- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-130-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07384-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- S. G., R. V., R. G.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms S. G., R. V., R. G., atstovaujamai įstatyminės atstovės S. G., dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš patalpų ir nuomos mokesčio priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės S. G. 336,34 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią iki 2019 m. kovo 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti solidariai iš atsakovių S. G. ir R. V. 469,08 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) nutraukti 2013 m. liepos 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1518, sudarytą su atsakove S. G.; 4) iškeldinti atsakoves S. G., R. V. ir R. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės nevykdo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti buto nuomos mokestį, nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, neatliko gyvenamųjų patalpų einamojo remonto, todėl yra teisinis pagrindas iškeldinti atsakoves iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitų patalpų ir prisiteisti nuomos mokestį ieškovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybei iš atsakovės S. G. 336,34 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (336,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybei solidariai iš atsakovių S. G. ir R. V. 469,08 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (469,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės S. G. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 22,50 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės R. V. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 7,50 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė S. G. už ieškovei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomą pagal ieškovės nustatytą nuomos užmokesčio dydį nuomos mokestį moka dalinai nuo 2015 m. vasario mėn., paskutinį kartą susidariusi nuomos mokesčio skola padengta iš dalies 2019 m. gruodžio mėnesį, už būsto nuomą sumokėjus 500,00 Eur dydžio sumą. Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuomos mokestis už atsakovėms išnuomotą socialinį būstą yra mokamas dalinai, tam tikrais laikotarpiais sumokant pakankamai dideles sumas, tokiu būdu ženkliai sumažinant susikaupusias nuomos mokesčio skolas.
5. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės, tam tikrais laikotarpiais nemokėdamos viso priskaičiuoto mokėti nuomos mokesčio, pažeidė 2013 m. liepos 23 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis), ko pasekmėje ieškovė įgijo anksčiau nurodytą teisę reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
6. Teismas nustatė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra vienintelė S. G. ir jos nepilnametės dukters R. gyvenamoji vieta. Kauno miesto VTAS duomenimis S. G. nepilnamete dukra rūpinasi viena, dukters tėvas G. G. prie dukters išlaikymo neprisideda. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo duomenimis S. G. nuo 2019 m. spalio 25 d. yra registruota kaip ieškanti darbo.
7. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovių iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkių interesus, jų teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės nuomojamame būste gyvena 7 metus, kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neturi, atsakovė R. G. yra nepilnametė (15 metų amžiaus) nuomininkės S. G. dukra, kurią iškeldinus iš nuomojamo būsto būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai į gyvenamąją patalpą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog nuomos mokestis yra nemokamas tik dalinai, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitus nuomininkių pažeidimus, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, išskyrus komunalinių mokesčių nemokėjimą.
8. Teismas padarė išvadą, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakove S. G. nutraukimas ir nuomininkės bei jos šeimos narių R. V. bei nepilnametės R. G. iškeldinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai vertino ir teisinių priemonių – nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų proporcingumą nuomos sutarties pažeidimams. 2017 m. spalio 30 d. ir 2019 m. birželio 11 d. nuomininkė S. G. buvo įspėta dėl įsiskolinimo už buto nuomą ir buvo nustatytas protingas terminas skolai sumokėti, kurio atsakovė nesilaikė. Pažymėtina, kad nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., t. y. net 20 mėn., nebuvo mokėtas nei karto, o 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovė S. G. pasirašė nuomos mokesčio skolos mokėjimo grafiką, kuriuo įsipareigojo kas mėnesį mokant po 101,66 Eur iki 2020 m. birželio 1 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau sudaryto grafiko nesilaikė, nei skolos, nei einamojo mėnesio nuomos mokesčio nemokėjo. 2020 m. rugsėjo 23 d. UAB Kauno butų ūkio nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės duomenimis atsakovių skola už gyvenamųjų patalpų nuomą (duomenys neskelbtini), Kaune, 2020 m. rugpjūčio 31 d. yra 1000,87 Eur. Ieškovė ne kartą siekė geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, taikė įvairius prievolinės teisės pašalinimo būdus, tačiau jie nebuvo veiksmingi.
9.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama teisė į būsto neliečiamybę apima apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus; 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Šioje byloje egzistuoja Konvencijos nustatytos sąlygos, kurioms esant teisės į būsto neliečiamumą ribojimas yra pateisinamas. Šiuo ribojimu siekiama apsaugoti savivaldybės kaip turto savininkės interesus bei toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.
9.3. Atsakovės pažeidžia ir kitų socialinio būsto nuomininkų interesus, kadangi dalis lėšų už surinktus nuomos mokesčius yra skiriama socialinio būsto remontui, bendrojo naudojimo patalpoms bei inžinerinei įrangai atnaujinti.
9.4. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovės S. G. ir R. V. yra darbingo amžiaus, sistemingai pažeidžia pareigą kas mėnesį mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas ir dėl tokių atsakovių veiksmų yra susidariusi 1000,78 Eur skola už gyvenamųjų patalpų nuomą ir skolos komunalinių paslaugų tiekėjams.
