Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. K. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 14.10 val. jis važiavo po darbo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) kaimo, iki (duomenys neskelbtini) miestelio likus 21 kilometrui, 766 metrams, nepastebėjo kelyje esančio mokyklinio autobusėlio, neatpažino jo spalvos ir jo paties, nesulėtino greičio ir, iš automobilio užpakalinės dalies išbėgus vaikui, jį partrenkė. Jis nepastebėjo vaiko, kadangi ant važiuojamosios kelio dalies, kuri yra labai siaura, stovėjo automobilis, tai yra mokyklinis autobusiukas. Minėtas autobusiukas tuo momentu, kai su juo prasilenkė, gali būti, kad lėtai judėjo iš tos vietos, kur paleido vaiką, taip pat, to autobusiuko mirksinčios šviesos buvo išjungtos. Jei būtų buvusios įjungtos autobusiuko šviesos, galbūt tai būtų atkreipę jo dėmesį. Jis prisiima atsakomybę dėl to, kad neįvertino važiavimo aplinkybių, nesustabdė ir neatpažino mokyklinio autobusiuko ir ko pasėkoje įvyko nekalto vaiko žūtis. Tuo laikotarpiu, kai įvyko eismo įvykis, ir pastaruosius 8 (aštuonerius) metus, jis daug dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėse, atliko daugybę operacijų, taip pat tuo metu buvo išrinktas į savivaldybės tarybą ir buvo atsakingas už etikos komisiją, pacientų konsultacijas (duomenys neskelbtini), todėl visos šios aplinkybės sukūrė tokias prielaidas, kad jis nesielgė saugiai kelyje, turėjo dėmesingumo stoką, dėl ko ir įvyko šis eismo įvykis. Dėl šio įvykio kaltina tik save. Paaiškino, kad supranta kaltinimo esmę ir jo parodymai nuo pat pradžios buvo vientisi, jų nekeitė ir prisiėmė kaltę. Jam atrodo, kad greičio dydis neapsprendė šito įvykio aplinkybių. Paaiškino, kad byloje yra skirtingi duomenys dėl greičio viršijimo. Byloje yra pateikti „Volvo“ centro duomenys, kuriuose nurodoma, kad jis važiavo 94 km/h greičiu, tačiau tai vis tiek parodo, kad jis viršijo greitį. Todėl pripažįsta, kad jis greitį tikrai ar daugiau, ar mažiau, bet viršijo ir to neginčija. Visas byloje esančias faktines aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos šio posėdžio metu pripažįsta, ir nori tik pareikšti, kad byloje užsitęsus ikiteisminiam tyrimui stengėsi, kad būtų išsiaiškinta tiesa ir nieko daugiau, tikrai neneigė padaręs šią veiką. Jis labai pergyveno dėl šio įvykio, įvykio vietoje susitiko su žuvusiojo vaiko tėveliu A. G. ir jo atsiprašė, vėliau, jo iniciatyva, jie buvo dar kartą susitikę, kalbėjosi apie įvykį, ir dar kartą jo atsiprašė, bandė tuomet kompensuoti padarytą žalą ir visą tą ikiteisminio tyrimo laikotarpį, kiek galėjo palaikė ryšius, susitarė dėl taikos sutarties pasirašymo. Prisiimą kaltę dėl visų bylos aplinkybių, nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką ir dar kartą nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiųjų ir mano, kad tas susitarimas, kuris yra dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, bent jau iš jo pusės, atspindi tą valią, kurią jis išreiškė. Šiuo metu pagal pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, nukentėjusiesiems yra atlyginęs 35 000 Eur žalos, ir toliau laikysis pasirašyto susitarimo dėl likusios žalos atlyginimo. Todėl prašo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. teismo posėdžio metu palaikė 2021 m. balandžio 10 d. pasirašytą susitarimą su kaltinamuoju S. K. dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo. Paaiškino, kad su tuo, ką jie yra pasirašę šiame susitarime, sutinka ir jį palaiko, priėmė kaltinamojo atsiprašymą, tačiau dėl jo pateikto prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės palieka teismui spręsti. Dėl civilinio ieškinio dalies, kuria buvo prašoma priteisti turtinę žalą iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, paaiškino, kad ši įmonė yra atlyginusi 5000 Eur neturtinę ir 5762,38 Eur turtinę žalą, todėl dėl likusios neatlygintos 800 Eur turtinės žalos atsisako civilinio ieškinio ir civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra aiškios.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. teismo posėdžio metu pritarė žmonos R. G. išsakytai pozicijai, susitarimą su kaltinamuoju dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo palaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, neginčijo kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų turimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas, byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamojo S. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir tesime ištirtais įrodymais:

2018 m. lapkričio 15 d. bendra informacija ROIK 0118000622927, kuriame užfiksuota, kad pranešėjas S. K. informavo apie tai, kad kelyje (duomenys neskelbtini), apie 1 km iki (duomenys neskelbtini) kaimo, pranešėjas su automobiliu Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė berniuką apie 10 metų amžiaus, be gyvybės ženklų (1 t., b. l. 11-12);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. P. 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl informacinio ROIK 0118000622927, kuriame nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 14.15 val. dirbant kartu su patruliu T. A. ekipaže „Lūšė 2038“, iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini), likus 1 km iki (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pranešėjas su Volvo S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė berniuką, apie 10 m. amžiaus, vaikas be gyvybės ženklų. Atvykus į nurodytą vietą, kelyje buvo pastebėtas apgadintas automobilis Volvo S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie jų priėjo pranešėjas, automobilio vairuotojas S. K., gim. (duomenys neskelbtini) automobiliu Volvo S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir netoliese, kelyje link (duomenys neskelbtini) iš kairės pusės į kelio važiuojamąją dalį išbėgo vaikas, kurį buvo paleidęs mokyklinis autobusiukas. S. K. kaip teigė, nespėjo sureaguoti į kelią išbėgusį vaiką ir stabdant vairuojamą automobilį jį patrenkė. S. K. patikrinus girtumą, nustatyta 0,00 prom., vairuoto automobilio dokumentai tvarkingi. Patrenktas vaikas buvo be gyvybės ženklų, š įvykio vietą atvykę GMP medikai konstatavo vaiko mirtį. Nustatyta, kad vaikas - M. G., gim. (duomenys neskelbtini) Taip pat įvykio vietoje buvo ir mokyklinio autobuso VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. kuriam taip pat nustatyta 0,00 promilių. Jis paaiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės su vaikais, kuriuos turėjo išvežioti iš po mokyklos, išlaidus vieną iš jų, jis pradėjo važiuoti ir kiek pavažiavęs galinio vaizdo veidrodėlyje pastebėjo, kad įvyko eismo įvykis ir vaikas buvo partrenktas, todėl sustojo. Mokyklinio autobuso vairuotojas buvo išleistas iš įvykio vietos, nes autobuse buvo daugiau vaikų, kuriuos jis turėjo parvežti namo. Tikslesnė mokyklinio autobuso sustojimo vieta turėtų matytis tarnybinio automobilio vaizdo kameros užfiksuotame įraše. Į įvykio vietą atvyko ekipažas „Lūšė2020“, kuris nurodė jiems Volvo S90 vairuotoją S. K. nuvežti į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių paimti kraujo mėginį iš vairuotojo. Iš ligoninės S. K. buvo pristatytas Mažeikių r. PK, tolimesniam eismo įvykio aplinkybių aiškinimuisi (1 t., b. l. 9);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Vyriausiojo patrulio K. M. 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl įskaitinio eismo įvykio, kuriame nurodoma, kad nuvykus į eismo įvykio vietą, viršininko R. G. paliepimu apžiūrėjo mokyklinį autobusą VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris parvežė iš mokyklos ir paleido šalikelėje žuvusį vaiką. Mokyklinis autobusas techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka įregistruotas. Mokyklinio autobuso priekis ir galas pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčiais geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „vaikai“ simboliu. Ant abiejų autobuso šonų buvo užrašas „Mokyklinis“. Mokyklinis autobusas ženklintas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje – balta, ant abiejų šonų – geltona, gale – raudona juosta. Ant autobuso stogo keturiuose kampuose įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos. Apžiūrėjus mokyklinį autobusą VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 10);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Š. 2018 m. lapkričio 15 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54718-18, kuriame nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), S. K. vairuojamas automobilis Volvo S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo techniškai tvarkingas, patrenkė į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį M. G., kuris dėl sužalojimų mirė įvykio vietoje. Vairuotojas buvo blaivus (1 t., b. l. 15-17);

