Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei R. B. dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1791-424/2015 patvirtinta Taikos sutartimi nustatytos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir dėl 2019-03-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-459-983/2019 nustatytų išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1791-424/2015 nustatytą nepilnametės dukros K. L., gim.-, gyvenamąją vietą, ją nustatant su jos tėvu M. L.;

- pakeisti 2019-03-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-459-983/2019 priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš atsakovės, R. B., nepilnametės dukros, K. L., išlaikymui po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos;

- pakeisti 2019-03-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-459-983/2019 nustatytą tėvo bendravimo su su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatyti, kad atsakovė, R. B., su nepilnamete dukra, K. L. bendrauja nevaržomai, apie norimo susitikimo su vaiku datą ir laiką pranešusi ieškovui, M. L., ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvada dėl M. L. ieškinio. Išvadoje nurodyta, kad apsilankymo metu pas ieškovą buvo nustatyta, kad M. L. gyvena nuosavame name be patogumų (duomenys neskelbtini ). Kartu su ieškovu gyvena jo žmona D. L. ir trys vaikai: D. P., gim. -, O. P., gim. - ir I. L., gim. -. Būstas tvarkingas. Pokalbio metu ieškovas nurodo, kad nori, kad jo dukra gyventų su juo, nes bijo vaiką palikti motinai. Apsilankymo metu pas atsakovę buvo nustatyta, kad R. B. su dukra K. L. ir sūnumi L. B., gim. 2015-05-18, gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Butas tvarkingas ir švarus. Vaikams yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos pilnavertiškam gyvenimui. Vaikai turi savo erdvų kambarį, atskiras lovas, spintą, atskirus mokyklinius stalus. Bute yra visi reikalingiausi baldai ir buitinė technika. Pokalbio metu atsakovė nurodė, kad ieškovas nori paimti dukrą tam, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. K. L. pasakė, kad nori gyventi su mama, kadangi pas tėvą namuose nėra tinkamų sąlygų (patogumų), nors su tėvu vaikas sutaria gerai. Elektrėnų socialinių paslaugų centras 2020-08-28 informacijos apie šeimą ir jai teikiamos pagalbos aprašyme nurodė, kad atsakovė ir jos sugyventinis S. B. pastaruoju metu tinkamai rūpinosi vaikais, tenkino jų poreikius, rūpinosi vaikų sveikata, ugdymu, laisvalaikiu, higiena. Anot Centro specialistės, atsakovės šeimoje nebuvo pastebėti vaiko teisių pažeidimai, o tėvų bendru sutarimu K. L. nuo birželio mėnesio atostogavo tėvo namuose. Skyriaus duomenimis ir ieškovas ir atsakovė anksčiau darė nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus: ne visada tinkamai vykdė savo, kaip vaikų įstatyminių atstovų, jiems trūksta tėvystės įgūdžių. Ieškovo žmonos D. L. šeima nuo 2016 metų buvo įtraukta į socialinės rizikos auginančius nepilnamečius vaikus apskaitą. Atsakovės šeima nuo 2013 metų buvo įtraukta į socialinės rizikos auginančius nepilnamečius vaikus apskaitą. Skyriaus duomenimis ieškovo ir atsakovės šeimose ne kartą buvo fiksuojamas galimas smurtas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tarnybos manymu ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai nustatyti su motina. Nors K. L. 2020 metų vasarą tėvų sutarimu gyveno pas ieškovą, ir byloje yra duomenys, kad atsakovė tą laikotarpį nepakankamai dalyvavo dukros auklėjime, Tarnybos manymu, tai nėra pakankamas pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Išvadoje nurodoma, kad K. L. šiuo metu gyvena su motina ir mergaitė išreiškė norą likti gyventi su motina, o vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad K. L., gim. - , tėvai M. L. ir R. B.. Iš 2015-11-25 Trakų rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad K. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. B.. 2019-03-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu pakeistas 2015-11-25 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi priteistas išlaikymas nepilnametei K. L. ir iš M. L. dukros išlaikymui priteista po 160 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki dukros pilnametystės ir pakeista 2015-11-25 Trakų rajono apylinkės teismo nustatyta M. L. bendravimo su K. L. tvarka. Iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad M. L. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad ieškovas dirba pagalbiniu darbuotoju, jam mokamas darbo užmokestis 756,68 Eur iki mokesčių. Iš 2019-04-27 santuokos sudarymo įrašo matyti, kad ieškovas sudaręs santuoką su D. L..

Iš byloje esančio 2020-09-08 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad vaiko teisių specialistai atvykę į ieškovo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatė šeimos gyvenimo sąlygas, t. y. būstas – nuosavas namas, 98 m² , namuose švaru, tvarkinga. Būstas tinkamas vaikui augti. Tačiau kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas, namuose nėra karšto vandens, tačiau jį planuoja įsivesti, tualetas lauke. Akte nurodoma, kad ieškovas paaiškino, jog nori, kad dukra gyventų pas jį, nes nerimauja dėl dukros ateities. Pas dukros motiną lankosi asocialūs asmenys ir motina dukrą nori auginti tik dėl pinigų.