9.5. Vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. gegužės 26 d. išvadoje civilinėje byloje nurodė, kad teismui tenkinus ieškinį ir nusprendus iškeldinti atsakoves iš gyvenamųjų patalpų, prašo suteikti protingą laikotarpį atsakovės šeimai surasti kitas, atitinkančias vaiko interesus, gyvenamąsias patalpas, taip pat nurodė, kad inicijuos pagalbos vaikams ir šeimai sudarymo planą. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu sutiko atidėti iškeldinimą iki 3 mėnesių, suteikiant atsakovėms galimybę susirasti kitą gyvenamąjį būstą.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl socialinio būsto nuomos sutarties tinkamo vykdymo ir jos nutraukimo nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas.
13. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad ieškovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas yra įrašytas į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-714 patvirtintą socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-666 su S. G. 2013 m. liepos 23 d. sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2013 m. rugsėjo 2 d. ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravo S. G., R. V. ir R. G..
14. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis). Nuomininko pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius nustato CK 6.583 straipsnis. Šalių sudarytos nuomos sutarties 5.5 ir 5.6 punktuose taip pat nustatyta nuomininko pareiga mokėti komunalinių paslaugų, pastato eksploatavimo ir buto nuomos mokesčius.
15. Nustatyta, kad iki 2020 m. kovo 31 d. susidarė 805,42 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas, taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovių skola UAB „Kauno vandenys“ yra 826,74 Eur, UAB „Kauno švara“ – 130,85 Eur, AB „Kauno energija“ 2797,03 Eur.
16. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 12.4 p. numatyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta kai nuomininkas ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas (įskaitant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą ir remontą).
17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovių iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkių interesus, jų teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą. Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama teisė į būsto neliečiamybę apima apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti tokio ribojimo proporcingumą ir pagrįstumą.
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ginčo patalpos laikytinos atsakovių būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakoves iš ginčo patalpų yra vertintinas kaip atsakovių teisės į būsto neliečiamybę ribojimas. Tačiau toks ribojimas gali būti pateisinamas tik egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms.
20. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Lemo ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44).
21. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (2008 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 22 ir kt.). Dėl to šiame kontekste pabrėžtina, kad, vertinant teisės į būsto neliečiamybę ribojimą, turi būti nagrinėjami ir pasveriami konkuruojantys interesai, o nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp konkrečių konkuruojančių interesų tenka nacionaliniams teismams. Minėtas principas buvo išplėtotas valstybinės nuosavybės ir socialinio būsto kontekste.
22. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrindamas taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindą nuomininkui iškeldinti, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019 39–44 punktus).
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad atsakovė nuomos mokestį moka iš dalies, paskutinį kartą mokėta 2019 m. gruodžio mėn. 500 Eur suma, atsakovės socialiniame būste gyvena 7 metus, atsakovė R. G. yra nepilnametė, kito būsto atsakovės neturi.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino svarbias ginčo išnagrinėjimui faktines aplinkybes ir padarė teisingą išvadą. Sutiktina su teismo išvada, kad socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovių iškeldinimas iš jų būsto būtų neproporcinga priemonė.
25. Ta aplinkybė, kad atsakovės iš dalies moka nuomos mokestį, rodo, jog jos visiškai nevengia savo sutartinės pareigos. Be to, įvertinus susidariusią nuomos mokesčio skolą - 826,74 Eur, įvertinus, kad ieškovas yra savivaldybė, t. y. jai tokia suma nėra reikšminga, nėra duomenų, kad nuomos mokesčio skolos susidarymas pažeistų kitų asmenų teises, spręstina, kad atsakovių būsto netekimas būtų neproporcinga priemonė.
26. Ta aplinkybė, kad atsakovė R. G. yra nepilnametė, todėl, tenkinus ieškinį, būtų pažeista vaiko teisė į būstą, nors savaime ir nereiškia, kad savininko nuosavybės teisės gynimas negalimas, tačiau šią aplinkybę vertinant kitų byloje esančių duomenų kontekste, taip pat darytina išvada, kad toks ieškinio patenkinimas būtų neproporcinga priemonė.
27. Nenustačius, kad atsakovių teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, į tai, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovėms sukeltų sunkių padarinių, apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose ir pagrįstai nusprendė, jog nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovių iškeldinimas iš nuomojamo būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų neproporcinga priemonė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad savivaldybių viena iš funkcijų – socialinės apsaugos funkcija, todėl ieškovė turėtų spręsti klausimą dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę proporcingumo susidariusiai skolai bei kitų įmanomų skolos padengimo būdų įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje liko nepaneigta galimybė, jog nuomos sutarties pažeidimas gali būti pašalintas taikant kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, atsakovės iškeldinimas iš būsto būtų neproporcinga priemonė ginant ieškovės interesus (Konvencijos 8 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).
28. Apeliacinį skundą atmetus, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.