Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareikėjo A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas 2002-09-16 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1-586-14/2002) pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 3 dalį, 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimu per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti padarytą žalą ir tęsti mokslus. Nusikalstamos veikos padarytos A. R. būnant nepilnamečiu. 2004-02-12 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutartimi A. R. atleistas nuo bausmės.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. R. prašymas dėl veikų perkvalifikavimo, kuriame prašo perkvalifikuoti padarytas nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalyje (veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 2 dalyje (veikų metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurių padarymą jis nuteistas 2002-09-16 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nuosprendžiu, atitinkamai pagal šiuo metu galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Taip pat prašo pripažinti, kad teistumas jam yra išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003-05-01 padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003-05-01 veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003-05-01 nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. R. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Kita vertus šis perkvalifikavimas yra susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui įsidarbinti norimame darbe, į kurį, kaip nurodyta prašyme, nepriimami asmenys teisti už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-59-627/2025).

Kaip pirmiau nurodyta, BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

A. R. nuteistas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2002-09-16 nuosprendžiu (bylos Nr. 1-586-14/2002) pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies redakciją už vagystę, padarytą įsibraunant į gyvenamąją patalpą, ir pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies redakciją, už pasikėsinimą įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą, kurias padarė būdamas nepilnametis. Nusikalstamos veikos padarytos 2001 m. lapkričio pradžioje (tiksliai diena nenustatyta), 2001 m. gruodžio pradžioje (tiksliai diena nenustatyta), 2001-12-16. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1995-07-05, vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą (271 straipsnio 3 dalis), buvo laikoma sunkiu nusikaltimu.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Toks asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šis nusikaltimas, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes A. R. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, jos perkvalifikuojamos atitinkamai į BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama. Nusikalstamų veikų perkvalifikavimas neturi įtakos juridiniam faktui dėl teistumo išnykimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo A. R. (A. R.) prašymą.

A. R. nusikalstamas veikas, dėl kurių jis buvo nuteistas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2002-09-16 nuosprendžiu (bylos Nr. 1-586-14/2002), iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies (sunkus nusikaltimas), 16 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies (sunkus nusikaltimas) atitinkamai perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį (apysunkis nusikaltimas), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį (apysunkis nusikaltimas), nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.