Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. D. (Y. D.) atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo Y. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda - 25 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos nutarimas) Y. D. skyrė 25 eurų dydžio baudą, nustatęs, kad ji 2018 m. balandžio 29 d. 19.50 val., būdama UAB „N“ viešojo maitinimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), direktore, neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje ir pardavė A. B. dvi gamykliniu būdu uždarytas 0,586 l talpos skardines alaus „Volfas Engelman Rinktinis“, 5,2 procento tūrinės etilo alkoholio koncentracijos, vienos skardinės kaina - 3 eurai. Tokiais veiksmais Y. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktos Y. D. atstovės advokatės apeliacinis skundas atmetamas

6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundą ir palikdamas Institucijos nutarimą galioti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo administracinės bylos duomenų tvirtinamas ar apeliantės nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

7. ANK 168 straipsnis numato administracinę atsakomybę už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus. Administracinę atsakomybę pagal šio straipsnio 1 dalį užtraukia mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į su alkoholinių gėrimų prekyba susijusius santykius reglamentuojantį Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (toliau ir – AKĮ), dėl kurio 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo Institucijos nutarimu nubausta Y. D.. Pagal šio punkto nuostatas prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais - iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Y. D. Institucijos nutarimu nubausta iš esmės už tai, kad sekmadienį 19.50 val., būdama viešojo maitinimo vietos direktore, neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje ir pardavė asmeniui dvi gamykliniu būdu uždarytas skardines alaus. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi Institucijos nutarimą paliko galioti nepakeistą.

8. Apeliantė ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi vienintelio liudytojo nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, o gynybos pateikto daiktinio įrodymo - kasos juostos fragmento, patvirtinančio, kad jokia kasos operacija Institucijos nutarime nurodytu laiku nebuvo įvykdyta, teismas iš viso nevertino ir dėl jo nepasisakė. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad ji inkriminuojamu laiku pardavė asmeniui dvi gamykliniu būdu uždarytas skardines alaus, ir nepagrįstai konstatavo, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantei.

9. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalies). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro, nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

10. Apylinkės teismas išvadas dėl byloje nustatyto mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padaryto mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimo nustatė remdamasis teisme patikrintų bylos įrodymų visuma: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. D. parodymais, jos 2018 m. gegužės 10 d. paaiškinimu, liudytojo A. B. parodymais ir jo 2018 m. balandžio 29 d. paaiškinimu, liudytojo D. B. 2018 m. balandžio 29 d. paaiškinimu, 2018 m. balandžio 29 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu. Taigi apeliantė neteisi, skunde teigdama, kad teismas išvadą dėl Y. D. kaltės pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį padarė, remdamasis tik nenuosekliais ir prieštaringais liudytojo A. B. parodymais.

11. Teismo išvadą, kad Y. D. inkriminuojamu laiku pardavė A. B. dvi gamykliniu būdu uždarytas skardines alaus, pagrindžia ne tik liudytojo A. B. parodymai, kad jis sekmadienį vakare taksi automobiliu nuvyko į barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jis iš bare dirbusios pardavėjos nusipirko dvi skardines alaus, bet taip pat ir šiuos parodymus patvirtinanti aplinkybė, jog pas A. B. iš karto po to, kai jis išėjo iš baro, buvo rastos dvi neatidarytos alaus skardinės (b. l. 26). Nors apeliantė skunde teigia, kad liudytojo A. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, visgi su tuo sutikti nėra jokio pagrindo, kadangi šis liudytojas nuo pat jo sulaikymo prie baro nurodė vienodas esmines aplinkybes, kad bare nusipirko dvi skardines alaus, nors įvykio metu ir buvo neblaivus. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas savo nutartyje, pagrindo abejoti A. B. parodymų tikrumu nėra: tai, kad inkriminuojamu laiku A. B. vežė į barą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė ir pavežėjimo paslaugas teikęs D. B.; A. B. kaip barą, kuriame jam pardavė dvi alaus skardines, nurodė būtent pirmiau minėtą barą; A. B. niekur kitur, išskyrus barą, J. D. nebuvo matęs. Pagrindo A. B. apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teismas nenustatė, todėl A. B. parodymai apie jam žinomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes pagrįstai teismo laikyti patikimais. Iš Y. D. parodymų, jos paaiškinimo matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną nagrinėjamu metu minėtame bare dirbo būtent ji, taip pat ji kaip atsakingas asmuo pasirašė ir ant 2018 m. balandžio 29 d. daiktų paėmimo protokolo (b. l. 12), taigi nėra pagrindo manyti, kad alų A. B. pardavė ne Y. D., o kita moteris. Visų šių įrodymų visuma leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad Y. D. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

