Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2022 m. spalio 20 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir J. S. C. dėl skolos priteisimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. spalio 28 d. 9:00 val.

1.2. Dėl ieškinio teisinio pagrindo. Ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.90 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsniu, 6.873 straipsnio 1 dalimi bei Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 10.4, 10.5, 10.6 punktais, Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 2.12, 2.13 punktais bei Sutarties dėl naudojimosi portalu 9.4, 9.6 punktais.

1) Dėl 7 867,47 Eur skolos priteisimo. Nurodė, kad 2022 m. birželio 12 dienai (paskolos sutarties nutraukimo diena), atsakovai nėra grąžinę 7 867,47 Eur dydžio pradelstos ir nepadengtos paskolos sumos už 2022 m. balandį (2594,29 Eur), gegužę (2622,39 Eur), birželį 2650,79 Eur);

2) Dėl 76,34 Eur dydžio palūkanų priteisimo. Nurodė, kad Sutarties dėl naudojimosi portalu (ieškinio priedas Nr. 1) 1.13 punkte apibrėžta, kad palūkanos reiškia metinę palūkanų normą, kurią Paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti Kreditoriui už naudojimąsi Paskolos suma ir kurią Paskolos gavėjas yra nurodęs Paraiškoje prieš Aukcioną. Pagal Paskolos sutarties Specialiąsias sąlygas bei neatšaukiamą rašytinį patvirtinimą (Akceptą) (ieškinio priedai Nr. 3, Nr. 2) Atsakovas1 įsipareigojo mokėti 13 proc. dydžio palūkanas. Ieškovo prašoma priteisti 76,34 Eur palūkanų suma yra apskaičiuota už naudojimąsi paskola iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. birželio 12 d.;

2.3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje išvadą (DOK-167951), kurioje pažymėjo, kad ieškovės UAB „Finansų bitė verslui“ su atsakovu1 sudarytos Sutarties, kurią elektroniniu parašu pasirašė atsakovo1 vadovas, atsakovas2, tikslas – siekis padidinti bendrovės apyvartinį kapitalą, paskolą naudojant bendrovės reikmėms. Taigi, tarp šalių sudaryta Sutartis neatitinka vartojimo sutarčiai keliamo vieno iš trijų privalomų reikalavimų – sutarties sudarymo tikslo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Todėl, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas2, kaip atsakovo1 vadovas, išdavęs asmeninę garantiją už atsakovo1 skolą, atitinka vartotojo sąvoką, t. y. atsakovas2, šiuo konkrečiu atveju, nelaikytinas vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo prasme. Paskolos Sutartis, negali būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Todėl, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisės aktų nėra įgaliota pagal kompetenciją pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų ir kitų nurodytų klausimų.

2.4. Lietuvos bankas pateikė byloje išvadą (DOK-168128), kurioje nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovo2 susiklostė būtent vartojimo kredito teisiniai santykiai, patenkantys į Vartojimo kredito įstatymo reguliavimo sritį. Atitinkamai nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas2 galėtų būti laikomas vartotoju pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 19 dalį. Tais atvejais, kai šalių paskoliniams santykiams yra taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsniu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti būtent vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti. Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ detalizuoja Vartojimo kredito įstatymo įtvirtintus vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo kriterijus. Nenustačius tarp ieškovo ir atsakovo2 vartojimo kredito teisinių santykių, patenkančių į Vartojimo kredito įstatymo reguliavimo sritį, nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad tarp ieškovo ir atsakovo2 susiklosčiusiems teisiniams santykiams turėtų būti taikomos vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą reglamentuojančios teisės normos (Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai).

2.5. Ieškovas ir atsakovas2 2022 m. spalio 19 d. (DOK-170908) pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį.

1) ieškovo atstovė paaiškino savo reikalavimus ir atsikirtimų į priešieškinį esmę, aptarė pateiktus įrodymus. Sutiko, kad byla parengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovai nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, t. y. atsakovo2 atstovas advokatas dalyvavo pirmajame parengiamajame teismo posėdyje, o pateikus su atsakovu2 pasirašytą taikos sutartį, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (t. 2, b. l. 117). Atsakovui1 šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas per Lietuvos teismų informacinės sistemos posistemį (t. 2, b. l. 73, 88, 128), ieškinys su priedais įteikta 2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo1 atstovei O. M. (DOK-132085).

