Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. A. ir J. G. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 50 MGL dydžio, 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų, bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 45 MGL dydžio, 5850 (penkių tūkstančių aštuonių šimtų) litų, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes apimtos, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL dydžio, 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų, bauda.

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 50 MGL dydžio, 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų, bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 50 MGL dydžio, 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų, bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 55 MGL dydžio, 7150 (septynių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties) litų, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės apimtos, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta 55 MGL dydžio, 7150 (septynių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties) litų, bauda.

Priteista solidariai iš J. G. ir L. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 11417,47 Lt (vienuolika tūkstančių keturi šimtai septyniolika litų 47 ct.) žalos atlyginimo.

Priteista iš J. G. ir L. A. po 46,41 Lt (keturiasdešimt šešis litus 41 ct.) proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. G. ir L. A. nuteistos už tai, kad vykdydamos bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamos pagal išankstinį susitarimą, 2008-02-29 sudarė darbo sutartį Nr. 50, kuria fiktyviai, t. y. žinodamos, kad L. A. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, siekdamos L. A. įgyti teisę į žymiai padidintas ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, J. G. įdarbino L. A. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininkės pareigose nustatant jai nepagrįstai didelį 1000 Lt ir 2000 Lt dydžio atlyginimą, J. G. kaip darbdavė pasirašė sutartyje ir 2008-03-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2008-02-29 pranešimą Nr. 4 (forma 1-SD) apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. A. nuo 2008-03-03 priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini), L. A. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininkės pareigose, pasirašė minėtoje sutartyje kaip darbuotoja, priimta į darbą.

J. G., tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad L. A. UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, darbo užmokesčio negauna ir jai nustatytas atlyginimas nepagrįstai didelis, tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, veikdama per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę A. K., kuri pagal darbo sutartį tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. I ketvirtį su priedais, tyčia pateikdama jai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad už 2008 m. I ketvirtį L. A. gavo 500 Lt draudžiamųjų pajamų, tai pat veikdama per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę N. J., kuri pagal darbo sutartį tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį su priedais, tyčia pateikdama jai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad už 2008 m. II ketvirtį L. A. gavo 4000 Lt draudžiamųjų pajamų, už 2008 m. III ketvirtį - 90,91 Lt draudžiamųjų pajamų. Buhalterė A. K., vykdydama nurodymus ir nesuprasdama nusikalstamų J. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio bei nežinodama, kad realiai L. A. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir jokio darbo užmokesčio negavo, 2008-04-14 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2008-04-10 pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. I ketvirtį Nr. 4 (forma SAM) su priedais: 2008-04-10 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita Nr. 4 (forma SAMF4), 2008-04-10 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 4 (forma SAM3SD), kuriuose ji įrašė tik J. G. ir L. A. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad L. A. gavo 500 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 169,90 Lt įmokų. Taip pat buhalterė N. J., vykdydama nurodymus ir nesuprasdama nusikalstamų J. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio bei nežinodama, kad realiai L. A. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir jokio darbo užmokesčio negavo, 2008-07-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2008-07-02 pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 12 (forma SAM) su priedais: 2008-07-02 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita Nr. 12 (forma SAMF4), kuriuose ji įrašė tik J. G. ir L. A. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad L. A. gavo 4000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 1359,20 Lt įmokų; 2008-07-02 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 12 (forma SAM3SD), 2008-10-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2008-10-02 pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 27 (forma SAM) su priedais: 2008-10-02 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 27 (forma SAMF4), kuriuose ji įrašė tik J. G. ir L. A. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad L. A. gavo 90,91 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 30,89 Lt įmokų.

L. A., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, atlyginimo negauna, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė J. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbą šioje įmonėje bei priskaičiuotą darbo užmokestį ir kad motinystės pašalpa, paskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, gautas UAB (duomenys neskelbtini) jai nepriklauso, 2008-07-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Nr.PMTM - 243 skirti motinystės pašalpą, kartu pateikdama VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikos moterų konsultacijos skyriaus gydytojos I. I. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė (pašalpoms) L. E., L. A. ir J. G. apgaulės įtakoje, manydama, kad L. A. turi teisę gauti motinystės pašalpą, paskaičiuotą pagal draudžiamąsias pajamas, gautas UAB (duomenys neskelbtini), 2008-07-15 priėmė sprendimą Nr. SMTM-282 „Dėl L. A. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 885,66 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-07-02 iki 2008-11-04. Remiantis šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius L. A. išmokėjo 675,56 Lt motinystės pašalpą, pinigus pervedant į L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini). Dėl L. A. išmokėtos ir jai nepriklausančios motinystės pašalpos, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui padaryta 885,66 Lt (įskaitant pajamų mokestį) žala.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. G., nesuprasdamas nusikalstamų J. G. ir L. A. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, nežinodamas, kad L. A. UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo ir dėl to motinystės atostogos jai nepriklauso, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius 2008-11-15 priėmė įsakymą Nr. 129 „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo suteikė L. A. motinystės atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2008-11-05 iki 2010-08-26.