12. Apeliantė teisi, kad teismas nepasisakė dėl jos į bylą pateikto įrodymo - kasos juostos fragmento, kuris, apeliantės įsitikinimu, patvirtina, kad jokia kasos operacija Institucijos nutarime nurodytu laiku nebuvo įvykdyta. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl Y. D. kaltės pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, nes minėtas kasos juostos fragmentas niekaip nepatvirtina fakto, kad Y. D. nepardavė A. B. alaus skardinių. Tokia išvada darytina dėl to, kad Y. D. draudžiamu laiku pardavusi alkoholinius gėrimus ir neužtikrinusi, kad jie būtų suvartoti bare, galėjo šios operacijos ir neužfiksuoti, kad neliktų jos įrodymų. Todėl pateiktas įrodymas nelaikytinas patikimu.

13. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir nešališkai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė teisingus teisinius argumentus dėl Y. D. padaryto nusižengimo teisinio įvertinimo. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nustatė bylos aplinkybes, atliko išsamų ir nešališką byloje surinktų įrodymų vertinimą, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Tai, kad teismo sprendimas neatitinka apeliantės iškeltos versijos, kad A. B. inkirminuojamu laiku užėjęs tik pasiteiravo, ar galėtų bare nusipirkti cigarečių, nereiškia, kad teismas pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad buvo grubiai pažeista Y. D., nemokančios valstybinės kalbos, teisė naudotis vertėjo paslaugomis (ANK 577 str. 2 d. 7 p.). Nors aplinkybė, kad surašant protokolą nedalyvavo profesionali vertėja, yra procesinis pažeidimas, visgi jis daugiau formalus, nei realiai pažeidęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises. Kad Y. D. buvo išverstas protokolo turinys į jai suprantamą rusų kalbą, ginčo nėra. Protokolo esmę Y. D. vertė ne protokolą pildžiusi, bet kita pareigūnė. Surašant protokolą, dalyvavo keli žmonės, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatė. Nei administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo, nei jos advokate pretenzijų dėl neaiškaus ar netinkamo vertimo nepateikė. Abejonių dėl tyrėjos I. B. rusų kalbos žinių nėra, nes ji rusų kalbą moka, kas buvo patikrinta teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, be to, kaip pati nurodė, ji laikė valstybinį rusų kalbos egzaminą. Toks kalbos mokėjimo lygis yra pakankamas, kad galėtų suprantamai išversti protokolo esmę. Be to, jos išsilavinimas yra aukštasis neuniversitetinis - teisės programa. Iš Y. D. 2018 m. gegužės 10 d. paaiškinimo matyti, kad ji aplinkybes, dėl ko jai buvo surašytas protokolas, suprato. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, Y. D. buvo užtikrinta ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta jos teisė kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, ir ši išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįsta.

15. Apeliaciniame skunde nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių: administracinėje byloje Nr. ATP-8-478/2016 protokolo esmę Estijos piliečiui vertė pareigūnas, pats surašęs protokolą; administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2015 vertėjas nedalyvavo nei surašant protokolą, nei teisme. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta 14 punkte, protokolas Y. D. buvo išverstas į rusų kalbą, jis verstas ne tos pačios pareigūnės, kuri surašė protokolą, protokolas buvo rašomas, dalyvaujant advokatei, teisme vertėjas dalyvavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Administracinių bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantė nenurodė.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis, kuria paliktas galioti teisėtas Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. D. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.