- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-1076-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10497-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- I. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 nustatytą išlaikymą nepilnametėms dukroms S. J. ir M. J. ir padidinti iš atsakovo A. J. priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 200 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį. Nurodė, kad gyvenant su atsakovu santuokoje, gimė dukros S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini) šalims nutraukus santuoką, 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 nepilnamečių vaikų S. J. ir M. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. J., o iš atsakovo A. J. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 130 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Ieškovės prašoma priteisti suma dukterų išlaikymui buvo nedidelė ir dabar yra nepakankama. Mergaitės auga, jų poreikiai kiekvieną dieną vis didėja – dukterys lanko būrelius, vyksta į ekskursijas, lankosi teatruose, joms reikalinga nauja apranga, maistas, vaistai ir t. t., todėl priteista 130 Eur suma per mėnesį nebeatitinka vaikų interesų. Lietuvos Statistikos departamentas nurodė, jog 2016 metais vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui Vilniuje buvo 321 Eur. Visuotinai žinoma, kad ekonominė situacija nuo 2016 metų dar pasunkėjo dėl didelių maisto kainų. Ieškovės manymu, augančioms mergaitėms minimalios sumos nebepakanka, todėl optimali piniginė suma, kuri būtina kiekvienai iš jų – po 400 Eur. M. J. lanko prailgintą grupę mokykloje, kadangi jai reikalinga pagalba ruošiant pamokas, bei namuose ji negali būti iki ieškovės atvykimo iš darbo. Abi mergaitės judrios, labai myli žirgus ir todėl lanko jodinėjimo pamokas, už kurias taip pat ieškovė privalo papildomai mokėti. Kainuoja ir jodinėjimo reikmenys (batai, vidpadžiai, apranga). Dukrelėms reikalingos mokamos odontologo paslaugos, už kurias vien 2019 m. ieškovė turėjo sumokėti daugiau nei 200 Eur. Vaikų atostogomis tėvas nesirūpina, ieškovei tenka visa su tuo susijusi finansinė našta. Sveikatą stiprindama vasarą nors trumpam ieškovė stengiasi išvežti vaikus prie jūros, tačiau kelionė ir kambario nuoma sudaro ženklią piniginę sumą. Kadangi visi ieškovės artimieji gyvena Ukrainoje, ji kasmet stengiasi nepilnametes dukras nuskraidinti aplankyti giminaičių, kad nenutrūktų ryšys su ieškovės motinos šeimyna. Tokios kelionės į kitą šalį praplečia jų akiratį, sukuria artumo su kraujo giminaičiais jausmą, tačiau dėl to patiriamos didelės išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. J. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad teismas turi pakankamą pagrindą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nes nenustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygos. Matyti, kad nuo to laiko, kai teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, nepasikeitė nei jo turtinė padėtis, nei pajamos. Taip pat nėra objektyvių duomenų apie, tai būtų iš esmės pakitę vaikų poreikiai. Priešingai, darytina išvada apie tai, kad pačios ieškovės turtinė padėtis pagerėjo. Dukrai S. konstatuotas alerginis rinitas, tačiau vaistai buvo pirkti tik kartą. Kiek yra žinoma, vaistai nepilnamečiams vaikams yra kompensuojami. Pasak atsakovo, jokių giminių Ukrainoje ieškovė neturi ir vaikai su jokiais giminaičiais nesusitinka. Tai ieškovės ir jos draugo pasirinkta poilsinė kelionė, kaip ir kelionės į pajūrį. Atsakovas nemano, kad yra pagrindas reikalauti, jog jis apmokėtų ieškovės vienašališkai pasirinktas keliones. Vaikams nėra jokio būtinumo kreiptis dėl mokamų odontologinio gydymo paslaugų ypač teigiant, kad pajamos yra mažos. Daugybei vaikų yra suteikiamos tokios rūšies paslaugos pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose, nes nurodyti plane darbai nėra išskirtiniai ar ypatingi, o sprendimas dėl mokamų paslaugų ieškovės yra priimtas vienašališkai, nesitarus bei nederinus to su atsakovu. Be to, iš pateikto plano matyti tik paslaugų įkainiai, o ne duomenys apie realiai