L. A., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai, darbo šioje įmonėje realiai nedirbo, jai nustatytas atlyginimas nepagrįstai buvo didelis ir ji neturi teisės gauti motinystės bei motinystės ( tėvystės ) pašalpų pagal UAB (duomenys neskelbtini) tariamai gautas pajamas, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė J. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbą šioje įmonėje bei priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 m. I, II, III ketvirtį, 2008-11-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Nr.PMTM - 390 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. G. 2008-11-15 įsakymą Nr. 129 „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė (pašalpoms) L. E., L. A. ir J. G. apgaulės įtakoje, manydama, kad L. A. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, paskaičiuotą pagal draudžiamąsias pajamas, gautas UAB (duomenys neskelbtini), 2008-11-12 priėmė sprendimą Nr. SMTM - 431 „Dėl L. A. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo L. A. paskyrė 26649,22 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2010-08-26, iki vaikui sukaks dveji metai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2009-06-30 į L. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedus motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, t.y 7947,90 Lt, L. A. apgaule užvaldė jai nepriklausančią 7947,90 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Dėl L. A. išmokėtos jai nepriklausančios motinystės (tėvystės) pašalpos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui padaryta 10531,81 Lt (įskaitant pajamų mokestį) žala.

Tokiu būdu, L. A. ir J. G. bendrininkaujan, apgaule, L. A. savo naudai įgijo turtinę teisę į 27534,88 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą) ir laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2009-06-30 savo naudai apgaule užvaldė 8623,46 Lt dydžio svetimą turtą – jai nepriklausančias Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas -675,56 Lt motinystės ir 7947,90 Lt motinystės ( tėvystės ) pašalpas, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui padaryta 11417,47 Lt (įskaitant pajamų mokestį) žala.

Be to, J. G. ir L. A. nuteistos už tai, kad vykdydamos bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamos pagal išankstinį susitarimą, žinodamos, kad L. A. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis, siekiant gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB (duomenys neskelbtini) tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, 2008-02-29 UAB (duomenys neskelbtini) buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini) J. G. ranka surašė 2009-02-29 darbo sutartį Nr. 50, kuria L. A. įdarbinama UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininkės pareigose, nustatant 1000 Lt ir 2000 Lt dydžio atlyginimą, t.y kurioje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie L. A. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) ir tariamai mokėtiną darbo užmokestį, šią sutartį J. G. kaip darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) – direktorė patvirtino savo parašu ir pateikė ją pasirašyti L. A., kuri sutartyje pasirašė kaip į darbą priimamas darbuotojas. Tokiu būdu J. G. ir L. A. pagamino netikrą dokumentą.

Be to, J. G., tęsdama nusikalstamą veiką, 2008-04-10 adresu (duomenys neskelbtini) mieste, žinodama, kad L. A. UAB (duomenys neskelbtini) nedirba ir nedirbs, atlyginimo negaus, veikdama per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę A. K., kuri pagal darbo sutartį tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 4 (forma 1-SD), kuriame nurodė tik J. G. ir L. A. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad L. A. nuo 2008-03-03 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), ir šį dokumentą J. G. patvirtino savo parašu. A. K. J. G. ir L. A. apgaulės įtakoje, manydama, kad L. A. realiai įdarbinama, 2008-03-03 pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Tokiu būdu J. G. suklastojo tikrą dokumentą ir šį suklastotą dokumentą panaudojo.

Be to, J. G., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę A. K., kuri pagal sudarytą darbo sutartį tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, nurodė užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pranešimus apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. I ketvirtį su priedais, tyčia pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad už 2008 m. I ketvirtį L. A. gavo 500 Lt draudžiamųjų pajamų, taip pat veikdama per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę N. J., kuri pagal darbo sutartį tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį su priedais, tyčia pateikdama jai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad už 2008 m. II ketvirtį L. A. gavo 4000 Lt draudžiamųjų pajamų, už 2008 m. III ketvirtį - 90,91 Lt draudžiamųjų pajamų. Buhalterė A. K., vykdydama nurodymus ir nesuprasdama nusikalstamų J. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio bei nežinodama, kad realiai L. A. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir jokio darbo užmokesčio negavo, 2008-04-14 kompiuterinės technikos pagalba užpildė 2008-04-10 pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. I ketvirtį Nr. 4 (forma SAM) su priedais: 2008-04-10 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita Nr. 4 (forma SAMF4), 2008-04-10 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 4 (forma SAM3SD), kuriuose ji įrašė tik J. G. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad L. A. gavo 500 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 169,90 Lt įmokų. Taip pat buhalterė N. J., vykdydama nurodymus ir nesuprasdama nusikalstamų J. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio bei nežinodama, kad realiai L. A. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir jokio darbo užmokesčio negavo, 2008-07-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2008-07-02 pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 12 (forma SAM) su priedais: 2008-07-02 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita Nr. 12 (forma SAMF4), kuriuose ji įrašė tik J. G. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad L. A. gavo 4000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 1359,20 Lt įmokų; 2008-07-02 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 12 (forma SAM3SD), 2008-10-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2008-10-02 pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 27 (forma SAM) su priedais: 2008-10-02 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 27 (forma SAMF4), kuriuose ji įrašė tik J. G. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad L. A. gavo 90,91 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 30,89 Lt įmokų. Tokiu būdu J. G. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo.

Be to, J. G. ir L. A., tęsdamos nusikalstamą veiką, veikdamos kartu, žinodamos, kad L. A. UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir jokio darbo užmokesčio negauna, 2008 m. kovo - liepos mėnesiais, tikslesnis laikas tyrimo metu ir teisme nenustatytas, UAB (duomenys neskelbtini) buveinėje adresu (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia, UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraštyje Nr. 11 nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad L. A. buvo išmokėtas 365 Lt darbo užmokestis, UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraštyje Nr. 21 nurodė, kad L. A. buvo išmokėtas 1544,45 Lt darbo užmokestis, UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraštyje Nr. 25 nurodė, kad L. A. buvo išmokėtas 1460 Lt darbo užmokestis, UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraštyje Nr. 29 nurodė, kad L. A. buvo išmokėtas 66,36 Lt darbo užmokestis, žinodamos, kad jokie pinigai kaip darbo užmokestis L. A. išmokėti nebuvo. Šiuos dokumentus su žinomai neteisingais duomenimis J. G. patvirtino savo kaip įmonės direktorės parašu bei pateikė pasirašyti L. A., kuri šiuose žiniaraščiuose pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo. Tokiu būdu J. G. ir L. A. suklastojo tikrus dokumentus.

