- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- AN2-228-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00464-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. T.
- Institucija
- Vilniaus pataisos namai
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-26 nutarties, kuria atmestas skundas ir palikti galioti Vilniaus pataisos namų 2021-02-18 nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus pataisos namų 2021-02-18 nutarimu R. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020-12-16, 20.22 val., (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymu Nr. V-20 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuteistajam R. T. atlikus testą dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo, greitos tyrimo priemonės testas buvo teigiamas narkotinei medžiagai – MTD (metadonui). R. T. su išvada nesutikus, jo šlapimo mėginys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 21 punktu buvo išsiųstas į Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją, kuri savo išvadoje Nr. T-N 2857/2020(01) nurodė, kad nuteistojo R. T. šlapime rasta EDDP (metadono metabolito), metadono. R. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 30 Eur bauda. Nesutikdamas su nutarimu R. T. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-26 nutartimi R. T. skundas atmestas. Teismas nurodė, kad nors buvo padaryti tam tikri narkotinių medžiagų patikrinimo procedūros pažeidimai (procedūra nebuvo fiksuojama vaizdo registratoriumi), jie laikytini formaliais ir nesudarančiais pagrindą pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu bei jį panaikinti, kadangi greitos tyrimo priemonės testu nustatyti rezultatai buvo patvirtinti specialistų, su tuo pačiu šlapimo mėginiu atliekant tyrimą toksikologijos laboratorijoje. Nesutikdamas su priimta nutartimi R. T. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-26 nutartį.
3.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, priėmė formalų sprendimą. Pažymi, kad teismas turėjo vertinti, ar Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmai buvo teisėti, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje šiuo klausimu nepasisakoma. Apelianto vertinimu, teismas nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo, racionalumo, sprendimo aiškumo reikalavimų, palikti nenagrinėti jo skundo argumentai, susiję su tuo, kad teismui nepateikti atlikto testo informaciniai lapeliai, nenustatyta, ar testai buvo tinkami naudojimui ir nepasibaigęs jų galiojimo laikas. Pažymi, kad indelis atlikti testui jau buvo išpakuotas ir padėtas ant stalo, todėl neatmetama galimybė, jog galėjo būti suteptas kokia nors medžiaga.
3.2. Pažymi, kad teismas nepasisakė dėl to, ar apsvaigimo akte buvo konstatuoti kokie nors jo apsvaigimo požymiai – eisenos ar stovėsenos sutrikimai, judesių netikslumas, pirštų virpėjimas, kvapas, nuotaikos ir dėmesio sutrikimai. Apelianto vertinimu, pareigūnų paaiškinimai kelia abejonių, kadangi yra surašyti praėjus tam tikram laikui nuo įvykio, pažymi, kad bausmę įstaigoje atlieka virš 500 nuteistųjų, todėl nėra įmanoma atsiminti tikslias įvykių detales. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymo Nr. V-505 taikymo, kuris taip pat reglamentuoja apsvaigimo nustatymo tvarką ir pagal kurį turėjo būti imami du mėginiai asmens apsvaigimui nustatyti. Apelianto manymu, pataisos namų pareigūnai atlikdami savo tarnybines pareigas piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, nesilaikė reikalavimo naudotis vaizdo registratoriumi ir taip norėjo paslėpti savo veiksmų neteisėtumą. Apelianto vertinimu, teismas skyrė pernelyg didelę reikšmę pareigūnų parodymams, neatsižvelgė į tai, kad jie suinteresuoti duoti kaltinančius