Ieškinys tenkintinas atsakovo1 atžvilgiu, ieškovo ir atsakovo2 sudaryta taikos sutartis tvirtintina, byla atsakovo2 atžvilgiu nutrauktina.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Ieškovas ir atsakovas1 atstovaujamas atsakovo2 2020 m. gegužės 25 d. pasirašė Sutartį dėl naudojimosi portalu www.finbeeverslui.lt (t. 1, b. l. 128-158). Minėtoje sutartyje nustatyta, kad portale ieškovas padeda Vartotojams pasiskolinti vieniems iš kitų. Portalas veikia kaip tarpininkas tarp asmenų, kurie nori pasiskolinti, ir asmenų, kurie nori paskolinti. Portalas nėra Paskolos sutarties, kuri sudaroma Paskolos gavėjo ir Kreditoriaus, šalis.

4.3. Ieškovas ir atsakovas1, atstovaujamas atsakovo2, 2021 m. birželio 16 d. pasirašė Paskolos sutartį Nr. 36277571 (susideda iš Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų (t. 1, b. l. 103-109), kuriose nurodyta, kad atsakovui1 suteikiama paskola šiomis sąlygomis: paskolos suma – 30 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 12 mėnesių, paskolos palūkanos – 13 procentų, sutarties sudarymo mokestis – 1050 Eur, mėnesinis administravimo mokestis – 105 Eur, garantuojantis asmuo – atsakovas2, paskolos paskirtis – apyvartinės lėšos; Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų (t. 1, b. l. 110-127), (toliau – Paskolos sutartis), kuria remiantis atsakovui1 paskola buvo suteikta elektroniniu būdu 2021 m. birželio 17 d. naudojantis Ieškovo administruojama internetine sutelktinio finansavimo platforma finbeeverslui.lt. (pagal ieškovo paaiškinimus, t. 1, b. l. 90). Ieškovas, suteikdamas atsakovui1 paskolą, tiesiogiai pervedė 28,950 Eur paskolos sumą (t. 1, b. l. 173) (atskaitęs 1050 Eur sutarties sudarymo mokestį (pagal ieškovo paaiškinimus, t. 1, b. l. 90) į atsakovo1 banko sąskaitą.

4.5. Atsakovas1 2022 m. balandžio 17 d. ir 2022 m. gegužės 17 d. nesumokėjo paskolos įmokų už 2022 m. balandį (2784,52 Eur), gegužę (2784,52 Eur) (t. 1, b. l. 161), todėl ieškovas 2022 m. gegužės 30 d. pranešimu (t. 1, b. l. 170-171) nurodė, kad jeigu atsakovas1 iki 2022 m. birželio 11 d. nesumokės pradelstos skolos, palūkanų, skolos ir mėnesio administravimo mokesčių, vėlavimo palūkanų (iš viso 5570,44 Eur), Paskolos sutartis bus laikoma nutraukta 2022 m. birželio 12 d. Atsakovas 2022 m. birželio 17 d. nesumokėjo ir paskolos įmokos už 2022 m. birželį (2784,52 Eur) (t. 1, b. l. 161).

5. Pagal pareikštus ieškinio reikalavimus byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl prašomų priteisti sumų, buvo kilęs ginčas dėl to ar atsakovas2 laikytinas vartotoju, jeigu laikytinas ar jis gali būti atsakovo1 garantu, ar ieškovas suteikdamas paskolą elgėsi sąžiningai, tačiau ieškovas ir atsakovas2 kilusį ginčą išsprendė taikos sutartimi. Teismas, vertindamas ieškovo ieškinį, ieškovo ir atsakovo2 pasirašytą taikos sutartį, visų pirma spręs ar tvirtintina taikos sutartis, ar ieškovui grąžintina žyminio mokesčio dalis, ar ieškinys tenkintinas atsakovo1 atžvilgiu.

Teismo išvados ir motyvai.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo ir žyminio mokesčio dalies grąžinimo.

