- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- 1-601-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02054-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutine 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 d., BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. A. T. paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, atlieka laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. T. 2021 m. sausio 19 d. apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), V. Š. priklausančiame bute, konflikto metu, veikdamas kartu su N. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, kai pastarasis sudavė nenustatytą skaičių nukentėjusiajam R. K. į įvairias kūno vietas, jis (A. T.) sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius R. K. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, veikdami kartu, padarė R. K. poodines kraujosruvos viršugalvyje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairės pusės apatinio žandikaulio-kaklo srityse, dešinės plaštakos ir plaštakos II-o piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairėje blauzdoje, tokiu būdu, A. T., veikdamas kartu su N. A., sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. K., bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.
Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. T. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad pilnai pripažįsta kaltę dėl pareikšto kaltinimo, gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Paaiškino, jog kaltinime nurodytą dieną būdamas Maximoje su draugu N. A. sutiko R. K.. Jį žinojo iš anksčiau, užkalbino, R. pakvietė išgerti pas savo draugą V.. Gėrė stiprų alkoholį, tarp N. A. ir R. K. kilo žodinis konfliktas. Kai jis (A. T.) pareidinėjo iš tualeto, pastebėjo, kad kambary N. A. ir R. K. susikibę, mojuoja rankomis. Bandė tarp jų įsiterpti, kad išskirti, gavo nuo R. K. smūgį į žandikaulį, jam atgal sudavė kelis smūgius į korpusą, galėjo pataikyti ir į rankas. V. Š. jį (A. T.) patraukė. Kai R. K. jį stūmė, ar metė, stipriai susižalojo alkūnę, tiksliai nepasakys į ką, nes kažkas dužo. Kadangi konfliktas aprimo, jie gėrė toliau. Kai jis vėl nuėjo į tualetą, grįždamas pamatė, kad N. A. ir R. K. vėl susikibę. Jie abu mojavo rankomis, todėl negali pasakyti nieko konkretaus apie jų vienas kitam suduotus smūgius. Buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Daugiau nelabai ką pamena, nes gavo dujų į akis. Dujų balionėlį turėjo jis, o kaip jis atsidūrė pas R. K., negali pasakyti. Nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos alkoholis, nes supranta, jog prasidėjus žodiniam konfliktui, reikėjo pasišalinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį prašo mažinti.
Kaltinamasis A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021-01-20) parodė, kad 2021-01-19 vakare apie 18.00 - 20.00 val., tikslaus laiko nepamena, nuėjo su N. A. į parduotuvę Maximą X, (duomenys neskelbtini). Ten sutiko R. K.. Jį iki šiol matė tik per televiziją. Priėjęs prie jo atpažino jį, pasisveikino. Jis pakvietė juos su N. pavartoti alkoholinių gėrimų. Išėję iš parduotuvės R. K. pavaišino juos degtine, 40 laipsnių stiprumo. Pasiūlė eiti pas jo draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jie sutiko. Bute buvo tik buto šeimininkas. Jo vardo pavardės nežino. Visi keturiese atėję į butą vartojo alkoholinius gėrimus. R. K. visą vakarą bandė įžeisti jo draugą N.. Apie 22.00 val., tikslaus laiko nepasakys, R. K. pradėjo įžūliai apvardžiuoti N.. Jis atsistojo tarp N. ir R. ir prašė nurimti. R. tuo metu išsitraukė jo striukėje buvusį jo dujų balionėlį. Pradėjo dujas purkšti bute. Jis priėjęs prie R., sudavė dešine ranka kumščiu R. K. į pilvą apie tris kartus, į galvą nemušė, kadangi žinojo, kad R. turi galvos problemų. Tada R. bandė gintis, mosikavo rankomis, dėl to pataikyti jam daugiau į kūno sritis jam nepavyko. Be to, kadangi kambaryje buvo papurkšta dujų balionėliu, nieko nematė. R. K. tada jį pastūmė, dėl ko jis nukrito ir susižalojo alkūnę. Jų muštynės baigėsi. Pažymi, kad jis, gindamas draugą N., nuo jį apvardžiuojančio R. K., sudavė R. ne daugiau 3-jų kartų dešine ranka kumščiu į pilvo sritį. Buto šeimininkas bandė visus raminti. N. tuo metu buvo už buto durų laiptinėje, kaip jis ten atsidūrė jis nežino, galbūt gavęs pakvėpuoti dujų balionėlio išbėgo pats iš buto, jis nepastebėjo. Į klausimą, ar N. buvo sudavęs R. K. jis nematė. Gali pasakyti, kad konfliktą išprovokavo R. K., kadangi jis visą vakarą kabinėjosi prie jo draugo N.. Pažymi, kad tą vakarą peilio rankose niekas nelaikė ir niekam niekas negrasino peiliu. Vienintelis, kas buvo panaudota, tai jo dujų balionėlis, kurį R. K. pasiėmė iš jo striukės. Gailisi dėl to, kad sudavė R. K. į pilvo sritį dešine ranka tris kartus. Tiesiog gynė savo draugą. (t. 2, b. l. 82-83).