Be to, L. A., tęsdama nusikalstamą veiką, suprasdama, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, jokio darbo užmokesčio negauna, jai nustatytas atlyginimas nepagrįstai didelis siekiant gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB (duomenys neskelbtini) tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ranka užpildė prašymą Nr. PMTM-243 skirti motinystės pašalpą ir prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įtvirtino tikrovės neatinkančius duomenis, ir 2008-07-14, 2008-11-10 šiuos dokumentus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu L. A. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Suklastotų dokumentų pagrindu ir J. G. užpildytais, pasirašytais ir VSDFV Vilniaus skyriui pateiktais dokumentais, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, 2008-07-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyrius sprendimu Nr. SMTM- 282 „Dėl L. A. teisės į motinystės pašalpą“ ir 2008-11-12 sprendimu Nr. SMTM-431 „Dėl L. A. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, skyrė L. A. 885,66 Lt dydžio motinystės pašalpą ir 26649,22 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, paskaičiuotą pagal UAB (duomenys neskelbtini) tariamai turėtas draudžiamąsias pajamas, ko pasekoje L. A. užvaldė 11417,47 Lt (įskaitant pajamų mokestį) svetimo turto - Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės(tėvystės) pašalpas) ir dėl ko buvo padaryta žala VSDF biudžetui.

Be to, J. G. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. 1 d. nuostatas, kad “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, laikotarpiu nuo 2008-03-03 iki 2008-07-01 tyčia, žinodama, kad L. A. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, pagal darbo sutartis įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms A. K. ir N. J. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie L. A., o pastarosios, nesuprasdamos nusikalstamų J. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, bei nežinodamos, kad L. A. realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir jokio darbo užmokesčio negavo, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje įformino dokumentais neįvykusias ūkines operacijas – atlyginimo L. A. priskaičiavimą, viso 4837,03 Lt ir 3435,81 Lt išmokėjimą, tuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą:

- 2008 m. kovo mėnesį pagrindė 500 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 120 Lt pajamų ir 15 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 365 Lt išmokėjimą;

- 2008 m. gegužės mėnesį pagrindė 2111, 12 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 506, 67 Lt pajamų ir 60 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 1544, 45 Lt išmokėjimą;

- 2008 m. birželio mėnesį pagrindė 2000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 480 Lt pajamų ir 60 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 1460 Lt išmokėjimą;

- 2008 m. liepos mėnesį pagrindė 90, 91 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 21, 82 Lt pajamų ir 2, 73 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 66, 36 Lt išmokėjimą.

Dėl neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo dokumentais ir dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, įrašymo į apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimo dydžio už laikotarpį nuo 2008-03-03 iki 2008-07-01.

Taipogi nurodo, kad teismas surašydamas nuosprendį padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimą, nes nevykdė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuriame numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teigia, jog nuosprendyje nėra motyvų ir teisinių išvadų dėl esminių bylos aplinkybių (darbo, kurį privalėjo pagal rašytinę sutartį ji dirbti, funkcijų apimties, darbo laiko, darbo vietos, ar priklausė jai darbo užmokestis, jei darbdavys nebūtų suteikęs jai darbo), teismas savo išvadas pagrindė nelogiškais, negalinčiais tų išvadų patvirtinti motyvais. Teismas neatskleidė, koks ryšys tarp išvados dėl jos darbo funkcijų tariamai netinkamo vykdymo, ir aplinkybių, kad bendrovėje neišsaugoti apskaitos dokumentai, kad neišliko dokumentų, kuriuos būtų asmeniškai pasirašiusi ji, kad ji negalėjo nurodyti vieno iš kasos dokumentų tikslaus pavadinimo, kad kai kurie darbuotojai jos neprisimena arba nesuprato, ką ji dirba. Nuosprendyje teismo padarytos išvados visiškai nesiejamos su konkrečiomis įrodinėjamomis aplinkybėmis. Toks motyvavimas yra nominalus. Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas pažeidė jos teisę į gynybą, nes ji neturi galimybės žinoti teismo motyvų ir prieštaraudama pateikti dėl jų argumentus. Nurodo, kad 1997-10-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime pateikti išaiškinimai, kad teismo nuosprendis turi būti surašytas įtikinamai, o būtent: „Spręsdamas konfliktą teismas, kaip valstybės valdžios institucija, priima teisingumo aktą. Priimdamas jį, teismas remiasi specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena jų reikalauja, kad teismas, nustatydamas asmens teises ir pareigas, nurodytų aiškius ir įtikinamus priimamo sprendimo motyvus. Nesutinkančiam su jo atžvilgiu priimtu teismo sprendimu asmeniui įstatymai garantuoja galimybę skųsti jį hierarchine linija, t. y. garantuojamas priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas aukštesnės instancijos teisme“. Taip pat nurodo, kad šie Konstitucinio Teismo teisiniai išaiškinimai bendrosios kompetencijos teismams yra privalomi. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 2 d. numatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Taipogi nurodo, kad dėl nepakankamo išvadų pašalinant įrodymų prieštaravimus motyvavimo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005, kurioje pateikti teisiniai išaiškinimai, kad „kasacinės instancijos teismas privalo panaikinti ar pakeisti kasacine tvarka apskųstą nuosprendį, jei nustato, kad žemesnės instancijos teismo padarytos išvados yra nenuoseklios, paviršutiniškos, prieštaringos, nes tokių trūkumų turintys teismų nuosprendžiai neatitinka BPK 303–307 straipsniuose nustatytų reikalavimų nuosprendžio turiniui. Nuosprendis, kuriuo konstatuojama, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė nusikalstamą veiką, negali būti priimamas nepašalinus nagrinėjant bylą kilusių abejonių. Tokio nuosprendžio motyvuose turi būti aptartos visos bylai svarbios aplinkybės, motyvai turi būti tarpusavyje susieti, juose neturi būti loginių spragų“. Taigi teigia, kad šie proceso pažeidimai turėtų būti vertinami, kaip esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. Pasak apeliantės, tinkamai įvertinęs surinktus byloje įrodymus, teismas būtų turėjęs pagrindą padaryti išvadą, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina neginčijamus jos darbo pareigų vykdymą UAB (duomenys neskelbtini) apibūdinančius faktus: ji ne kartą yra buvusi UAB (duomenys neskelbtini) patalpose; ji yra darbo klausimais bendravusi su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais; jai buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat išskaičiuojami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo pagrindą pripažinti aplinkybę, kad duodama parodymus teisme pagal pareikštą kaltinimą ji apibūdino visas į jos dirbtą darbą įeinančias pareigas, vidinius ir išorinius ryšius su kitais darbuotojais ir bendrovės veikla suinteresuotais asmenimis. Teigia, kad ypatingai nelogiškos ir prieštaringos teismo išvados tuo aspektu, kad teismui pripažinus, kad „liudytojai V. B., V. N., dirbę UAB (duomenys neskelbtini) tiekėjais, liudytojai L. Š., V. V., UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai nurodė, kad bendrovės ofise yra matę L. A., tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti, ką ofise veikė L. A., kokius konkrečiai darbus dirbo“ , t. y. pripažinus jos buvimo darbo vietoje faktą, teismas padarė niekaip nemotyvuotą kategorišką išvadą, kad ji niekada jokia apimtimi neatlikinėjo darbo sutartyje nustatytų darbo funkcijų.