patirtas išlaidas ir tokį planą sudarė įmonė, kurioje ieškovė dirba. Taip pat atsakovas nurodo, kad kelios ieškovės pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, jog dukterys užsiima jodinėjimu, nepagrindžia išlaidų dydžio. Nurodė, jog ieškovės pateikta jo darbo sutartis neturi jokios prasmės ir reikšmės, nes ji yra pasibaigusi, kadangi dėl ligos atsakovas tebeturi ribotas galimybes dirbti bei užsidirbti, gauna tik labai nedidelę pensiją, bando užsiimti individualia veikla, tačiau ši veikla pajamų praktiškai neduoda. Pajamos nėra stabilios, nes gebėjimas konkrečią dieną dirbti priklauso būtent nuo sveikatos būklės. Be to, būtent dėl savo sveikatos būklės ir su tuo susijusio riboto gebėjimo gauti pajamas, atsakovas iki šiol vis dar turi įsiskolinimą (šiuo metu apie 6 000 Eur), kuris išieškomas priverstine tvarka. Tai tik patvirtina jo turtinės padėties pablogėjimą. Kas mėnesį (išlaikymo sumą indeksavus) moka vaikams 274 Eur dydžio išlaikymą, dėl sudėtingos sveikatos būklės, jam nuolat padeda mama. Dukterims yra skiriamos papildomos lėšos, nes tėvas su jomis bendrauja, leidžia laisvalaikį, vienai dukrai perdavė savo mobilų telefoną, kitai TELE2 pirko išsimokėtinai vaikišką laikrodį su GPS Gudrutis. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis, lyginant su 2016 m. kovo 8 d. teismo sprendimo priėmimo metu buvusia situacija, pagerėjo, ieškovė gauna didesnes pajamas bei išmokas vaikams, kurios 2016 metais nebuvo mokamos. Iš ieškovės parteiktos banko sąskaitos apyvartos matyti, kad ji per pastaruosius 12 mėnesių išleido 21 336,20 Eur sumą, t. y., 1 778,02 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė gauna išmokas vaikui – kiekvienai dukrai nuo 2019 m. sausio 1 d. po 50 Eur kas mėnesį, iki tol – 30 Eur. Tai taip pat yra jos pajamos, kurias privalu skirti vaikų poreikių tenkinimui.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotoja apsilankė ieškovės, atsakovo bei vaikų gyvenamojoje vietoje. Nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai: S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais gyvena privačiame name (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte įsikūrusi ieškovė su dukromis, o antrame – atsakovas. Namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai, mergaitėms sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. S. ir M. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, atitinkamai 7 ir 3 klasėse. M. lanko keramikos būrelį (5 Eur per mėnesį) ir nemokamą šokių būrelį, S. šiuo metu būrelių nelanko. Tarnybos darbuotojos pakalbintos, abi mergaitės sakė, kad su mama sutaria puikiai, kartu leidžia laisvalaikį, su tėčiu jų santykiai irgi geri, jis dažnai veža jas į mokyklą. Tiek S., tiek M. teigimu, laisvalaikį su tėčiu leidžia nedažnai, tėtis kartais ilgai miega, namuose retai susitinka. I. J. dirba Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėja ir odontologijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)” sanitare. Jos darbo pajamos atitinkamai sudaro 850 Eur per mėnesį ir 300 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, tai daro jo motina, mokėdama 260 Eur per mėnesį. I. J. teigimu, A. J. gyvena antrame namo aukšte antisanitarinėmis sąlygomis, be to, laiko šunį, todėl ji neleidžia mergaitėms lankytis pas tėvą antrame namo aukšte. Tarnybos atstovei nepavyko pabendrauti su atsakovu, nes jis miegojo. Tarnybos nuomone, S. ir M. augant, didėja jų poreikiai ir 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas (po 130 Eur per mėnesį) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių mergaičių poreikių, todėl didinimas, atsižvelgiant į vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 ir 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-987-619/2017 nustatytą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnametei dukrai S. J. periodinėmis išmokomis po 196 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei I. J. išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19-897/2016 ir 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-987-619/2017 nustatytą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnametei dukrai M. J. periodinėmis išmokomis po 155 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei I. J. išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė ieškovės I. J. naudai iš atsakovo A. J. 611 Eur išlaidų nepilnamečių vaikų baldams įsigyti bei 126,50 Eur nepilnamečių vaikų gydymo išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. J. 54,89 Eur žyminio mokesčio valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nusprendė vykdyti skubiai.