Kaltinamasis A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021-10-10) parodė, kad prašo vadovautis jo pirminiais parodymais. Nori pabrėžti, jog konfliktą išprovokavo R. K., kadangi jis visą vakarą kabinėjosi prie jo draugo N.. Pažymi, kad tą vakarą peilio rankose niekas nelaikė ir niekam niekas negrasino peiliu. Gailisi dėl to, kad sudavė R. K., tiesiog gynė savo draugą. (t. 2, b. l. 91-92).
Kaltinamasis A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021-11-23) parodė, kad 2021-01-19, buvo kartu su jo pažįstamu N. A. sutikę parduotuvėje "MAXIMA" (duomenys neskelbtini), R. K., jis pasiūlė jiems vykti su juo išgerti pas jam nepažįstamą asmenį, jie kartu su N. nuėjo ten, vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo visi alkoholinius gėrimus, jeigu gerai atsimena, degtinę. R. K. pradėjo kabinėtis prie jo draugo N., jį visaip pravardžiuoti, vakaro eigoje, jau išgėrus. Jis nuėjo į tualetą, jam grįžus pamatė, jog N. su R. konfliktuoja, susikibę, bandė juos išskirti, tiksliai nematė kiek ir kokių smūgių atliko N., jis mėgino išskirti N. su R., tuomet gavo vieną smūgi iš kumščio nuo R. į veidą, tuomet paleido N. ir tiksliai neatsimena, jis tuomet susikibo su R. K., sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į įvairias kūno vietas, tiksliai neatsimena į kurias, jiems besigrumiant, jam iš kišenės iškrito dujų balionėlis, kurį R. paėmė ir purškė jam ir N., N. išstūmė už durų, tuomet jam pradėjo graužti akis ir jis sunkiai matydamas išėjo iš namų, išėjus sutiko N., jie kartu išėjo link (duomenys neskelbtini) pr. esančios autobusų stotelės, ten jau juos sustabdė policijos pareigūnai. Savo veiksmus pripažįsta, tačiau šiuos veiksmus padarė išprovokuotas R. K., gindamasis. (t. 2, b. l. 108-111).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, gynėjai sutinkant, bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021-01-20) parodė, kad 2021-01-19 apie 19.50 val. jis atėjo į parduotuvę "Maxima", esančią (duomenys neskelbtini). Ten nusipirko degtinės. Parduotuvėje prie jo priėjo jam du nepažįstami vyriškiai ir vienas iš jų jam per galvą davė su batonu. Jie pradėjo jį kalbinti, pasakė, kad jį pažįsta iš televizijos laidų, yra ne kartą jį matę per televizorių. Jis nusipirkęs alkoholio ruošėsi eiti pas pažįstamą V., kurio pavardės nežino, tačiau jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pradėjus kalbėti su tais vyriškiais, jis jiems pasiūlė nueiti pas V. ir išgerti alkoholio. Vyriškiai sutiko ir jie visi trise nuėjo pas V.. Kokie vyriškių vardai, kaip jie atrodė ir kaip buvo apsirengę, jis neatsimena, aprašyti negali, tačiau iš veidų atpažinti gali. Atsimena, kad vienas vyriškis buvo su auskaru, o kitas turėjo baltą diržą kelnėse. Atėjus pas V. jie pradėjo gerti jo nupirktą degtinę. Begeriant degtinę vyriškiai pradėjo jam priekaištauti ir tyčiotis iš jo, vadinti jį „mentų stukačiumi“, "ožiu“ ir panašiai. Paskui be jokios priežasties vyriškis, kuris buvo su auskaru, puolė jį mušti, o kitas vyriškis po užpuolimo taipogi jį užpuolė. Vyriškiai sudavė jam ne mažiau 10 smūgių į galvą bei į kūną, tačiau kas kiek sudavė smūgių jam jis išskirti negali, nes tuo metu gynėsi ir rankomis dengėsi galvą. Vėliau muštynių metu vyriškis, kuris buvo su baltu diržu, jam papurškė į akis ašarinių dujų, tačiau bepurškiant jis iš jo atėmė dujų balionėlį. Kai vyriškiai jį mušė, jis garsiai sakė V., kad jis kviestų policiją. Kai vyriškiai pamatė, kad jie iškvietė policiją, jie pabėgo iš buto. Atvykus policijai, vyriškių bute jau nebuvo. Vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį apžiūrai išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam gydytojai nustatė sumušimą, padarė rentgenogramas bei po apžiūros paleido. Nori pridėti išrašą, kurį jam davė po apžiūros ligoninėje. Dėl visų šių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą ir jam padaryta fizinė žala, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Po viso šio įvykio iš jo nieko nedingo bei nebuvo sugadinta. (t. 1, b. l. 109-111).
