Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos išieškojimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė, vadovaudamasi Kauno miesto valdybos 1991 m. gruodžio mėnesio orderiu Nr. 555, 1999 m. gruodžio 30 d. sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį su atsakove, kuria jai buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2385 buvo nutraukta aukščiau nurodytų patalpų nuomos sutartis. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl aukščiau nurodyto įsakymo panaikinimo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-739-886/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės kuria: 1) ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini); 2) ieškovė sutiko pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. A-2385; 3) ieškovė sutiko atstatyti buvusios nuomos santykius į gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad nuomos santykiai tęsiasi pagal 1999 m. gruodžio 30 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį; 4) ieškovė sutiko atkurti atsakovės deklaravimo duomenis gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) 5) atsakovė atsisakė priešieškinio reikalavimų. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. Al-1192 buvo pripažintas netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. A-2385. Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. Al-1191, 2015 m. spalio 21 d. patikslino Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1920 sudarytą su atsakove. 2018 m. balandžio 17 d. pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu, nurodyta, kad pagal Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2018 m. kovo 31 d. davinius gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi atsakovė nuo 1992 m. gegužės 5 d.

4. 2015 m. spalio 21 d. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. SR-1920, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, 5.6 punkte yra nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

5. UAB „Kauno butų ūkio“ 2016 m. spalio 24 d. priminimu dėl įsiskolinimo už buto nuomą Nr. 5710 nuomininkė atsakovė buvo įspėta, kad ji privalo mokėti gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, nes jeigu toliau nemokės nuomos mokesčio, bus keldinama teismine tvarka. Atsakovė su šiuo priminimu supažindinta pasirašytinai ir įsipareigojo mokėti skolą dalimis. UAB „Kauno butų ūkio“ 2018 m. kovo 9 d. gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros akte Nr. 18-02-1250, nurodoma, kad jose rasta atsakovė. UAB Kauno butų ūkio 2018 m. kovo 9 d. įspėjimu dėl įsiskolinimo už buto nuomą Nr. 18-03-0472, nuomininkė atsakovė buvo įspėta, kad ji privalo mokėti gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą. UAB „Kauno butų ūkio“ 2018 m. spalio 7 d. ir 2018 m. spalio 8 d. gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktuose Nr. 18-10-0367 ir Nr. 18-10-0029, nurodoma, kad įmonės darbuotojai nuvykę į šias patalpas į jas nepateko, paliko pranešimą, kad gyventoja susisiektų su įmonės darbuotoju.

6. Pagal UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. rugsėjo 7 d. Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę atsakovės įsiskolinimas už gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. yra 1 552,15 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovei gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 redakcija) patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika.

7. Remiantis www.sienasaskaita.lt duomenų bazės duomenis atsakovė skolinga už komunalines paslaugas sekančiai: 1) AB „Kauno energija“ 2020 m. rugsėjo 1 d. skolinga – 7 591,93 Eur; 2) UAB „Kauno vandenys“ 2020 m. rugsėjo 1 d. skolinga – 2 276,39 Eur.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

9. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė nuo Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sudarymo nuolat naudojasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), tačiau įsipareigojimus pagal sudarytą nuomos sutartį vykdė tik dalinai – nepilnai mokėjo nuomos mokestį, atlikdama dalinius mokėjimus, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 1 552,15 Eur įsiskolinimas. Atsakovė skolos neginčijo, su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo už buto nuomą sutiko.

10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie nuomos mokesčio skolos susidarymą bei į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteistina 1 552,15 Eur skola už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomą.

Dėl reikalavimo nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos.

11. Ieškovė prašo teismo nutraukti 2015 m. spalio 21 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1920, sudarytą su atsakove, iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - gyvenamosios patalpos), su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

12. Šį ieškinio reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, jog atsakovė nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. nemokėjo nuomos mokesčio arba nenuosekliai mokėjo nuomos mokestį už gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), tokie veiksmai sąlygojo nuomos mokesčio skolos susidarymą, kuris šiuo metu yra 1 552,15 Eur.

13. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

14. Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovei gyvenamąsias patalpas ieškovė išnuomojo ne Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pagrindu, bet ieškovei laiku neprivatizavus būsto (Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo redakcija galiojusi nuo 1997 m. spalio 30 d. iki 2000 m. liepos 12 d.).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 pažymėjo, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog už nuomininko pažeidimus griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

17. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

18. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovė už ieškovei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomą pagal ieškovės nustatytą nuomos užmokesčio dydį nuomos mokesčio beveik nemokėjo nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2019 metų spalio mėnesio (per šį laikotarpį atliko du mokėjimus – 2016 m. spalį – 60 Eur, 2017 m. lapkritį - 100 Eur), vėliau mokėjimus atlikdavo dalinai (UAB „Kauno butų ūkis“ nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo paskaičiavimo suvestinė už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio). Iš esmės skola už buto nuomą pradėjo mažėti nuo 2019 m. lapkričio mėnesio.