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi dvi nepilnametes dukras: S. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms šiuo metu yra 14 metų ir 10 metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu nepilnamečių vaikų S. J. ir M. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. J., o iš atsakovo A. J. priteistas išlaikymas po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. balandžio 14 d.) iki vaikų pilnametystės.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo nepilnamečių dukrų poreikius, nurodydama kiek per mėnesį dukrų išlaikymui reikalinga skirti lėšų įvairiems poreikiams. Į bylą pateikė mokėjimo kvitus, čekius, išrašus iš ligos istorijų. Atsakovas pasisakydamas dėl nepilnamečių dukrų poreikių sutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis, tačiau nurodė, kad būrelio išlaidų padengti neturi galimybės, nesutiko su vaikų drabužiams ir avalynei, maistui per mėnesį skiriama suma. Atsakovas patvirtino, kad šalims gyvenant viename būste, nuo 2019 m. gegužės mėnesio atsakovas visiškai neprisideda prie būsto komunalinių mokesčių mokėjimo bei sutiko su ieškovės nurodoma suma, jog būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga skirti 175 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, jog jis nemoka ir kitų įmokų, t. y., paskolos įmokos, namo draudimo įmokų, mokesčių sodų bendrijai ir pan. Tarp šalių nėra ginčo, jog visas šias sumas paskutinius pusę metų moka ieškovė I. J..
7. Teismas atsižvelgęs į byloje esančių ieškovės banko sąskaitos išrašų duomenis, sprendė, kad ieškovės patiriamos išlaidos maistui per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 350 Eur, todėl teismas pripažino, jog 120 Eur suma kiekvienos nepilnametės dukros maitinimui namuose yra protinga ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Tarp šalių nesant ginčo, teismas nustatytomis bei neįrodinėtinomis pripažįsta vaikų išlaidomis maistui mokykloje, viešojo transporto bilietui, higienos priemonėms, kirpyklai, vaistams, mobilaus ryšio telefonui, S. J. pratyboms (30 Eur), šokių būreliui (45 Eur per mėnesį), M. J. išlaidoms laisvalaikiui (50 Eur per mėnesį). Pasisakydamas dėl vaikų išlaidų papildomam ugdymui apmokėti (S. lankomam šokių būreliui, kainuojančiam 45 Eur per mėnesį, M. papildomam ugdymui), teismas pažymėjo, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai.
8. Spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių dukrų drabužiams ir avalynei įsigyti patiriamų išlaidų pagrįstumo, vertino, kad tikėtina, jog 14 bei 10 metų mergaičių aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 60 Eur suma. Teismas taip pat būtinomis bei atitinkančiomis protingas pripažino 100 Eur per metus išlaidas kanceliarinėms prekėms (kas atitinkamai sudarytų 8,33 Eur per mėnesį), 100 Eur per metus įmokas į M. J. klasės fondą bei analogiškos sumos išlaidas S. J. išvykoms bei ekskursijoms (kas atitinkamai sudarytų 8,33 Eur per mėnesį) bei 50 Eur per mėnesį išlaidas laisvalaikiui (mergaičių bei draugų gimtadieniams, įvairioms pramogoms), kišenpinigiams. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme atsakovas neginčijo 50 Eur per mėnesį sumos dukters M. (10 metų) laisvalaikiui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters S. amžių (14 metų), jos išlaidos laisvalaikio poreikiams tenkinti, tikėtina, jog turėtų sudaryti ne mažesnę sumą. Teismas pagrįstomis bei susijusiomis su nepilnamečių vaikų teisės į būstą užtikrinimu, pripažįsta 44 Eur per mėnesį išlaidas būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti.
