vertinimu, minėto administracinio nusižengimo tyrimo trūkumo objektyviai nepateisina skundo argumentas, kad Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas nenumato patikrinimo metu darytų vaizdo įrašų neterminuoto saugojimo. Nors byla nagrinėjant apylinkės teisme Institucijos atstovas D. M. nurodė, kad jų daryti vaizdo įrašai yra saugomi 10 dienų, tačiau pagal ANK nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi, šiuo atveju yra akivaizdu, kad Vilniaus pataisos namų darbuotojai, inicijuodami administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, galėjo įvertinti, kad dėl atlikto tiriamosios medžiagos ištyrimo greitąja tyrimo priemone (testu) rezultatų gali kilti ginčas teisme, todėl turėjo pridėti įvykio metu filmuotą medžiagą prie bylos medžiagos. To nepadarius, kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nutarime, buvo apsunkintos objektyvios galimybės patikrinti N. M. teiginius apie galimus procedūrinius pažeidimus ir jo (ne)sutikimą su tikrinimo rezultatais jau paties patikrinimo momentu.
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucijos nutarimas buvo pagrįstas vien tik preliminariais greitos tyrimo priemonės rezultatais, tuo tarpu, kaip buvo minėta, skiriant asmeniui administracinę nuobaudą neturi likti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, surašiusiai protokolą ir (arba) paskyrusiai nuobaudą, šiuo atveju – Vilniaus pataisos namams. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog N. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. vartojo psichiką veikiančią medžiagą (ABP). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.