Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Traidenis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties Nr. e2-30835-909/2020 pagal ieškovo UAB „Traidenis“ prevencinį ieškinį atsakovams ERGO Insurance SE Lietuvos filialui ir Prancūzijos įmonei LAB SA dėl draudimo atlikti veiksmus, susijusius su draudimo sumos išmokėjimu, ir pateikto reikalavimo išmokėti draudimo išmoką pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Pagal CPK 2 str. civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus, teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, kadangi tokia teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

12. CPK 137 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis. Ieškinio dalykas – tai yra materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011).

13. Teismingumas yra numatytas, kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą teismas privalo aiškintis savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). CPK 782 str. įtvirtina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja inicijuojamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

14. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą dėl tokio reikalavimo tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 p.), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

15. Kasacinis teismas, plėtodamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, aiškinimo ir taikymo praktiką draudimo teisinių santykių srityje nurodė, kad: pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką (net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, esant tokiam draudėjo pareigų pažeidimui, kuris nurodytas, kaip pagrindas mažinti draudimo išmoką ar jos apskritai nemokėti, draudikas neturėtų prievolės (būtų atleistas nuo prievolės) mokėti draudimo išmoką ar jos dalį). Vadinasi, reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB „Traidenis“ pateikė prevencinį ieškinį, prašydamas: 1) uždrausti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pagal LAB SA pateiktą reikalavimą Atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. AT 83035 (draudimo liudijimo Nr. 710-451-83035) pagrindu atlikti veiksmus, susijusius su draudimo išmokos pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo liudijimą Nr. 710-451-83035 išmokėjimu LAB SA naudai; 2) pripažinti LAB SA pateiktą reikalavimą pagal Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 83035 (draudimo liudijimo Nr. 710-451-83035) išmokėti draudimo išmoką pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo liudijimą Nr. 710-451-83035 nepagrįstu ir nevykdytinu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarstytinas klausimas, ar antrasis ieškovo reikalavimas – dėl pripažinimo LAB SA pateiktą reikalavimą pagal Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 83035 (draudimo liudijimo Nr. 710-451-83035) išmokėti draudimo išmoką pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo liudijimą Nr. 710-451-83035 nepagrįstu ir nevykdytinu – laikytinas savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku (materialiniu reikalavimu), nagrinėtinu teisme CPK tvarka, kadangi toks reikalavimas gali sukurti civilinius procesinius padarinius. Svarstytinas klausimas, ar yra tinkama LAB SA procesinė padėtis, kaip atsakovo, pagal prevencinį ieškinį, kuriuo nėra siekiama uždrausti LAB SA atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (LR CK 6.255 str.), atsižvelgiant į tai, kad LAB SA, kuriam nėra pareikšti materialieji reikalavimai, galimas dalyvavimas procese trečiojo asmens statusu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis ir vienintelis prevenciniu ieškiniu keliamas materialinis reikalavimas yra uždrausti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pagal LAB SA pateiktą reikalavimą Atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. AT 83035 (draudimo liudijimo Nr. 710-451-83035) pagrindu atlikti veiksmus, susijusius su draudimo išmokos pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo liudijimą Nr. 710-451-83035 išmokėjimu LAB SA naudai. Nurodytas reikalavimas kildinamas iš 2018 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2018 m. gruodžio 4 d. sudaryto Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutarties (Draudimo liudijimas Nr. 710-451-83035), pagal kurią draudikas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką LAB SA naudai, jeigu ieškovas nevykdo arba delsia vykdyti sutarties sąlygas dėl prekių tiekimo. Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutarties (Draudimo liudijimas Nr. 710-451-83035) pagrindu 2018 m. gruodžio 4 d. atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išdavė atsakovui LAB SA Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 83035, kuris galioja tik su Draudimo liudijimu Nr. 710-451-830. Prevencinis ieškinys pareikštas, atsižvelgiant į tai, jog draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ketina mokėti draudimo išmoką pagal naudos gavėjo LAB SA pateiktą reikalavimą pagal Atlikimo laidavimo draudimo raštą. Išmokėjęs draudimo išmoką, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, vadovaudamasis Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutarties 3.3 p., įgytų teisę teikti reikalavimą ieškovui atlyginti jam jo sumokėtas sumas LAB SA naudai. Prevenciniu ieškiniu nėra keliami materialaus pobūdžio reikalavimai, susiję su 2018 m. spalio 12 d. tarp ieškovo ir LAB SA sudaryta sutartimi dėl GRP įrangos projektavimo, pirkimo, gamybos, pristatymo, aikštelės laminavimo ir dokumentavimo, todėl prevencinis ieškinys nėra teismingas Liono (Prancūzijos) teismui.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prevenciniu ieškiniu keliamas ginčas yra susijęs su draudimo teisiniais santykiais, kylančiais iš tarp ieškovo UAB „Traidenis“ ir atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo sudarytos Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutarties ir jos pagrindu išduoto Atlikimo laidavimo draudimo rašto, o ne su ieškovo ir LAB SA santykiais, kylančiais iš 2018 m. spalio 12 d. tarp šalių sudarytos sutarties dėl GRP įrangos projektavimo, pirkimo, gamybos, pristatymo, aikštelės laminavimo ir dokumentavimo, nes prevenciniu ieškiniu yra siekiama uždrausti draudikui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui atlikti veiksmus, susijusius su draudimo išmokos pagal laidavimo draudimo liudijimą išmokėjimo LAB SA naudai, t. y. prevenciniu ieškiniu nėra keliami materialinio pobūdžio reikalavimai, susiję su ieškovo ir LAB SA sudarytos sutarties vykdymu. Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutarties 4.4 p. ir sutarties sudėtine dalimi esančiu Atlikimo laidavimo draudimo raštu ieškovas ir draudikas susitarė, kad ginčai tarp šalių sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, Atlikimo laidavimo draudimo raštui yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, bet kokie ginčai, susiję su Atlikimo laidavimo draudimo rašto aiškinimu ar vykdymu priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Vadinasi, ieškovas UAB „Traidenis“ ir atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartyje ir Atlikimo laidavimo draudimo rašte susitarė dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ginčams, kilusiems iš jų sudarytų sandorių, spręsti (Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 11 str.).

