Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms S. G., R. V., R. G., atstovaujamai įstatyminės atstovės S. G., dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš patalpų ir nuomos mokesčio priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė sutiktų atidėti iškeldinimą iki 3 mėnesių, suteikiant atsakovei galimybę susirasti kitą gyvenamąjį būstą.

Atsakovės atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovėms įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė rašytinę išvadą byloje, institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką institucijai buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateikti rašytiniai įrodymai - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-666, dėl buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo S. G., 2013 m. liepos 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-1518 patvirtina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, 2013 m. liepos 23 d. sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ieškovė išnuomojo butą atsakovei S. G.. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. pažymos apie gyvenamąją vietą, gyventojų registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovės gyvenamąją vietą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 2013 m. rugsėjo 2 d.

Pateikta nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinė patvirtina, jog atsakovių skola už savivaldybės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomą 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo 805,42 Eur. Iš komunalinių mokesčių mokėjimo sąskaitų nustatyta, jog atsakovės yra įsiskolinusios už butui (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines – vandens tiekimo, šildymo, šiukšlių išvežimo paslaugas.

2017 m. spalio 30 d., 2019 m. birželio 11 d., įspėjimai dėl įsiskolinimo už buto nuomą ir nuomos sutarties sąlygų nevykdymo, patvirtina, jog atsakovė S. G. buvo įspėta dėl nuomos mokesčio nemokėjimo bei kitų nuomos sutarties sąlygų nevykdymo (neatliekamo einamojo gyvenamųjų patalpų remonto).

Dėl reikalavimo nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakoves iš gyvenamosios patalpos.

Ieškovė prašo teismo nutraukti 2013 m. liepos 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1518, sudarytą su atsakove S. G. bei iškeldinti atsakoves S. G., R. V. ir R. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Šį ieškinio reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, jog atsakovės nemoka nuomos mokesčio už gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), tokie veiksmai sąlygojo nuomos mokesčio skolos susidarymą, kuris iki 2020 m. kovo mėnesio pabaigos buvo 805,42 Eur. Taip pat ieškovė nurodo, jog atsakovės neatlieka gyvenamųjų patalpų einamojo remonto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog už nuomininko pažeidimus griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje iš nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės nustatyta, jog atsakovė S. G. už ieškovei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomą pagal ieškovės nustatytą nuomos užmokesčio dydį nuomos mokestį moka dalinai nuo 2015 m. vasario mėn., paskutinį kartą susidariusi nuomos mokesčio skola padengta iš dalies 2019 m. gruodžio mėnesį, už būsto nuomą sumokėjus 500,00 Eur dydžio sumą.

Atsižvelgiant į CK 6.611 straipsnyje nustatytą ieškovės teisę nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį jeigu nuomininkas nuolat, tačiau ne mažiau nei 3 (tris) mėnesius nemoka nuomos mokesčio, teismas daro išvadą, jog atsakovės, tam tikrais laikotarpiais nemokėdamos viso priskaičiuoto mokėti nuomos mokesčio, pažeidė 2013 m. liepos 23 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis), ko pasekmėje ieškovė įgijo anksčiau nurodytą teisę reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Nepaisant ieškovės įgytos teisės į reikalavimą nutraukti nuomos sutartį, byloje esantys duomenys – Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. pažyma apie gyvenamąją vietą, gyventojų registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog ieškovei yra žinoma, kad atsakovė R. G. yra nepilnametė atsakovės S. G. dukra, kurios gyvenamoji vieta kartu su nuomininke atsakove S. G. (motina) yra deklaruota Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame būste – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuomos mokestis už atsakovėms išnuomotą socialinį būstą yra mokamas dalinai, tam tikrais laikotarpiais sumokant pakankamai dideles sumas, tokiu būdu ženkliai sumažinant susikaupusias nuomos mokesčio skolas.

Teismo iniciatyva iš viešųjų registrų gauta informacija apie atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį turtą patvirtina, jog nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise atsakovės Lietuvos Respublikoje neturi.

Ieškovė nurodo, jog atsakovės nevykdo pareigos, numatytos būsto nuomos sutartyje, daryti einamąjį gyvenamojo būsto remontą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, nurodytą nuomos sutarties pažeidimą nepateikė.

Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama iškeldinti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir proporcingumo principu priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Vaiko teisių prioritetinė apsauga yra lygiavertė savininko teisių gynimo svarbai, o tai reiškia, kad prieš iškeldinant nuomininką, kurio šeimos nariai yra nepilnamečiai vaikai, būtina išspręsti nepilnamečių vaikų būsto klausimą – jie negali būti palikti be būsto. Butas adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelė S. G. ir jos nepilnametės dukters R. gyvenamoji vieta. Kauno miesto VTAS duomenimis S. G. nepilnamete dukra rūpinasi viena, dukters tėvas G. G. prie dukters išlaikymo neprisideda. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo duomenimis, S. G. nuo 2019 m. spalio 25 d. yra registruota kaip ieškanti darbo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovių iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkių interesus, jų teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės nuomojamame būste gyvena 7 metus, kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neturi, atsakovė R. G. yra nepilnametė (15 metų amžiaus) nuomininkės S. G. dukra, kurią iškeldinus iš nuomojamo būsto būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai į gyvenamąją patalpą. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuomos mokestis yra nemokamas tik dalinai, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitus nuomininkių pažeidimus, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, išskyrus komunalinių mokesčių nemokėjimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakove S. G. nutraukimas ir nuomininkės bei jos šeimos narių R. V., bei nepilnametės R. G. iškeldinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovės ieškinio reikalavimas nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakoves iš gyvenamosios patalpos atmetamas.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovių skolą už gyvenamosios patalpos nuomą.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės S. G. 336,34 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią iki 2019 m. kovo 31 d.; priteisti solidariai iš atsakovių S. G. ir R. V. 469,08 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.

Skolos susidarymo faktą ieškovė grindžia nuomos mokesčio paskaičiavimo, gautų įmokų ir įsiskolinimo suvestine, UAB „Kauno butų ūkis“ įspėjimais dėl įsiskolinimo už buto nuomą.

Atsakovės atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo.

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnio nuostatos imperatyviai draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina, jog visas nuomos mokestis už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą periodiškai kiekvieną mėnesį pagal sudarytos nuomos sutarties sąlygas nebuvo mokamas.

Ieškovė 469,08 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. prašo priteisti solidariai taip pat ir iš nuomininkės S. G. šeimos narės R. V..

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Nuomininko pilnamečiai vaikai, turintys su nuomininku bendrą ūkį, priskiriami prie šeimos narių (CK 6.589 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, jog R. V. yra pilnametė nuomininkės S. G. dukra, kuri gyvenamąją vietą kartu su motina yra deklaravusi nuomojamame būste, taigi, darytina išvada, jog atsakovė R. V. yra nuomininkės S. G. šeimos narė, turinti tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkė S. G..

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie nuomos mokesčio skolos susidarymą bei į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinio reikalavimai dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo tenkinami visiškai.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovėms praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis – iš atsakovių priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šioje byloje ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal įstatymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 88 straipsniu, 96 straipsniu, iš atsakovių priteistinas žyminis mokestis valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškinio reikalavimus dėl skolų priteisimo, iš atsakovės S. G. priteistina 22,50 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės R. V. priteistina 7,50 Eur žyminio mokesčio. Žyminį mokestį valstybei atsakovės turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovių nepriteisiamos, kadangi atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 188764867, iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 336,34 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 34 ct) skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (336,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 188764867, solidariai iš atsakovių S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 469,08 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 08 ct) skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (469,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.