19. Teismui patikrinus teismų informacinę sistemą nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra išnagrinėta 10 bylų kreditoriams UAB „Ignitis“ (3 bylos), UAB „Kauno švara“ (1 byla), UAB „Būsto valda“ (2 bylos), UAB „Kauno vandenys“ (2 bylos), AB „Kauno energija“ (2 bylos).

20. Atsižvelgiant į CK 6.611 straipsnyje ir 2015 m. spalio 21 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. SR-1920 12.4 punkte nustatytą ieškovės teisę nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį jeigu nuomininkas nuolat, tačiau ne mažiau nei 3 (tris) mėnesius nemoka nuomos mokesčio, teismas daro išvadą, jog atsakovė, nuolat arba tam tikrais laikotarpiais nemokėdama viso priskaičiuoto mokėti nuomos mokesčio, pažeidė 2015 m. spalio 21 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis), dėl ko ieškovė įgijo anksčiau nurodytą teisę reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

21. Nepaisant ieškovės įgytos teisės į reikalavimą nutraukti nuomos sutartį, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą) - patvirtina, kad atsakovės pajamos skolos susidarymo laikotarpiu buvo mažos, ji kurį laiką dėl ligos buvo nedarbinga, šiuo metu jos galimybes dirbti taip pat yra ribojamos dėl karantino, atsakovei yra diagnozuota depresija. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Judex“ ji dirbo sunkų fizinį darbą, dėl ko turėjo sveikatos sutrikimų, todėl pradėjo dirbti UAB „Jozita“ operatore, tačiau darydavo klaidų, dėl ko jai buvo atskaičiuojama dalis atlyginimo. Vėliau užsiregistravo darbo biržoje, mokėsi ir įgijo kirpėjos diplomą, 2019 m. vasario mėnesį pradėjo dirbti kirpėja, tačiau 2019 m. kovo mėnesį buvo paskelbtas karantinas, vasarą kelis mėnesius vėl padirbo, tačiau ir vėl paskelbtas karantinas. Šiuo metu pagal galimybes moka nuomos mokestį, taip pat ir komunalinius mokesčius. Byloje nėra duomenų apie kitus nuomininkės pažeidimus išskyrus nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjimą. Priteistos skolos už komunalines paslaugas buvo išieškomos antstolių iš atsakovės gaunamų minimalių pajamų. Atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi.

22. Nors ieškovė nurodė, kad Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai vyko į gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), siekdami įvertinti socialinių paslaugų poreikį atsakovei, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta.

23. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkės interesus, jos teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šiuo metu jos nuomojamame būste gyvena nuo 1999 metų, t. y. 22 metus, atsakovė nuolat gyvena bute ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, jos gaunamos pajamos yra mažos, ji turi sveikatos problemų, šiuo metu numos mokesčio skola yra mokama ir palaipsniui mažėja, jokių kitų nuomininkės pažeidimų, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą nėra nustatyta.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakove nutraukimas ir nuomininkės iškeldinimas šiuo metu neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, todėl ieškinio reikalavimas nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos atmetamas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovei sukeliamų neigiamų pasekmių reikšmė yra daug kartų mažesnė, nei neigiamų pasekmių mastas atsakovei, nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinus ją nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir neatitiktų socialinio aspekto prioretiškumo. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos įvertinęs ir aukštesnės instancijos teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-587/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-130-896/2021). Paminėtina ir tai, kad atsakovė turi siekti dengti skolą ieškovei už buto nuomą, taip pat skolas už komunalines paslaugas, stengdamasi kiek įmanoma visokeriopai gerinti savo turtinę padėtį, bendradarbiauti su ieškove, domėtis ir socialinės paramos galimybėmis.

Dėl procesinių palūkanų.

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

26. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis – iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 552,15 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

28. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

29. Įvertinęs atsakovės gaunamas pajamas, šiuo metu dėl karantino šalyje esančias ribotas darbo galimybes, teismas daro išvadą, jog atsakovė neturi galimybės iš karto sumokėti visą susidariusią skolą už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą - 1 552,15 Eur.

30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, teismas sprendžia, jog šiuo atveju siekiant sudaryti atsakovei galimybes sumokėti susikaupusį įsiskolinimą ieškovei, atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę, gaunamas pajamas, bei į byloje nustatytas aplinkybes, yra tikslinga išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant atsakovę per dvylikos mėnesių laikotarpį, kas mėnesį sumokėti po 130 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 122,15 Eur nuomos mokesčio skolos ir 5 procentų metines palūkanas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

31. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 284, straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111106319, 1 552,15 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 15 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Išdėstyti sprendimo vykdymą įpareigojant atsakovę A. M. sumokėti ieškovei Kauno miesto savivaldybei 1 552,15 Eur skolą per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant po 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų), paskutinį mėnesį sumokant 122,15 Eur (šimtą dvidešimt du eurus 15 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.