2020 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje nepadarius nusikalstamos veikos, kuriuo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54718-18 dalyje dėl transporto eismo tvarkos ir saugumo taisyklių pažeidimo A. B. atžvilgiu, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 282 straipsnio 1 dalyje, o už Kelių eismo taisyklių 194.3 punkte numatyto reikalavimo pažeidimą nubausti administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 5 dalį (2 t., b. l. 9-20);

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir lavono apžiūros protokolais bei fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 21 km 766 m kelio ruože savo važiuojamojoje dalyje stovi automobilis Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam apgadinta priekinė dešinė dalis, išsiskleidusios vairuotojo ir keleivio oro pagalvės. Nuo automobilio 50 m atstumu važiuojamojoje dalyje išmėtyti daiktai, apdailos detalės (šukės). Nuo automobilio dešinės pusės griovyje vyriškos lyties lavonas su daugybiniais kūno sužalojimais. Važiuojamoji kelio dalis paženklinta horizontalaus kelio ženklinimo ženklais siaura brūkšnine linija, matomumas geras, meteorologinių trukdžių nėra (2 t., b. l. 89-136);

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad buvo atliekamas įvykio vietos kelio matomumas 100 m., 200 m. ir 300 m, atstumu pagal LTEC 2019-05-29 specialisto išvadą, pasitelkiant mokyklinį autobusą VW Craftas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei žmogaus iškamšą. Tiek su įjungtais mokyklinio autobuso švyturėliais, tiek su išjungtais, užfiksuotas matomumas (2 t., 137-144);

Nukentėjusiosios R. G., apklaustos kaip liudytojos, 2018 m. gruodžio 17 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. iš vyro A. telefoninio pokalbio metu, tiksliau kelių skambučių metu sužinojo, kad eismo įvykio metu buvo mirtinai partrenktas M.. Po tokio pranešimo nelabai tiksliai viską paeiliui prisimena. Atvykus į įvykio vietą su vyru buvo šalimais sūnaus M. G., kuriam niekuo negalėjo padėti. Kas tiksliai buvo įvykio vietoje, negali pasakyti. Pamena, kad ant kelio važiuojamosios dalies buvo lengvasis automobilis, o šalimais griovyje jos žuvęs vaikas uždengtas. Įvykio vietoje dėl tuometinės būklės tikrai nefiksavo jokių aplinkybių, todėl daugiau nieko pakomentuoti negali. Sūnų M. į mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), rytais nuveža ji automobiliu, o parveža mokyklinis autobusas. Dėl M. vežiojimo mokykliniu automobiliu, kažkokius dokumentus yra su mokykla pasirašę, jeigu namuose ras, juos pateiks atsiunčiant elektroniniu paštu. Kas konkrečiai pasirašyta, dėl ko i kaip mama supažindinta pasirašytinai, negali pasakyti. Praeitais metais mokykliniame autobuse važiavo ir socialinė darbuotoja, kuri kiek jai žinoma vaikus saugiai pervesdavo per kelią, jei to reikia, o šiais metais papildomo darbuotojo autobuse nebuvo. Kokios konkrečiai taisyklės vežant vaikus mokykliniu autobusu, nežino, jai buvo svarbu, kad vaikas būtų parvežtas kuo arčiau namų ir, kad saugiai būtų parvežtas, o smulkesnių saugumo taisyklių nesiaiškino. Už kokias konkrečiai taisykles ji yra pasirašiusi mokyklos pateiktuose dokumentuose, negali įvardinti, taip pat negali įvardinti, ar tuose dokumentuose su kuriais jis yra supažindintas pasirašytinai yra įvardintas konkretus mokyklinio autobuso maršrutas, tvarkaraštis, mokinių įlipimo ir išlipimo vieta, mokyklinio autobuso sustojimo vieta. Kiekvienais metais pasirašo po kelis dokumentus, šiai dienai negali atsiminti visų pasirašytų dokumentų turinio. Po nelaimės, mokyklinio autobuso vairuotojas su jais nebuvo susisiekęs, kiek žinoma iš mokyklos darbuotojų, jis turi nedarbingumą, po įvykio pašlijo sveikata, pati mokykla išreiškė užuojautą dėl nelaimės, rinko pinigėlius, dalyvavo laidotuvėse, konkretaus pareiškimo, kad mokyklos vairuotojas nesaugiai vaiką išlaipino, nesakė ir tuo klausimu plačiau nediskutavo. Lengvojo automobilio vairuotojas užuojautą išreiškė, po įvykio skambino. Su mokykla buvo sutarta, kad M. mokyklinis autobusas išleis prie keliuko į namus, tačiau konkrečiai ar toje kelio pusėje, kur yra keliukas link namų, ar priešingoje, nebuvo aptarta. Kiek oficialiai tas aptarimas yra raštiškai išdėstytas susitarime, reikia žiūrėti dokumentuose, kuriuos kaip minėjo anksčiau, jei ras, pateiks elektroniniu paštu. Jos nuomone, kad dėl vaiko žūties kaltas lengvojo automobilio vairuotojas, kuris galėjo viršyti leistiną greitį ir nebūti susikoncentravęs į kelio važiuojamąją dalį, tai tik jos nuomonė. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 146-147);

2019 m. liepos 16 d. nukentėjusiųjų R. G. ir A. G. civiliniu ieškiniu, pareikštu įtariamiesiems S. K., A. B., civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, kuriuo prašo: 1) pripažinti nukentėjusiuosius civiliniais ieškovais; 2) priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ abiems nukentėjusiesiems po 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6562,38 Eur nuostolių bendrai abiems nukentėjusiesiems; 3) priteisti iš S. K. ir A. B. solidariai neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems po 40 000 Eur kiekvienam; 4) priteisti iš civilinių atsakovų visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už pagalbą advokatui rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ikiteisminiame tyrime bei teisme (2 t., 168-178);

