- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-541-730/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00375-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- S. V., Palangos miesto savivaldybės administracijai, I. L.
- Advokatai
- Pranas Rimgaudas Mickus
- Kategorijos
- 2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
- 2.3.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovei J. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, S. V., I. L. dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą paskyrimo, ir pagal atsakovės J. J. patikslintą priešieškinį ieškovei R. S., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, I. L., S. V. dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama paskirti kapo, esančio senosiose Palangos kapinėse (kur palaidoti A. V. ir V. V.) už priežiūrą atsakingu asmeniu R. S. bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:Šeimos kapavietėje yra palaidoti du žmonės – ieškovės tėvas A. V., miręs (duomenys neskelbtini) d. ir jos dėdė – tėvo brolis V. V., miręs (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės kilo nesutarimas dėl palaidotųjų brolių. Atsakovė geranoriškai nesitaria su ieškove dėl minėtos kapavietės priežiūros, ignoruoja ją, nesuderinusi savo veiksmų su atsakingu už kapų priežiūrą asmeniu atlieka neteisėtus veiksmus – tvarko kapavietę, ją prižiūri ir rekonstruoja.Pažymėjo, jog šioje kapavietėje ketina pas savo vyrą (ieškovės tėvą) laidotis ieškovės mama S. V.. Teigia, jog jai yra svarbu turėti galiojančią teisę tai daryti, nors atsakovė J. J. neargumentuotai tam prieštarauja. Atkreipė dėmesį, jog paskutinis atsakingas asmuo už šios kapavietės priežiūrą buvo J. V., kuris yra miręs o kitas asmuo, atsakingas asmuo už kapavietės priežiūrą nebuvo paskirtas.Patikslintu ieškiniu teigiama, jog atsakovei buvo siūloma pasidalinti kapavietę į du kapus, tačiau ji prisidėti finansiškai ar bent darbais prie kapavietės padalinimo, nesutiko. Teigia, kad atsakovė J. J. nuolat keitė savo nuomonę dėl šios kapavietės priežiūros, savavališkai perstatinėjo gėles ir grindinio plyteles, nuiminėdavo ieškovės atneštas gėles ir padėdavo ant šalia esančių kapų. Nurodė, kad ne kartą bandyta susitarti su atsakove, tačiau išspręsti šį ginčą taikiu būdu nepavyko. Atsakovė su ieškiniu nesutiko bei patikslintu priešieškiniu prašė paskirti atsakovę atsakingu asmeniu už kapavietės, kurioje palaidoti A. V. ir V. V., esančiose Palangos miesto senosiose kapinėse, priežiūrą, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:Nurodė, kad atsakovės brolis A. V. su žmona ir dukra gyveno Klaipėdoje, tačiau A. V. žuvus, žmona atsisakė jį palaidoti. Teigia, jog brolio kapo Palangos miesto kapinėse neprižiūrėjo, todėl atsakovės brolio kapavietė visą laiką buvo tvarkoma ir prižiūrima ne tik atsakovės tėvų, bet ir su tėvais likusių gyventi šeimos narių – atsakovės ir sesers I. L., o vėliau vien tik atsakovės pastangomis ir lėšomis.Teigė, kad faktine brolių kapų tvarkytoja ir prižiūrėtoja po tėvo mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), liko ji. Pažymėjo, kad šias pareigas atlieka sąžiningai ir savo lėšomis, be R. S. ar jos mamos pagalbos, kapavietėje nedarydama jokių gadinimų ar savavališkos rekonstrukcijos darbų, o vien tik siekdama ją tvarkyti ir puoselėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti. Paskyrė J. J. atsakingu asmeniu už kapavietės, kurioje palaidoti A. V. ir V. V. esančiose Palangos miesto senosiose kapinėse, priežiūrą. Taip pat priteisė iš ieškovės R. S. 273,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. J. naudai ir 57,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:Nurodė, kad kapavietė, kurioje palaidoti V. V. ir jo brolis A. V. kapų registracijos žurnale registruota mirusiųjų tėvo J. V. vardu. Nustatė, kad po J. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nė vienas asmuo nebuvo įrašytas žurnale, atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą. Pažymėjo, jog šalys tarpusavyje nei žodžiu, nei raštu nesusitarė tarpusavyje, kas iš jų bus atsakingos asmeniu už kapavietės priežiūrą, todėl nei ieškovė, nei atsakovė žurnale asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, nėra įrašytos. Pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaitės, todėl turi teisę būti asmenimis, atsakingais už kapavietės priežiūrą. Teigia, kad giminystės laipsnis šiuo atveju nėra svarbus, kadangi to nenumato įstatymas, ir šiuo atveju nei viena iš šalių neturi pirmumo teisės juo būti dėl artimesnio palaidotiems asmenims giminystės laipsnio.Pažymėjo, kad Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ginčo kapavietė būtų buvusi pripažinta neprižiūrima, teigė, jog yra priešingai – UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2015‑11‑19 rašte Nr. R-806 nurodyta, kad mirus J. V. jo sūnų kapavietę Palangos miesto civilinėse kapinėse prižiūri dukra (sesuo) J. J. ir A. V. dukra R. S..Atkreipė dėmesį, jog bylos šalys nėra įgiję savarankiškų daiktinių (nuosavybės ar valdymo) teisių į kapavietę ar žemės sklypą, kuriame palaidoti jų artimi giminaičiai, tačiau teigia, jog šalys yra faktiniai ginčo kapavietės valdytojai, turintys išvestinę valdymo teisę, nes savanoriškai prisiėmė prievolę tvarkyti kapus ir šią prievolę vykdo.Nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės, trečiojo asmens I. L., liudytojų J. K., A. M., R. M., V. J., J. R. paaiškinimus yra matyti, kad atsakovė dar tėvui J. V., atsakingam už kapavietės priežiūrą, būnant gyvam, daug metų ir nuo pat šeimos kapavietės įsigijimo ((duomenys neskelbtini)), prisiėmė ir nuolatos vykdė pareigą prižiūrėti brolių kapavietę, ją tvarkė, būdama išvykusi į užsienį, į pagalbą kapo priežiūrai pasitelkė kitus asmenis, atliko kapavietės atnaujinimo darbus. Darė išvadą, kad jau po pirmojo brolio mirties, ir po brolio A. V. mirties, dar esant gyvam atsakovės tėvui ir ieškovės seneliui, kuris buvo atsakingas už kapavietės priežiūrą, buvo susiklostę tokie faktiniai kapavietės priežiūros santykiai, kad nuolatinę ginčo kapavietės priežiūrą atliko būtent atsakovė, todėl teismas pripažino, jog būtent atsakovė yra teisėta faktinė išvestinės kapavietės valdymo teisės turėtoja. Teigia, jog atsakovė išvestinę valdymo teisę įgijo savo veiksmais, sąmoningai prisiimdama ir vykdydama pareigą nuolatos prižiūrėti kapavietę, ją tvarkydama, padarydama pakeitimus, bei vykdydama savo mirusiojo tėvo J. V. valią bei savo sesers I. L. pavedimą prižiūrėti šeimos kapavietęPirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovė negali būti kapo prižiūrėtoja dėl to, kad ji savavališkai atliko ginčo kapavietės rekonstrukciją, nesilaikydama nustatytų reikalavimų, t. y., neturėdama kapų prižiūrėtojo leidimo bei artimųjų giminaičių sutikimo. Teigia, jog tiek iš ieškovės pateikto antstolio faktinių aplinkybių protokolo, tiek iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ginčo kapavietėje atsakovė nestatė naujų statinių ar kitų objektų, nebuvo rekonstruojamas joje esamas paminklas, nepasodinti ir neiškirsti medžiai. Teismo vertinimu, atsakovės atlikti darbai – kapavietės sutvarkymas, pašalinant seno grindinio plyteles, vietoj jų užpilant žvyro, o kapavietėje įrengiant bortelį prie paminklo gėlėms pasodinti, nėra laikytini kapo rekonstrukcijos darbais ir tokiems darbams atlikti tiek pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, tiek ir pagal Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir civilinių kapinių lankymo Palangos miesto savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo nuostatas, kapinių prižiūrėtojo leidimas nėra reikalingas.