Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-12-22 · Civilinė byla Nr. e2-17815-920/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-22Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
e2-17815-920/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11162-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Ieškovas
UAB „Avona“, ir Kauno apskrities viršininko administracija
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17815-920/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11162-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Avona“ atstovams direktorius Č. Z., advokatui R. V., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovui A. A., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Avona“ prevencinį ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo inicijuoti vienašališką valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį UAB „Avona“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovė UAB „Avona“ prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vienašališkai nutraukti 2004-05-31 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-2004-0146. Nurodoma, kad 2002-03-04 ieškovė iš UAB „Alvyda“ įsigijo nebaigtos statybos administracinės paskirties pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovė ir Kauno apskrities viršininko administracija sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-2004-0146, kuria Ieškovė iš valstybės išsinuomojo 675 m² ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 4 p. nurodyta, jog Sklypo tikslinė naudojimo paskirtis — kita, naudojimo būdas — komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas. 2002-06-26 Ieškovė gavo Statybos leidimą Nr. 410-449, kuriuo Ieškovei leista Sklype statyti 3 369,1 m² bendro ploto administracinį pastatą su nuomojamais apartamentais. Ieškovei išduotas statybos leidimas 2007-06-26 buvo pratęstas iki 2012-06-26. 2006-11-23 Ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities viršininką su prašymu išduoti sutikimą rengti Sklypo detalųjį planą su tikslu prie esamo sklypo prijungti laisvą valstybinę žemę. 2007-08-02 Kauno apskrities viršininkas davė Sutikimą dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-501-(16.24), kuriuo sutiko, jog būtų rengiamas Sklypo planas ir prie Sklypo būtų prijungiamas laisvas apie 0,03 ha įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. 2009-08-10 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-439, kuriuo buvo panaikintas minimas sutikimas dėl detaliojo plano rengimo. 2015-09-25 Ieškovė gavo Kauno m. savivaldybės administracijos Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP- 21-150925-00887, kuriuo buvo leista nugriauti Sklypo teritorijoje esantį administracinį pastatą (duomenys neskelbtini). 2015-10-13 UAB „Paulimatas“ sudarė pastato kadastrinių matavimų bylą, kurios pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2015-10-19 išregistravo administracinį pastatą iš Nekilnojamojo turto registro. Tačiau Žemės sklype liko pastato pamatai, kuriuos Ieškovė yra suplanavusi naudoti naujo pastato statybai. Šią aplinkybę patvirtina antstolio faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuota, jog Sklype yra iškasta duobė, kurios kraštuose yra senos statinio pamatų dalys iš betono ir plytų, vietomis sudarančių vientisą pamatą ir prisijungiančių prie gretimų pastatų. 2016-03 mėn. UAB „G. J.-B. studija“ pagal Ieškovės užsakymą parengė Viešbučių paskirties pastato su administracinės, paslaugų, gyvenamosios paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos projektą. 2016-07 mėn. UAB „Terma“ pagal Ieškovės užsakymą ir AB „Kauno energija“ parengtas 2016-06-01 Šilumos tiekimo tinklų projektavimo sąlygas Nr. 22-159 parengė Techninį darbo projektą dėl Šilumos tiekimo tinklų iškėlimo iš Sklypo. 2017-02-28 Atsakovė elektroniniu paštu atsiuntė Ieškovei raštą Nr. 8SD-1139-(14.8.125 E.) dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės, kuriame nurodoma, kad Atsakovė 2017-03-17 9.30 val. atliks Sklypo naudojimo patikrinimą. Ieškovė nesutiko su pateiktu pranešimu ir pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka 2017-03-28 pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriui dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės, prašydama patikslinti žemės sklypo patikrinimo faktinį bei teisinį pagrindą. 2015-03-17 Atsakovė Sklype atliko žemės naudojimo patikrinimą, kurio pagrindu buvo parengtas 2017-03-17 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-29-(14.8.71). Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodoma, kad atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, jog Sklype nėra administracinio pastato, yra likę tik pastato pamatų dalys. Žemės naudojimo patikrinimo akte taip pat nurodoma, kad administracinis pastatas 2015-10-13 buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro kaip sunaikintas. 