Taip pat nurodo, jog teismas nuosprendyje konstatavo, kad L. A. negavo darbo užmokesčio. Tačiau, pasak apeliantės, tokius teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – darbo užmokesčio žiniaraščių nuorašai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenų ataskaitos. Tai patvirtino ir L. A., nurodydama, kad jai darbo užmokestis buvo išmokėtas, ir tai ji patvirtino savo parašu darbo užmokesčio žiniaraščiuose.

Apeliacinio proceso metu nuteistosios ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini, apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų J. G. ir L. A. apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendis dėl J. G. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir L. A. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi kolegija daro išvadą, jog nuteistosios nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus, vidinis įsitikinimas, turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus iš esmės rėmėsi tik nuteistąsias kaltinančiais įrodymais ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl J. G. ir L. A. kaltės klausimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, L. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsta.

Dėl įrodymų vertinimo ir J. G. bei L. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Teisiamajame posėdyje J. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) direktore dirbo nuo 2007 m. pabaigos ar 2008 m. pradžios. Dėl nuolatinės įtampos, stresų versle pajutusi sveikatos pablogėjimą, pastebėjusi, kad visų įmonės reikalų tinkamai nesuspėja sutvarkyti, todėl nutarusi įsteigti naują etatą. Tuomet ji pasiūlė L. A. papildomą darbą, L. A. sutiko. Ją tenkino ir L. A. pasirinkimas dirbti po darbo valandų pašte, nes UAB (duomenys neskelbtini) ofise buvo įrengtos trys darbo vietos ir nebuvo sąlygų ketvirtai vietai įrengti. L. A. dirbo visus pagalbinius darbus, tvarkė apskaitą. Ji asmeniškai pati apmokiusi ją dirbti įmonėje, po to L. A. susirgo, gulėjo ligoninėje. Jai, kaip įmonės vadovei, buhalterės A. K. išėjimas iš darbo buvo didžiulis smūgis, todėl, kai po nedarbingumo į darbą grįžo L. A., jai priskyrė papildomo darbo ir dėl to padidino atlyginimą. L. A. buvo priimta dirbti apskaitininke, ji atliko tokius darbus, kurių niekas realiai nematydavo. Ji perdavusi jai PVM sąskaitų išrašymą, kurios buvo išrašomos už pervežimus, remiantis CMR dokumentais. Iš vairuotojų, grįžusių iš reisų, asmeniškai į rankas ji gaudavusi CMR važtaraščius arba šie dokumentai buvo gaunami paštu, juos ji perduodavusi L. A., kuri išrašydavo sąskaitas, kurių išrašymas trukdavo visą dieną, nes reikėdavo sutikrinti nemažai duomenų. L. A. ji buvo pavedusi atlikti ekonominius skaičiavimus, kuriuose skaičiuodavosi kilometražas, sunaudotas kuras, visos faktinės išlaidos komandiruotės metu, tokiu būdu ji sužinodavusi tikslų įmonės pelną per mėnesį. Tokie paskaičiavimai užimdavo daug laiko, ji jų nesuspėdavusi atlikti darbo metu, paprastai tokius paskaičiavimus atlikdavusi po darbo valandų. Ji asmeniškai žodžiu nurodžiusi L. A. jos darbines funkcijas, kurios raštu niekur nebuvo įrašytos. PVM sąskaitų išrašymas buvo svarbiausias L. A. darbas. L. A. išrašytas sąskaitas ji patikrindavo ir jas pasirašydavo, L. A. sąskaitų nepasirašinėdavo. L. A. pasirašydavusi tik algalapyje, atsiimdama atlyginimą. Taip ji perdavusi L. A. privalomo draudimo sekimą, apmokiusi mašinų susisiekimo sistemoje dirbti. L. A. turėdavo sekti, kada baigiasi draudimas, derinti su draudimo brokeriu laiką polisams išrašyti, polisus turėdavo paimti ir perduoti vairuotojams. Vairuotojai reise būdavo keičiami kas 3 savaites, todėl kas mėnesį reikėdavo sutvarkyti kokių 6 žmonių dokumentus. Be to, L. A. ofise plaudavo ir grindis, atlikdavo avansinę apskaitą, kai surinkdavo visus čekius, kiek sunaudota kuro, kiek išleista už telefoną, suskaičiuodavo, kiek vienas automobilis per reisą turėjo išlaidų. Pagal savo išsilavinimą L. A. sugebėjo šį darbą atlikti, nes apmokytas kiekvienas asmuo gali tai dirbti. L. A. jos vadovaujamojoje įstaigoje buvo įdarbinta 2008 m. vasario mėn., dirbo iki liepos mėnesio, per šį laiką L. A. sirgo, gulėjo ligoninėje. Visas jos darbo laikas atsispindėjo įmonės dokumentuose, visus „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentus tvarkė buhalterė. Priėmus naują buhalterę L. A. buvo mokamas padidintas atlyginimą. Į motinystės atostogas L. A. išėjo 2008 m. liepos mėn., į jos vietą naujo darbuotojo ji nepriėmusi. L. A. ateidavo į ofisą po 17–18 val. ir dirbdavo kasdien iki 22–23 val. L. A. darbo laiką žymėdavo buhalterė, ji pati asmeniškai buhalterei pasakydavo, kada L. A. buvo darbe. L. A. pradėjus dirbti jos vadovaujamojoje įmonėje, ji apie jos nėštumą nežinojusi (6 t., 134–135 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji J. G. kalta taipogi neprisipažino ir parodė, kad L. A. į darbą buvo priimta dėl to, kad ji sunkiai sirgo tuo metu, jos priėmimo į darbą metu ir iki to ji lankėsi pas gydytojus, šiemet dar 6 mėnesius sirgo. L. A. dirbo neįprastu laiku, po darbo, nes ofiso patalpoje yra vienas langas, 3 stalai, dirbo: ji, jos vyras ir buhalterė. Todėl L. A. sutiko dirbti po darbo valandų. L. A. perdavė savo darbus, o ji rašydavo sąskaitas, darė ekonominius skaičiavimus. Kad pasimažintų savo darbo krūvį, perdavė dalį savo darbų L. A.. Visus įmonės dokumentus perdavė tam, kas nupirko įmonę. Ji buvo bendrovės akcininkė, prie atlyginimo prisidurdavo iš dividendų. Vairuotojų atlyginimas buvo apie 4000 litų su komandiruotpiningiais, buhalterės atlyginimas buvo 1200–1300 Lt, o L. A. – didesnis, nei buhalterės, nes jos pareigos buvo atsakingos. Buhalterė tvarkė tik buhalterinį darbą. Iki L. A. apskaitininkės nebuvo. T. padėjo prie buhalterijos ir buvo apskaitininkė. T. jau nedirbo, buvo motinystės atostogose, kai įdarbino L. A.. Įmonė turėjo 6 „tralus“, vairuotojų buvo apie 12. L. A. yra jos pusbrolio žmona. Kai priėmė į darbą L. A., nežinojo, kad ji nėščia. Kai atsigulė į ligoninę, tada L. A. prisipažino, kad yra nėščia.

Teisiamajame posėdyje L. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirbo AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuo 2008 m. vasario mėnesio, gavo pasiūlymą iš J. G. pradėti dirbti jos vadovaujamojoje įmonėje. Dirbdavo keturias valandas per dieną. Pradžioje išrašinėjo tik sąskaitas, atlikdavo ekonominius paskaičiavimus. Sąskaitas išrašydavo ofise. Priimant į darbą jai buvo pažadėta mokėti 1000 Lt algą, po to atlyginimas padidintas, kai jai padidėjo darbo krūvis po buhalterės išėjimo iš darbo. Jai buvo priskirta rūpintis draudimais, atlikti avansines apyskaitas, vykdyti kuro sekimą. Ji sekdavusi, kad nesibaigtų automobilių draudimai, reikėdavo susiskambinti su draudimo brokeriais, kuriems skambindavusi vakarais, jie išrašydavo draudimo polisus ir juos perduodavo maršrutiniais autobusais, polisus ji pasiimdavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) autobusų stotyse ir perduodavo juos vairuotojams. Dirbdama J. G. vadovaujamojoje įmonėje jokiuose dokumetuose ji nepasirašinėdavo, išskyrus pasiimant atlyginimą, kurį gaudavo grynais pinigais iš kasos. Atlyginimą jai mokėdavo J. G.. Atlikdama ekonominius paskaičiavimus surašydavo automobilio nuvažiuotus kilometrus, išleistus pinigus, sutikrindavusi su užsakymu, koks turi būti kilometražas, viską surašydavo ranka iš čekių papastame popieriaus lape ir pateikdavo J. G.. Darydama avansinę apyskaitą ji tik susekdavusi, suklijuodavusi čekius, o atliekant ekonominius skaičiavimus suvesdavusi telefonų, elektros ir kitokias išlaidas. Ofise ji jokių darbuotojų nesutikdavo, CMR važtaraščius jai pateikdavo tik J. G.. Per savo darbo laiką ji atliko apie 20 ekonominių paskaičiavimų. Vien CMR važtaraščių peržiūrėjimas jai užimdavo daug laiko, nes kiekvieno vairuotojo raštas kitoks, ne visi žodžiai suprantamai parašyti. Pasirašydama darbo sutartį tiksliai nežinojo, kad yra nėščia (6 t., 135–136 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji L. A. kalta taipogi neprisipažino ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo realiai nuo 2008-03-03, pagal darbo sutartį. Dvi savaites rašė sąskaitas, nes dirbo pašte, suruošdavo bendrovės direktorei „juodus“ darbus. Dirbo vakare. „Tralistams“ ji neprisistatydavo kaip darbuotoja, yra žmonių, kurie matė ją dirbančią. Asmeniškai su vairuotojais nebendravo. Žino pavardes: Š., K., K., V.. iš dokumentų. Jie būdavo reisuose, su jais bendravo SMS žinutėmis, o su kuriais bendravo žinutėmis, nepamena. Draudimo polisus paduodavo Sauliui ar kitam vairuotojui, arba padėdavo segtuve ant stalo. Spręsdavo, ar pelningas reisas: iš pajamų atimdavo išlaidas ir skaičiuodavo pagal lentelę. Užsiėmė avansine apyskaita, grynųjų pinigų skaičiavimu. Vairuotojai pateikdavo čekius, skaičiuodavo. N. buvo antroji buhalterė, o su A. mažiau bendravo. Pasirašant darbo sutartį, nepasakė, kad yra nėščia, nes gydytojai pasakė, kad negimdinis nėštumas. Nežinojo nėštumo pasekmių ir nesisakė J. G..

Kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys nepaneigia nuteistųjų parodymų, kad J. G. realiai įdarbino L. A. į UAB (duomenys neskelbtini), ten pastaroji atliko UAB (duomenys neskelbtini) vadovės priskirtas funkcijas, už tai gavo atlyginimą ir mokėjo mokesčius, todėl VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie L. A. įdarbinimą ir gautą darbo užmokestį, ir L. A. gavo jai priklausančią motinystės (tėvystės) pašalpą pagal realiai gautas pajamas.

Pagal BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis 2K-381/2010).

Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas J. G. ir L. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad J. G. ir L. A. apgaulė pasireiškė tuo, kad J. G. fiktyviai įdarbino L. A. UAB (duomenys neskelbtini), VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie L. A. įdarbinimą ir gautą darbo užmokestį, o tuo pasinaudojusi L. A. gavo žymiai didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, nei jai būtų priklausę pagal realiai gautas pajamas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2008-02-09 tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės J. G., ir L. A. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 50, kuria L. A. priimama dirbti antraeilėms pareigoms dirbti apskaitininkės pareigose 4 valandas per dieną (20 valandų per savaitę), mokant L. A. 1000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. 2008-05-01 darbo sutarties sąlygos pakeistos – L. A. nustatytas 2000 Lt dydžio atlyginimas (1 t., 127–128 b. l.). Iš 2008-02-29 UAB (duomenys neskelbtini) direktorės J. G. įsakymo matyti, kad L. A. UAB (duomenys neskelbtini) priimta dirbti apskaitininkės pareigoms nuo 2008-03-03 (1 t., 14 b. l.)

Aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo antroji L. A. darbovietė patvirtina 2006-10-18 darbo sutartis, sudaryta tarp AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) apskrities centrinio pašto ir L. A. (1 t., 29 b. l.), iš kurios matyti, jog L. A. AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) pašte buvo priimta dirbti operatorės mokine nuo 2006-10-19, su ja sudaryta neterminuota darbo sutartis, dirbant 5 dienų darbo savaitę, 40 val. per savaitę, mokant L. A. 600 Lt darbo užmokestį ir kintamą darbo užmokestį kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, kas rodo, kad L. A. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo po darbo valandų.

Tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės J. G., ir L. A. sudarytoje darbo sutartyje, nuteistosios J. G. ir L. A. sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų, t. y. L. A. sudarydama darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

Taigi, iš to, kas paminėta, matyti, jog nuteistoji L. A., kitos nuteistosios J. G. 2008-02-29 įsakymu buvo priimta dirbti apskaitininkės pareigoms nuo 2008-03-03 (1 t., 14 b. l.) bei matyti tai, kad darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad ji darbo metu privalo būti įmonės buveinėje (1 t., 127–128 b. l.), jos pareiga buvo atlikti visus darbus, kuriuos jai skirdavo direktorė J. G..

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. A. išrašydavo PVM sąskaitas, atlikdavo ekonominius skaičiavimus, ką patvirtina nuteistųjų J. G. (6 t., 134–135 b. l.), L. A. (6 t., 135-136 b. l.) parodymai, duoti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu.

Be to, tai, kad 2008 metais L. A. buvo priimta dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) ir realiai ten dirbo, patvirtina ir liudytojų A. K. (1 t., 143–144 b. l., 4 t., 53–54 b. l., 6 t., 137 b. l.) ir N. J. (1 t., 145–146 b. l., 4 t., 55–56 b. l., 6 t., 137–138 b. l.) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kur jos parodė, kad žinojo, jog L. A. buvo priimta dirbti į bendrovę, bei buhaltere dirbusi N. J. parodė tai, kad L. A. dirbo apskaitininkės pareigose, kad L. A. padėdavo jai, tikrindavo avansines apyskaitas ir pateikdavo duomenis.