Iš byloje esančio 2020-09-08 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad vaiko teisių specialistai atvykę į atsakovės namus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatė šeimos gyvenimo sąlygas, t. y. būstas – 2 kambarių butas, 66 m² , bute yra visi patogumai, namuose tvarkinga ir švaru. Taip pat akte nurodyta, kad K. L. paaiškino, kad nori gyventi pas mamą, nes pas tėvą nėra tualeto, nėra vonios ir dušo, tačiau su tėvu sutaria gerai.

Iš abiejų šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų matyti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės šeimose yra taikoma atvejo vadyba.

Iš Elektrėnų socialinių paslaugų centro informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aprašymo matyti, kad R. B. šeimai nuo 2013-12-04 teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, šeimą reguliariai lanko, konsultuoja, informuoja socialinė darbuotoja ir atvejo vadybininkė. Pastaruoju metu R. B. ir S. B. šeimoje (iki š. m. liepos pabaigos), situacija buvo stabili. R. B. su S. B. dirbo, rūpinosi vaikais, tenkino jų poreikius: rūpinosi sveikata (susirgusius vaikus mama veda pas šeimos gydytoją, nuperka reikalingus vaistus, juos slaugo), ugdymu, laisvalaikiu, higiena, nebuvo pastebėti vaiko teisių pažeidimai. K. L. mokslo metais mokykloje lankė prailgintą grupę. Mama bendravo su K. L. mokytoja. Iš K. L., mokyklos, nėra gauta informacijos dėl mergaitės nepriežiūros, (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė V. B. teigė, kad mama tinkamai rūpinasi dukra, nuperka reikalingas mokymosi priemones. Šeimoje kylančias problemas sugyventiniai Ramunė ir Saulius stengėsi spręsti pasinaudodami kitų specialistų pagalba, dėl ko pavykdavo įveikti krizes. Š. m. liepos pabaigoje, atsakovės teigimu, susipykus su S. B., ji šešias dienas praleido pas draugę. Tuo metų dukra K. atostogavo pas tėvą M. L., o sūnų paliko tėvui S. B.. Grįžusi namo, moteris toliau rūpinasi sūnumi Luku, buitimi, siekė bendrauti su dukra K.. Po šios situacijos jos ir sugyventinio santykiai nutrūko, vyras išėjo gyventi į savo tėvo namus. K. L. namuose sudarytos geros buitinės sąlygos; turi visus reikalingus baldus savo kambaryje (savo lovą ir mokyklinį stalą, spintą), žaislų. Lankymosi metu K. būna geros nuotaikos, rami, noriai bendrauja su specialistais, pasakoja apie savo veiklą, pomėgius. R. B. gauna išlaikymą vaikui iš M. L. 160 EUR, tėvas su dukra bendrauja, kai kurias šventes ir savaitgalius K. praleidžia tėvo M. L. namuose. Bendru tėvų sutarimu K. nuo birželio mėnesio atostogavo tėvo namuose, kelioms dienoms grįždavo pas mamą ir vėl išvykdavo pas tėvą.

Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms, gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 178 str.).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Byloje nustatyta, kad šalių dukra ieškovo namuose gyvena ne nuolat. Kaip patvirtino ir pats ieškovas, pas jį dukra praleidžia laiką kai mokosi, kadangi, anot ieškovo, dukrai taip geriau sekasi mokytis. Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, dukra pas ieškovą gyvena nuo 2020 m. gegužės mėn., tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2021 m. vasario 5 d. Dukros gyvenamosios vietos pasikeitimo priežastis - atsakovė paliko dukrą ir apie savaitę laiko buvo dingusi iš namų, ir visą tą laikotarpį nebuvo įmanoma su ja susisiekti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės teismas, tiek iš pateiktų dokumentų, tiek teismo posėdžio metu iš šalių paaiškinimų, nenustatė.

Teismas įvertina, jog ieškovo ir atsakovės dukra bylos nagrinėjimo metu gyvena pas ieškovą iš esmės pagal tokią tvarką, kuri yra sąlygota iš esmės pačio ieškovo valios, jog būtent ieškovas reiškia norą dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsisakiusi prižiūrėti dukrą ar išreiškusi valią, jog dukra nuolat gyventų pas ieškovą, o pas atsakovę atvyktų tik savaitgaliais (kaip šiuo metu yra). Aiškių, konkrečių, bylos duomenimis pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog K. L. gyvenamoji vieta, kuri šiuo metu yra nustatyta su motina, vaikui tapo žalinga ir turėtų būti keistina, nustatant ją su ieškovu, nenustatyta.