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 21 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-57-995/2017 ir priimti naują sprendimą, – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantės nuomone, teismo išvada, kad ieškinio argumentai dėl pirmenybės būti palaidotam (ar palaidotai) kapavietėje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas vertintina kaip bylos esmės neatskleidimas, nes patikslintame ieškinyje yra nurodomos faktinės aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo priežasties – mamos S. V. noro ir jo įgyvendinimo. Ieškovės nuomone, skiriant atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kuris tampa atsakingu už kapavietės priežiūrą ir be kurio sutikimo negalima nieko šioje kapavietėje laidoti, turėjo būti objektyviai ištirtos visos bylos aplinkybės, ar tai atitinka laidojimo papročius bei moralines nuostatas t. y. žmonai būti palaidotai šalia savo vyro, taip pat mirusiojo kapavietės prižiūrėtojo J. V. valią dėl jo sūnaus A. V. žmonos palaidojimo.Nurodė, kad J. V. valia buvo tokia, jog kapavietė numatyta jo sūnaus A. V. šeimai, o tai patvirtina Palangos civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. CMC 21-286 priedas: atsakovės J. J. 2013 m. rugsėjo 11 d. rašytas pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad: “žuvus broliui E. V., mūsų šeima, laidojant brolį ir sūnų sutikom S. V. palikti tik vietą šalia vyro”. Teigia, jog šios aplinkybės patvirtina bylos teiginius ir esmę apie tikrąją J. V. valią.Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovė pradėjo anksčiausiai valdyti ir prižiūrėti kapavietę nurodė, jog byloje atsakovė neįrodinėjo jog ji nuo pat kapavietės įsigijimo (duomenys neskelbtini) metais nuolatos prižiūri kapavietę, ją tvarko, padaro pakeitimus. Net jei ir atsakovė būtų įrodinėjusi tokią aplinkybę, tai yra faktiškai neįmanoma. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, o kapavietė įsigyta (duomenys neskelbtini) metais. Teigia, kad atsakovei tada buvo 16 metų ir ji nuo tada faktiškai neprižiūrėjo kapavietės. Pažymi, jog visi byloje apklausti liudytojai, ne tik šalys, patvirtino, jog kapavietę (duomenys neskelbtini) metais įsigijo ir ją iki savo mirties (duomenys neskelbtini) metais, prižiūrėjo apeliantės senelis J. V..Teigia, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė daugelį metų gyveno Didžiojoje Britanijoje, dėl ko net (duomenys neskelbtini) metais nedalyvavo tėvo J. V. laidotuvėse ir tai apeliantės nuomone paneigia teismo išvadą, jog atsakovė nuolat ir nuo pat kapavietės įsigijimo (duomenys neskelbtini) metais ją prižiūrėjo.Apeliantės vertinimu, teismas negali vadovautis byloje šalių nepatvirtintomis ir nelogiškomis aplinkybėmis, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) metų, būdama 16 metų, nuo kapavietės įsigijimo, kurią įsigijo jos tėvas J. V., rūpinosi ir ją prižiūrėjo. Teigia, jog sprendimas grindžiamas nepagrįsta ir nelogiška aplinkybe apie anksčiausiai atsiradusį valdymą, kurio nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. J. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:Atsakovės vertinimu, teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, po senelio J. V. mirties, nesiekė tapti atsakinga už kapavietės priežiūrą asmeniu, taip sutikdama, kad faktinę priežiūrą vykdytų atsakovė, kuri tokią priežiūrą vykdė ir šiuo metu, t. y. visapusiškai vykdo ginčo kapo prižiūrinčio asmens pareigas. Mano, jog tokia yra mirusio J. V., tikrosios valios išpildymas, ką įrodo faktiniai J. J. veiksmai, o taip pat liudytojų J. K., A. M., A. M., R. M., J. R., V. J., trečio asmens I. L. parodymai. Taip pat fotonuotraukos patvirtina duomenis, kad J. J. tinkamai prižiūrėjo kapavietę, ją tvarkė ir įrengė nepažeisdama įstatymų. Teigia, kad atsakovei nėra jokių kliūčių šias pareigas tinkamai vykdyti, dėl ko ir jokių pretenzijų pareikšta nėra ir nebuvo. Pažymi, jog tai, kad J. J. trumpam išvyksta dirbti į kitas Europos valstybes, visiškai nedaro neigiamos įtakos įgytų pareigų vykdymui, ką yra pažymėję ir liudytojai bei tretysis asmuo I. L.. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentas dėl J. J. amžiaus. Teigia, kad teismo posėdžio metu nebuvo pareikšta nei vienos pastabos dėl J. J. jauno amžiaus, kas būk tai, galėjo trukdyti jai padėti, o po tėvo mirties visiškai savarankiškai prižiūrėti brolių kapus. Pažymėjo, jog net darbo įstatymai garantavo asmens, turinčio 16 metų amžiaus, teisę į darbą.Taip pat atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. L. prašo netenkinti ieškovės R. S. apeliacinio skundo, Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:Nurodė, jog tai, kad atsakovė J. J. labai gražiai tvarkė, nuolatos prižiūrėjo brolių V. ir A. kapavietę, patvirtino liudytojai, ir rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos. Teigia, kad J. V. buvo labai patenkintas J. pagalba, sakydavo, kad ir po jo mirties kapavietės prižiūrėtoja ir atsakinga bus jo dukra J.. Pažymėjo, jog tokie tėvo teiginiai buvo suprasti kaip tėvo valia dėl atsakingo asmens paskyrimo už kapavietės priežiūrą ir jos tvarkymą.Pažymėjo, jog J. J. trumpam laikui vykdavo į užsienį, kad užsidirbtų pinigų savo pragyvenimui, ir kapavietės tvarkymui. Teigia, kad jos išvykimo laiku kapavietę prižiūrėjo trečiasis asmuo I. L.. Nurodė, kad kiek reikėdavo, ji pašluodavo, surinkdavo lapus bei išdžiūvusias gėles.Teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teisme apeliantės atstovė Z. J. apeliacinį skundą palaikė bei papildomai nurodė, kad naujai pateikti įrodymai įrodo, jog faktinė ir teisėta valdytoja visą laiką buvo trečiasis asmuo S. V.. Teigia, jog išduodant leidimą laidoti S. V., buvo nurodyta: „leidžiama laidoti V. šeimos kapavietėje (tėvų)“. Teigia, jog šis leidimas reiškia, kad kita šeimos kapavietė, kurioje palaidotas J. V. yra pripažįstama kaip šeimos kapavietė, t. y. ne ginčo kapavietė pripažįstama V. šeimos kapaviete. Taip pat paaiškino, kad žuvus E. V., šeima pasitarusi nusprendė, jog jis bus laidojamas šalia brolio Palangos kapinėse, o (duomenys neskelbtini) metais, mirus J. V. sutuoktinei, J. V. valia buvo tokia, kad sutuoktinę laidoti reikia naujoje kapavietėje, ginčo kapavietę paliekant trečiojo asmens šeimai, kad šalia vyro galėtų būti palaidota S. V.. Teigia, jog atsakovė, (duomenys neskelbtini) metais mirus jos broliui S. V., prašė leidimo palaidoti brolį šeimos kapavietėje Palangos kapinėse, tačiau trečiajam asmeniui nesutikus ir išdėsčius visas faktines aplinkybes šis trečiojo asmens prašymas buvo patenkintas. Teigia, jog po to momento ir kilo ginčas dėl kapų priežiūros ir kas jame bus palaidota.Teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teisme apeliantė R. S. apeliacinį skundą palaikė bei papildomai nurodė, kad esminis ginčas šioje byloje kilo dėl to, jog atsakovė kategoriškai pareiškė, jog neleis laidoti, o kapus juk prižiūrėti gali kiekvienas. Taip pat kiekvienas gali juos lankyti. Šiuo metu atsakovė netrukdo lankyti ginčo kapavietės. Teigia, jog konfliktas prasidėjo nuo to momento, kai ginčo kapavietėje ieškovės mama neleido laidoti S. V.. Pažymėjo, jog kai ji pastatydavo žvakes ant tėvo kapo, tai kitą kartą atvykus jų jau nebūdavo, nors anksčiau tų žvakių niekas nepatraukdavo. Taip pat atveždavo gėlių puokštes, kurios kitą kartą atvažiavus būdavo randamos ant šalimais esančių kapų. Mano, kad tai yra tik akivaizdus demonstravimas, kad atsakovė prižiūri kapavietę, o ieškovės visos atvežtos gėlės yra naikinamos. Atkreipė dėmesį, jog iš tolimų giminių sužinojo, kad atsakovė dirba užsienyje, todėl tris mėnesius būna išvažiavusi į dirbti, o