Nukentėjusiojo A. G., apklausto kaip liudytojo, 2018 m. gruodžio 17 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 14.15 val. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino (duomenys neskelbtini) seniūnijos pavaduotoja A. K., kuri paskambinusi pradėjo teirautis kaip buvo apsirengęs ir kaip atrodė jo sūnus M. G., galiausiai skambino ir antrą kartą, trumpai tariant po dviejų skambučių jis sužinojo apie eismo įvykį, o kad to eismo įvykio metu žuvo jo sūnus M. G. jis sužinojo nuvykęs į įvykio vietą, tai yra prie keliuko vedančio link jų namų, kur po kiek laiko atvažiavo greitoji ir konstatavo vaiko mirtį. Ant kelio matė stovintį K. lengvąjį automobilį, kiek pamena pareigūnų automobilį, mokyklinio autobuso tuo metu nebuvo. Tuo metu jam buvo labai sunkus momentas, kiek įmanoma buvo netoli sūnaus kūno, kiek pamena kažkurio metu buvo priėjęs seniūnas ir mokyklos direktorius, bet kuriuo metu jie atsirado įvykio vietoje, negali pasakyti. Negali pakomentuoti, ką tuo metu jautė ir kas buvo per situacija. Tuo metu negalvojo apie tai, kas kaltas, kad ne dėl įvykio. Būdamas įvykio vietoje pranešė žmonai R. G.. Netrukus atvažiavo žmona, su kuria jie buvo šalia sūnaus ir jam, deja niekuo negalėjo padėti. M. į mokyklą rytais visada veždavo automobiliu žmona R., o iš mokyklos M. grįždavo mokykliniu autobusu. M. lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą (duomenys neskelbtini) kaime. Mokykla su vienu iš tėvų, šiuo atveju su mama R. buvo pasirašiusi tam tikrus dokumentus dėl vaiko vežiojimo mokyklinio autobuso į namus. Kiek rašytinai esame su tai supažindinti reikėtų klausti žmonos, kaip ir ji labiau pasirašinėja visas sutartis ir dokumentus, kas liečia vaikų reikalus mokykloje. Asmeniškai kaip tėtis negali pasakyti, koks tiksliai mokyklinio autobuso važiavimo tvarkaraštis, tik tiek žino, kad dėl jų sūnaus su mokykla buvo sutarta, jog jį autobusas paleis prie kelio, bet kad konkrečiai toje pusėje, kur yra jų namai, ar priešingoje, tokio susitarimo, kiek jam žinoma, nebuvo. Tiek jis, tiek mama M. ir mokino, ir sakė kaip reikia eiti per gatvę. Tai, kad mokyklinio autobuso vairuotojas, jeigu nėra kito atsakingo asmens autobuse, vaiką iki 10 metų privalo pervesti per kelio važiuojamąją dalį, jis žinojo, taip pat žinojo, kad tiek jų rajone, tiek kitur realiai taip yra nedaroma, tačiau jei jis asmeniškai kaip tėtis, nei žmona, kiek jam žinoma, kažkokios pretenzijos mokyklai dėl to nereiškė. Kiek žino, praeitais metais važiuodavo socialinė darbuotoja, ji vaikų saugumu einant kelio važiuojamąja dalimi ir pasirūpindavo, o šiais metais už tai buvo atsakingas tik vairuotojas. Iki šios dienos vairuotojas su jais nebuvo susisiekęs. Jo asmeninė nuomonė, kad dėl eismo įvykio kaltas lengvojo automobilio vairuotojas, nes jo vairuojamas automobilis mirtinai partrenkė jo sūnų, iš automobilio apgadinimų buvo matyti, kad vaikas jau beveik turėjo būti perėjęs kelio važiuojamąją dalį, išdaužtas automobilio keleivio pusėje ir dar labiau dešinėje stiklas, apgadintas keleivio pusės priekis. Jo nuomone, buvo didelis greitis ir nematymas kelio. Tai tik jo nuomonė, tegul tyrimas pateikia visas reikiamas išvadas ir atsako į visiems iškilusius klausimus. Lengvojo automobilio vairuotojas K. buvo susisiekęs, kalbėjo ir telefonu, ir iš karto po eismo įvykio kai seniūno pavaduotoja ir mokyklos direktorė išreiškė užuojautą, vairuotojas irgi pasakė, kad atsiprašo, kad taip išėjo ir pareiškė užuojautą. Konkrečiai pasisakyti, kas kaltas, kas ne dėl jo vaiko žūties, tiksliai nežino ir negali įvertinti situacijos, kaip minėjo anksčiau ir lengvojo automobilio greitis turėjo būti jo nuomone didelis, dalinai ir mokyklinio autobuso vairuotojas nepervesdamas sūnaus per kelią kaltas, bet dėl kaltumo tegul pasisako teisėsaugos pareigūnai (3 t., b. l. 5-6);

A. B., apklausto kaip liudytojo, 2018 m. lapkričio 15 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 15.05 val. jis važiavo su automobiliu VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra pritaikytas vežti vaikus, kaip mokyklinis autobusas. Jis vežė vaikus iš (duomenys neskelbtini) mokyklos į namus. Jis primusu du vaikus paleido (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotelėje. Kaip ir minėjo, apie 15.05 val., jis nuo minėtos stotelės pavažiavęs apie 1 km nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), sustojo kelkraštyje prie negyvenamos sodybos ir paleido berniuką su akiniais, minėtas berniukas turėjo pereiti į kitą kelio pusę, nes jis gyvena kitoje kelio pusėje esančiame name, jo namo nuo kelio nesimato, bet jis žino, kad jis ten gyvena. Ar berniukas turėjo ant savo rūbų atšvaitų, jis nematė, tik pamena, kad jis buvo su raudona kuprine, kaip tiksliai buvo apsirengęs jis nepamena. Jis pamatė, kad iš galo parvažiuoja automobilis, jis prieš išleidžiant berniuką jam pasakė, kad jis pasižiūrėtų, praleistų parvažiuojantį automobilį ir tada eitų per kelią. Jis pamatė, kad jis praleido iš galo parvažiuojantį automobilį ir tada jis pajudėjo iš vietos. Pajudėjęs pamatė, kad iš priešais nuo (duomenys neskelbtini) pusės parvažiuoja dideliu greičiu juodos spalvos lengvasis automobilis. Jis pavažiavęs apie 150 metrų, prasilenkė su minėtu automobiliu, kas vairavo automobilį jis nematė. Jis prasilenkęs su automobiliu per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad virš minėto automobilio pakyla juodos spalvos didelis objektas, ar tai buvo berniuko kūnas, ar jo asmeniniai daiktai, jis pasakyti negali. Jis suprato, kad minėtas automobilis partrenkė berniuką. Jis sustabdė automobilį kelkraštyje ir vienas pats nuėjo pažiūrėti kas nutiko, vaikams liepė nelipti iš automobilio. Jis mano, kad vaikai nematė eismo įvykio, nes viskas vyko už mokyklinio automobilio. Jis nuėjęs pamatė, kad vaikas guli griovyje be gyvybės ženklų. O iš automobilio yra išlipęs vairuotojas, vyriškis ir kalba telefonu, galimai kvietė greitąją pagalbą. Minėtas vyras buvo vienas, daugiau jo automobilyje keleivių nebuvo. Jis nekvietė medikų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, i iš paskos atvyko medikai. Jis vaikus iš mokyklos vežioja apie 14-ką metų, per minėtą laikotarpį jokių nelaimių nėra buvę (3 t., b. l. 17-19);