Ieškovas, siekdamas pakeisti 2015-11-25 teismo nutartimi nustatytą dukros gyvenamąją vietą su juo, remiasi tuo, jog atsakovė galimai veda neatsakingą gyvenimo būdą, dažnai keičia gyvenimo partnerius, gyvena bendrabutyje, kas anot ieškovo sukelia riziką jo dukros gyvenimo, vystymosi ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Tačiau pažymėtina, jog ieškovo motyvus paneigia byloje esantys įrodymai: vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, 2020-09-08 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai ir Elektrėnų socialinių paslaugų centro informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aprašymas. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų – mergaitė K. L. yra išreiškusi norą gyventi su mama. Šeimos gyvenimo sąlygų tyrimo aktuose ne vieną kartą konstatuotos aplinkybės, jog atsakovės gyvenamoji vieta švari, su visais patogumais, nenustatyta grėsmių vaiko gerovei pažeisti, taip pat nėra faktinių duomenų ir indikacijų, jog būtų patvirtinti ieškovo nurodomi motyvai – t. y. jog atsakovės šeimoje dukrai gyventi ir augti yra nesaugi aplinka, o atsakovė dukra visiškai nesirūpina. Pažymėtina, jog ieškovo nurodyta aplinkybė, jog dukra gyvendama pas atsakovę prastai mokėsi, sunkiai skaitė, o mokymosi rezultatai pasikeitė tik tada, kai dukra daugiau pradėjo gyventi pas ieškovą vertintina kartu su kita bylos medžiaga.

Iš byloje pateiktos K. L. charakteristikos matyti, kad mergaitė charakterizuojama teigiamai. Nurodoma, kad sunkumai ugdyme buvo pastebėti 2020 m. rugsėjo (spalio) mėn. Mokymasis nuotoliniu būdu mergaitei buvo sudėtingas. Mergaitė gyvena ir mokosi pas tėvą ir pamotę nuo 2021-02-05, ugdymas ženkliai pagerėjo, mergaitė dalyvauja visose vaizdo pamokose. Tarnybos išvadoje bei Elektrėnų socialinių paslaugų centro informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aprašyme nėra duomenų, jog K. L. mokytųsi prastai, ar kitaip nevykdytų ugdymo programos. Priešingai, aprašyme nurodyta, kad iš mergaitės mokyklos negauta informacijos dėl mergaitės nepriežiūros. Teismo vertinimu ieškovo nurodyta aplinkybė, kad mergaitės ugdymo rezultatai buvo suprastėję nėra pagrindas spręsti dėl gyvenimo sąlygų pakeitimo, o yra vertinama kaip tėvų galimybių suteikti visapusišką auklėjimą savo nepilnametei dukrai charakterizuojanti medžiaga visame aplinkybių kontekste. Tai, jog vaiko mokymosi rezultatai galėjo suprastėti nebūtinai lemia netinkamą mergaitės auklėjimą ir priežiūrą jai gyvenant su motina, o darytina logiška išvada, jog gali būti nulemti nuotolinio mokymo proceso dėl šalyje esančios pandemijos ir/ar kitų individualių veiksnių ir ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad atsakovė neatlieka motinos pareigų ir gyvenimas pas atsakovę dukrai daro reikšmingą, pastebimą, ir, ilgai tebesitęsiančią neigiamą įtaką.

Ieškovas, nurodydamas, kad yra pagrindas keisti dukros gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti, jog dabartinė aplinka, kurioje vaikas gyvena, tapo nesaugi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Ieškovas kaip esminius argumentus nurodė tai, kad atsakovė kartą paliko dukrą, veda neatsakingą gyvenimo būdą, tačiau šie teiginiai bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyti. Kitų argumentų, sudarančių pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė, jog dabartinėje dukros gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi.

Nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2015-11-25 buvo nustatyta kartu su motina, todėl, siekiant ją pakeisti, turėjo būti pateikti reikšmingi įrodymai, sudarantys pagrindą iš naujo svarstyti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Spręsdamas dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo teismas turi įvertinti to priežastis per geriausių vaiko interesų prizmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas keisti K. L. gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškinys atmetamas.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų ieškinio reikalavimų (išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo), kadangi vaiko gyvenamoji vieta paliktina su atsakove, o ieškovui išlieka pareiga teikti numatytą išlaikymą dukrai pagal 2019-03-20 teismo spendimą, taip pat ieškovui išlieka teisė bendrauti su dukra pagal 2019-03-20 teismo spendimu nustatytą bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškinį atmetus, ieškovui teiktos teisinės pagalbos išlaidos valstybei neatlyginamos

Bylos duomenimis atsakovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šio išlaidos atsakovei priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti R. B. iš ieškovo M. L. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.