- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-167-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19313-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Avona“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Avona“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė) sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį ir išnuomoti ieškovei 675 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 metų terminui tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos 2004 m. gegužės 31 d. nuomos sutartyje Nr. N19-2004-0146; nustatyti atsakovei 20 darbo dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 675 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai sudaryti; nustatyti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną, jeigu ji per nustatytą 20 darbo dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys teismo sprendimo; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17815-920/2017, kurioje ieškovė prašė uždrausti atsakovei inicijuoti vienašališką 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-2004-0146 nutraukimą, atsakovė pateikė priešieškinį dėl 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-2004-0146 nutraukimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017 ieškovės ieškinys buvo atmestas, atsakovės priešieškinis tenkintas visiškai, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017 įsiteisėjęs. Susipažinęs su pateiktu ieškiniu ir jo priedais, teismas manė, kad jame nurodytas ieškinio pagrindas yra toks pats, koks buvo nagrinėtas minėtoje civilinėje byloje, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį ir išnuomoti ieškovei 675 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 metų terminui tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos 2004 m. gegužės 31 d. nuomos sutartyje Nr. N19-2004-0146, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta prieš terminą pripažinus sutarties esminį pažeidimą ieškovei nevykdant jokios sutartyje nustatytos tikslinės naudojimo paskirties veiklos išnuomotame valstybinės žemės sklype pakankamai ilgą laiką. Teismas sprendė, kad, iškėlus bylą pagal ieškinyje reiškiamus reikalavimus, byloje bus nagrinėjamos aplinkybės, dėl kurių teismas jau yra pasisakęs. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra pareikštas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas taip pat atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad ji gali kreiptis į atsakovę dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aukciono būdu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017. Vien aplinkybė, kad sutampa ginčo šalys šioje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017, nėra pagrindas konstatuoti ieškinio tapatumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad vien tai, jog ieškinys yra grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio tapatumo, jeigu nustatoma, kad skiriasi esamos ir išnagrinėtos civilinės bylos dalykai. Išnagrinėtoje buvo, o šioje civilinėje byloje yra siekiama skirtingų teisinių rezultatų. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo siekiama nutraukti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, o šioje byloje siekiama sukurti naujus valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, kas pagal kasacinio teismo praktiką neleidžia konstatuoti ieškinio tapatumo dėl skirtingo ieškinio dalyko. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šiame ieškinyje yra nurodytos ir tokios faktinės aplinkybės, kurios išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo analizuotos ir vertintos. Nagrinėjamu atveju, be kitų aplinkybių, yra atsiradusi nauja faktinė aplinkybė – valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas, o pareikštu ieškiniu prašoma įpareigoti sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį. Šiame ieškinyje valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo aplinkybėmis yra remiamasi tiek, kiek tai yra svarbu sprendžiant dėl naujos nuomos sutarties sudarymo. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017 nebuvo nagrinėtas valstybinės žemės nuomos sutarties punktas, kuris leido ieškovei žemės sklype vykdyti naują statybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, motyvuodamas tuo, kad Kauno apylinkės teisme tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17815-920/2017, ieškinys yra pareikštas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškinys nėra tapatus ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017, nes nesutampa ieškinių pagrindas ir dalykas.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
8. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2001 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).
9. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017 nutraukė 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-2004-0146, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Avona“, įpareigojo ieškovę UAB „Avona“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pamatų likučius. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-745-254/2018 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo.
10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017 ir šioje civilinėje byloje pareikštų ieškinių šalys sutampa: ieškovė yra UAB „Avona“, atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
11. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017 ieškovė prašė uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-2004-0146, atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-2004-0146, įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pamatų likučius. Šioje civilinėje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį ir išnuomoti ieškovei 675 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 metų terminui tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos 2004 m. gegužės 31 d. nuomos sutartyje Nr. N19-2004-0146; nustatyti atsakovei 20 darbo dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 675 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai sudaryti; nustatyti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną, jeigu ji per nustatytą 20 darbo dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys teismo sprendimo. Nors ieškinių reikalavimai nėra suformuluoti identiškai, tačiau lingvistinių formuluočių skirtumai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinių, pareikštų civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017 ir šioje civilinėje byloje, dalykai nėra tapatūs. Ieškinio dalykas yra susijęs su faktiniu ieškinio pagrindu – aplinkybėmis, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinį, jo faktinį pagrindą ir siekiamą rezultatą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ir paskirtą įpareigojimą atlaisvinti ginčo žemės sklypą, nors, įstatymų leidėjo valia, draudžiama kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu sprendimu teismo jau nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tokie ieškovės ketinimai akivaizdūs, kadangi ieškovė prašo išnuomoti jai valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos 2004 m. gegužės 31 d. nuomos sutartyje Nr. N19-2004-0146. Taigi ieškovė, pažeisdama pirmiau įvardintus CPK draudimus, iš naujo kelia ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisinių padarinių klausimą, kuris jau yra išspręstas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą iš naujo spręsti ginčo žemės sklypo nuomos teisės pripažinimo ieškovei klausimą. Pati ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, kad vienintelės naujos aplinkybės, kurias ji nurodė ieškinyje – valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas, o pareikštu ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovę sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat valstybinės žemės nuomos sutarties punktas, kuris leido ieškovei žemės sklype vykdyti naują statybą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti pripažįstamos naujomis, kadangi naują valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovė prašo sudaryti tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N19-2004-0146, o ieškovės tikslas nugriauto administracinio pastato pamatus naudoti statant naują pastatą buvo akcentuojamas nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-17815-920/2017 tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.
12. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017 ir šioje civilinėje byloje pareikšti ieškiniai yra tapatūs. Esant įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2-17815-920/2017, kuriuo nutraukta 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-2004-0146, sudaryta tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Avona“, ieškovė įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pamatų likučius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškovės pakartotinai pareikštą ieškinį, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį ir išnuomoti ieškovei 675 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 metų terminui tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos 2004 m. gegužės 31 d. nuomos sutartyje Nr. N19-2004-0146.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.