2017-04-06 Ieškovė gavo Atsakovės raštą Nr. 8SD-1826-(14.8.125 E), kuriuo Ieškovė buvo informuota, kad įvertinus tai, jog žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra nenaudojamas, ir Sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, Nuomos sutartis praėjus 2 mėnesiams po Rašto gavimo bus vienašališkai nutraukta. Ieškovė, nesutikdama su Rašte išdėstytais motyvais, laiko, jog pateiktas Raštas yra nepagrįstas ir Atsakovės planuojami atlikti veiksmai yra neteisėti, ir savo teisėtų interesų pažeidimą grindžia žemiau nurodomomis teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis. Visų pirma, teritorijos užstatymas yra tęstinio pobūdžio procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (statinio pripažinimu tinkamu naudoti). Ieškovė iki Nuomos sutarties sudarymo dienos ir po jos veikė aktyviai, siekė, jog išsinuomota teritorija būtų užstatyta - būtų pastatytas komercinės paskirties pastatas. Antra, akcentuotina, jog Sklypo Nuomos sutartyje nebuvo numatytas terminas per kurį Ieškovė turi pradėti faktines statybas. Taip pat šioje Nuomos sutartyje nenumatyta, koks turi būtų statomų objektų baigtumo procentas ar teritorijos užstatymo laipsnis. Kaip jau buvo minėta, Ieškovė aktyviai vykdė su komercinės paskirties pastato statyba susijusius veiksmus, taip pat Ieškovė visą nuomos laikotarpį tinkamai prižiūrėjo nuomojamą Sklypą, mokėjo žemės sklypo nuomos įmokas. Iki pat 2017-04-06 jokių pretenzijų dėl Sklypo nepriežiūros Ieškovė iš Atsakovės niekada nėra gavusi, kas įrodo, jog Ieškovės rūpinimasis žemės sklypu ir jo naudojimas atitiko Atsakovės interesus, todėl Atsakovės Rašte nurodytas ketinimas nutraukti Nuomos sutartį yra nepagrįstas bei neteisėtas. Trečia, teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškus atvejus formuojama nuostata, jog sutarties įvykdymas šiuo atveju yra susijęs ne tik su faktiniu atitinkamos paskirties pastato pastatymu, bet ir su visų su tuo susijusių procedūrų laikymusi. Tam, kad būtų galima konstatuoti Ieškovės neveikimą ir tuo padarytą Nuomos sutarties pažeidimą, būtina išsiaiškinti, ar Ieškovė turėjo realią galimybę pastatyti komercinės paskirties pastatą. Vadinasi, šioje situacijoje Atsakovė turėjo pareigą ne tik patikrinti Sklypo naudojimą vietoje, tačiau ir nustatyti, kokias statybas Ieškovė turėjo ir objektyviai galėjo vystyti nuomojamame Sklype. Vertinant Ieškovės iš Atsakovės gautus dokumentus, akivaizdu, jog tai nebuvo padaryta, todėl laikytina, kad Atsakovės siekis vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį yra nepagrįstas bei neteisėtas. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, jog Atsakovės pateiktame Rašte, kuriuo yra pranešama apie siekį vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį, yra nurodomos neteisingos faktinės aplinkybės, jog Sklype nėra statinių. Rengiantis komercinės paskirties pastato statybai Sklype 2015-09-25 Ieškovė gavo Kauno m. savivaldybės administracijos Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-21-150925-00887, kuriuo buvo leista nugriauti Sklypo teritorijoje stovėjusį seną administracinį pastatą (duomenys neskelbtini). Didžiąja dalimi nugriovus Sklype buvusį administracinį pastatą (Sklype liko pastato pamatų dalys), pagal 2015-10-09 Ieškovės ir UAB „Paulimatas“ sudarytą sutartį Nr. 606, UAB „Paulimatas“ atliko kadastrinius matavimus Sklype ir sudarė kadastrinių matavimų bylą. Kadastrinių matavimų byloje buvo neteisingai nustatyta, jog Sklype neliko buvusio administracinės paskirties pastato (nustatytas 0 proc. pastato baigtumas). Ši kadastrinių matavimų byloje užfiksuota aplinkybė yra neteisinga, nes Sklype yra likusios buvusio administracinio pastato pamatų dalys. Šią aplinkybę patvirtina antstolės Raimondos Pauzienės sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-17-1317. Sklype likusios pastato pamatų dalys bus naudojamos statant naują komercinės paskirties pastatą pagal parengtą statybos projektą. Aplinkybę, jog esamos statinio pamatų dalys yra tinkamos naujo pastato statybai, patvirtina 2017-05-08 UAB „Įraža“ eksperto išvada Nr. 17-04/05, kurioje ekspertas dr. J. R. nurodė, jog Sklype „esamų stulpinių pamatų ir monolitinio gelžbetonio rostverkų techninė būklė yra gera, neleistinų konstrukcinių defektų neužfiksuota <...> [pamatai] gali būti panaudoti numatomo statyti daugiabučio gyvenamojo namo statyboje.“ Penkta, remiantis kasacinio teismo praktika, nuomotojas turi teisę CK 6.564 str. 1 d. 1 p. pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala). Šešta, šios bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reglamentuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, o nesilaikant minėto reikalavimo būtų pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas įstatymų viršenybės principas, be kita ko numatantis, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Tai reiškia, kad Atsakovės specialistams atlikus neaiškios apimties žemės naudojimosi kontrolę (patikrinimą), o Raštą rengusiems specialistams nepateikus aiškaus ir teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, kuriuo turėjo būti grindžiami ginčijamas Raštas, šis Raštas ir jame nurodytas ketinimas vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį laikytinas ne tik pažeidžiančiu Ieškovės teises ir teisėtus interesus, bet ir prieštaraujančiu gero viešojo administravimo ir teisinės valstybėms principams. Nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis — kita, naudojimo būdas — komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas. Atsakovei siekiant pagrįsti planuojamo atlikti Nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą, pastaroji, remiantis CK 6.564 str. 1 d. 1 p., turėtų pagrįsti, jog Ieškovė Sklypą naudoja ne pagal jo paskirtį bei nustatytą naudojimo būdą, ir kad toks Sklypo naudojimas yra laikytinas esminiu Nuomos sutarties pažeidimu. Nuo momento, kai su Ieškove 2004-05-31 buvo sudaryta Nuomos sutartis iki tol, kol Ieškovei 2017-04-06 buvo pateiktas Atsakovės raštas dėl planuojamo Nuomos sutarties nutraukimo, Atsakovė jokių pretenzijų Ieškovei dėl Nuomos sutarties vykdymo neturėjo ir nereiškė. Šią aplinkybę patvirtina ir Atsakovė savo atsiliepime, kuriame iš esmės yra nurodoma, kad Atsakovė jokių pretenzijų Ieškovei dėl Nuomos sutarties vykdymo neturėjo ir negalėjo turėti iki tol, kol 2015-10-19 iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas Ieškovei priklausantis administracinis pastatas (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties galimą daryti pagrįstą prielaidą, jog Atsakovė laiko, kad Ieškovė Sklypą ne pagal jo paskirtį (naudojimo būdą) naudojo (ir tokiu būdu tariamai pažeidė Nuomos sutartį) tik laikotarpiu nuo 2015-10-19, kuomet iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas Sklype esantis pastatas, iki 2017-04-06, kuomet Atsakovė pateikė pranešimą Ieškovei apie būsimą Nuomos sutarties nutraukimą. Apibendrinant faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Ieškovė nurodytu laikotarpiu naudojo Sklypą pagal jo paskirtį (naudojimo būdą) ir atliko visą eilę veiksmų reikalingų tam, kad Sklype būtų pradėtas statyti naujas komercinės paskirties pastatas, o statybos nėra prasidėjusios tik dėl nuo Ieškovės nepriklausančių priežasčių. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Sklype esantys administracinio pastato pamatai negali būti laikomi statiniu. Ieškovė kategoriškai nesutinka su šiuo Atsakovės teiginiu ir vertina, kad Sklype esantys pamatai yra laikytini nebaigtu statiniu (pastatu). Aplinkybė, jog šiuo metu formaliai Sklype nėra statinių (įrenginių) įregistruotų Nekilnojamojo turto registre nesuponuoja to, kad Sklypas nėra naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį (naudojimo būdą), ir kad tokiu būdu yra pažeidžiama Nuomos sutartis. Kaip yra nurodoma aukščiau, aplinkybė, kad Sklype nėra pastatytas komercinės paskirties pastatas yra lemta iš esmės dėl nuo Ieškovės nepriklausančių aplinkybių ir yra viso labo tik laikina būsena, kuri bus panaikinta tenkinus Ieškovės prevencini ieškinį ir Ieškovei pradėjus statybas Sklype. Tačiau, net ir laikant Nekilnojamojo turto registro duomenis teisingais, ir laikant, kad Sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, būtų laikoma, jog tokia situacija atsirado tik 2015-10-19, t. y. mažiau nei prieš du metus išregistravus Sklype esantį pastatą iš Nekilnojamojo turto registro. Atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutarties trukmė yra 50 metų, toks laikinas Sutarties pažeidimas, kurį Ieškovė planuoja panaikinti pastačius Sklype naują komercinės paskirties pastatą, negalėtų būti laikomas esminiu pažeidimu, suteikiančiu pagrindą Atsakovei vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį. Atsakovė daro nepagrįstą išvadą, kad Sklype esančio administracinės paskirties pastato išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro yra pagrindas Atsakovei vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį. CK 6.564 str. 1 d. nenumato, kad Nuomos sutartis gali būti nutraukia išnykus pagrindui (aplinkybei) dėl kurios buvo sudaryta atitinkama nuomos sutartis. Dėl šios priežasties, aplinkybė, jog iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas nebaigtas statyti administracinis pastatas, kurio nuosavybės faktas buvo pagrindas su Ieškove sudaryti Nuomos sutartį, negali būti laikoma tinkamu pagrindu vienašališkai nutraukti jau sudarytą ir 13 metų vykdomą Nuomos sutartį. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad Kauno apskritis viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 02-01-4274 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2004-0146 išnuomojo ieškovei 0,0675 ha valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas 50-čiai metų. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuoma buvo skirta pastatui - administraciniam (unikalus Nr. 1999-6007-5018) eksploatuoti, kuris 2015 m. spalio 19 d. buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu, valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. 8SD-1139-(14.8.125E.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės“ informavo ieškovę, kad 2017 m. kovo 17 d. atliks valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 m. kovo 17 d. atliko valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta ir patikrinimo akte Nr. 8ŽN-29- (14.8.71.) užfiksuota, kad valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra naudojamas įmonės (ieškovės) veiklai, jame buvęs pastatas išregistruotas, liko tik pamatų likučiai, žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Įvertinus tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra naudojamas, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, Kauno miesto skyrius 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 8SD-1826-(14.8.125E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo Ieškovą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 28 punktu ir 2.12 papunkčiu, 2004 n. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2004-0146 bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesių terminui nuo rašto gavimo. Pagal galiojančius teisės aktus, žemės sklypo nuoma be aukciono yra siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą tiesioginę paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, tačiau jo naudojimas konkrečiai veiklai, t.y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tikslingai veikė bei atliko aktyvius veiksmus, kurie pareikalavo didelių finansinių bei žmogiškųjų išteklių, siekdami pastatyti komercinės paskirties pastatą ir taip realizuoti savo kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkės pareigas ir naudoti žemės sklypą pagal tikslinę jo paskirtį. Nuo 2015 m. spalio 19 d. valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra jokio pastato, kitaip tariant žemės sklypas yra tuščias. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono nuomoti ar įsigyti valstybinė žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. Iš byloje pateiktų įrodymų: fotonuotraukų, 2017 m. kovo 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 8ŽN-29-(14.8.71.) akivaizdu, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad aplinkybė, jog šiuo metu formaliai žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra statinių (įrenginių) įregistruotų nekilnojamojo turto registre nesuponuoja, to, kad sklypas nėra naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį (naudojimo būdą) ir kad tokiu būdu yra pažeidžiama nuomos sutartis. Taip pat ieškovė neneigia aplinkybės, kad žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių.Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priešieškinis, kuriuo prašoma nutraukti 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0146, įpareigoti ieškovą UAB „Avona“ per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pamatų likučius. Nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 02-01-4274 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ nuspręsta UAB „Avona“ išnuomoti Žemės sklypą, kuris buvo suformuotas pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2004-0146 (toliau - Sutartis), Žemės sklypas 50 (penkiasdešimties) metų laikotarpiui išnuomotas UAB „Avona“, kaip pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvusio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei, kurį UAB „Avona“ nuosavybės teise įsigijo iš varžytynių (2002 m. kovo 4 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 1665-17). Sutarties sudarymo metus Žemės sklype buvo įregistruotas Ieškovei priklausęs 57 proc. baigtumo. 5 proc. fizinio nusidėvėjimo nebaigtas statyti pastatas-administracinis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2015-10-13 buvo išregistruotas, kaip sunaikintas. Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklype, kuris nustatyta tvarka išnuomotas UAB „Avona“ be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2 papunktis), nebeliko pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kuris yra sunaikintas ir išregistruotas iš viešojo registro), kurio tinkamam eksploatavimui buvo suformuotas ir be aukciono išnuomotas Žemės sklypas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu, valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. 8SD-1139-( 14.8.125E.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės“ informavo ieškovę, kad 2017 m. kovo 17 d. atliks Žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 m. kovo 17 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta ir patikrinimo akte Nr. 8ŽN-29-( 14.8.71.) užfiksuota, kad Žemės sklypas nėra naudojamas įmonės (ieškovės) veiklai, jame buvęs pastatas išregistruotas, liko tik pamatų likučiai, Žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų paskirtį. Įvertinus tai, kad Žemės sklypas nėra naudojamas, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, Kauno miesto skyrius 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 8SD-1826-(14.8.125E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo Ieškovą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ..Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (toliau - Taisyklės) 28 punktu ir 2.12 papunkčiu, Sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesių terminui nuo rašto gavimo. Žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindą sudaro ne tik aktyvūs nuomininko veiksmai, bet ir neveikimas. Ieškovas ilgą laiką elgiasi pasyviai (per labai ilgą laikotarpį nevykdė jokių statybų), jo neveikimas ir sudarytos žemės nuomos sutarties bei ja siektų tikslų nevykdymas atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir reiškia esminį sutarties pažeidimą, leidžiantį nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Svarbu ir tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie nėra užstatyti arba yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Be to, minėtos teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais statiniais. Ieškovas ilgą laiką, t. y. nuo 2004 metų neeksploatavęs Žemės sklype buvusio pastato, jį sunaikinęs, iš esmės veikė neapdairiai, lengvabūdiškai bei nesant funkcionuojančio statinio Žemės sklype prarado teisę į jo nuomą ne aukciono tvarka. Ieškovas pasirinkęs tokį savo veiksmų modelį, pakankamai ilgą laiką nevykdęs veiklos žemės sklype dėl savo kaltės prarado teisę į Žemės sklypą. Laikytina, kad Ieškovas neeksploatuodamas pastato Žemės sklype, padarė esminį Sutarties pažeidimą, todėl tarnyba turi teisę teismo prašyti nutraukti Sutartį. Pagal galiojančius teisės aktus, žemės sklypo nuoma be aukciono yra siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą tiesioginę paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, tačiau jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Žemės sklypo nuoma buvo skirta jau sunaikintam pastatui-administraciniam (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, kuris 2015 m. spalio 13 d. buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Nustačius, kad Žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, jame nėra statinių ar įrenginių kuriems reikalingas valstybinis žemės sklypas, manome, kad yra teisinis pagrindas valstybinės žemės nuomos teisės nutraukimui, todėl Sutartis turi būti nutraukta.Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Avona“ atsiliepimas į priešieškinį, kuriuo prašoma priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad Ieškovė tikslingai veikė bei atliko aktyvius veiksmus, kurie pareikalavo didelių finansinių bei žmogiškųjų išteklių, siekdama Sklype pastatyti komercinės paskirties pastatą. Nors 2007-08-02 Kauno apskrities viršininkas davė sutikimą dėl detaliojo plano rengimo (t. 1, b. l. 178), 2009­-08-10 Kauno apskrities viršininkas pripažino minimą sutikimą netekusiu galios ir neleido Ieškovei prie esamo Sklypo prijungti laisvo valstybinės žemės sklypo. Tai lėmė, jog dėl mažo Sklypo ploto buvo itin apribotos Ieškovės veiklos vykdymo galimybės, nes dėl Sklype esančių šilumos tinklų apsaugos zonų ir dėl reikalavimų dėl minimalių atstumų iki sklypo ribos vykdant statybas, Sklype buvo galima pastatyti tik nedidelio bendro ploto statinį. Ribojimai susiję su statinio plotu, prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė bei pasikeitusios rinkos sąlygos lėmė tai, kad tapo neekonomiškai naudinga statyti IĮ „E. M. studija“ suprojektuotą komercinės paskirties pastatą, todėl Ieškovė kreipėsi į UAB „G. J.-B. studija“, kuri 2016-07 mėn. parengė naują Viešbučių paskirties pastato su administracinės, paslaugų, gyvenamosios paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) statybos projektą (t. 1, b. l. 34-103). Ieškovė iki šiol yra patyrusi 6 050 EUR išlaidų susijusių su šio projekto parengimu. Ieškovė sužinojusi apie Atsakovės ketinimą vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį, siekdama sumažinti finansinius nuostolius, kurie atsirastų dėl neteisėto Nuomos sutarties nutraukimo, buvo priversta sudaryti susitarimą su UAB „G. J.-B. studija“, kuriuo buvo sustabdytas Statinio projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. 105 2015-12-31 vykdymas. Ieškovė yra verslo subjektas, kurio pirminis tikslas yra pelno gavimas ir efektyvus naudojamų resursų valdymas, todėl Ieškovė negalėtų turėti intereso neefektyviai naudoti nuomojamą žemės sklypą, kurio Nuomos sutartis būtent ir buvo sudaryta komercinių interesų tenkinimo tikslais. Kitaip tariant Atsakovės teiginiai, jog Ieškovė nenaudoja Sklypo, prieštarauja Ieškovės veiklos logikai, kas reiškia, jog Ieškovė neveikė ir negalėjo veikti prieš savo interesus, o faktinių statybų uždelsimas akivaizdžiai nepriklausė nuo Ieškovės valios, o buvo sąlygotas išorinių veiksnių. Akcentuotina, jog Sklypo Nuomos sutartyje nebuvo numatytas terminas per kurį Ieškovė turi pradėti statybas. Taip pat šioje Nuomos sutartyje nenurodytas koks turi būtų statomų objektų baigtumo procentas ar teritorijos užstatymo laipsnis. Kaip jau buvo minėta, Ieškovė aktyviai vykdė su komercinės paskirties pastato statyba susijusius veiksmus, taip pat Ieškovė visą nuomos laikotarpį tinkamai prižiūrėjo nuomojamą Sklypą, mokėjo žemės sklypo nuomos įmokas. Iki pat 2017-04-06 jokių pretenzijų dėl Sklypo nepriežiūros Ieškovė iš Atsakovės niekada nėra gavusi, kas įrodo, jog Ieškovės rūpinimasis žemės sklypu ir jo naudojimas atitiko Atsakovės interesus. Atsakovė kaip pagrindą nutraukti Nuomos sutartį nurodo ir aplinkybę, jog Sklype buvęs pastatas yra išregistruotas ir Sklype nėra jokių statinių ar priklausinių. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ši Atsakovės nurodoma aplinkybė yra neteisinga bei neatitinkanti realios faktinės situacijos. Rengiantis administracinės paskirties pastato statybai Sklype ir rengiant pastato projektą buvo būtina atlikti projektinius inžinerinius geologinius tyrimus, kurių metu būtų nustatytos Sklypo inžinerinės geologinės ir hidrogeologinės sąlygos. Šiuos tyrimus Ieškovės užsakymu atliko UAB „Kelprojektas“ (t. 2, b. l. 65-95). Tyrimų atlikimui Sklypo teritorijoje reikėjo atlikti gręžimo darbus, statinį bei dinaminį zondavimą ir pan. Visa tai lėmė, kad UAB „Kelprojektas“ atstovams kartu su stambių gabaritų įranga buvo būtina patekti į Sklypo teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės visa Sklypo teritorija buvo užstatyta (t. 1, b. l. 170-171), Ieškovė buvo priversta iš dalies išardyti buvusį pastatą tam, kad UAB „Kelprojektas“ galėtų į Sklypą atgabenti reikalingą įrangą ir atlikti būtinus tyrinėjimus. 2015-09-25 Ieškovė gavo Kauno m. savivaldybės administracijos Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP- 21-150925-00887 (t. 1, b. l. 22-23), kuris leido Atsakovei iš dalies išardyti Sklype buvusį administracinį pastatą, kas buvo būtina tam, kad UAB „Kelprojektas“ galėtų atlikti reikiamus tyrinėjimus. Pagal 2015-10-09 Ieškovės ir UAB „Paulimatas“ sudarytą sutartį Nr. 606 UAB „Paulimatas“ atliko kadastrinius matavimus Sklype ir sudarė kadastrinių matavimų bylą (t. 1, b. l. 13-29). Kadastrinių matavimų byloje buvo neteisingai nustatyta, jog Sklype neliko buvusio administracinės paskirties pastato (nustatytas 0 proc. pastato baigtumas). Ši kadastrinių matavimų byloje užfiksuota aplinkybė yra neteisinga, nes Sklype yra likusios buvusio administracinio pastato pamatų dalys. Šią aplinkybę patvirtina antstolės Raimondos Pauzienės sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-17-1317 (t. 1, b. l. 140-157). Sklype likusios pastato pamatų dalys bus naudojamos statant naują komercinės paskirties pastatą pagal parengtą statybos projektą. Aplinkybę, jog esamos statinio pamatų dalys yra tinkamos naujo pastato statybai, patvirtina 2017-05-08 UAB „Įraža“ eksperto išvada Nr. 17-04/05 (t. 1, b. l. 163-174), kurioje ekspertas dr. J. R. nurodė, jog Sklype „esamų stulpinių pamatų ir monolitinio gelžbetonio rostverkų techninė būklė yra gera, neleistinų konstrukcinių defektų neužfiksuota <...> [pamatai] gali būti panaudoti numatomo statyti daugiabučio gyvenamojo namo statyboje.