Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui D. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. S. ir atsakovas D. D. yra nepilnamečio E. D. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, ką patvirtina į bylą pateikta vaiko gimimo liudijimo kopija. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6123-614/2013 patvirtinta R. S. ir D. D. taikos sutartis, kurios sąlygomis šalys susitarė, jog tėvas D. D. nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį teiks po 450,00 litų (dabar atitinka 130,33 Eur) sumą iki vaiko pilnametystės, vaiko pinigais uzufrukto teise disponuos jo motina R. S.. Išlaikymui skirtą sumą nutarta kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiuo metu E. D. yra trylikos metų paauglys, jis mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) mokykloje, sportuoja „(duomenys neskelbtini)“ futbolo klube. Priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas dėl su vaiko amžiumi išaugusių jo poreikių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.).

Šiuo atveju konstatuojama, kad abiejų tėvų turtinė padėtis nuo priteisimo vaikui išlaikymo momento esminiai nepasikeitė – nė vienas iš tėvų neįgijo nekilnojamojo ar kito reikšmingo turto, pragyvenimui pastaruoju metu uždirbo minimalias darbines pajamas.

Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, atsižvelgiama į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog augant sūnui didėja ir jo poreikiai, o 2013 metais priteisto išlaikymo dydis neužtikrina nė minimalių jo poreikių patenkinimo, nėra pakankamas maisto produktams, rūbams, kitoms būtiniausioms reikmėms, mokymo bei ugdymo priemonėms įsigyti ar išlaidoms padengti. Su tokia ieškovės pozicija teismas sutinka ir vertina, kad vaiko poreikiai su jo amžiumi išaugo ir jų negali užtikrinti 130,33 Eur dydžio iš tėvo priteistas išlaikymas, todėl yra teisinis pagrindas šį dydį peržiūrėti. Atsakovas nuo ieškinio ginasi teiginiais apie savo blogą fizinę sveikatą ir mažas pajamas.

Teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, pakanka nustatyti, kad išlaidos tokiems poreikiams patenkinti yra protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Spręsdamas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, teismas orientaciniu dydžiu laiko valstybėje šiuo metu nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius motina neturi būti įpareigota teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 3495/2020, 40 p.). Taigi, šiuo atveju ieškovei teisme pareiškus, kad ji mažina ieškinyje nurodytą sumą nuo 380,00 Eur iki 327,00 Eur išlaikymo per mėnesį iš vaiko tėvo, ji neprivalo teikti detalių įrodymų apie vaiko poreikius. Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 1038,00 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-08-28 nutarimas Nr. 709 Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro maždaug 777,00 Eur per mėnesį. Taigi, tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti. Priteisiant išlaikymą iš atsakovo be nurodytų aplinkybių įvertinama tai, kad nuo 2025-01-01 valstybės kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikams sudaro po 122,50 Eur kas mėnesį (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio), taigi, ne mažesnė valstybės išmoka bus mokama ir šalių nepilnamečiam vaikui Emiliui. Konstatuojama, kad tėvų sąlygos teikti vaikui išlaikymą yra vienodos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad duomenų apie tai, jog atsakovas D. D. negalėtų dirbti kokio nors darbo dėl jam nustatyto dalyvumo lygio ar kokių nors kitų reikšmingų aplinkybių jis negalėtų teikti reikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui, taip pat vertinant, kad jis išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo noru be jokios rimtos priežasties ir taip sąmoningai sumažino savo pajams, į tai, kad atsakovas turi automechaniko specialybę, tačiau pagal ją darbo nei savo gyvenamojoje vietoje, nei kitur neieškojo, kitų išlaikytinių neturi, konstatuojama, kad jis yra pajėgus išlaikymą teikti, o reikiamo išlaikymo sūnui neteikia tik dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių bei asmeninio subjektyvaus apsisprendimo taip elgtis. Nepilnamečiui prašoma priteisti pusės MMA suma (įskaičius valstybės skiriamus ir vaiko gaunamus 122,00 Eur taip vadinamų „vaiko pinigų“) po 327,00 Eur suma per mėnesį yra reali ir būtina tokio amžiaus vaiko būtiniems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išaugusius dėl vaiko amžiaus jo poreikius, ši suma priteistina. Nepilnamečio išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas ir tuo atveju, jei atsiras papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, nes byloje buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba pagal VGTPT Kauno skyriaus 2024-10-03 sprendimą Nr. ATS-2024-29327. Šios tarnybos išlaidos pagrįstos VGTPT finansų skyriaus 2025-01-08 pažyma Nr. APD 2025-00273, jos sudaro 336,67 Eur ir yra priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei reiškiant ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo, ji nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2). Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo nuo 130,33 Eur iki 327,00 Eur, išlaikymas per mėnesį vaikui padidėjo 196,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, ir į tai, kad ieškinio suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminis mokestis, yra 2360,04 (196,67 x12) iš atsakovo priteistinas 53,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7,93 Eur, jos nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6126-614/2013 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiam sūnui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 327,00 Eur nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2024-10-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei:

-53,00 Eur žyminio mokesčio (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660),

-336,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630),

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.