Nukentėjusysis R. K., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu (2021-03-04) parodė, kad norėtų papildyti prie savo parodymų, jog anksčiau minėtoje liudytojo apklausoje, kur minėjo apie asmenį su auskaru ausyje, jam pasirodė, kad jis laikė rankoje kažką panašaus į peilį, tas kažkas sublizgėjo, tačiau konkrečiai nematė, ar tai buvo peilis, ar ne. Negali teigti, jog ten buvo peilis, tačiau ir neatmeta galimybės, kad ten nebuvo peilio. Nei dydžio, nei spalvos, nei formos negalėtų pasakyti, nes nėra tikras. Taip pat papildomai nori pridėti, jog dujų balionėlis yra pas jo draugą V., pas kurį buvo kartu ir juodos spalvos bliuzonas. Papildomai nori pridėti, jog anksčiau minėtoje apklausoje vaikinas su baltu diržu ant rankos vis vyniojosi, tai atsivyniojo ant dešinės rankos elastinį bintą ir iš pasalų sudavė jam į dešinės pusės ausį, kuri pamėlo, juto skausmą. (t. 1, b. l. 114-115).
Iš R. K. 2021-01-20 protokolo – pareiškimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2021-01-19 apie 22.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu du jam nepažįstami vyriškiai sudavė apie 10 smūgių į veidą bei kūno sritį bei jam buvo papurkšta ašarinėmis dujomis į akis. Dėl šių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, todėl prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. (t. 1, b. l. 1-6)
Liudytojas V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021-01-20), parodė, kad 2021-01-19 dienos metu kartu su savo pažįstamu R. K. buvo prie (duomenys neskelbtini) ežero, kur kartu su juo maudėsi ežere. Po maudynių, su R. susitarė, kad jis vakare ateis pas jį į svečius. Tą patį vakarą, apie 18.00 val. - 19.00 val., pas jį į svečius atėjo R.. Jis atėjo ne vienas. Kartu su juo buvo du vaikinai, A. ir dar vienas, tačiau jo asmens duomenų jis nežino. Apie tai, kad R. ateis ne vienas jis jam nieko nesakė. Jis neprieštaravo, kad jis pas jį į svečius atėjo su jais, įsileido juos pas save į svečius. Kai jie atėjo pas jį į svečius, turėjo atsinešę degtinės butelį, kokios talpos buvo butelis jis neprisimena. Jiems atėjus, jie sėdėjo pas jį svetainėje, vartojo atsineštą degtinę. Jis degtinės kartu su jais nevartojo, kadangi pats sportuoja. Jiems begeriant degtinę, R. ir vaikinas, kurio vardo jis nežino, pradėjo konfliktuoti. Konfliktas buvo žodinis, dėl ko jis kilo jis neprisimena. Jiems konfliktuojant pareiškė jiems žodinę pastabą, pasakė, kad "Jei pykstatės, eikit lauk iš jo namų", jie atsistojo ir jau ruošėsi išeiti, buvo apsirengę striukes, tačiau nežino kuriuo metu vaikinas, kurio vardo jis nežino, iš striukės išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir juo papurškė R. į veidą, pataikė jam į akis, paskui atsisuko į jį ir papurškė juo į jį, tačiau jis spėjo nusisukti. Tuo metu jis laikė A., nes žinojo, kad jis yra kovotojas ir gali būti rimtesnių pasekmių, jei jis bus laisvas. Po to kai tas vaikinas papurškė dujų, jis ir vėl pradėjo vaikinus raminti, jie jau ėjo link durų, R. jiems kažką pasakė ir vaikinas, kurio vardo jis nežino, trenkė iš nugaros R. į galvos sritį, tada R. ir tas vaikinas susigrūmė. Jis paleido A. ir nuėjo jų skirti. Kiek smūgių ir į kokias kūno vietas R. gavo jis nežino. Vykstant grumtynėms, pribėgo ir A., tačiau kažkuris iš besigrumiančių vyrų jį nustūmė, jam pradėjo kraujuoti alkūnė. Jis išskyrė R. ir vaikiną, kurio vardo jis nežino, tada jį išstūmė pro duris į koridorių. Kadangi pamatė, kad A. kraujuoja, jam suteikė pirmąją pagalbą ir tada jį irgi išprašė iš namų. Konflikto metu pats fizinio skausmo jis nejuto. Jokių pretenzijų dėl jo namuose įvykusio konflikto jis neturi. Būdamas pas jį namuose, R. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinai jau buvo išėję. Atvykus pareigūnams, papasakojo, kaip pas jį namuose įvyko konfliktas. Paskui atvyko medikai, jie apžiūrėjo R. ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kada pareigūnai ir kaip sulaikė asmenis, kurie sumušė R., jis nežino. Norėtų paminėti, kad A. R. bandė smūgiuoti, tačiau nepataikė, nes jis jo smūgį sustabdė. Iš karto po to kai išvažiavo policijos pareigūnai jis susitvarkė namus, išvalė sienas nuo raudonos spalvos skysčio, kuriuo jos buvo ištepliotos. Daugiau dėl jo namuose įvykusio konflikto nieko negali papasakoti. (t. 1, b. l. 117-118).
Liudytojas V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai (2021-03-08), parodė, kad viso konflikto metu nematė jokio peilio, ar kad jis būtų panaudotas, ar kad juo būtų grasinama. Nematė, kad kas nors jį būtų turėjęs. Jo pozicija tame įvykyje buvo tokia, jog norėjo, kad konfliktas nurimtų, stengėsi sulaikyti nuo didesnių sužalojimų. (t. 1, b. l. 119-121).
Liudytojas N. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-01-19 apie 22.30 patruliavimo metu kartu su vyr. patrule E. K. automobiliu V1728 gavo iškvietimą iš Vilniaus miesto OVS budėtojo, jog į kojas padurtas žmogus adresu (duomenys neskelbtini), atvykus prie namo, pastebėjo atvykusius pareigūnus V1733. Kartu su atvykusiais pareigūnais užėjo į butą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems užėjus į butą, pastebėjo atvykusius medikus, R. K. ir, kaip vėliau paaiškėjo, V. Š., butas buvo tvarkingas, tačiau tik užėjus į butą, dešinėje pusėje matėsi laiptai į tualetą, tačiau jų turėklas (atrama) buvo nulaužtas, iš sienos ištrauktas. Matėsi ant dešinės pusės prie įėjimo buvo nedidelė kraujo dėmė. Pasiteiravus R. K., kas atsitiko, R. K. paaiškino, jog pas juos įsiveržė į butą, du nepažįstami asmenys, juos užpuolė, grasino su peiliu, pripurškė dujų, mojavosi peiliu, tačiau peilio niekur nesimatė, jokių žymių ant asmenų nebuvo. Ant R. K. vizualiai nesimatė sumušimo žymių. Taip pat matėsi, jog R. K. ir su juo buvęs V. Š. buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jiems bendraujant su juo, R. K. nors ir įspėtas, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus jų akivaizdoje. Bendraujant su V. Š., jis jiems paaiškino, kad jis su R. K. dalyvavo maudynėse ir susitarė su R. K. vakare susitikti, tačiau R. K. atėjo ne vienas, o su dar dviem asmenimis ir jie visi kartu bendrai išgėrinėjo alkoholį. Vartojant alkoholinius gėrimus prasidėjo konfliktas, V. Š. paaiškino, jog jis nematė ir nesuprato, dėl ko kilo konfliktas. V. Š. minėjo, jog R. K. gynė. R. K. nurodė, jog konflikto metu jam papurškė dujų į veidą vienas iš konfliktuojančių asmenų. R. K. pageidavo jog GMP jį išvežtų į Lazdynų ligoninę. V. Š. pasakė, jog pretenzijų niekam jokių neturi. Du įtariami asmenys buvo sulaikyti pareigūnų V1733. Kartu su jais vyko į VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi. (t. 1, b. l. 123-125).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2021-01-19 23.28 val. patikrinus A. T. blaivumą nustatytas 2,61 prom. neblaivumas (t. 2, b. l. 76).
