- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- II-533-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01533-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus pataisos namai
viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-65-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus pataisos namų 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-65-2021 N. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 170 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val. nuteistajam N. M. atlikus patikrinimą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų, greitos tyrimo priemonės (ALL TEST) pagalba buvo nustatyta, kad jis vartojo ABP. Atliekant apsvaigimo nustatymą buvo naudojamas vaizdo registratorius Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. skundu prašo panaikinti jam skirtą baudą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodo, kad 2021 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val. pataisos namų pareigūnų buvo nuvestas atlikti šlapimo testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Dėl kokios priežasties buvo vedamas, jam nebuvo paaiškinta. Įėjus į patalpą, kur buvo tik stalas ir tualetas, paprašė, kad viskas būtų filmuojama ir testo indelis būtų išpakuotas prie jo. Filmuotą vaizdo registratoriaus įrašą paprašė išsaugoti. Atlikus šlapimo testą, testas parodė, kad yra narkotinių medžiagų – ABP. Su testo rezultatais nesutiko, todėl paprašė pakartotinio testo darymo, kas yra numatyta teisės aktuose. Pareigūnai pasakė, kad nėra būtina daryti antro testo, nes pirmas testas parodė rezultatus. Pagal galiojančius teisės aktus būtina daryti du testus ir tik tada spręsti. Testo gamintojas aiškiai nurodo, kad klaidingą testo rezultatą gali rodyti daugybė pašalinių faktorių, tokių kaip maistas, maisto papildai, cheminės medžiagos, todėl ir būtina daryti du testus. Nesutikus su rezultatu, pataisos namų pareigūnai siūlė testo mėginį siųsti į laboratoriją tiksliems tyrimams, bet tai siūlė daryti už asmenines lėšas, kas jau yra pažeidimas. Tiriant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, asmens kaltę turi įrodyti institucija. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu (b. l. 4-7).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 „Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 5 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 5.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (ar yra blaivus/neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs); 5.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu – esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholį arba prevenciškai; 5.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 5.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai; 5.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas. 2021 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val., įtarus, kad nuteistasis N. M. yra vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas, pastarasis buvo nuvestas į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo atliktas narkotinių medžiagų (psichotropinių) medžiagų vartojimo testas. Atlikus greitos priemonės testą, buvo nustatyta, kad nuteistasis yra vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas — THC ir ABP. Patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti 2021 m. gegužės 9 d. Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Aprašo 5.5. punkto nuostata negali būti taikoma atskirai nuo Aprašo 11 punkto nuostatų, iš kurių yra akivaizdu, jog tiriamosios medžiagos siuntimas į Toksikologijos laboratoriją yra ne privaloma, o fakultatyvi asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo stadija. Aprašo 11.1. punktas nustato, kad tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija. Iš byloje esančios dokumentinės medžiagos yra matyti, kad N. M. su testo rezultatais sutiko bei reikalavimo siųsti šlapimo mėginį į Toksikologijos laboratoriją neišreiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs N. M. nurodė, kad yra įvairių apsvaigimo tikrinimo metodų ir jis prašė jais patikrinti, tačiau institucija neatsižvelgė į jo prašymus ir nieko nedarė. Jis buvo patikrintas tik tuo vienu testu, kuris klaidingai parodė, kad jis yra apsvaigęs. Šiuo atveju turėjo būti padaryti du tyrimai, o ne vienas. Su testo rezultatais nesutiko, bet pasirašė, kad sutinka dėl testo parodymų. Nesutikimą su testo rezultatais išreiškė iškart po testo padarymo į kamerą ir rašydamas skundą. Viskas buvo užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Vaizdo įrašas buvo daromas nuo tada, kai jį atvedė į kambarį. Buvo filmuojamas testo darymas nuo to momento, kai atplėšia indelį ir iki tada, kai viskas raštu užpildoma. Rašė prašymą dėl filmuotos medžiagos išsaugojimo, bet Vilniaus pataisos namai vaizdo įrašo neišsaugojo. Kai nesutiko su testo rezultatais, jam nurodė, kad už jo lėšas galima siųsti mėginį į laboratoriją. Mano, kad tai yra neteisinga, teismų išaiškinimai yra tokie, kad institucija turi įrodyti jo kaltę, o ne jis pats turi savo nekaltumą įrodinėti.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas D. M. nurodė, kad vaizdo įrašai yra saugomi 10 dienų. Šiuo atveju buvo paimtas vienas mėginys.
Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto T. R. (T. R.) tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo apsvaigimo patikrinimo nurodyta, kad 2021 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-42 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, nuteistajam N. M. laikomam (duomenys neskelbtini) buvo atliktas patikrinimas dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų. Greitos tyrimo priemonės (ALL TEST) duomenys buvo teigiami ir parodė, kad pastarasis vartojo ABP. Atliekant apsvaigimo patikrinimą naudotas vaizdo registratorius Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis su testo rezultatais sutiko ir pasirašė Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto T. B. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo apsvaigimo patikrinimo nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto T. R. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo apsvaigimo patikrinimo (b. l. 13).