“ Nepaisant to, kad kadastrinių matavimų byloje buvo padaryta klaida nustatant pastato nebuvimo Sklype faktą ir tai, kad VĮ „Registrų centras“ nebuvo pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažyma apie pastato nugriovimą (t. 1, b. l. 158), VĮ „Registrų centras“ nepaisydama Nekilnojamojo turto registro nuostatų 71 p. išregistravo pastatą iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad Sklypui tariamai esant neužstatytam statiniais ar įrenginiais, Ieškovė prarado teisę į Sklypo nuomą, ir jog tai yra pagrindas nutraukti su Atsakove sudarytą Nuomos sutartį. Ieškovė nesutinka su tokiu Atsakovės teiginiu, nes Atsakovė netinkamai vertina pateikiamą teisinį reguliavimą ir jo įtaką šalių tarpusavio santykiams. Ieškovės nurodomas teisinis reglamentavimas yra taikytinas valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymui, tuo tarpu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl šalių ginčui yra taikytinos būtent šią sutartinių santykių stadiją reglamentuojančios teisės normos. Ieškovei sudarius Nuomos sutartį, Sklypo nebuvo galima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir vystyti jame jokios komercinės veiklos. Ieškovė įvykdžiusi didelių finansinių bei žmogiškųjų išteklių pareikalavusius Sklypo tvarkymo ir administracinio pastato projektavimo darbus atliko esminį Sklypo būklės pagerinimą. Vien 2015-01-01 — 2016-12-31 laikotarpiu Ieškovė patyrė 29 028,02 EUR išlaidų tam, kad galėtų Sklype pradėti vystyti veiklą. Atsakovė, siekdama vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį, tikisi nepagrįstai praturtėti Ieškovės sąskaita, o toks elgesys neatitinka ne tik bendrųjų teisės normų, bet ir yra nesuderinamas su viešuoju interesu, Atsakovės reikalavimai negali būti tenkinami ir priešieškinis turi būti atmestas. Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0146 nutraukimo; ieškovo UAB „Avona“ įpareigojimo per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, kadastro Nr. 1901/0172:6, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pamatų likučius.

Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Dėl 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0146 nutraukimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2002-03-04 ieškovė iš UAB „Alvyda“ įsigijo nebaigtos statybos administracinės paskirties pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 9). Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 02-01-4274 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ nuspręsta UAB „Avona“ išnuomoti Žemės sklypą, kuris buvo suformuotas pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui (t. II, b.l. 46). 2004-05-31 Ieškovė ir Kauno apskrities viršininko administracija sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-2004-0146, kuria Ieškovė, kaip pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė iš valstybės išsinuomojo 675 m² ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarties sudarymo metus Žemės sklype buvo įregistruotas Ieškovei priklausęs 57 proc. baigtumo. 5 proc. fizinio nusidėvėjimo nebaigtas statyti pastatas-administracinis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuomos sutarties 4 p. nurodyta, jog Sklypo tikslinė naudojimo paskirtis — kita, naudojimo būdas — komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas (t. I, b.l. 175-177). 2002-06-26 Ieškovė gavo Statybos leidimą Nr. 410-449, kuriuo Ieškovei leista Sklype statyti 3 369,1 m² bendro ploto administracinį pastatą su nuomojamais apartamentais (t. I, b.l. 161). Ieškovei išduotas statybos leidimas 2007-06-26 buvo pratęstas iki 2012-06-26 (t. I, b.l. 159). 2006-11-23 Ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities viršininką su prašymu išduoti sutikimą rengti Sklypo detalųjį planą su tikslu prie esamo sklypo prijungti laisvą valstybinę žemę (t. I, b.l. 179). 2007-08-02 Kauno apskrities viršininkas davė Sutikimą dėl detaliojo plano rengimo Nr. 24-501-(16.24), kuriuo sutiko, jog būtų rengiamas Sklypo planas ir prie Sklypo būtų prijungiamas laisvas apie 0,03 ha įsiterpęs valstybinės žemės sklypas (t. I, b.l. 178). 2009-08-10 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-439, kuriuo buvo panaikintas 2007-08-02 sutikimas dėl detaliojo plano rengimo (t. I, b.l. 10). 2015-09-25 Ieškovė gavo Kauno m. savivaldybės administracijos Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP- 21-150925-00887, kuriuo buvo leista nugriauti Sklypo teritorijoje esantį administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. I, b.l. 11-12). 2015-10-13 UAB „Paulimatas“ sudarė pastato kadastrinių matavimų bylą, kurios pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2015-10-19 išregistravo administracinį pastatą iš Nekilnojamojo turto registro (t. I, b.l. 13-21, 24-28). 2017-02-28 Atsakovė elektroniniu paštu atsiuntė Ieškovei raštą Nr. 8SD-1139-(14.8.125 E.) dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės, kuriame nurodoma, kad Atsakovė 2017-03-17 d. 9.30 val. atliks Sklypo naudojimo patikrinimą (t. I, b.l. 125). 2015-03-17 Atsakovė Sklype atliko žemės naudojimo patikrinimą, kurio pagrindu buvo parengtas 2017-03-17 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-29-(14.8.71). Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodoma, kad atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, jog Sklype nėra administracinio pastato, yra likę tik pastato pamatų dalys. Žemės naudojimo patikrinimo akte taip pat nurodoma, kad administracinis pastatas 2015-10-13 buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro kaip sunaikintas (t. I, b.l. 131-137). 