parodymus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į R. T. apeliacinį skundą Vilniaus pataisos namų atstovė Halina Žukovska prašo skundą atmesti. Nurodo, kad visų byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina asmens kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje, padarymo, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu R. T. nesutinka su savo veiksmų kvalifikavimu, nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų duomenų, kad jis iš tiesų įkalinimo įstaigoje vartojo narkotines medžiagas, kadangi atliktas testas galėjo būti netinkamas naudojimui, pasibaigęs jo galiojimo laikas, indelis, į kurį buvo paimtas šlapimo mėginys, buvo išpakuotas ne jo akivaidoje, todėl galimai buvo suteptas kokia nors medžiaga, o patikrinimo procedūra nebuvo fiksuojama vaizdo registratoriumi, taip, pareiškėjo vertinimu, siekiant paslėpti pareigūnų veiklos neteisėtumą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. T. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų, esančių įkalinimo įstaigose, tikrinimą dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neįvertino, ar 2020-12-16 R. T. testavimo procedūra buvo atlikta tinkamai, neatliko išsamaus byloje apklaustų liudytojų, pareiškėjo paaiškinimų bei kitų surinktų duomenų tyrimo ir nepagrįstai pripažino juos įrodymais, patvirtinančiais R. T. apsvaigimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymu Nr. V-20 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše, galiojusiame R. T. patikrinimo metu, yra detaliai reglamentuota laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų tikrinimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tvarka. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu), o 18 aprašo punkte detalizuojama tokio veiksmo atlikimo eiga: 18.1. paimami du tiriamosios medžiagos mėginiai – ne mažiau kaip po 50 ml, jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų suimtasis (nuteistasis) vartojo – ne mažiau kaip po 100 ml. Tiriamoji medžiaga imama į du indelius be priedų; 18.2. vienas tiriamosios medžiagos mėginys naudojamas tyrimui atlikti greita tyrimo priemone (testu), kitas – esant šio aprašo 15 punkte numatytam atvejui (jei nuteistasis nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais), siunčiamas ištyrimui į toksikologijos laboratoriją. Taigi, atliekant nuteistojo organizme galimai esančių psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą privalo būti imami du mėginiai – vienas, skirtas greitojo testo tyrimui, antras – siuntimui į laboratoriją.
8. Pareiškėjas R. T. apeliaciniu skundu nurodo, kad šios apraše imperatyviai nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi, patikrinimo metu paimtas tik vienas šlapimo mėginys. Tai, kad R. T. patikrinimo metu buvo imti du mėginiai, nenurodė ir tyrimą atlikę pareigūnai. Teismo posėdžio metu apklaustas V.P. parodė, kad nuteistųjų narkotinių medžiagų kontrolė ir vartojimo prevencija atliekama nuvedant asmenį į tam skirtą patalpą, asmuo apžiūrimas vizualiai – ar įtariama, jog yra vartojęs, ar neįtariama, tada daromas šlapimo testas. Jei nuteistasis sutinka su testo rezultatais – pasirašo ir padaro išvadą, kai nesutinka su testo rezultatais, supakuotas šlapimo mėginys yra siunčiamas į toksikologijos laboratoriją, o testas išmetamas. Teismo posėdžio metu apklaustas kitas tyrime dalyvavęs pareigūnas A.A. parodė, kad nuteistojo paklausiama, ar sutinka su testo atlikimu, paimamas šlapimas ir tiriama su greitąja priemone. Testo rezultatai yra antspauduojami, šlapimas siunčiamas išsamesniems tyrimams, jeigu asmuo pats to nori, į laboratoriją yra siunčiamas būtent šlapimo mėginys, pakartotinis testas greičiausiai nebuvo darytas, buvo tokia praktika.