Vilniaus pataisos namų suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte nurodyta, kad buvo nustatyta, jog N. M. vartojo ABP. Su tyrimo rezultatais N. M. sutiko (b. l. 14-15).
N. M. paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 9 d. jam darė testą dėl narkotikų. Pareigūnai parodė kažkokį vieną testą, nors net nerodė ką daro. Pasirašė, jog kažką rado. Nėra vartojęs, tiesiog testas rodo rezultatus nuo paskutinio daryto testo. Aiškino pareigūnams, kad neseniai darė testą ir yra jau už tai baustas (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
N. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 170 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 9 d. apie 16.00 val. atlikus patikrinimą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų, greitos tyrimo priemonės (ALL TEST) pagalba buvo nustatyta, kad N. M. vartojo ABP. Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. nesutinka su minėtu nutarimu ir nurodo, kad turėjo būti daromi du testai, kadangi testo rezultatą gali rodyti daugybė pašalinių faktorių, tokių kaip maistas, maisto papildai, cheminės medžiagos. Be to, nebuvo išsaugotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas testo padarymas. Nurodo, kad mėginio siuntimas į laboratoriją už savo lėšas yra pažeidimas, kadangi teismų išaiškinimai yra tokie, kad Institucija turi įrodyti jo kaltę, o ne jis pats turi savo nekaltumą įrodinėti. Šie skundo argumentai yra pagrįsti.
ANK 71 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo.
Laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų tikrinimo tvarką dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas“. Nurodyto Aprašo 5 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro: 5.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (ar yra blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs); 5.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu – esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholį arba prevenciškai; 5.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 5.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai; 5.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas. Pagal Aprašo 11 ir 11.1 punktus tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija.
Iš bylos medžiagos matyti, kad N. M. buvo atliktas ištyrimas greitąja tyrimo priemone ir nustatyta, jog jis vartojo ABP. Matyti, kad N. M. pakartotinis narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo faktas nustatytas remiantis tik preliminariais greitos tyrimo priemonės rezultatais. Preliminarių duomenų patvirtinimui nebuvo atkliktas pakartotinis testas. Teismo posėdžio metu N. M. nurodė, kad nesutikimą su pirmojo testo rezultatais išreiškė iškart po testo padarymo į kamerą, kadangi viskas buvo užfiksuota filmuotoje medžiagoje, tačiau vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas. Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaizdo įrašai yra saugomi 10 dienų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Institucija neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo, kad įrodytų N. M. apsvaigimo faktą. Institucija taip pat nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti – nenusiuntė šlapimo mėginio ištyrimui į laboratoriją, motyvuodama tuo, kad nuteistasis nesutiko savo lėšomis apmokėti už tyrimą, nors Aprašo 5.5 punkte nurodyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro tiriamosios medžiagos siuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas. Institucija remiasi Aprašo 11.1 punktu nurodydama, kad ginčijamas testo rezultatas galėjo būti patikrintas toksikologijos laboratorijoje tik už administracinėn atsakomybėn traukiamo N. M. lėšas, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes ANK 567 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl laikytina, kad asmens kaltę turi įrodyti Institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą. Atsižvelgiant į tai, visų pirma turi būti vadovaujamasi aukštesnę teisinę galią turinčiu įstatymu – ANK, o ne poįstatyminiais teisės aktais.
Be to, kritiškai vertintina ir tai, kad vaizdo įrašas, kuriuo buvo fiksuojamas N. M. galimas apsvaigimas nuo draudžiamų medžiagų, nėra išsaugotas. Taigi, nėra jokių objektyvių galimybių patikrinti skundą padavusio asmens teiginius apie galimus procedūrinius pažeidimus ir jo (ne)sutikimą su tikrinimo rezultatais jau paties patikrinimo momentu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu vien tik preliminariais greitos tyrimo priemonės rezultatais. Tokia praktika, pagal kurią galutinė išvada apie asmens apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų kaip atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties požymio buvimą būtų daroma tik minėtu tarpiniu testu, lemtų konstitucinio nekaltumo prezumpcijos ir iš jo kylančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, pažeidimą. Dėl šios priežasties minėtas prezumpcijas turi paneigti institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai Institucijai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad N. M. vartojo ABP, todėl nagrinėjamu atveju negalima ir išvada apie administracinio nusižengimo padarymą. Kaip minėta, priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, neturi likti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, surašiusiai protokolą ar paskyrusiai nuobaudą, šiuo atveju – Vilniaus pataisos namams. Pažymėtina, kad minėto Aprašo, kaip Institucijos vidaus teisės akto taikymas negali paneigti esminių ANK įtvirtintų administracinės atsakomybės nuostatų, t. y. prieštarauti įstatymui. Tokiai praktikai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-241-851/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-228-468/2021).
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, byloje neįrodyta, kad N. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje, remtis prielaidomis kaltinant asmenį administracinio nusižengimo padarymu negalima, todėl N. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-65-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną N. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.