Be kita ko, paminėtina ir tai, kad be nuteistųjų ir liudytojų A. K. ir N. J. parodymų, ir kiti pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, o būtent V. B. (6 t., 164 b. l.), V. N. (6 t., 165 b. l.), parodė, kad L. A. matydavo UAB (duomenys neskelbtini) ofise tiek darbo metu, tiek po darbo; liudytojai V. V. (7 t., 10 b. l.) ir L. Š. (7 t., 25 b. l.) taip pat patvirtino, kad ofise kartais matydavo L. A.; liudytojai R. S. (7 t., 24–25 b. l.), ir V. M. (7 t., 26 b. l.) parodė, kad žino L. A. iš matymo.

Aptartos aplinkybės patvirtina nuteistųjų parodymus apie realiai UAB (duomenys neskelbtini) dirbtą L. A. darbą, kas rodo, jog apylinkės teismo išvada dėl šių liudytojų parodymų vertinimo nepagrįsta, dėl ko ir pats nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas.

Ir nors kiti pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. K. (7 t., 25–26 b. l.), I. T. (6 t., 138 b. l.), R. J. (6 t., 138–139 b. l.), R. S. (6 t., 139 b. l.), R. L., A. K. (6 t., 182 b. l.), V. P. (7 t., 25 b. l.) parodė, kad L. A. UAB (duomenys neskelbtini) ofise ir nėra matę ir jos nepažįsta, tačiau tai nepaneigia visų kitų prieš tai paminėtų liudytojų, kurie teigia L. A. matę, parodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad gretinant bylos medžiagą ir aptartų liudytojų parodymus, matyti, kad L. A. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo antraeilėse pareigose, o dauguma liudytojų dirbo vairuotojų pareigose ir dažniausiai UAB (duomenys neskelbtini) ofise lankydavosi darbo valandomis nuo 8 val. iki 17 val., o, kaip parodė liudytoja N. J. ir nuteistoji J. G., L. A., dirbdavo jai patogiu laiku, po darbo, tai ir paaiškina, kodėl kiti liudytojai galėjo ir nematyti UAB (duomenys neskelbtini) dirbusios L. A..

Pažymėtina ir tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo veikianti įmonė, užsiiminėjo transporto veikla, joje be nuteistosios dirbo ir daugiau darbuotojų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nuteistoji L. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu atstovaujanti nuteistoji J. G. būtų sudariusios fiktyvią darbo sutartį, t. y. kad L. A. iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su J. G., iš anksto turėdama tikslą - apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas.

Tiek nuteistoji L. A., tiek nuteistoji J. G. tai neigia, kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų nuteistųjų tvirtinimus, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistųjų kaltę nuosprendyje nurodė, kad „<...L. A. paaiškinimai apie UAB (duomenys neskelbtini) jos neva dirbtus apskaitininkės darbus neįtikinantys, ženkliai skiriantys nuo J. G. ir buhalterių A. K. ir N. J. parodymų. L. A. negalėjo įvardinti dokumento pavadinimo, kuriame ji pasirašė apie atlyginimo išmokėjimą, nenurodė nei vieno vairuotojo, kuriam ji perdavusi draudimo polisą, nors tvirtino, kad ji ne kartą iš autobusų stoties pasiimdavusi tokius dokumentus ir rūpindavosi, kad jie būtų perduoti vairuotojams>“. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų paaiškinimai apie L. A. dirbtą darbą UAB (duomenys neskelbtini) vertinami kaip jų pasirinkta gynybos taktika ir atmestini, nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos išvada sutikti negali, todėl ją atmeta. Nagrinėjamojoje byloje ištirti ir prieš tai aptarti įrodymai patvirtina neginčijamus L. A. darbo pareigų vykdymą UAB (duomenys neskelbtini) apibūdinančius faktus: L. A. ne kartą yra buvusi UAB (duomenys neskelbtini) patalpose; ji yra darbo klausimais bendravusi su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais; jai buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat išskaičiuojami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos. Be to, kaip matyti iš L. A. parodymų duotų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme metu (6 t., 135–136 b. l.), L. A. apibūdino visas į jos dirbtą darbą įeinančias pareigas, vidinius ir išorinius ryšius su kitais darbuotojais ir bendrovės veikla suinteresuotais asmenimis. O tai, jog L. A. negalėjo įvardyti dokumento pavadinimo, kuriame ji pasirašė, ar ne, taip tiksliai, atsakė į teisme jai užduotus klausimus, galima paaiškinti logiška aplinkybe – nuo jos darbo UAB (duomenys neskelbtini) iki apylinkės teismo posėdžio praėjus ilgam laiko tarpui, kai palyginti ir taip trumpai dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių tikrai galėjo netiksliai prisiminti kurio nors dokumento pavadinimą.

Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. A. ir J. G. kaltę teismas grindė specialisto išvada (3 t., 4–11 b. l.) ir specialistės O. P. paaiškinimais (7 t., 47–48 b. l.), kad pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus nebuvo galima nustatyti, kokius darbus realiai šioje bendrovėje atliko L. A., jokių rašytinių įrodymų, L. A. parašų įmonės dokumentuose, kurie patvirtintų L. A. realiai atliktus darbus įmonėje, nėra.

Tačiau kolegija ir šį, apylinkės teismo nuomone, kaltinantį L. A. ir J. G. įrodymą atmeta ir atkreipia dėmesį į svarbią pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepaminėtą aplinkybę, kad specialistė O. P., kuri ir pateikė išvadą, ją priėmė tik iš „Sodros“ pateiktų dokumentų, kadangi įmonę nupirko kitas asmuo – R. V. ir neišsaugojo dokumentų (dėl to jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų sunaikinimo) už visą įmonės veiklą, tai ir paaiškina, kodėl specialistei nepavyko nustatyti, kokius darbus įmonėje atliko L. A..