9. Nagrinėjant kitą bylos medžiagą taip pat nėra duomenų, jog R. T. patikrinimo metu buvo imami du šlapimo mėginiai, iš kurių vienas, nepanaudotas greitojo testo atlikimui, būtų buvęs išsiųstas tyrimui. Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto M.A. 2021-02-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. T. buvo nuvestas į I-ojo saugumo valdymo skyriaus specialiai tam pritaikytą patalpą atlikti testą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo fakto nustatymo, patikrinus minėtą nuteistąjį greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba, nustatyta, kad nuteistasis vartojo metadoną. Nuteistasis su išvada nesutiko, todėl šlapimo mėginys buvo išsiųstas į Valstybės teismo medicinos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos Toksikologijos laboratoriją (b.l. 18). Iš Vilniaus pataisos namų Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-704(1) matyti, kad R. T. atžvilgiu panaudojus greitą tyrimo priemonę (testą), nustatytas MTD teigiamas. R. T. su rezultatais nesutiko, todėl tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į toksikologijos laboratoriją (b.l. 16, 17). Pažymėtina, kad tai, jog tyrimui laboratorijoje buvo siunčiamas tas pats mėginys, konstatavo ir apylinkės teismas (nutarties 5 lapo, 2, 3 pastraipos). Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl R. T. atlikto patikrinimo atitikimo apraše nustatytiems reikalavimams.
10. Apylinkės teismas įkalinimo įstaigoje atlikto preliminaraus greitojo testo rezultato patikimumą grindė tuo, kad jis buvo patvirtintas Vilniaus teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2020-12-29 išvada Nr. T-N2921/2020 (01). Kaip ir minėta, remiantis aprašo 15 punktu, tuo atveju jei nuteistasis nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama ištyrimui į toksikologijos laboratoriją, taigi, atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, specialisto išvada, parodanti, jog nuteistojo organizme yra psichiką veikiančių medžiagų, iš tiesų laikytina patikimu įrodymu asmens apsvaigimui nustatyti, todėl galėtų būti šaltiniu greitojo teisto rezultato patikimumo patvirtinimui. Vis dėlto, kaip jau aptarta anksčiau, turi būti neabejotinai konstatuota, jog į laboratoriją buvo siunčiamas kitas, antras, nepanaudotas mėginys, tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra pagrįstų abejonių dėl nuteistojo testavimo tvarkos pažeidimų, todėl laikytina, kad laboratorijoje galimai antrą kartą buvo vertinamas tas pats mėginys kaip ir greitojo testo metu.
11. Teismas atkreipia dėmesį į ypatingą institucijos, priimančios nutarimą dėl asmens patraukimo atsakomybėn, bei tiriamo ir traukiamo atsakomybėn asmens santykį (asmenį tikrina pati įstaiga, kurioje pastarasis atlieka bausmę) ir pažymi, kad fakto, jog asmuo vartojo narkotines medžiagas, nustatymas turi griežtai atitikti nustatytas procedūras bei nekelti jokių abejonių, tuo pačiu, kilus abejonėms, objektyviais duomenimis procedūros galėtų būti atsekamos.
12. Pažymėtina, jog asmens apsvaigimo konstatavimas yra susijęs su specialaus tyrimo atlikimu, kuris turi būti vykdomas pagal griežtai nustatytą procedūrą ir negali būti pagrįstas vien tik pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, įtarimu dėl nuteistojo galimo apsvaigimo, ar preliminaraus testo rezultatais ar paties asmens, kurio atžvilgiu surašytas protokolas, sutikimu (prisipažinimu). Tais atvejais kai nuteistasis nurodo, kad nevartojo narkotinių medžiagų, nesutinka su greitojo testo rezultatais, galimas apsvaigimo faktas turi būti tiriamas papildomai/pakartotinai. Konstatavus, jog įkalinimo įstaiga galimai nesilaikė testavimo atlikimo tvarkos, ir nesant kitų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog nuteistasis nurodytu laiku buvo apsvaigęs, Vilniaus pataisos namų 2021-02-18 nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
13. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi keturi elementai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
14. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimo padarymo neturi kilti abejonių dėl jo fakto ir asmens kaltės, kadangi sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, tuo tarpu šioje byloje patikimų ir neabejotinų įrodymų dėl R. T. apsvaigimo nepateikta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, bei įvertinus tai, kad byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog R. T. kaltė padarius administracinį nusižengimą, neįrodyta, todėl jo atžvilgiu byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės nusižengimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto R. T. skundą tenkinti.
Vilniaus pataisos namų 2021-02-18 nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-26 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį R. T. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.