Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovui R. M. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. sausio 12 d. ieškovė (ankstesnis pavadinimas – UAB „KLI LT“,) su atsakovu sudarė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. 16211S dėl skaitmeninės televizijos paslaugų teikimo. Atsakovas įsipareigojo 36 mėnesius naudotis ieškovės paslaugomis, mokėti abonentinį mokestį, skaitmeninio priedėlio nuomos mokestį, mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną (Bendrųjų sąlygų 43 punktas), taip pat įsipareigojo sumokėti ieškovei netesybas už suteiktas nuolaidas, sumažintus pajungimo įkainius ir sumažintus įkainius, jei sutartis bus nutraukta anksčiau termino (Bendrųjų sąlygų 55 punktas). Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų, 2018 m. gegužės 4 d. sutartis buvo nutraukta.

Ieškovė savo prievolę vykdė tinkamai, tačiau atsakovas vengia atsiskaityti, atsiliepimo nepateikė, ieškinio neginčijo ir liko ieškovei skolingas 50,02 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 151,60 Eur netesybų už pritaikytas nuolaidas abonentiniam mokesčiui, iš viso 201,62 Eur skolos. Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, ieškinys dalyje dėl 201,62 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.245 straipsniai).

Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 64,16 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,2 procentų dydį už kiekvieną dieną nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas buvo vartotojas, sutartį sudaręs prisijungimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-541/2009). Teismo praktikoje, be kita ko, yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o sutartis sudarė prisijungimo būdu, konstatuotina, kad prašomi priteisti 0,2 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini keturis kartus, iki 0,05 procentų dydžio, ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 16,04 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis).

Atsižvelgiant į susiklosčiusių vartojimo santykių specifiką, nepriteistinos ir 14,50 Eur skolos administravimo išlaidos, jos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Be to, 2020 m. birželio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje apžvalgoje „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje“ išaiškinta, jog maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Nors minėtoje Apžvalgoje analizuojami vartojimo kredito santykiai, tačiau kai kurie išaiškinimai yra aktualūs ir kitų vartojimo sutarčių atžvilgiu. Šiuo atveju 14,50 Eur skolos administravimo išlaidos yra skaičiuojamos, jei skolininkas pažeidžia prievolę atsiskaityti, tad pagal savo esmę tai irgi yra netesybos. Kadangi ieškovės naudai jau yra priteisti maksimalūs 0,05 proc. dydžio delspinigiai, papildomos netesybos negali būti priteisiamos.

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, tai yra minimali žyminio mokesčio suma, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, ji proporcingai nemažintina ir priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“, j. a. k. 267258020, naudai:

– 201,62 Eur (du šimtus vieną eurą 62 ct) skolos;

– 16,04 Eur (šešiolika eurų 4 ct) delspinigių;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. rugpjūčio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.