6. Prašymas dėl ieškovo ir atsakovo2 taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina, byla atsakovo2 atžvilgiu nutrauktina, ieškovo reikalavimai atsakovo2 atžvilgiu nenagrinėtini, tačiau žyminio mokesčio dalis ieškovui negrąžintina:

6.1. Taikos sutarties sudarymą civilinėje byloje leidžia teisės aktai ir teismų praktika:

6.1.1. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį, taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, kai pagal CPK byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais;

6.1.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus;

6.1.3. taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020, 15 punktas).

6.2. Pateikta tvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, taip pat nepažeidžia atsakovo1 interesų, nes:

6.2.1. šalių pateikta taikos sutartimi siekiama išspręsti ginčą dėl atsakomybės apimties atsakovo2 atžvilgiu;

6.2.2. taikos sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta abiejų šalių valia, šalys daro racionalias abipuses nuolaidas, kurios nepažeidžia šalių interesų, atitinka įstatymų nuostatas ir viešąjį interesą. Kaip minėta šio sprendimo 4.4 punkte, kad garantas gali būti atleistas nuo garantijos tik esant rašytiniam kreditorių atstovo sutikimui (5.1 punktas), taigi laikytina, kad taikos sutartis su atsakovu2 atitinka ir minėtą garantijos sąlygą (t. 1, b. l. 101-102) bei niekaip nepažeidžia atsakovo1 interesų, todėl atsakovo1 suderinimas taikos sutarčiai nėra reikalingas. Aktualu ir tai, kad teismas nustatyta tvarka pranešė atsakovui1 apie teismo posėdį, įteikė ieškinį ir jo priedus, tačiau atsakovas1 nesidomėjo bylos eiga;

6.2.3. nėra jokio ginčo tarp šalių dėl šios taikos sutarties sąlygų ir dėl jos teisminio patvirtinimo. Taikos sutartis pasirašyta abiejų šalių. Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos visos Taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo teisinės pasekmės (Taikos sutarties 14 punktas), t. y. jos žino, kad bylą nutraukus atsakovo2 atžvilgiu, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis);

6.2.4. nors taikos sutartimi, teismo vertinimu, šalys neturėjo spręsti dėl 23,63 Eur žyminio mokesčio mokėjimo ieškovui, nes dėl žyminio mokesčio grąžinimo ar negrąžinimo sprendžia teismas, tačiau kadangi 23,63 Eur yra labai maža suma palyginus su visa šalių susitarta suma – 8 338,40 Eur, todėl teismas konstatuoja, kad minėta atsakovo2 ieškovui mokėtina suma yra mažareikšmė ir negali būti visos taikos sutarties netvirtinimo pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla atsakovo2 atžvilgiu nutrauktina (CK 6.985 straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7.1. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), šalys nebegali reikšti tapataus ieškinio (CPK 279 straipsnio 4 dalis), patvirtintų aplinkybių nereikia įrodinėti kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011). Teismo pavirtintos taikos sutarties galiojimui, nuginčijimui, keitimui, vykdymui ir kt. klausimams galioja tos pačios įstatymo nuostatos kaip ir teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021 20 p.);

7.2. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, priėmus teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį – civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021 23 p.);

7.3. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdomas CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį priimama nutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis) ir išduodamas vykdomasis raštas (CPK 646 straipsnio 1 dalis) ir jis vykdomas CPK 650-779 straipsnių nustatyta tvarka (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

8. Ieškovo prašymas grąžinti 75 procentus sumokėto pusės žyminio mokesčio netenkintas. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jei šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Tačiau, teismo vertinimu, minėta CPK nuostata taikytina tik tuo atveju, kai sudarius taikos sutartį yra nutraukiama visa byla arba realiai sumažinami ieškinio reikalavimai byloje. Šiuo atveju nors ieškovas ir atsakovas2 sudarė taikos sutartį, tačiau atsakovo1 atžvilgiu reikalavimai nebuvo sumažinti, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovui iš valstybės grąžinti 75 procentus sumokėto pusės žyminio mokesčio, t. y. 70,87 Eur. Viso žyminio mokesčio priteisimo klausimą teismas spręs išnagrinėjęs ieškinio pagrįstumo atsakovo1 atžvilgiu klausimą.

9. Nors teismas ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukia bylą atsakovo2 atžvilgiu, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusį ginčą papildomai pasisako, kad atsakovas2 kilusiame ieškovo ir atsakovo1 ginče nelaikytinas vartotoju, nes:

9.1. Šioje byloje nėra pagrindo vadovautis atsakovo2 nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018 suformuota praktika, nes jos faktinės aplinkybės yra iš esmės kitokios, t. y. šioje nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp paskolos davėjo verslo subjekto ir atsakovo1 verslo subjekto ir atsakvo2, kuris buvo paskolos gavėjo vadovu, o atsakovo2 nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje ginčas buvo kilęs išimtinai tarp paskolos davėjo verslininko ir paskolos gavėjo fizinio asmens. Kad esant iš esmės kitokioms faktinėms aplinkybėms nėra pagrindo remtis suformuota praktika, patvirtina ši teismų praktika:

1) Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas);

2) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022 61 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką);

3) pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9.2. Atsakovas2 nelaikytinas vartotoju Vartojimo kreditų įstatymo prasme. Vartojimo kreditų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vartojimo kredito sutartis apibrėžiama kaip sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (Vartojimo kreditų įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Taigi:

1) Vartojimo kreditų įstatymas taikomas tik tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių yra vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms (Vartojimo kreditų įstatymo 2 straipsnio 19 dalis), o kita sutarties šalis – vartojimo kredito davėjas;

2) vertinimas, ar konkreti sutartis patenka į Vartojimo kreditų įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso, nuo sutarties sudarymo tikslo (paskirties): ar sutartis yra sudaroma fizinio asmens asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte paskola buvo suteikta pagal Paskolos sutartį išimtinai verslo tikslais – atsakovo1 apyvartinėms lėšoms (t. 1, b. l. 109). Atsakovas2 minėtos paskolos išdavimo metu ėjo atsakovo1 vadovo pareigas, t. y. užtikrino tinkamą verslo tikslais jos vadovaujamai įmonei išduotos Paskolos sutarties įvykdymą garantija, todėl atsakovas2 nelaikytinas vartotoju ir jam netaikomos vartotojų apsaugos priemonės.

Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo iš atsakovo1.

10. Reikalavimas Nr. 1 dėl 7 867,47 Eur negrąžintos paskolos tenkintinas visiškai, nes atsakovos1 nėra jos grąžinęs:

10.1. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus <...>. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

10.2. kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte šalys sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė 12 mėn. terminui suteikė atsakovui 30 000 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms, o atsakovas1 įsipareigojo ją grąžinti pagal Paskolos ir susijusių įmokų grąžinimo grafiką (t. 1, b. l. 175), tačiau neįvykdė savo įsipareigojimų 2022 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Taip liko ieškovei skolingas 7 867,47 Eur negrąžintos paskolos (t. 1, b. l. 161). Atsakovas1 nepateikė argumentų, kad ieškovas neteisingai suskaičiavo negrąžintos paskolos likutį, todėl teismas jį laiko įrodytu (CPK 178 straipsnis).

11. Reikalavimas Nr. 2 dėl 76,34 Eur mokėjimo palūkanų nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. birželio 11 d. (sutarties nutraukimo dienos), t. y. už 55 dienas tenkintinas visiškai, nes:

11.1. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus. Pasiūlos teorijoje palūkanos yra užmokestis už kapitalo, kaip gamybos veiksmo, panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000).

11.2. Šalių teisėtai sudaryta sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).Pelno (mokėjimo) palūkanos mokamos esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis, 6.872 straipsnis).

11.3. Sutarties dėl naudojimosi portalu 1.13 punkte apibrėžta, kad palūkanos reiškia metinę palūkanų normą, kurią atsakovas1 įsipareigoja mokėti ieškovui už naudojimąsi paskolos suma ir kurią atsakovas1 yra nurodęs paraiškoje prieš aukcioną. Pagal Paskolos sutarties Specialiąsias sąlygas bei Neatšaukiamą rašytinį patvirtinimą (Akceptą) atsakovas1 įsipareigojo mokėti 13 procentų dydžio palūkanas. todėl ieškovo reikalavimas priteisti 76,34 Eur mokėjimo palūkanų tenkintinas.