2017-04-06 Ieškovė gavo Atsakovės raštą Nr. 8SD-1826-(14.8.125 E), kuriuo Ieškovė buvo informuota, kad įvertinus tai, jog žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra nenaudojamas, ir Sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, Nuomos sutartis praėjus 2 mėnesiams po Rašto gavimo bus vienašališkai nutraukta (t. I, b.l. 126-130).Vertinant ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vienašališkai nutraukti 2004-05-31 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-2004-0146 ir priešieškinio reikalavimą dėl 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0146 nutraukimo, teismas remiasi LR CK 6.551 str. 2 d. nuostata, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nuostata, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 p. nuostata, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taip pat kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad Bendra tvarka nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami ar nuomojami aukciono būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.3 punktas). Tuo tarpu naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (nagrinėjamu atveju taikytina 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija). Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 180/2008).Remiantis nurodytais teisės aktais bei teismų praktika, teismas pripažįsta bylai reikšmingomis tokias aplinkybes. Visų pirma, byloje esantys įrodymai pagrindžia atsakovo nurodomas aplinkybes, kad ginčo žemės sklypo nuoma buvo tiesiogiai susieta su jame esančio administracinio pastato eksploatavimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad 2002-03-04 ieškovė iš UAB „Alvyda“ įsigijo nebaigtos statybos administracinės paskirties pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 9). Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 02-01-4274 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ieškovei UAB „Avona“ išnuomotas Žemės sklypas, kuris pakeitus naudojimo paskirtį suformuotas pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui (t. II, b.l. 46). 2004-05-31 Ieškovė ir Kauno apskrities viršininko administracija sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0146, kuria Ieškovė, kaip pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savininkė iš valstybės išsinuomojo 675 m² ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metus Žemės sklype buvo įregistruotas Ieškovei priklausęs 57 proc. baigtumo, 5 proc. fizinio nusidėvėjimo nebaigtas statyti pastatas-administracinis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuomos sutarties 4 p. nurodyta, jog Sklypo tikslinė naudojimo paskirtis — kita, naudojimo būdas — komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas (t. I, b.l. 175-177). Antra, byloje esantys įrodymai pagrindžia atsakovo nurodomas aplinkybes, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, administracinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio eksploatavimui Ieškovė ir Kauno apskrities viršininko administracija 2004-05-31 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0146, 2015-10-13 buvo išregistruotas, kaip sunaikintas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad 2015-09-25 Ieškovė gavo Kauno m. savivaldybės administracijos Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP- 21-150925-00887, kuriuo buvo leista nugriauti Sklypo teritorijoje esantį administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. I, b.l. 11-12). 2015-10-13 UAB „Paulimatas“ sudarė pastato kadastrinių matavimų bylą, kurios pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2015-10-19 išregistravo administracinį pastatą iš Nekilnojamojo turto registro (t. I, b.l. 13-21, 24-28). Šios aplinkybės taip pat patvirtintos ir 2017-03-17 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽN-29-(14.8.71), kuriame užfiksuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 m. kovo 17 d. atliko valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje bei nustatė, kad valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra naudojamas įmonės (ieškovės) veiklai, jame buvęs pastatas išregistruotas, liko tik pamatų likučiai, žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. <...> administracinis pastatas 2015-10-13 buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro kaip sunaikintas (t. I, b.l. 131-137). Trečia, ieškovo rėmimasis 2017-05-08 eksperto išvada, pagal kurią pamatai gali būti panaudoti numatomo statyti daugiabučio gyvenamojo namo statyboje (t. I, b.l. 163-164), nepaneigia atsakovo nurodomų aplinkybių, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis administracinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2015-10-13 buvo išregistruotas, kaip sunaikintas (t. I, b.l. 13-21, 24-28, 131-137).Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog atsakovė 2017-04-06 raštu Nr. 8SD-1826-(14.8.125 E) informuodama ieškovą, kad įvertinus tai, jog žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra nenaudojamas, ir Sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, Nuomos sutartis praėjus 2 mėnesiams po Rašto gavimo bus vienašališkai nutraukta (t. I, b.l. 126-130), pagrįstai rėmėsi LR CK 6.551 str. 2 d. nuostatomis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 p. nuostatomis, nes valstybinės žemės sklypas 2004-05-31 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2004-0146 Ieškovei ne aukciono būdu buvo išnuomotas dėl to, kad buvo užstatytas ieškovei priklausiusiu 57 proc. baigtumo, 5 proc. fizinio nusidėvėjimo nebaigtu statyti administraciniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o Nuomos sutarties 4 p. buvo nurodyta, jog Sklypo tikslinė naudojimo paskirtis — kita, naudojimo būdas — komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas (t. I, b.l. 175-177). Tai reiškia, kad ieškovui sunaikinus pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio eksploatavimui buvo sudaryta 2004-05-31 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2004-0146, atsakovas galėjo pagrįstai konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, nes žemės nuomos sutartis buvo sudaryta būtent to administracinio pastato, kurį ieškovas sunaikino, statybai ir eksploatavimui. Tokia išvada darytina ir remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, kad Bendra tvarka nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami ar nuomojami aukciono būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.3 punktas). Tuo tarpu naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (nagrinėjamu atveju taikytina 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija). Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). Teismas taip pat remiasi kasacinio teismo praktika, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ieškovui sunaikinus pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybai ir eksploatavimui buvo sudaryta 2004-05-31 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2004-0146, atsakovas galėjo pagrįstai pripažinti LR CK 6.564 str. 1 d. 1 p. nuostatose esančių sąlygų egzistavimą, t.y., kad ieškovas, kaip žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tokiu būdu padarydamas esminį sutarties pažeidimą, leidžiantį nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą atsakovo, kaip nuomotojo reikalavimu.Ieškovo nurodytos aplinkybes, kad Atsakovė netinkamai vertina pateikiamą teisinį reguliavimą ir jo įtaką šalių tarpusavio santykiams, nes atsakovės nurodomas teisinis reglamentavimas yra taikytinas valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymui, tuo tarpu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, yra atmestinos, kaip nepagrįstos, nes šio sprendimo 9 p. pateikiamais argumentais jau nurodyta, kad atsakovas turi teisę remtis LR CK 6.564 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes dėl to, kad Ieškovas, pakankamai ilgą laiką, t.y. nuo nuo 2004 metų neeksploatavęs Žemės sklype buvusio pastato, dėl savo kaltės prarado teisę į Žemės sklypą. Teismas konstatuoja, kad nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas vykdė tam tikrus veiksmus, įgyvendindamas 2004-05-31 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0146, nuo 2004 iki 2007 m., taip pat 2015 m., tačiau šių veiksmų galutinė pasekmė buvo ne tik administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio eksploatavimui buvo sudaryta 2004-05-31 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2004-0146, 4 p. nurodytos Sklypo tikslinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo neįgyvendinimas — komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas (t. I, b.l. 175-177), bet ir administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinimas (t. I, b.l. 11-21, 24-28). Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010), taip pat kai jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010). Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldaras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015). Remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika bei byloje esančiais įrodymais, teismas konstatuoja, kad atsakovas 2017-04-06 raštu Nr. 8SD-1826-(14.8.125 E) turėjo teisę pripažinti, jog ieškovas nevykdo jokios sutartyje nustatytos tikslinės naudojimo paskirties veiklos išnuomotame valstybinės žemės sklype pakankamai ilgą laiką, kuris sudaro savarankišką pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą bei remtis LR CK 6.564 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prevencinio ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vienašališkai nutraukti 2004-05-31 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-2004-0146 yra atmetamas, kaip nepagrįstas, priešieškinio reikalavimas dėl 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0146 nutraukimo, yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Dėl ieškovo UAB „Avona“ įpareigojimo per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, kadastro Nr. 1901/0172:6, esantį I. Kanto g. 7, Kaune, pašalinant pamatų likučius

Vertinant priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo UAB „Avona“ įpareigojimo per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, kadastro Nr. 1901/0172:6, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pamatų likučius, jis pripažintinas išvestiniu iš pagrindinio priešieškinio reikalavimo dėl 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0146 nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio reikalavimas dėl 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0146 nutraukimo, yra patenkintas, kaip pagrįstas, tenkinamas ir išvestinis priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo UAB „Avona“ įpareigojimo per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pamatų likučius.Kitos šalių nurodytos aplinkybės pripažintinos neturinčios esminės reikšmės bylos sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus visiškai, iš ieškovės UAB „Avona“ valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio atsakovė buvo atleista - 150 Eur. už reikalavimą nutraukti nuomos sutartį bei 75 Eur. už reikalavimą atlaisvinti žemės sklypą, iš viso – 225 Eur. (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 5p.) (b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.551 str., 6.564 str., LR CPK 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2004 m. gegužes 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0146, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Avona“, į.k. 134248765.

Įpareigoti ieškovą UAB „Avona“, į.k. 134248765, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pamatų likučius.

Priteisti iš ieškovės UAB „Avona“, į.k. 134248765, valstybės naudai 225 Eur. (du šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Baublys