Liudytojo J. K. 2018 m. gruodžio 17 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. po pietų, apie 14.00 val., gal šiek tiek vėliau, tarnybiniu automobiliu, kartu su kolega specialistu A. R., darbo reikalais važiavo keliu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės. Maždaug apie 1 km nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pastebėjo, kad tamsios spalvos lengvasis automobilis stovi ant kelio važiuojamosios dalies, taip pat matė, kad automobilio priekinė dalis apgadinta, tiksliau priekinis stiklas sudužęs priekyje keleivio pusėje, taip pat buvo aplamdytas kapotas ir šiek tiek, galbūt apie 5 cm prasidaręs. Šalia automobilio, arčiau griovio stovėjo vyriškis bei rankoje prie ausies laikė telefoną. Suprato, kad kažkas atsitiko, todėl sustojo. Išlipęs į vyriškį kreipėsi sakydamas, kas nutiko, jis pasakė, kad patrenkė vaiką, jis pradėjo klausti, kur tas vaikas, kur pažiūrėjęs ir pamatė griovyje gulintį vaiką. Klausė, ar gyvas, vyriškis atsakė, kad nebegyvas ir tai patvirtino telefonu kalbėdamas su greitąja, pokalbio telefonu taip pat pasakė, kad jis yra medikas ir tikrino pulsą, vaikas negyvas. Išlipus iš automobilio jis pažino vyriškį kaip S. K., kurį jis žino kaip viešą asmenį, kaip (duomenys neskelbtini), asmeniškai nepažįstami. Būnant vietoje, iš po automobilio kapoto ar salono pradėjo eiti įtartini dūmai, ar kažkas panašaus į dūmus, dėl ko jis pagalvojo, kad automobilis gali užsidegti, todėl jis su kolega pakėlė kapotą, kad atjungti akumuliatorius ir taip išvengti galimybės kilti gaisro pavojui. Tačiau po kapotu akumuliatoriaus nebuvo, tuomet atidarė automobilio dureles, ir kažkaip dūmai pradėjo mažėti ir kvapas buvo ne toks, kaip prieš įvykstant degimui, suprato, kad tai greičiausiai dėl išsiskleidusių oro pagalvių, akumuliatoriaus nebeatjungė. Kaip suprato S. K. automobilyje važiavo vienas, bent jau aplinkui pašalinių asmenų nebuvo. Įvykio vietoje taip pat priekiu link (duomenys neskelbtini) pusės savo važiuojamosios dalies kelkraštyje toliau už keliuko, vedančio į sodybos kiemą matė stovintį mokyklinį autobusiuką, kurioje tiksliai vietoje ir kokiu atstumu nuo keliuko stovėjo, negali pasakyti. Netrukus atėjo ir autobusiuko vairuotojas. Jo paklausė, kaip viskas nutiko, jis pasakė, kad vaikas išbėgo ant kelio ir partrenkė automobilis. Dar patikslinus, jis pasakė, kad jis paleido vaiką, o pastarajam einant per gatvę, partrenkė automobilis. Įvykio vietoje jie dar pastebėjo avarinį trikampį ženklą už tos vietos, kur matė paskutinį išmėtytą daiktą, jų tarpe buvo kuprinė, akiniai, batas, kažkoks smulkus kitas daiktas. Sulaukę policijos pareigūnų, greitosios, netrukus jie išvažiavo (3 t., b. l. 21-22);

Liudytojo A. R. 2018 m. gruodžio 17 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 14.00 val., gal šiek tiek po 14 val., kartu su seniūnu J. K. tarnybiniu automobiliu važiavo darbo reikalais keliu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) pusės. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, pamatė tiek jis, tiek seniūnas ant kelio važiuojamosios dalies stovinį apgadintą automobilį Volvo, tamsios spalvos. Kiek pamena buvo lenktas kapotas, grotelės įlaužtos ir priekinis stiklas keleivio pusėje išdaužtas. Suprato, kad kažkas atsitiko, todėl sustojo. Išlipus iš automobilio, stovinį vyriškį atpažino (duomenys neskelbtini), nes pats 20 metų dirba savivaldybėje. Jiems išlipus, vyriškis pasakė, kad partrenkė vaiką ir pats parodė, kur yra vaikas ir „puolė“ skambinti pagalbos numeriu, telefonu vykdė pagalbos darbuotojos nurodymus, taip pat girdėjo, kad telefonu sakė, jog yra pats medikas ir pulsą vaikui tikrino, jis nebegyvas. Iš po automobilio kapoto ir iš salono pradėjo rūkti dūmai, su seniūnu abu bandė atidaryti kapotą, kad atjungti akumuliatorius ir taip išvengti galimo gaisro. Automobilio kapotą atidarė abu tiek, kiek jiems buvo patogu apžiūrėti akumuliatorius, bet priekyje akumuliatorių nebuvo ir pagal dūmų kvapą suprato, kad čia greičiausiai dėl išsiskleidusių oro pagalvių rūmai rūksta, kurie netrukus nustojo rūkti. Kapot nuleido tiek, kiek leido apgadinimai uždaryti, tai yra liko tarpas, o kai atidarė kapotą dėl kilusių dūmų, kapotą reikėjo atidaryti iš jo pradinės padėties. Netrukus atvažiavo policija, greitoji ir jie išvažiavo darbo reikalais (3 t., b. l. 24-25);

Liudytojos R. P. 2019 m. balandžio 23 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. P. patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas dėl informacinio ROIK 0118000622927 ir jame išdėstytos aplinkybės dėl įvykusio eismo įvykio yra surašytos taip, kaip iš karto po įvykio ir paaiškino automobilio Volvo S90 vairuotojas S. K., kuris partrenkė berniuką. Pasikartoja, kad jis paaiškino, jog važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir netoliese link (duomenys neskelbtini) iš kairės pusės į kelio važiuojamąją dalį išbėgo vaikas, kurį buvo paleidęs mokyklinis autobusas. S. K. teigė, kad nespėjo sureaguoti į kelią išbėgusį vaiką ir stabdant vairuojamą automobilį jį partrenkė. Kai ji su kolega atvažiavo į įvykio vietą, buvo praėję kažkiek laiko. Įvykio vietoje, toliau link (duomenys neskelbtini) pusės stovėjo ir mokyklinis autobusas. S. K. taip ir paaiškino jiems atvykus, ar tai jo loginis paaiškinimas jau susivokus po įvykio, ar tokios aplinkybės buvo realiai, reikėtų klausti jo paties (3 t., b. l. 27);

Liudytojos R. P. 2020 m. balandžio 17 d. papildomos apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. P. pažymi, jog praėjus tiek laiko, nepamena mokyklinio autobusiuko stovėjimo tikslios vietos, tik pamena, kad jis stovėjo toliau link (duomenys neskelbtini) pusės nuo automobilio Volvo, tačiau kokiu atstumu ir ties kuria vieta, negali pasakyti, o tuo labiau parodyti (3 t., b. l. 28);

