Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-08-10 · Civilinė byla Nr. e2-23068-964/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-10
Bylos Nr.
e2-23068-964/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17120-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
AB “Lietuvos draudimas”
Trečiasis asmuo
UAB “Gatvių statyba”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23068-964/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17120-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8. 2.6.39.2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Andželikai Polinkevičiūtei,dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB “Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB “Gatvių statyba”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 379,17 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-03-13 (duomenys neskelbtini), automobiliui Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę jis buvo apgadintas. Automobilio vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 379,17 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį. Kadangi automobilis apgadintas dėl atsakovei priklausančiame kelyje buvusios duobės, ji turi atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pripažino, kad yra Skersinės g., esančios Vilniaus mieste, savininkė, tačiau nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, nes 2014 m. balandžio 7 d. sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) pagrindu Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus yra perdavusi UAB „Gatvių statyba“. Sutarties 4.3.5. punktu UAB “Gatvių statyba” įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti). Taigi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesta atlikti UAB “Gatvių statyba”. Nuo sutarties pasirašymo dienos ji laikoma Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Policijos pareigūnai nepagrįstai vertino, kad automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) buvusią duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis, nes šias aplinkybes nustatė vadovaudamiesi tik automobilio vairuotojo paaiškinimu, kuris nėra paremtas jokiais įrodymais. Automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas, vairuodamas automobilį, todėl, jei teismas spręstų, kad žala ieškovei atlygintina, ji turėtų būti mažinama atsižvelgiant ir į automobilio vairuotojo kaltę.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad įvykus eismo įvykiui nukentėjusysis liko įvykio vietoje ir kvietė pareigūnus. Rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad kelio ruožas buvo neapšviestas, todėl duobės nesimatė, juo labiau, kad ji nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Kadangi policijos pareigūnai buvo eismo įvykio vietoje, objektyviai galėjo įvertinti situaciją ir administracinę teiseną nutraukė, laikytina, kad vairuotojo kaltės neįžvelgė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakingu už žalą laikyti nukentėjusįjį.

Trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, tačiau žalos dydžio neginčijo, sutiko, kad byloje esantys duomenys ją pagrindžia. Papildomai paaiškino, kad žalą atlyginti turėtų UAB „Gatvių statyba“, tinkamai neatlikusi pareigos prižiūrėti Skersinės gatvę. Vilniaus miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jai kiltų atsakomybė. Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko vakare, esant tamsesniam paros metui, todėl vairuotojas turėjo būti pats atidus vairuodamas transporto priemonę. Sutarties nuostata „atlikti darbus pagal sutarties nurodymus“ reiškia, kad darbus UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti pagal prie sutarties pridėtą planą, neįskaitant skubių darbų, kuriuos atlikti reikėjo ir nenumačius to plane.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išdavė UAB „Autopilotas“ transporto priemonių draudimo liudijimą, Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2015-12-17 iki 2016-12-16 buvo apdrausta transporto priemonė Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 19). Iš teismui pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 15 d. nutarimo matyti, kad 2016 m. kovo 13 d. apie 18 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo P. S. (el.b.l. 16). Nutarime nurodyta, kad eismo įvykio metu automobiliui Audi A8 sugadintas dešinys priekinis ratas. Eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais. Kadangi transporto priemonės valdytojo kaltė nebuvo nustatyta, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (el.b.l. 16). Dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų ieškovė išmokėjo draudėjai 379,17 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 27-29) bei kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo (el.b.l. 12-14). Pastaroji tai daryti atsisakė, nurodžiusi, kad nėra atsakinga už AB „Lietuvos draudimas“ patirtus nuostolius (el. b.l. 15).

Atsakovė, atsiliepime į ieškinį ginčijusi ieškovės nustatytą žalą, teismo posėdžio metu su žalos faktu ir dydžiu sutiko. Jį patvirtina ir į bylą pateiktos automobilio nuotraukos (el.b.l. 184-195), žalos sąmata (el.b.l. 22-25), mokėjimo pavedimai (el.b.l. 28-29), todėl ieškovės nurodyta 379,17 Eur suma laikytina ieškovės patirta žala išmokant draudimo išmoką.

Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodomas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2019)

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini), kurioje 2016-03-13 įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Jos ir UAB „Gatvių statyba“ sudarytos 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-11/14(3.10.1-UK) (toliau – Sutartis) 1.1 punktu UAB „Gatvių statyba“ (rangovas) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. (e. b. l. 27-48). Pagal sutarties 4.3.1. punktą UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavusi užsakovo raštišką užsakymą. Darytina išvada, kad atsakovė pavedė UAB „Gatvių statyba“ techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia pagal užsakovės nurodymus.

Sutarties 4.3.5. punktas numato, kad rangovas (UAB “Gatvių statyba“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Visgi šių sutarties sąlygų nustatymas negali būti vertinamas kaip savininko teisės valdyti miesto tam tikrų gatvių perdavimą, kai sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Pastarąją išvadą pagrindžia tai, kad sutarties 4.3.5 punkte sutarties šalys susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensaciją, aplinkybė, kad rangovas privalo informuoti užsakovą apie defektus. Ši išvada, kad gatvės valdymas UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas, darytina ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 str. 2 d. 26 p.). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 str. 3 d.). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017). Nagrinėjamu atveju, nors Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 darbų atlikimo sutartyje nurodyta, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnį, tačiau pastarojo straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, bet nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 darbų atlikimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu tik ir galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas, taip pat sutartyje nėra nurodyta apie valdymo perdavimą patikėjimo teise. Todėl konstatuoti, kad 2012-05-07 susitarimo pagrindu UAB „Grinda“ tapo savivaldybei priklausančio turto valdytoju, būtų visiškai nepagrįsta ir toks teismo sprendimas prieštarautų paminėtoms VSĮ 16 ir 48 straipsnio nuostatoms.

Nors atsakovė teigia, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į automobilio vairuotojo kaltę, pasireiškusią jo neatsargumu vairuojant automobilį tamsiu paros metu, tačiau bylos duomenys rodo, kad automobilio vairuotojas jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė, duobė nebuvo pažymėta, todėl įvažiavimo į ją objektyviai išvengti nebuvo galima. Taigi žalos atsiradimo sieti su P. S. neatsargumu vairuojant automobilį ir dėl to mažinti žalos dydį nėra jokio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 379,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. birželio 11 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,65 Eur ir, tenkinus ieškinį, priteisiamos iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 379,17 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 3,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė