Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-10-02 · Civilinė byla Nr. e2-9015-1031/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-02
Bylos Nr.
e2-9015-1031/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03832-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
L. P.
Civilinė byla Nr. e2-9015-1031/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03832-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5.; 3.2.6.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. P. 236,81 Eur skolą, 1084,92 Eur palūkanų, 4,70 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (236,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2013-02-13 pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9882725001 (toliau – Sutartis), kuria UAB „4finance“ suteikė atsakovui 289,62 Eur kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2014-03-06 Sutartį nutraukė ir atsakovas liko skolingas pradiniam kreditoriui 236,81 Eur skolos ir 514,14 Eur palūkanų. UAB „Gelvora“ ir UAB „4finance“ 2017-05-04 pasirašė Paskolų portfelio pardavimo sutartį 17-50-03, pagal kurią UAB „4finance“ perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė 2017-05-24 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas 236,81 Eur skolos ir 514,14 Eur palūkanų nesumokėjo. Sudarydamos Sutartį šalys taip pat susitarė, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų ar kitų mokėjimų skaičiavimo, todėl atsakovas liko skolingas ieškovei 570,78 Eur palūkanų, paskaičiuotų už 1173 dienų laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-07-20 ir 75,00 procento dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už negražintą 236,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo.

Atsiliepimas

Atsakovui L. P. ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui ieškinį pateikti, įteikti 2020-09-10 asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2017 m. gegužės 4 d. Paskolų portfelio pardavimo sutarties 17-50-03 ir priedo prie jos (6, 75-78 b. l.), 2020-07-23 palūkanų paskaičiavimo akto (7 b. l.), 2013-02-13 vartojimo kredito sutarties Nr. 9882725001 specialiųjų sąlygų (63-64 b. l.), vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų (65-71 b. l.), 2017-05-24 pranešimų apie reikalavimo perleidimą (4-5 b. l.) – vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas apmokėtas, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsniu, paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovas pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200, 6.205, 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas byloje atsiliepimo neteikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kredito sutarties nutraukimo neginčijo. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę į atsakovą perleido ieškovei, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 236,81 Eur skola.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1084,92 Eur palūkanų ir 75,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad 1084,92 Eur palūkanų sumą sudaro: 514,14 Eur palūkanų, kurias paskaičiavo pradinis kreditorius už laiką iki sutarties nutraukimo, ir ieškovės paskaičiuotos 570,78 Eur palūkanos, nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos 2017-05-04 iki 2020-07-20, taikant 75,00 procentų vartojimo kredito palūkanų normą.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Sutartis yra nutraukta 2014-03-06, iš išrašo iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 matyti, kad paskaičiuota 45,26 Eur palūkanų, ir 468,88 Eur bendros kredito kainos palūkanų. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos Paskolų portfelio paradavimo sutartyje nurodytos bendra 514,14 Eur suma, kuri vertintina kaip mokėjimo (pelno) palūkanos (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė reikalavimus dėl palūkanų priteisimo grindžia pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties 7.1 punktu, pagal kurį kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei sutartyje nustatytas taisykles.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Vadovaujantis sutarties 7.1 ir 4.1 punktų nuostatomis, atsakovas už netinkamą prievolių pagal sutartis vykdymą privalo mokėti bendrą kredito kainos metinę normą, nustatytą sutarties specialiosiose sąlygose, t. y. – 116,90 procentų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB), kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir kt.). CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sąvoka „neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė“ yra vadinamoji atviroji norma, vertybinis kriterijus. Teismui vertinant, koks netesybų dydis laikomas neproporcingai didele vartotojo atsakomybe, ši norma turi būti aiškinama remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šiuos principus bei netesybų dydį aiškinančia teismų praktika bei atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes (CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai).

Nagrinėjamu atveju aktualu patikrinti, ar Sutartyje nustatytų kompensacinių palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų netesybų dydį (0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos skaičiuojamos už kiekvieną dieną, tačiau ne daugiau kaip 180 dienų). Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta 116,90 proc. dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, todėl bendra vartojimo kredito kainos dienos norma yra 0,32 proc. (116,90 proc. / 365), taigi Sutartyje nustatytų kompensacinių palūkanų dydis viršija daugiau nei 6 kartus VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (0,05 proc.). Nors ieškovė, po reikalavimo teisės perleidimo sumažino bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą iki 75 proc., tačiau toks dydis vis tiek viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (4 kartus). Be to, ieškovė paskaičiuodama kompensacines palūkanas (paskaičiuotos 570,78 Eur palūkanos, už 1173 dienų laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-07-20) viršijo leistiną maksimalų terminą (180 dienų) skaičiuoti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas netesybas. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti esant esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, spręstina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią „kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles“, kuria remiantis ieškovė, taikydama 75 proc. dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, paskaičiavo ir prašo iš atsakovo priteisti 570,78 Eur kompensacines palūkanas, vertintina kaip nustatanti neproporcingai dideles netesybas vartotojui už sutarties pažeidimą, nes pastato vartotoją į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis, dėl to Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta sąlyga pripažintina nesąžininga bei negaliojančia ab initio (nuo pradžių). Iš Sutarties turinio nenustatyta, kad, panaikinus Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatytą sąlygą kaip nesąžiningą, būtų negalima vykdyti likusios Sutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatytą sąlygą kaip nesąžiningą ir negaliojančią nuo Sutarties sudarymo.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai priteisti pagal sutartį 570,78 Eur palūkanas ir 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 236,81 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestini (CPK 270 straipsnis).

Teismas nesprendžia klausimo dėl po Sutarties nutraukimo negautų palūkanų kaip negautų pajamų priteisimo, nes ieškovė tokio reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) šioje byloje nereiškė ir teismas negali išeiti už ieškinio ribų. Taip pat paminėtina, kad įstatymas nedraudžia ieškovei reikalauti priteisti kitokią nuostolių (negautų pajamų) sumą negu negautų palūkanų dydis. Be to, ieškovė reiškia reikalavimą dėl netesybų (kompensuojamųjų palūkanų), kurio pagal teismų praktiką teismas negalėtų tenkinti kartu tenkindamas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Tik ieškovė gali pasirinkti, ar reikalauti priteisti nuostolius, ar netesybas; suformuluoti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, nuspręsti dėl šio reikalavimo dydžio; įrodinėti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Ieškovės reikalavimas dėl 4,70 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitomis faktūromis ir priedu prie jų), todėl tenkinamas visiškai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Iš atsakovo, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistinos ieškovei 5 (penkių) proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 56,97 procentų, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 17,09 Eur žyminio mokesčio (30,00 Eur x 56,97 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 279 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnis, 287 straipsnio 1 dalis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236,81 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 81 ct) skolą, 514,14 Eur (penkių šimtų keturiolikos eurų 14 ct) palūkanas, 4,70 Eur (keturių eurų 70 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (755,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 17,09 Eur (septyniolikos eurų 9 ct) žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Ernestas Šukys