Liudytojo T. A. 2020 m. balandžio 17 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad tą pamainą dirbo su kolege R. P., tarnybiniu automobiliu, greičiausiai budėtojo pavedimu nuvyko į įvykio vietą, netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, tiksliau kur nepasakys. Griovyje gulėjo berniuko lavonas, stovėjo automobilis Volvo priekine dalimi (duomenys neskelbtini) pusę, bet kurioje tiksliai vietoje ir kurioje vietoje kelio atžvilgiu, negali pasakyti. Buvo ir Volvo vairuotojas, kuris jiems atvykus kalbėjo telefonu lygtai. Toliau nuo automobilio, link (duomenys neskelbtini) pusės, lygtai kelkraštyje stovėjo mokyklinis autobusiukas, jam pasirodė, kad jis stovėjo tolokai nuo automobilio, tačiau kokiu atstumu ir kurioje vietoje negali pasakyti, o tuo labiau parodyti. Mokyklinio autobusiuko vairuotojo nepamena. Asmeniškai prie mokyklinio autobusiuko nebuvo priėjęs, todėl, kas jame buvo, negali pasakyti, bet mano, kad galėjo būti moksleiviai. Kadangi eismo įvykis buvo su žuvusiu asmeniu, eismo įvykio vietos schemą braižyti yra ne jų kompetencija, dėl ko po kiek laiko atvyko ekspertas ir pareigūnai, kurie toliau atliko su eismo įvykiu susijusius veiksmus. Kiek pamena, jie užtikrino eismo įvykio vietos saugumą, tai yra pastatė atitinkamus įspėjamuosius ženklus bei su automobilio Volvo vairuotoju išvažiavo į gydymo įstaigą patikrinti jo blaivumo. Dar pamena, kad Volvo vairuotojas tik pasakė, kad jis nespėjo sureaguoti į išbėgusį vaiką, kad automobilis pats pradėjo stabdyti, tai jis dar kartojo ir vėliau, kol jam buvo paimtas gydymo įstaigoje kraujo mėginys (3 t., b. l. 33-34);

2020 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas 2018 m. gruodžio 4 d. Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018m. lapkričio 15 d. 14.10 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas S. K. pranešimas dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmogus, adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 50-53);

2020 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta tarnybinio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) filmuota medžiaga įvykio vietoje, kurioje matyti 14:15:20 pareigūnų atvykimas, 14:32:57 alkotesteriu S. K. nustatomas blaivumas, 14:48:11 S. K. vežamas į gydymo įstaigą dėl kraujo mėginio apėmimo. Įvykio vietoje kelkraštyje stovi mokyklinis autobusas, į kurį įsėda vairuotojas ir 14:30:24 išvažiuoja (4 t., b. l. 63-65);

Mobilaus ryšio telefonų išklotinėmis, kuriuose užfiksuota, kad pagal teisėjo sutikimu patvirtintą 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą susipažinti su dokumentais buvo gautos A. B. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimų išklotinės. Prieš eismo įvykį ir po įvykio metu, A. B. abonentinio numerio išklotinėje užfiksuotas išeinantis skambutis 2018 m. lapkričio 15 d. 14:11:09, o S. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 15 d. 13:50:37 įeinantis skambutis 215 s., 13:58:29 ir 13:58:35 įeinantys SMS ir 14:10:21 išeinantis skambutis 112 (4 t., b. l. 67-80);

2018 m. lapkričio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Telšių apskr. VPK garaže buvo apžiūrėtas automobilis Volvo S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam konstatuoti išoriniai sugadinimo požymiai bei kitų agregatų gedimai: variklio dangtis defektuotas dešinėje pusėje, apgadintos priekinės apdailos grotelės, automobilio ženklo apdailos detalės, bamperio viršutinė dešinės pusės dalis, įskilęs priekinis stiklas dešinėje pusėje, išsiskleidusios vairuotojo priekinės oro pagalvės, priekinė keleivio oro pagalvė (4 t., b. l. 85-92);

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas mokyklinis autobusas VW Crafter Altas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas specialiaisiais ženklais „Vaikai“, užrašu „Mokyklinis“ ir pritvirtintais oranžinės spalvos mirksinčiais švyturėliais, kurie įsijungia automatiškai atsidarius automobilio durims arba rankiniu būdu, paspaudus prie vairo jungiklį. Automobilyje 19+1 sėdimos vietos (4 t., b. l. 107-117);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvada Nr. M598/2019(04), kurioje užfiksuota, jog M. G. mirtis įvyko nuo daugybinių kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio, galvos smegenų sumušimo ir aortos krūtininės dalies plyšimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis, vienu metu (4 t., b. l. 128-130);

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 17 d. Specialisto (V. L.) išvada Nr. 11-2622(18) ir 2020 m. gegužės 28 d. Specialisto išvada Nr. 11-665/20, kuriuose užfiksuota, kad automobilio „Volvo S90“ važiavimo greitis 5 s iki partrenkiant pėsčiąjį buvo 152 km/h. Pėsčiojo partrenkimo metu automobilio greitis užfiksuotas 113 km/h. Automobilis intensyviai buvo pradėtas stabdyti likus iki pėsčiojo partrenkimo mažiau nei 1,5 s. Per 1,5 s laiką iki pėsčiojo partrenkimo, automobilis „Volvo S90“ nuvažiavo 56,8 m atstumą. Kadangi automobilis intensyviai stabdyti buvo pradėtas likus mažiau kaip 1,5 s iki partrenkimo, bet ne mažiau nei 1 s, tai stabdant iki partrenkimo šio automobilio nuvažiuotas atstumas sudaro nuo 36,25 m iki 56,81 m. Per 0,3 s nuo pėsčiojo partrenkimo automobilio nuvažiuotas atstumas, kol jo greitis nuo 113 km/h sumažėjo iki 11,3 km/h yra lygus apie 8,93 m. Iš automobilio „Volvo S90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) oro pagalvių modulio nuskaityta informacija ir automobilio variklio valdymo modulio nuskaityta informacija dėl automobilio greičio skiriasi, nes duomenys apie automobilio greitį šiuose moduliuose įrašyti skirtingais eismo įvykio momentais, tikėtina, kad automobilio greitis kontrolės modulyje įrašytas praėjus apie 0,5 s po to, kai jutiklis užfiksavo smūgį ( 4t., b. l. 138-141, 150-157);

2019 m. gegužės 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11Š-24(19), kurioje užfiksuota, kad pėsčiojo M. G. partrenkimas kelio išilgine kryptimi įvyko apie 52,4 m. atstumu iki užfiksuotos automobilio „Volvo S90“ priekinės dalies padėties, o kelio skersine kryptimi ne didesniu nei 5,4 m atstumu nuo asfaltuotos kelio dalies kairiojo krašto (žr. link Tirkšlių). Eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks: S. K., vairuodamas automobilį „Volvo S90“, važiavo 152 km/h greičiu keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Reagavo į iškilusią grėsmę, stabdydamas vairuojamą automobilį, bei sumažinęs važiavimo greitį iki 113 km/h, priekinės dalies dešiniąja puse partrenkė pėsčiąjį M. G., ėjusį per kelio važiuojamąją dalį, jo atžvilgiu iš kairės į dešinę pusę. Automobilio „Volvo S90“ važiavimo greitis pėsčiojo partrenkimo metu buvo 113 km/h. Nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Volvo S90“ vairuotojo S. K. veiksmai, – artėdamas prie priešpriešinio eismo juostoje sustojusio mokyklinio autobuso, važiavo apie 152 km/h greičiu, dėl to partrenkė jam iš kairės per kelią ėjusį mažametį pėsčiąjį M. G., – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (4 t., b. l. 188-194);