19. Pagal CPK 32 str. 1–2 d. nuostatas šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti keičiamas. Pagal CPK 26 str. visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27–28 str. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Jeigu ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas, kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas, kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pateiktu prevenciniu ieškiniu keliamas neturtinio pobūdžio ginčas, kadangi ieškovas iš esmės siekia uždrausti draudikui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui atlikti veiksmus, susijusius su draudimo išmokos pagal laidavimo draudimo liudijimą išmokėjimu LAB SA naudai. Toks ginčas pagal CPK 26 str. tarp ieškovo ir atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo sudarytos Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutarties ir sutarties sudėtine dalimi esančio Atlikimo laidavimo draudimo rašto nuostatas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas yra teismingas Liono (Prancūzijos) teismui.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Nr. e2-3842-567/2020 nutarta ieškovo UAB „Traidenis“ prevencinį ieškinį atsakovams ERGO Insurance SE Lietuvos filialui ir Prancūzijos įmonei LAB SA dėl draudimo atlikti veiksmus, susijusius su draudimo sumos išmokėjimu, ir pateikto reikalavimo išmokėti draudimo išmoką pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu, atsisakyti priimti, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, išaiškinant ieškovui UAB „Traidenis“, jog jis turi teisę šį prevencinį ieškinį dėl draudimo atlikti veiksmus, susijusius su draudimo sumos išmokėjimu, pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, spręsdamas analogiško prevencinio ieškinio priėmimo klausimą, turėjo ir turi atsižvelgti į aukštesnės pakopos teismo išaiškinimus dėl prevenciniu ieškiniu keliamo ginčo teismingumo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prevencinis ieškinys yra teismingas Liono (Prancūzijos) teismui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant prevencinio ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 26–32 str., 135 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir perduoti prevencinio ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.