vėliau tris mėnesius būna Lietuvoje. Teigia, jog laikotarpiu, kol atsakovės nebūna Lietuvoje, kapavietę prižiūri kaimynės ir tetos. Teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo S. V. apeliacinį skundą palaikė bei papildomai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų nebuvo jokių konfliktų dėl kapų priežiūros, o J. V. valia buvo tokia, kad leisti S. V. palaidoti kartu su vyru. Teigia, jog kapavietės priežiūra ir leidimas laidoti yra du skirtingi dalykai.Teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teisme apeliantė R. S. apeliacinį skundą palaikė bei iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pateiktame priešieškinyje bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Papildomai nurodė, kad dėl kapų priežiūros ginčo nėra ir niekada nebuvo. Teigia, jog ginčas kilo tik dėl leidimo laidoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsakovė J. J. buvo paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu bei pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Palangos miesto senosiose kapinėse (ginčo kapavietėje) yra palaidoti du asmenys – atsakovės J. J. broliai – V. V., miręs (duomenys neskelbtini) ir A. V., (duomenys neskelbtini). Ieškovė R. S. yra vieno iš mirusiųjų A. V. dukra. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2014 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. R-26, nurodyta, kad Palangos miesto senosiose kapinėse šeimyninėje kapavietė, kurioje palaidoti V. V. ir jo brolis A. V. kapų registracijos žurnale kapavietė registruota mirusiųjų tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ rašte Nr. R-396 nurodyta, kad Palangos miesto civilinėse senosiose kapinėse, kapavietėje, kurioje palaidoti V. V. bei A. V. atsakovė J. J. nėra užregistruota kaip kapavietės prižiūrėtoja. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2015 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. R-806 nurodyta, kad mirus J. V. jo sūnų kapavietę Palangos miesto civilinėse kapinėse prižiūri dukra (sesuo) J. J. ir A. V. dukra R. S.. 2015 m. balandžio 26 d. rašytiniu pasiūlymu ieškovė kreipėsi į atsakovę ir jos seserį (trečiasis asmuo) I. L. dėl šeimyninio kapo, esančio Palangos senosiose kapinėse, pasidalijimo bei paminklo patraukimo (nukėlimo). 2015 m. birželio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracija sprendimu, atsižvelgiant į šalių nesutarimus dėl kapavietės padalijimo, atsisakė leisti padalinti šeimos kapavietę į du atskirus kapus, o dėl naudojimosi kapu tvarkos nustatymo ar kapavietės padalijimo pasiūlyta kreiptis į teismą. 2015 m. liepos 11 d. antstolės Redos Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 698 nurodyta, kad atvykus į pareiškėjos R. S. nurodytą vietą – Palangos senąsias kapines, apžiūrėta pareiškėjos nurodyta kapavietė. Ant paminklo iškalta – V. V. ((duomenys neskelbtini)) ir V. E. ((duomenys neskelbtini)). Palyginus kapavietės vaizdą su fotonuotrauka matyti, kad kapas pertvarkytas neseniai: supiltas žvyras kapavietėje nesukritęs, takeliai apie kapavietės sugrėbstyti. Pažiūrėjus į kapavietę nuotraukoje ir į dabartinę kapavietę matyti, kad išrauti krūmeliai apie kapavietę. Iš kapavietės pašalintos senos grindinio plytelės, vietoje jų pripilta žvyro, o dalis kapavietės (prie paminklo) atitverta borteliu, kuriame pripilta žemių, pasodintos kitos gėlės. Savo sodintas gėles pareiškėja atpažino persodintas ant nepažymėto kapo, o vazoną, anksčiau buvusį ant tėvo kapo, atpažino prie netoliese esančio kito paminklo kartu su pareiškėjos anksčiau tėvui atnešta dirbtine rože, grindinio plyteles – išklotas prie suolelio. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2015 m. lapkričio 27 d. raštu, atsakydamas į ieškovės paklausimą, nurodė, kad gretimų kapaviečių prižiūrėtojai pretenzijų dėl praėjimo takų sumažinimo neturi. Pridedamas planas patvirtina, kad šoniniai praėjimai yra mažesni nei 0,5 m, tačiau, atsižvelgiant į J. J. įsipareigojimą atstatyti kapavietės ribas, nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantė R. S. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dviem aspektais. Tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl patikslinto ieškinio argumentų dėl pirmenybės būti palaidotam (ar palaidotai) kapavietėje nėra šios bylos dalykas bei aplinkybe, jog teismas nepagrįstai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pripažino, jog atsakovė faktiškai kapavietę pradėjo valdyti anksčiau. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio argumentai, dėl pirmenybės būti palaidotam (ar palaidotai) kapavietėje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantės vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai pripažintini kaip bylos esmės neatskleidimas, kadangi patikslintame ieškinyje yra nurodomos faktinės aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo priežasties – mamos S. V. noro ir jo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, o vėliau ir patikslintu ieškiniu, kuriais prašė paskirti apeliantę kapo, esančio senosiose Palangos kapinėse (kur palaidoti A. V. ir V. V.), už priežiūrą atsakingu asmeniu. Tai reiškia, jog šiuo reikalavimu apeliantė nustatė ieškinio ribas bei suformavo ieškinio dalyką, t. y. klausimą, kurį teismas privalo išspręsti. Pažymėtina, jog civilinio proceso įstatymai imperatyviai numato, jog teismai nagrinėdami bylą, neturi teisės peržengti ieškinio ribų. Šiuo atveju, teisėjų kolegija vertina, jog reikalavimas paskirti apeliantę kapo, esančio senosiose Palangos kapinėse už priežiūrą atsakingu asmeniu skiriasi nuo reikalavimo dėl pirmenybės būti palaidotam (ar palaidotai) kapavietėje, kadangi šiuo atveju nesutampa įrodinėjamos aplinkybės bei siekiamas tikslas. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog patikslintu ieškiniu yra akcentuojamos faktinės aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo priežasties teisėjų kolegijos vertintinos tik kaip pagrindas, kuriuo siekiama ieškinio suformuoto dalyko t. y. apeliantės paskyrimo dėl kapo, esančio senosiose Palangos kapinėse už priežiūrą atsakingu asmeniu reikalavimo patenkinimo, tačiau ne kaip atskiro suformuoto reikalavimo, todėl atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio argumentai, dėl pirmenybės būti palaidotam (ar palaidotai) kapavietėje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog J. V. valia buvo tokia, jog kapavietė numatyta jo sūnaus A. V. šeimai bei teigia, jog tokius jos teiginius patvirtina Palangos civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. CMC 21-286 priedas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantės nurodomais argumentais. Ištyrus apeliantės naujai pateiktą įrodymą matyti, jog 2013 m. rugsėjo 11 d. prašymu atsakovė nurodė, jog palaidojus E. V., šeima sutiko ginčo kapavietėje palikti vietą šalia vyro. Tai reiškia, jog šalys derėjosi dėl leidimo palaidoti trečiąjį asmenį S. V., tačiau šiame dokumente visiškai neužsimenama, jog apeliantės senelis J. V. išreiškė valią, jog ginčo kapavietę prižiūrėtų būtent apeliantė R. S.. Priešingai, šiame dokumente nei apie apeliantę R. S. nei apie buvusį atsakingu už kapavietės priežiūrą asmenį J. V. visai nėra užsimenama. Be to, kaip matyti iš naujai pateikto įrodymo, juo yra siekiama įrodyti, jog trečiasis asmuo S. V. turi teisę būti palaidota šalia savo vyro, tačiau kaip minėta šios nutarties 13 punkte, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimas, o ne dėl pirmenybės būti palaidotam (ar palaidotai) ginčo kapavietėje, todėl konstatuotina, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, jog atsakovė pradėjo anksčiau valdyti ir prižiūrėti kapavietę, nurodė, kad byloje atsakovė neįrodinėjo, jog ji nuo pat kapavietės įsigijimo (duomenys neskelbtini) metais nuolatos prižiūri kapavietę, ją tvarko, padaro pakeitimus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina atsakovės J. J. išsakyta pozicija, jog ji nuo kapo įsigijimo nuo (duomenys neskelbtini) metų rūpinosi šeimos kapaviete. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad nuo šios kapavietės įsigijimo, joje buvo palaidotas atsakovės brolis, kuris yra artimas atsakovės giminaitis, todėl teismas neturi pagrindo teigti, jog atsakovė šios kapavietės neprižiūrėjo. Priešingai, apeliantės nurodomos aplinkybės, jog kapavietės įsigijimo metu atsakovei esant 16 metų amžiaus ji šios kapavietės neprižiūrėjo yra vertintini tik kaip apeliantės nuomonė, neparemta jokiais byloje surinktais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenurodė, jog atsakovė viena rūpinosi kapaviete. Byloje surinktais įrodymais yra neginčytinai nustatyta, jog kapavietę, nuo jos įsigijimo iki savo mirties prižiūrėjo atsakovės tėvas, ieškovės senelis J. V.. Taip pat byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad prie kapavietės priežiūros taip pat prisidėjo ir apeliantė bei tretieji asmenys. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatavo, jog atsakovė kapą ėmė prižiūrėti bei jį valdė anksčiau nei apeliantė, o apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu sutinka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, o vien tik formaliais argumentais įrodinėja, jog skundžiamu sprendimu teismas padarė nepagrįstas išvadas. Taigi, atsižvelgus į tai, kas nustatyta, į formuojamą teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė pradėjo anksčiau valdyti ir prižiūrėti kapavietę, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė, įrodinėdama, jog ji turėtų būti paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, nurodo aplinkybes, jog tokia buvo J. V., kuris ir įsigijo ginčo kapavietę valia. Pažymėtina, jog šias aplinkybes apeliantė įrodinėja tik formaliais teiginiais, kurių nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti J. V. tikrosios valios dėl kapavietės priežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniu skundu apeliantė nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų ištyręs ar įvertinęs, o tik pateikia kitokį, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytų aplinkybių vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog vertindamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, bei teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma priteisti iš apeliantės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 180,00 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė į bylą pateikė šiuos išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2016 m. lapkričio 10 d. atstovavimo sutartį bei 2018 m. sausio 15 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 902517, kuriame nurodyta, jog J. J. sumokėjo advokatui Pranui Rimgaudui Mickui 180,00 Eur už dokumento surašymą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad atsakovės prašymas priteisti 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisintos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Taip pat byloje buvo patirta 4,00 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apeliacinį skundą, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš bylą pralaimėjusios šalies, šiuo atveju iš apeliantės R. S. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u taria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės R. S. 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei J. J..
Priteisti iš apeliantės R. S. 4,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, patirtų apeliacinės instancijos teisme.