- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-857-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17120-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gatvių statyba“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 379,17 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-03-13 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobiliui Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę jis buvo apgadintas. Automobilio vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 379,17 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį. Kadangi automobilis apgadintas dėl atsakovei priklausančiame kelyje buvusios duobės, ji turi atlyginti žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra Skersinės g., esančios Vilniaus mieste, savininkė, tačiau nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, nes 2014 m. balandžio 7 d. sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) pagrindu Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus yra perdavusi UAB „Gatvių statyba“. Sutarties 4.3.5. punktu UAB “Gatvių statyba” įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti). Taigi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesta atlikti UAB “Gatvių statyba”. Nuo sutarties pasirašymo dienos ji laikoma Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Policijos pareigūnai nepagrįstai vertino, kad automobilis įvažiavo į Skersinės g. buvusią duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis, nes šias aplinkybes nustatė vadovaudamiesi tik automobilio vairuotojo paaiškinimu, kuris nėra paremtas jokiais įrodymais. Automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas, vairuodamas automobilį, todėl, jei teismas spręstų, kad žala ieškovei atlygintina, ji turėtų būti mažinama atsižvelgiant ir į automobilio vairuotojo kaltę.
3. Trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas: ieškovui iš atsakovo priteista 379,17 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškinys atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atžvilgiu atmestas; iš atsakovo valstybei priteista 3,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 darbų atlikimo sutartyje nurodyta, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju CK 6.266 straipsnį, tačiau pastarojo straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, bet nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 darbų atlikimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu tik ir galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas, taip pat sutartyje nėra nurodyta apie valdymo perdavimą patikėjimo teise. Todėl konstatuoti, kad 2014-04-07 susitarimo pagrindu UAB „Gatvių statyba“ tapo savivaldybei priklausančio turto valdytoju, būtų visiškai nepagrįsta ir toks teismo sprendimas prieštarautų paminėtoms VSĮ 16 ir 48 straipsnio nuostatoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
7. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškindamas apelianto ir UAB „Gatvių statybos“ 2014 m. balandžio 7 d. sudarytos Darbų atlikimo sutarties nuostatas, už kilusią žalą atsakingu asmeniu nepagrįstai nustatė ne ginčo gatvės valdytoją – UAB „Gatvių statybą“, bet gatvės savininką – apeliantą ir taip buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Teismas, net ir nusprendęs, jog egzistuoja sąlygos apelianto atsakomybei kilti, tinkamai ir visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, turėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę CK 6.282 str. 1 d. pagrindu.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė turi ieškovui atlyginti žalą, nes kelio valdymas atsakovui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas. Eismo įvykį ištyrus policija nenustatė, jog ieškovas pažeidė kelių eismo taisykles, todėl eismo įvykis įvyko ne dėl ieškovo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Apeliantas teigia, kad UAB „Gatvių statyba realiai ir faktiškai valdė Skersinės g. dalį, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, todėl ji ir turi atlyginti ieškovui kilusią žalą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka.
12. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui,
13. Vilniaus miesto savivaldybė savo poziciją, kad ji nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, grindė su UAB „Gatvių statyba“ 2014 m. balandžio 7 d. sudaryta Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-11/14(3.10.21-UK). Anot apelianto UAB „Gatvių statyba“, prisiimdama su gatvės valdymu ir nuolatine jos stebėsena susijusias funkcijas bei atsakomybę prisiėmė ir jai pavestų prižiūrėti gatvių valdytojo funkcijas. Vilniaus miesto savivaldybė rėmėsi Sutarties 4.3.5 punktu, kuriuo UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad UAB „Gatvių statyba“ laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad: teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-186-701/2015).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartimi gatvės valdymas rangovui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas. Sutartimi buvo numatyta, kad darbai turi būti atliekami pagal užsakovo (savivaldybės) nurodymus (sutarties dalykas, 1.1 p.). Taigi, ištyrus sutarties pobūdį darytina išvada, kad šalių sudaryta sutartis yra rangos, o ne valdymo perleidimo sutartis. T. y. rangos sutartims nėra būdingas daikto, kurio atžvilgiu yra atliekami darbai, valdymo teisės perdavimas. Be to, rangovas (UAB „Gatvių statyba“), remiantis darbų atlikimo sutartimi, turėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasis jo nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Sutartinės nuostatos, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o tik nustato papildomus įsipareigojimus rangovo atžvilgiu (sutarties 4.3.5 p.). Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš užsakovo (savivaldybės) priteistų nuostolius, užsakovas turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti iš rangovo kompensacijos. Taigi, pati šalių sutartis numatė, kad nuostolius tretiesiems asmenis gali atlyginti ne tik UAB „Gatvių statyba“, bet ir pati Vilniaus miesto savivaldybė.
16. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis ir ieškovas patyrė žalą, valdytojas yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl teismas pagrįstai iš jo priteisė žalą.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai neįvertino tai, jog dėl atsiradusios žalos, kaltas ir pats automobilio vairuotojas, nes vairavo neatidžiai ir pats turėjo pastebėti duobę. Su šiuo apelianto teiginiu taip pat nesutiktina.
18. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie konstatavo ne tik eismo įvykio mechanizmą (automobilis apgadintas įvažiavus j duobę), bet apgadinimų pobūdį (apgadintas priekinis dešinės pusės ratas). Šios aplinkybės nurodytos 2016 03 24 policijos pažymoje. Policijos pareigūnai administracinę teiseną nutraukė, nes nenustatė, jog automobilio vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles. Taigi, negalima teigti, jog dėl automobilio apgadinimo yra kaltas ir pats vairuotojas.
19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė CK 6.266 str. nuostatas bei aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.