- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-26
- Bylos Nr.
- 2K-436/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Gintaras Goda, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- R.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Gintaro Godos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu nuspręsta iškelti G. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį ir perduoti ją nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariatui.
Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, kuria R. D. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2007 m. balandžio 15 d., apie 15.55 val., kelio Trakai-Vievis 17 km, Elektrėnų sav. teritorijos ribose, R. D., vairuodamas R. N. priklausantį automobilį „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) važiuodamas šiuo keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims bei aplinkai, sutrikdė eismą, taip pažeidė KET taisyklių 53 punkto reikalavimus; nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, taip pažeidė KET 64 punkto reikalavimus; prieš pradėdamas keisti važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitam eismo dalyviui, taip pažeidė KET 145 punkto reikalavimus; apsisukimo manevrą pradėjo ne nuo kraštinės kairės padėties, nedavė kelio ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos prie jo artėjusiam motociklui „Yamaha FZR 600“ (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. V., t. y. R. D., prieš sukdamas į kairę, privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, taip pažeidė KET 150 punkto reikalavimus; dėl to G. V. vairuojamas motociklas atsitrenkė į R. D. vairuotą automobilį. Įvykusio eismo įvykio metu G. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog tarp jo galbūt padarytų KET pažeidimų ir kilusio eismo įvykio bei jo padarinių egzistavo priežastinis ryšys, taip pat kad eismo įvykis kilo dėl kaltų jo veiksmų, nors šioje byloje nustatyta, jog KET pažeidė abu eismo įvykio dalyviai, tačiau teismai priežastinio ryšio klausimą sprendė vertindami tik R. D. padarytus KET pažeidimus, objektyviai nenustatydami kito eismo įvykio dalyvio padarytų pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui. Teismai pripažino, kad KET pažeidimus padarė tiek R. D., tiek ir nukentėjusysis G. V., kuris vietoje leistino 50 km/h greičio važiavo ne mažesniu kaip 94 km/h greičiu. Kasatorius mano, kad pagal nustatytas objektyvias eismo įvykio aplinkybes, eliminavus iš buvusios situacijos R. D. padarytą formalų KET 150 punkto reikalavimų pažeidimą, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs ir jo pasekmės būtų buvusios tokios pačios. Tačiau tuo atveju, jeigu G. V. būtų važiavęs leistinu greičiu, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Kasatorius teigia, kad teismai tinkamai nenurodė, kokia kaltės forma buvo padarytas R. D. inkriminuotas nusikaltimas. R. D. mano, kad KET 53, 64, 145 punktų reikalavimų pažeidimai turėjo būti pašalinti iš kaltinimo kaip pertekliniai ir nesantys eismo įvykio priežastimi. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo nemažai svarbių apeliacinio skundo argumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo R. D. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą iš dalies tenkinti. Prokuroras nurodo, kad, Vilniaus apygardos teismas neišsamiai išnagrinėjo R. D. apeliacinį skundą, padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, todėl baudžiamoji byla turėtų būti perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, prokuroro nuomone, motyvuotai neatsakė, kodėl būtent R. D. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir kodėl teismas kritiškai vertina prof. O. Lukoševičienės išvadą. Liko neatsakyta į apeliacinio skundo argumentą, kokią reikšmę eismo įvykiui turėjo motociklo vairuotojo žymiai viršytas leistinas greitis ir padaryti KET 164, 180.2, 181 punktų pažeidimai. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentą, ar buvo pagrindas R. D. elgesį pripažinti nusikalstamai nerūpestingu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. D. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 2 straipsnio 3 dalies reikalavimų
Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.
Žemesnės instancijos teismas
BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Šis nusikaltimas įstatymo priskirtas prie neatsargių nusikaltimų. BK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo, todėl teismo nuosprendyje turi būti nurodyta ne tik neatsargios kaltės rūšis, bet ir atskleistas jos turinys. Šioje byloje nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje ne tik neįvardyta kaltės rūšis, bet nenurodyta ir kaltės forma, tai rodo, jog teismai neskyrė reikiamo dėmesio priežastiniam ryšiui tarp kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl kaltės nustatymas ir jos įrodinėjimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Jeigu šis klausimas neaptartas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tai kasacinės instancijos teismas negali patikrinti baudžiamojo įstatymo taikymo šiuo aspektu.
Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo
BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu R. D. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių eismo transporto priemonę pažeidė KET 53, 64, 145, 150 punktų reikalavimus ir įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. V. sveikata.
Iš teismo nuosprendžio matyti, kad kelių eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai : automobilio „Audi A 4“ vairuotojas R. D. ir motociklo „Yamaha FZR 600“ vairuotojas G. V.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ne tik automobilio vairuotojas R. D., bet ir motociklo vairuotojas G. V., pažeidęs KET 172 ir 174 punktų reikalavimus. Jam teismo nuosprendžiu iškelta administracinė teisės pažeidimo byla pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. D. apeliacinį skundą, t. y. pripažino pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtu ir pagrįstu.
Nuteistasis R. D. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad jo apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai. Kasacinio skundo esmė – priežastinio ryšio tarp jo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių nebuvimas.
Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Iš to išplaukia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad ir R. D., ir G. V. pažeidė KET reikalavimus, tačiau kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pripažintas R. D. Šioje byloje teismų išvados, kad tik R. D. padaryti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu yra susiję su BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytais padariniais, pagrįstos neišsamiu byloje gautų duomenų, pripažintų įrodymais, įvertinimu. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažinta įrodyta tai, kad R. D. pažeidė KET 53, 64, 145 ir150 punktų reikalavimus. Kokią reikšmę turėjo kiekvienas iš tų pažeidimų nustatant priežastinį ryšį, nuosprendžiu nenustatyta. Dėl to nepasisakyta ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartyje.
R. D. apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė reikiamo dėmesio jo kaltės, kuri yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis, nustatymui. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, R. D. kaltės klausimu apskritai nepasisakyta. Į šį apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatsakyta, todėl yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą – nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų
Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu, kaip nustatyta BPK 376 straipsnio 1 dalyje, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina, todėl nenagrinėtini R. D. kasacinio skundo argumentai dėl bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą įgyvendinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK.
Baudžiamosiose bylose pagal BK 281 straipsnį vertinant priežastinį ryšį svarbią reikšmę turi eismo įvykio ekspertizė (arba specialisto išvada). Ekspertizės aktas ar specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirti prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
Nagrinėjamoje byloje yra dvi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados (2008 m. sausio 31 d. Nr. 11-1788(07) ir 2008 m. balandžio 8 d. Nr. 11-494 (08)) ir sutartiniais pagrindais atlikto tyrimo rezultatas (vadinamoji prof. O. Lukoševičienės išvada). Specialistai buvo apklausti ir nagrinėjant bylą pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose.
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendis pagrįstas tik LTEC 2008 m. sausio 31 d. ir 2008 m. balandžio 8 d. specialisto išvadomis, nors jos ir skiriasi savo turiniu. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas apsvarstė LTEC išvadas ir prof. O. Lukoševičienės išvadą, kurią teismas atmetė, o LTEC specialisto išvadomis pagrindė teismo nutartį dėl nuteistojo R. D. apeliacinio skundo atmetimo. Apeliacinės instancijos teismas LTEC išvadas pripažino patikimesnėmis, o prof. O. Lukoševičienės išvadą vertino kritiškai, nors LTEC išvados Nr. 11-1788(07) ir Nr. 11-494(08) yra prieštaringos. Jeigu 2008 m. sausio 31 d. Nr. 11-1788(07) išvadoje rašoma, kad G. V. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A4“, tai 2008 m. balandžio 8 d. Nr. 11-494(08) išvadoje nurodoma, kad jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, jeigu būtų važiavęs leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu. Pirmoji išvada padaryta imant už pagrindą tai, kad šioje vietovėje leistinas greitis buvo iki 90 km/h. Neaišku kokia specialisto išvada remiasi apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodydamas, kad įvykio metu nuo motociklo iki automobilio buvo likęs mažesnis atstumas, negu yra reikalingas motociklui sustabdyti net ir važiuojant leistinu greičiu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, padarė išvadą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai neįvertinęs visų bylos aplinkybių, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šis pažeidimas kartu su BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo pažeidimu yra esminiai, nes sukliudė teismui priimti teisingą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.