Iš 2021-01-20 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2021-01-20 atlikta įvykio vietos - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nebuvo paimta. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 70-85).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktos specialisto išvados Nr. G 173/2021 duomenimis, R. K. nustatyta poodinės kraujosruvos viršugalvyje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairės pusės apatinio žandikaulio-kaklo srityse, dešinės plaštakos ir plaštakos II-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairėje blauzdoje, pjautinė žaizda dešiniame pade. Pjautinė žaizda padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai - kietu buku, ribotą paviršių ar/ir buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės akies apatiniame voke padaryta prieš 3-6 paras iki apžiūros, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. K. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu. (t. 1, b. l. 182-183).
Iš 2021-06-14 specialisto paaiškinimo protokolo nustatyta, kad tyrimui pateiktose 2021-01-19 23.35 abiejų plaštakų dviejų krypčių rentgenogramose, kurios buvo atliktos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje - apimtų kaulų, tame tarpe ir abiejų plaštakų II pirštų pirštakaulių rentgenologinių lūžio požymių nematyti, t. y. kaulų vientisumas nepažeistas, linijinių prašviesėjimų nėra, kaulų ašys tolygios, deformacijų, destrukcijų nematyti. Daroma išvada, kad abiejų plaštakų rentgenologinių lūžio požymių nematyti. R. K. Centro poliklinikoje atliktos kontrolinės rentgenogramos - 2021-01-21 8.55 abiejų plaštakų dviejų krypčių bei 2021-01-25 9.01 dešinės plaštakos dviejų krypčių - šiose rentgenogramose rentgenologinių lūžiui būdingų pakitimų (t. y. kaulų kontūro nutrūkimo, vientisumo pažeidimo, linijinių prašviesėjimu, poslinkių, deformacijos, destrukcijos) neišryškėjo, todėl daroma kategoriška išvada, kad lūžio nėra. (t. 1, b. l. 128-130).
2021-03-01 kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, atlikus BPC skambučio garso įrašo apžiūrą, nustatyta, kad pranešėjas nurodė, kad jį sumušė, sužalojo. (t. 1, b. l. 138-139).
Iš 2021-06-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažįstančiajam R. K. parodytos sunumeruotos 5 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 4 yra įtariamasis A. T.. R. K.atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, tas pats asmuo esantis nuotraukoje puolė muštis ir jis kumščiu sudavė 1 smūgį į dešinės pusės ausies sritį, kiek tiksliai smūgių jam sudavė iš viso nepasakys, tačiau, mano, ne mažiau nei 5 smūgius į įvairias kūno vietas. (t. 1, b. l. 148-153).
2021-11-09 priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą N. A. atžvilgiu į atskirą ikiteisminį tyrimą. (t. 1, b. l. 13-15).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.
Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, pripažintinų įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2021-01-19 apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), V. Š. priklausančiame bute kilus konfliktui tarp N. A. ir R. K., ir N. A. sudavus nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, A. T. sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius R. K. į įvairias kūno vietas metu, tokiu būdu, veikdami kartu, padarė R. K. poodines kraujosruvos viršugalvyje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, kairės pusės apatinio žandikaulio-kaklo srityse, dešinės plaštakos ir plaštakos II-o piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairėje blauzdoje, tokiu būdu, veikdamas kartu su N. A., sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. K., bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, be to, nukentėjusiojo, taip pat liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos, garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokolais, bei specialisto išvada, kuria netikėti teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Taigi šie įrodymai patvirtina visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių ir argumentų, teismas sprendžia, kad A. T. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Atsižvelgiant į tai, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas N. A. atžvilgiu atskirtas, esant pagrindo manyti jį buvus nepakaltinamumo būsenos, darant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, be to nėra nustatyta N. A. konkretus skaičius smūgių ir jų lokalizacija, teismas neturi pagrindo šiuo nuosprendžiu pasisakyti dėl kito asmens veiksmų, todėl kaltinimas tikslinamas, šalinant iš jo bendrininkavimo aplinkybę, bei nenurodant konkrečių N. A. suduotų smūgių, bei jų lokalizacijos.
Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už jame įvirtintą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę A. T., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. T. teisiamas ketvirtą kartą (t. 2., b. l. 64-69), ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas tris kartus, paskutinį kartą A. T. nepateisino teismo pasitikėjimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Nagrinėjamą nuskalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Sodros duomenimis, vykdė individualią veiklą (t. 2., b. l. 71). Ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 62-63). Duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo narkologo ar psichiatro įskaitą, nėra. Išvardytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad A. T. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinant nustatytas lengvinančią ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padaryta nežymi žala žmogaus sveikatai, teismas daro išvadą, kad A. T. skirtina bausmė mažesnė, nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, tai yra, 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam A. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 19 d. 22.40 val. iki 2021 m. sausio 20 d. 12.34 val. (t. y.) vieną dieną (t. 2, b. l. 74, 77), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
Byloje nustatyta, kad A. T. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, taigi nekyla abejonių, kad nagrinėjama A. T. veika buvo padaryta (2021 m. sausio 19 d.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. T. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu. Kadangi A. T. neatliktos bausmės dalis yra didesnė (2021 m. vasario 21-ai dienai - 1 metai 5 mėnesiai 14 dienų), tai prie jos pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (nežymiai didesnė, nei minimalus dydis (BK 50 str. 2 d.)) ir A. T. skirtina galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
V. Civilinis ieškinys
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį už R. K. gydymą, prašydama priteisti 296,90 Eur žalą ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 93-94).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis A. T. civilinį ieškinį pripažino, neginčijo, jis pagrįstas byloje esančiais dokumentais apie taikytą R. K. gydymą, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš kaltinamojo A. T. civilinio ieškovo naudai priteisiant 296,90 Eur turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Taip pat, byloje yra pareikštas nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl 10 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jis išgyveno stresą, gydosi iki šiol (t. 1., b. l. 89).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, jog iki šiol vaikšto į procedūras dėl sužaloto piršto, perka įvairius tepalus. Po nagrinėjamo įvykio išgyveno ne tik skausmą dėl patirtų sužalojimų, bet ir nepatogumus dėl vizitų pas gydytojus, ne kartą praleido galimybę filmuotis ir taip užsidirbti. Gauna socialinę išmoką, kaip nukentėjęs per sausio 13-osios įvykius, papildomai pragyvenimui prisiduria filmuodamasis įvairiose laidose, serialuose.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas
R. K. civiliniame ieškinyje nenurodė, kiek turėjo išlaidų vaistų ir medicininių paslaugų pirkimui, kokia suma įvertina patirtą turtinę žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad pirko įvairius tepalus, gėrė analgetikus. Nukentėjusiajam buvo siūloma patikslinti civilinį ieškinį, nurodant turtinės žalos dydį, tačiau R. K. paaiškino, kad negali išskirti konkrečios sumos turtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti bendrą sumą dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi civilinio ieškinio dydį turi nurodyti ir pagrįsti ieškovas, jam to nepadarius civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestinas.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, R. K. nurodė, kad patyrė moralinę žalą, nes išgyveno stresą, kadangi buvo užpultas svečiuose, juto skausmą, nepatogumus bendraujant su aplinkiniais dėl matomų sužalojimų, dėl to negalėjo užsiimti vaidyba.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, vertinant jas ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra, kiek dėl sveikatos sužalojimo atsiradę padariniai paveiks nukentėjusiojo gyvenimą, darbinę veiklą, šeiminius santykius; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Nors įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nagrinėjamu atveju, ir nustatydamas R. K. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: kraujosruvos, nubrozdinimai, plaštakos ir piršto sumušimas, sukeltas fizinis skausmas. Vis gi pastebėtina, kad tokie sužalojimai yra laikui bėgant praeinantis reiškinys.
Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.
Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.
Teismas neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste atsižvelgia ir į neapdairų, kartu rizikingą nukentėjusiojo elgesį, pasireiškusį neatsakingu alkoholio vartojimu, lengvabūdišku sugėrovų kompanijos pasirinkimu, kas nemaža dalimi nulėmė žalos atsiradimo pasekmes.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 800 eurų. Todėl iš kaltinamojo priteistina 800 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos kitoje dalyje atmestinas.
V. Kiti klausimai
Kaltinamajam 2021 m. sausio 19 d. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 84-85). BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima įgyvendinti ir be šios kardomosios priemonės, kadangi kaltinamajam atliekant bausmę yra užtikrintas nuosprendžio įvykdymas, todėl ji naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - kompiuterinė laikmena (CD, 1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais iš BPC, bei Body kamerų (t. 1., b. l. 47), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2019 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti A. T. galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. T. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2021 m. sausio 19 d. 22.40 val. iki 2021 m. sausio 20 d. 12.34 val., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 296,90 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurų, 90 ct) turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. T. R. K. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną - vieną CD diską su garso ir vaizdo įrašais esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.