2020 m. lapkričio 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvada Nr. 11-1760(20), kurioje užfiksuota, kad eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks: S. K., vairuodamas automobilį „Volvo S90“, važiavo keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Nuo 1,0 s iki 5,0 s intervale prieš partrenkimą, nuvažiuojant apie 166,6 m atkarpą automobilio greitis kito nuo 152 km/h iki 147 km/h. Nemažesniu kaip 75,6 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos vairuotojas, automobiliui „Volvo S90“ važiuojant apie 149 km/h greičiu reagavo į iškilusią grėsmę eismo saugumui ir pradėjo stabdyti automobilį, buvo sumažintas iki 113 km/h. Automobilis, važiuojantis apie 113 km/h greičiu, apie 52,41 m atstumu iki įvykio užfiksuoto automobilio „Volvo S90“ priekio, kelio skersine kryptimi ne didesniu nei 5,4 m atstumu nuo asfaltuotos kelio dalies kairiojo krašto ties įvažiavimais į sodybų kiemus kairėje ir dešinėse kelio pusėse, priekinės dalies dešiniąja puse partrenkė pėsčiąjį M. G., kirtusį važiuojamąją dalį automobilio atžvilgiu iš kairės į dešinę pusę. Automobilio „Volvo S90“ vairuotojas S. K., važiuodamas eismo įvykio vietoje maksimaliu leistinu 90 km/h greičiu ir reaguodamas vairuojamojo automobilio stabdymui tuo pačiu 75,6 m atstumu iki partrenkimo vietos, kuriame sureagavo važiuodamas 149 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę stabdydamas išvengti pėsčiojo M. G. partrenkimo. Automobilio „Volvo S90“ vairuotojui S. K., važiuojant eismo įvykio vietoje maksimaliu leistinu 90 km/h greičiu, nepriklausomai nuo pėsčiojo judėjimo greičio, nagrinėjamas įvykis-pėsčiojo M. G. partrenkimas-nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Techniniu požiūriu vairuotojo S. K. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (6 t., b. l. 66-76);

A. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dalyje nutrauktas, apklausto įtariamuoju, 2019 m. sausio 13 d. apklausos protokolu ir 2020 m. liepos 24 d. papildomos apklausos protokolu, kuriuose užfiksuota, kad jis nuo 2004 metų mokykloje pradėjo dirbti mokyklinio autobuso vairuotoju. Jis kaip mokyklinio autobuso vairuotojas atvažiuoja pagal numatytą grafiką ir tvarkaraštį į mokyklą paimti vaikų. Vežamų vaikų skaičius kinta, kai kurie serga, kai kuriuos tėvai parveža. Mokykliniame autobuse yra 19 sėdimų vietų. Jis tik vaikus parveža iš mokyklos pagal oficialiai nustatytą grafiką, kuriame yra nurodyti tik kaimų pavadinimai (duomenys neskelbtini). Paprastai paleidimo vieta yra kaimo autobusų stotelė, bet vaikus išleisti sustodavo ir stotelėse, ir dėl vaikų patogumo nenukrypstant nuo pagrindinio kelio kuo arčiau kiekvieno vaiko namų. Nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio, nei socialinė darbuotoja, nei kitas asmuo nebuvo paskirtas kaip lydintis asmuo, kuris pasirūpintų vaikų išlaipinimu iš autobuso ir saugiu pervedimu per kelio važiuojamąją dalį. Jis kaip vairuotojas suprato ir žinojo, kad nesant lydinčio asmens, jis kaip vairuotojas atsako už vaikų saugų išlaipinimą ir pervedimą per kelio važiuojamąją dalį, konkrečiau vaikus iki 10 metų. Visi iš sąrašo vedžiojami vaikai būdavo paleidžiami savo namų kelio pusėje, kuriems nereikėdavo eiti per kelio važiuojamąją dalį, o M. G. dažniausiai paleisdavo priešingoje kelio pusėje negu yra jo namai, nes laiko atžvilgiu vaikas greičiau grįždavo į namus, ir jis pats prašydavo. Tačiau esant blogam orui, jis pasukdavo ir į link jo namų vedantį keliuką priešingoje kelio pusėje. 2018 m. lapkričio 15 d., apie 13 val. 50 min., į mokyklinį autobusą prie mokyklos sulipo apie 12-13 vaikų, tikslaus skaičiaus nepasakys. Kaip ir visada važiavo leistinu greičiu. Artėjant prie M. G. namų, kaip ir dažniausiai, sustojo išleisti išlipti prie žvyruoto keliuko, kuris yra priešingoje pusėje nuo jo namų keliuko. Nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, kelkraštyje sustojo taip, kad netrukdytų iš galo važiuojančioms transporto priemonėms ta pačia eismo juosta. Autobuso dalis maždaug vienu ratu sustoja ant žvyrkelio, o kita dalis lieka ant kelio asfaltuotos važiuojamosios dalies. Sustabdžius automobilį, paspaudė durų atidarymo mygtuką, kurį paspaudus atsidaro durys ir automatiškai tuo pačiu metu įsijungia ant autobuso stogo esančios keturios oranžinės žybsinčios lemputės. Mokyklinis autobusas yra pritaikytas vaikų vežimui, pažymėtas atitinkamais lipdukais ir su žybčiojančiomis lemputėmis. M. G. namo vežioja ne pirmus metus, jį žino gerai, ir jo brolį žino, tačiau kiek jam konkrečiai metų buvo niekada nesidomėjo ir nevertino jo amžiaus. Galvojo, kad jam apie 10 metų, jis pasirodė stambesnis. Tuo metu, kai M. lipo iš autobuso, kaip ir visada ir tuomet pasakė, kad apsižvalgytų eidamas per kelią, kad nebūtų mašinų. Tuo metu jis taip pat pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį bei per priekinį stiklą. Tuo metu, kai M. išlipo iš autobuso, nesimatė atvažiuojančio automobilio nei iš priekio, nei iš galo. Nuo mokyklos pajudėjo apie 13 val. 50 min., o toje vietoje, tai yra pavažiavus maždaug vieną kilometrą nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini), kur išleido M., galėjo būti apie 14 val. 10 min. Kelio matomumas buvo geras, diena giedra, asfaltas sausas. Kol jis su autobusu stovėjo dalinai ant kelkraščio, dalinai ant kelio važiuojamosios dalies, M. išlipęs iš autobuso turėjo laukti, kol jis nuvažiuos, nes autobusas užstojo M. ėjimą iš už galo į kelio važiuojamąją dalį. Jis pradėjo judėti iš vietos įjungęs pirmą greičio bėgį, žvilgtelėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, kuriame matė, kad M. dar stovi kelkraštyje, kur ir išlipo. Kokiu atstumu buvo pajudėjęs, negali įvardinti. Pajudėjo ir galbūt pavažiavus apie 40 metrų, galbūt 50 metrų atstumu, priešais kitoje kelio važiuojamojoje dalyje pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Kad automobilis važiavo dideliu greičiu įvertino iš to, kad spėjo pamatyti, kad tai tik lengvasis tamsios spalvos automobilis, markės ir modelio nespėjo įsidėmėti, ir labai greitai jis pravažiavo. Jie prasilenkė, ir galbūt panašiai toje vietoje, kur dešinėje kelio pusėje yra „kapukai“, jis vėl pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį pažiūrėti, ar M. buvo perėjęs kelią, bet tik pažiūrėjus į veidrodėlį, pamatė lyg ir dulkių kamuolį, lyg kažkokį objektą lekiant aukščiau automobilio į (duomenys neskelbtini) pusę, tai yra nuo kelio važiuojamosios dalies į laukus. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Kiek tiksliai pamena, susidūrimas įvyko greitai pravažiavusio automobilio kelio važiuojamojoje dalyje labiau dešinėje pusėje link kelkraščio. Jis tuoj pat sustojo ir staiga autobusą atbuline eiga pastatė kelkraštyje, išjungė autobuso variklį ir vaikams pasakė būti savo vietose, tuoj grįš. Autobuse dar buvo 10-11 vaikų, tačiau jie eismo įvykio nematė, visų sėdimos vietos buvo veidu į autobuso priekį. Kai jis nuėjo prie automobilio, vairuotojas buvo išlipęs, kalbėjo telefonu. Iš matymo pažino, kad tai K., (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojas ir politikas. Netrukus atvažiavo (duomenys neskelbtini) seniūnas su seniūnijos darbuotoju. Kiek pamena, automobilio salone matė iššovusią keleivio pusės oro pagalvę, buvo suskilęs priekinė keleivio pusės stiklo dalis, priekinis keleivio pusės sparnas buvo sulamdytas. Kokioje padėtyje buvo variklio dangtis, negali įvardinti. Matė šalikelėje, griovyje, gulintį be gyvybės ženklų M.. Jis įvykio vietoje buvo iki 10 min., tai yra kol atvažiavo policija. Atvykus pareigūnams, su jų leidimu nuvežė likusius vaikus į namus ir atvažiavo atgal į įvykio vietą, kur jį pareigūnai apklausė liudytoju. Jo nuomone, tokių pasekmių galbūt nebūtų buvę, jeigu jis vaiką būtų išleidęs jo namų kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje ir dar jam atrodė, kad vairuotojas K. važiavo dideliu greičiu ir galbūt užsiiminėjo pašaliniais dalykais, nes kelio matomumas buvo labai geras, o kaip jis nepastebėjo vaiko, neįsivaizduoja, ir dar susidūrimas įvyko vaikui jau beveik perėjus kelią. Tai jis suprato iš jo automobilio apgadinimų po eismo įvykio, buvo apgadinta priekinė keleivio pusės automobilio dalis (2 t., b. l. 9-20, 7 t., b. l. 8-10, 14-17);