12. Reikalavimas Nr. 3 dėl 70,07 Eur padidintų arba kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkintinas visiškai.

12.1. Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai).

12.2. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.

12.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensacinės palūkanos atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos, o tiek netesybų, tiek ir palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

12.4. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte pateikta padidintų palūkanų sąvoka – tai metinė palūkanų norma, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti kreditoriui už naudojimąsi paskolos suma, kai paskolos gavėjas pažeidžia palūkanų mokėjimo terminą, kuri nėra laikoma netesybomis, o atspindi išaugusią paskolos gavėjo riziką. Padidintų palūkanų norma yra lygi paskolos palūkanų normai ir skaičiuojama nuo visos pradelstos mokėti pinigų sumos, įskaitant pradelstą paskolos įmokos grąžinimą ir pradelstas mokėti palūkanas. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.6 papunktyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukiama prieš terminą, paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą (likusią paskolos sumą) bei įvykdyti visus kitus mokėjimus ir prievoles, atsiradusius iki sutarties nutraukimo. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.7 papunktyje numatyta, kad jeigu visos paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs, o paskola negrąžinta, paskolos gavėjas privalo iki visiško paskolos sumos grąžinimo momento mokėti palūkanas, palūkanas nuo nesumokėtų palūkanų, administravimo mokestį ir kitas įmokas pagal paskolos sutartį. Paskolos gavėjo mokama suma susidaro iš: kreditoriams grąžinamos paskolos sumos, palūkanų, padidintų palūkanų ir operatoriui mokamų sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio, rezervavimo mokesčio, asmenų ir (ar) turto duomenų tikrinimo mokesčių, baudų, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, skolos administravimo mokesčio ir kitų mokėjimų, kurie yra viešai skelbiami portale(Sutarties dėl naudojimosi portalu 7.3 papunktis).

Iš paskolos sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos padidintų palūkanų sąvokos matyti, kad padidintų palūkanų taikymas yra siejamas su prievolės pažeidimu, todėl tokios palūkanos laikytinos kompensuojamosiomis. Kadangi atsakovas1 pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškinio reikalavimas dėl padidintų (kompensuojamųjų) palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, todėl ieškovei iš atsakovo1 priteistinos 70,07 Eur kompensuojamosios (padidintos) palūkanos, paskaičiuotos taikant 13 proc. nurodytą paskolos palūkanų normą nuo pradelstos mokėti sumos už laikotarpį nuo vėlavimo atlikti įmokas pradžios iki paskolos sutarties nutraukimo dienos.

13. Reikalavimas Nr. 4 dėl 315 Eur paskolos administravimo mokesčio tenkintinas visiškai, nes:

13.1. Sutartyje dėl naudojimosi portalu ir Paskolos sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad: „1.1 p. Administravimo mokestis – Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį Paskolos gavėjas moka Operatoriui už Portalo administravimą pagal šią Naudojimosi sutartį bei Paskolos sutarties administravimą iki visiško įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymo; „10.6. Paskolos gavėjas moka Administravimo mokestį Operatoriui už kiekvieną mėnesį iki Paskolos sutarties pasibaigimo (visiško įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymo) dienos pagal Paskolos sutarties vykdymo metu galiojančius Paslaugų įkainius.“. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad: „2.4. Paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti Administravimo mokestį iki tol, kol Paskolos gavėjas visiškai grąžins Paskolą, įskaitant atvejus, kai dėl Paskolos gavėjo įsiskolinimo bus kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo.“. Neatšaukiamame rašytiniame patvirtinime (akcepte) (priedas Nr. 2) bei Sutarties specialiosiose sąlygose (Priedas Nr. 3) yra nurodytas 105 Eur mėnesinis administravimo mokestis, kurio nesumokėta dalis iki paskolos sutarties nutraukimo dienos sudaro 315 Eur.