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas L. A. ir J. G. kaltę, nuosprendyje remdamasis apskaitos žiniaraščių duomenimis nurodė, kad „<...tuo metu, kai į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininkės pareigoms įdarbinama L. A., šiose pareigose iki 2008-05-26 pusei etato dirbo I. T., tačiau ji tokį pat darbą, puse etatu kaip ir L. A. dirbo tik už 400 Lt>“. Remdamasis UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraščiais nurodė, „<...kad L. A. darbo laikotarpiu bendrovės direktorei J. G., dirbančiai pilnu etatu, t. y. 8 darbo valandas per dieną, nustatytas 800 Lt darbo užmokestis, vadybininko pareigose pilnu etatu dirbusiam S. G. – 800 Lt darbo užmokestis, vyr. buhalterei A. K., dirbusiai iki 2008-05-12, pilnu etatu – 1000 Lt, vyr. buhalterei N. J., dirbusiai nuo 2008-05-12 pilnu etatu, - 1100 Lt atlyginimas, vairuotojams, dirbusiems 8 val. per dieną, nustatytas 1050 Lt darbo užmokestis, tiekėjams, dirbusiems 4 val. per dieną, - 400 Lt darbo užmokestis>“, o „<...L. A. UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimta dirbti antraeilėms pareigoms, dirbant keturias valandas per dieną ir mokant 1000 Lt, nuo 2008-05-01 padidinant iki 2000 Lt>“, todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad L. A. darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai didelis, jos draudžiamosios pajamos ženkliai didesnės nei kitų darbuotojų. Be to, konstatavo, kad darbo sutartis su L. A. dėl antraeilio darbo apskaitininkės pareigoms buvo sudaryta būtent tą ketvirtį, iš kurio draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, buvo skaičiuojama motinystės pašalpa, o darbo sutarties sąlygos pakeistos padidinant draudžiamąsias pajamas būtent tą ketvirtį, iš kurio skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali ir ją atmeta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis ar kitos to straipsnio dalys konkretaus darbo užmokesčio dydžio nenustato, o tik deklaruoja teisingo apmokėjimo už darbą principą, šiuo principu neįteisintas ir nuosprendyje minimas aiškiai per didelis nuteistosios L. A. darbo užmokestis. Nuosprendžiu deklaruojamas vienoje įmonėje darbuotojų darbo užmokesčio lygiavos principas būdingas socializmo politinei doktrinai, pasisakančiai už socialinę lygybę ir teisingumą, visuomeninių grupių turtinės ir visuomeninės padėties sulyginimą arba suartinimą. Skirtingose visuomeninėse–ekonominėse formacijose apmokėjimo už darbą principai skyrėsi ir skiriasi šiuo metu, jie priklauso nuo kiekvienos valstybės vykdomo ekonomikos procesų reguliavimo sistemos, nuo valstybės ekonominių galimybių konkrečiu laikotarpiu. 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, kuriuo nustatyta kompensuojamo uždarbio, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiavimo tvarka (6 straipsnis), apribojimų uždarbio dydžiui pinigine išraiška nenustatyta. Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, kad drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti daugiau negu kitiems toje pačioje įmonėje dirbantiems asmenims, nors ir už panašų darbą, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą, todėl ta aplinkybė, jog nuteistajai L. A. buvo nustatytas didesnis atlyginimas nei tuo metu nustatytas kitiems įmonės darbuotojams, neduoda pagrindo teigti, kad nustatytas nuteistosios L. A. atlyginimas, kuris tuo metu buvo didesnis nei kitiems įmonės darbuotojams nustatytas atlyginimas, buvo padidintas tikslu – apgaule įgyti turtinę teisę į VSDFV biudžeto lėšas.

Remiantis išdėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad darbo sutartimi nustatytas nuteistosios L. A. atlyginimas nebuvo aiškiai per didelis ir neatitinkantis UAB (duomenys neskelbtini) finansinių galimybių, tai pagrindžia bylos duomenys, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2007 metais turėjo 403 70 Lt pelno, o apie įmonės finansinę padėtį rezultatai suvedami sekančių metų pradžioje, t. y. 2008 metais, todėl nuteistajai L. A. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjus dirbti 2008 m. kovo 3 d. įmonės finansiniai rodikliai buvo geri.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-144/2007).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas J. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, L. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis ir samprotavimais, kad J. G. fiktyviai įdarbino L. A. UAB (duomenys neskelbtini), VSDFV Kelmės skyriui sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie L. A. įdarbinimą ir gautą darbo užmokestį, o tuo pasinaudojusi L. A. gavo žymiai didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą nei jai būtų priklausę pagal realiai gautas pajamas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tai, kad J. G. ir L. A. iš anksto susitarusios, turėdamos tikslą apgauti VSDFV, suklastojo ir panaudojo dokumentus – prašymą priimti į darbą, prašymą skirti motinystės pašalpą, darbo sutartį, atlyginimo žiniaraščius, tam, kad L. A., pasinaudojusi tais dokumentais, neteisėtai įgytų teisę gauti didesnę nei jai priklausytų motinystės (tėvystės) pašalpą, neįrodyta, nes tokia tyčia nei vienos, nei kitos veiksmuose nenustatyta.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi nenustatyta, kad J. G. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukusi suklastotus, tikrus dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir todėl nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, todėl J. G. veiksmuose nėra ir Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, J. G. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, L. A. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, išteisintinos, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsniu 4 dalimi, 329 straipsniu 1 punktu,

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. G. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

L. A. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straiipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Iš J. G. ir L. A. priteistas proceso išlaidas valstybei (po 46,41 Lt) – panaikinti.