A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis A. B. patvirtino savo parodymus vietoje ir parodė vietą, kurioje sustabdė vairuojamą mokyklinį autobusą ir pamatė atvažiuojantį lengvąjį automobilį (7 t., b. l. 19-25);

S. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis S. K. patvirtino savo parodymus vietoje ir parodė vietą, kurioje pamatė stovinį mikroautobusą ir numanomą susidūrimo su kliūtimi vietą, tuoj pat po prasilenkimo su mikroautobusu (7 t., b. l. 93-95);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. T-A 11433/2018(01) ir Drager Alcotest 6810 prietaiso testo rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 14.31 val. S. K. alkotesteriu Alcotest 6810, nustatyta 0.00 promilių ir S. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (7 t., b. l. 167-168);

VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma ir UAB „K.“ pateiktais dokumentais, kuriuose nurodoma, kad automobilio Volvo S90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB „K.“, kuri pagal 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį automobilį įsigijo UAB „Sostena“ lizingu ir 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ (8 t., b. l. 43-45, 72-77).

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus (ar dalis), kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. įvyko eismo įvykis ir jo metu žuvo žmogus bei priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų ir kilusių padarinių.

KET 34 punkte numatyta, kad artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį.

KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 128 punkte nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

KET 131.1 punkte numatyta, kad lengvajam automobiliui <...> ne gyvenvietėse, keliuose su asfalto ar betono danga, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas palaikė pateiktą prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis ir prašė jį tenkinti. Prokuroras Arūnas Laukaitis. ir nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas advokatas Modestas Švažas neįžvelgė kaltinamojo veiksmuose BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte esančios sąlygos – nuoširdaus pripažinimo padarius nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo metu nepripažino vienos esminės aplinkybės – viršyto greičio, yla yra 9 ar 10 tomų ir gynyba viso tyrimo metu bandė įrodyti, kad kaltinamasis važiavo 94 km/h greičiu, atsakomybę vertę mokyklinio autobuso vairuotojui, pačiam vaikui kas pažeidė taisykles, teikė skundus ikiteisminio tyrimo metu, kas ir įrodo, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo prisipažinimas padarius šią nusikalstamą veiką yra nenuoširdus. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat konkrečiai nepasakė kokiu greičiu jis važiavo, todėl vertina, kad formalus prisipažinimas neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos.

Nukentėjusieji R. G. ir A. G. palaikė su kaltinamuoju 2021 m. balandžio 10 d. pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, tačiau dėl kaltinamojo pateikto prašymo paliko spręsti teismui.

Pažymėtina, kad pirminiame pranešime apie įtarimą S. K. buvo įtariamas tuo, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 15.15 val., kelio (duomenys neskelbtini) 21 km 766 m atkarpoje, vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volvo S90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus – laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas eismo paminėtu keliu (duomenys neskelbtini) miestelio link, partrenkė į kelio važiuojamąją dalį, ne per pėsčiųjų perėją ėjusį M. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. G. žuvo (8 t., 38). Po šio įtarimo pareiškimo, S. K. buvo apklaustas kaip įtariamasis ir jis parodė, kad nepripažįsta įvykdęs nurodytą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini). Paprastai važiuoja leistinu greičiu. Pravažiavus sankryžą, kur kertasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai, pravažiavęs sankryžą važiavo apie 80-90 km/h greičiu, mano, kad važiavo tokiu greičiu, nes toje atkarpoje leidžiamas greitis yra 90 km/h, ir paprastai važiuodamas pro tą sankryžą, dar prieš ją sumažina greitį kadangi jam ta sankryža atrodo pavojinga. Tik ją pravažiavęs, priekyje, galimai iki 500 metrų atstumu, priešingoje kelio pusėje, kelkraštyje, tiksliau prie įvažiavimo lyg į namo kiemą, pamatė, kad stovi mikroautobusas, kokios spalvos neįsidėmėjo. Į jį jis savo dėmesio nesutelkė, negali pasakyti, ar jis buvo tik sustojęs trumpam, ar stovėjo ilgesnį laiką, ar sustojo ką nors išleisti. Važiavo toliau leistinu greičiu, jo nemažindamas link (duomenys neskelbtini). Matomumas buvo geras. Kad tai buvo mokyklinis mikroautobusas, neužfiksavo. Toliau važiuojant jis prasilenkė su paminėtu mikroautobusu. Nuo to momento, kai jis pamatė stovintį mikroautobusą, iki to momento, kai jie prasilenkė, jis nematė, kad kas būtų ėjęs važiuojamąja kelio dalimi, ar buvęs šalia kelio važiuojamosios dalies. Jam atrodo, kad toje kelio atkarpoje daugiau be mikroautobuso ir jo vairuojamo automobilio, kitų automobilių nebuvo. Viskas įvyko greitai, jeigu gerai pamena, prasilenkiant su mikroautobusu eismo įvykis ir įvyko su kliūtimi, kurią jis gali įvardinti tik kaip su kliūtimi – šešėliu, kad tai vaikas, jis suprato tik pamatęs sustojus automobiliui. Mano, kad susidūrimas įvyko taip momentaliai, kad jis, kai prasilenkė su mikroautobusu, juto, kad automobilio jutiminė apsauga į kliūtį iš priekio sureagavo ir suveikė, tai yra automobilis pradėjo stoti, jis irgi automatiškai stabdyti, ir oro pagalvės suveikė <....>. Dėl šio eismo įvykio labai pergyvena, stengiasi kiek įmanoma atkurti eismo įvykio aplinkybes. (8 t., b. l. 39-40). Taigi, iš priminės kaltinamojo apklausos matyti, kad nors S. K. tuo metu ir nurodė, kad nepripažįsta padaręs pranešime apie įtarimą nurodytos veikos, tačiau iš esmės išdėstė visas įvykio aplinkybes, neneigė vairavęs automobilio ir partrenkęs mažametį vaiką, nurodė neatkreipęs dėmesio į tai, kad priešais buvo mokyklinis mikroautobusas, o jį pamatęs, nelėtino greičio. Tai, kad S. K. tuo metu nenurodė galimo viršyto greičio, nelaikytina kategorišku nepripažinimu padarius nusikalstamą veiką. Iš minėto apklausos protokolo matyti, kad S. K. nurodė manantis, kad važiavo leistinu 80-90 km/h greičiu, motyvuodamas tuo, kad toje atkarpoje leidžiamas greitis yra 90 km/h, ir paprastai važiuodamas pro tą sankryžą, dar prieš ją sumažina greitį kadangi jam ta sankryža atrodo pavojinga. Taigi akivaizdu, kad duodamas priminius parodymus, S. K. pats tiksliai nežinojo kokiu greičiu važiavo prieš eismo įvykį minėtu keliu. Be to, 2018 m. lapkričio 15 d. pranešime nebuvo pareikštas įtarimas dėl greičio viršijimo.