Kaip minėta, šalių teisėtai sudaryta sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), todėl turi būti vykdoma, atitinkamai ieškovo naudai iš atsakovo1 priteistina 315 Eur paskolos administravimo mokesčio.

14. Reikalavimas Nr. 5 dėl 50 Eur skolos administravimo mokesčio priteisimo tenkintinas visiškai, nes:

14.1. Sutarties dėl naudojimosi portalu 1.27 papunktyje skolos administravimo mokestis apibrėžiamas kaip paskolos gavėjo operatoriui mokamas mokestis už operatoriaus veiksmus, raginant laiku paskolos sumos ir/ar kitų su paskolos suma susijusių mokėjimų negrąžinantį paskolos gavėją laikytis paskolos sutarties įsipareigojimų. Iš ieškovės byloje pateiktos kainodaros matyti, kad vienkartinis skolos administravimo mokestis už kiekvieną laiku negautą paskolos mėnesinę įmoką yra 25 Eur/mėn. Ieškovė atsakovui paskaičiavo 50 Eur (dviejų mėnesių) dydžio administravimo mokestį.

Kaip minėta, šalių teisėtai sudaryta sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), todėl nustačius, kad atsakovas1 pažeidė savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, ieškinio reikalavimas dėl skolos administravimo mokesčio priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo1 50 Eur paskolos administravimo mokestį.

15. Reikalavimas Nr. 6 dėl 9,52 Eur nuostolių (negautų pajamų), už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. birželio 16 d. priteisimo tenkintinas visiškai, nes:

15.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai teisiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

15.2. Pagal tarp šalių sudarytą paskolos sutartį, paskola turėjo būti grąžinta per 12 mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2022 m. birželio 17 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi paskolos sutarties sąlygos tinkamai nebuvo vykdomos, ieškovė nuo 2022 m. birželio 12 d. su atsakovu1 sudarytą paskolos sutartį nutraukė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo1 9,52 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. birželio 16 d. (paskolos sutarties termino pabaigos) yra tenkintinas visiškai.

16. Reikalavimas Nr. 7 dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo1 tenkintinas visiškai, nes:

16.1. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

16.2. Šiuo atveju yra atsakovas1 yra juridinis asmuo, todėl remiantis minėto CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo gali būti priteisiamos. Todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo1 priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 8 388,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Reikalavimas Nr. 9 dėl 189 Eur žyminio mokesčio priteisimo tenkintinas visiškai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo1 priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 189 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 17,92 Eur (teismo 2022 m. spalio 28 d. pažyma) ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – todėl priteisiamos iš atsakovo1 (CPK 92, 96 straipsniai) ir, kadangi ieškovas ir atsakovas2, sudarydami taikos sutartį, šio klausimo neišsprendė (CPK 94 straipsnis), atsižvelgiant į CK 6.90 straipsnio nuostatas, ir subsidiariai iš atsakovo2.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Patenkinti ieškovo UAB „Finansų bitė verslui“ (į. k. 304175555) ir atsakovo J. S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą ir:

1.1. Patvirtinti 2022 m. spalio 19 d. taikos sutartį ir visas jos sąlygas (į tvirtinamos sutarties tekstą neįtraukiama sutarties pradžia, preambulė, šalių rekvizitai, Taikos sutarties 13, 17 punktai, parašų rekvizitai, nes visa tai yra organizacinio pobūdžio dalykai, neturintys įtakos sutarties šalių teisėms ir pareigoms):

1.2. Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-19599-1159/2022 atsakovės J. S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui UAB „Finansų bitė verslui“ (į. k. 304175555), iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini):

1) 7 867,47 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 47 ct) negrąžintos paskolos;

2) 76,34 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 34 centus) mokėjimo/pelno palūkanų;

3) 70,07 Eur (septyniasdešimt eurų 7 centus) kompensacinių/padidintų palūkanų;

4) 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) paskolos sutarties administravimo mokesčio;

5) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) skolos administravimo mokestį;

6) 9,52 Eur (devynis eurus 52 centus) nuostolių/negautų pajamų;

7) 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 8 388,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

8) 189 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

3. Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš atsakovės J. S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 centus) pašto išlaidų Lietuvos valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.