Po 2020 m. lapkričio 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvados, S. K. įtarimas buvo tikslinamas, 2020 m. gruodžio 10 d. jam buvo pareikštas galutinis įtarimas, išdėstytas kaltinamajame akte (8 t., b. l. 71-73). Pareiškus galutinį įtarimą, S. K. 2021 m. sausio 6 d. pateikė rašytinius parodymus, kuriuose nurodė, kad važiavo leistinu, apie 90 km/h greičiu <...> bei pažymėjo, kad eismo įvykio kilimo mechanizmas yra kitoks nei nurodyta įtarime, tokį paaiškinimą jis grindė tuo, kad iš kompiuterinių sistemų nuskaitytuose sertifikuotos Volvo rangos pagalba duomenyse buvo nurodyta, kad greitis susidūrimo metu buvo 94 km/h. Jam kilo pagrįstos abejonės ar apskritai specialistas, neturėdamas specializuotos Volvo diagnostinės sistemos, galėjo nustatyti ir paimti objektyvius duomenis iš jo vairuoto automobilio Volvo. Manė, kad LTEC specialisto naudota įranga nenuskaitė visų duomenų iš Volvo kompiuterinių valdymo blokų, nes skirtumo tarp duomenų neturi būti. Ikiteisminiame tyrime nevertintos aplinkybės, kad eismo įvykyje dalyvavo ir mokyklinis autobusas. O jo pateiktoje UAB „Impulsa“ nepriklausomo eksperto išvadoje dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo nustatymo nurodyta, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio Volvo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo (8 t., 89-91). Po šių rašytinių parodymų, kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, kadangi nepašalinti prieštaravimai tarp LTEC specialistų, ekspertų ir kaltinamojo pateiktos UAB „Impulsa“ išvados.

Vertinant tolimesnius kaltinamojo veiksmus, nustatyta, kad prokurorui netenkinus S. K. gynėjo 2021 m. vasario 5 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, S. K. ar jo gynėjas neskundė prokuroro 2021 m. vasario 12 d. nutarimo atmesti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą (duomenų byloje nėra), ir baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, dar iki paskirto teisiamojo posėdžio, kaltinamasis pateikė 2021 m. balandžio 10 d. pasirašytą su nukentėjusiaisiais susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriuo sutiko atlyginti visą nukentėjusiųjų vertinimu patirtą neturtinę žalą, išskaitant AB „Lietuvos draudimas“ mokėtiną 5000 Eur neturtinę žalą. Taip pat pateiktame 2021 m. balandžio 21 d. prašyme nurodė, kad pripažįsta esmines faktines aplinkybes (dėl savo kaltės) dėl įvykusio eismo įvykio ir skaudžių pasekmių, nevengia atsakomybės dėl kilusių sunkių pasekmių ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamąjį aktą, S. K. pareikštą kaltinimą pripažino, neginčijo kaltinime nurodytų aplinkybių ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Pastebėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino visas esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad nepastebėjo kelyje esančio mokyklinio autobusėlio, neatpažino jo spalvos ir jo paties, nesulėtino greičio ir, iš automobilio užpakalinės dalies išbėgus vaikui, jį partrenkė. Pripažino ir tai, kad važiavo viršydamas tame kelyje leistiną maksimalų 90 km/h greitį. Remiantis šiais parodymais, teismas neprieštaraujant kaltinamajam, kaltinamojo gynėjui bei prokurorui, bylą išnagrinėjo sutrumpinto proceso tvarka (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusieji civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamųjų S. K. ir A. B. solidariai neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems po 40 000 Eur kiekvienam. 2021 m. balandžio 10 d. susitarime dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, nukentėjusieji nurodė, kad dėl įvykusio nelaimingo įvykio nukentėjusiojo asmens artimieji patyrė tiek turtinės, tiek neturinės žalos. Jų vertinimu, patirta turtinė žala sudaro 6562,38 Eur, neturtinė žala sudaro 100 000 Eur. S. K. reiškia atsiprašymą bei nuoširdų apgailestavimą dėl nelaimingo įvykio ir siekdamas sumažinti nukentėjusiojo asmens artimųjų dvasinį skausmą, išgyvenimus, ketina atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinę žalą šio susitarimo sąlygomis. Kaip matyti iš šio susitarimo, šalys patvirtino, kad S. K. iki šio sutarimo pasirašymo dalį neturtinės žalos atlygino, t. y. 15 000 Eur, dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo, t. y. 5000 Eur, nukentėjusieji kreipsis į transporto priemonę civiline tvarka apdraudusį draudiką AB „Lietuvos draudimas“, o likusią 80 000 Eur žalą, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti tokia tvarka: 20 000 Eur sumoka per 10 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (ši dalis yra sumokėta, tai patvirtina teismui pateiktas mokėjimo nurodymas), dėl likusios 60 000 Eur sumos, sudarė mokėjimo grafiką. Taigi, yra ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – susitarė dėl likusios nesumokėtos žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji civiliniu ieškiniu prašė iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti abiem nukentėjusiesiems po 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6562,38 Eur nuostolių bendrai abiem nukentėjusiesiems. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems atlygino 5000 Eur neturtinę žalą ir 5762,38 Eur bendroje sumoje už patirtas laidojimo išlaidas, kapavietės sutvarkymą.