9. Nepaisant to, jog į vaikų poreikius ieškovė įtraukė išlaidas atostogoms, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, atostogauti, teismas šias išlaidas pripažino susijusiomis ne su būtinaisiais, o su papildomais vaikų poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters S. J. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 442 Eur, o šalių nepilnametės dukters M. J. – apie 360 Eur suma.
10. Spręsdamas apie šalių turtinę padėtį, teismas vertino jų gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinęs atsakovo įgytą išsilavinimą, sveikatos būklę, gautą darbo užmokestį, sprendė, jog jis turėjo galimybes dirbti tokį, jo kvalifikacijai, gebėjimus ir esamą sveikatos būklę atitinkantį darbą, už kurį būtų numatytas iki 800 Eur darbo užmokestis bei papildomai tuo pat metu jam buvo ir tebėra mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo atžvilgiu vykdytu ikiteisminiu tyrimu bei pradėtu baudžiamuoju persekiojimu tik iš dalies galėjo įtakoti atsakovo galimybes įsidarbinti (t. y., siekiant įsidarbinti pareigose, kur yra taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ar pan.). Darbo rinkoje yra darbo vietų, kuriose nėra taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl pradėtas baudžiamasis persekiojimas, siekiant įsidarbinti šiose pozicijose nėra lemiantis bei užkertantis kelią įsidarbinti, dirbti bei užsidirbti pajamas, kurių dalį atsakovas galėtų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui.
11. Išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovė maksimaliai išnaudoja savo galimybes dirbti bei gauti bet kokių pajamų, pagal galimybes imasi papildomo darbo ir šiuo metu gauna didesnes, nei atsakovas, pajamas, be to, ieškovė didžiąja dalimi užtikrina šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimų, vienasmeniškai rūpinasi vaikų gydymu, laisvalaikiu, atostogomis, kelionėmis ir pan. Nustatyta, kad atsakovas visiškai neprisideda prie šalių bendro turto išlaikymo, finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Visus šiuos įsipareigojimus vykdo išimtinai ieškovė. Teismas sprendė, kad atsakovas turi tam sveikatos sutrikimų, tačiau jų turėdamas, nededa maksimalių pastangų dirbti jo kvalifikaciją, gebėjimus bei sveikatos būklę atitinkantį darbą, nėra linkęs keisti dabartinės veiklos (dirbti mažiau kvalifikuotą darbą individualiai suderintu grafiku, kurį neretai dirba net studentai) ir gauti maksimalias pajamas.
12. Teismas nustatęs, kad šalių nepilnametės dukters S. J. poreikiams patenkinti reikalinga 442 Eur per mėnesį suma, o šalių nepilnametės dukters M. J. poreikiams – 360 Eur per mėnesį suma, teismo posėdžio metu ieškovei nurodžius, kad ji gauna 50 Eur dydžio išmoką kiekvienam vaikui, įvertinęs šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, elgesį, siekiant užsidirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti, sprendė, jog atsakovas prie nepilnametės dukters S. J. išlaikymo turėtų prisidėti 196 Eur suma, o prie nepilnametės dukters S. J. išlaikymo – 155 Eur suma.
13. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų 1 222 Eur išlaidų, susijusių su šalių nepilnamečių vaikų baldų atnaujinimu, atsižvelgė į vienkartinį šių išlaidų pobūdį, aplinkybę, jog jos yra susiję su vaikų būtinųjų poreikių patenkinimu bei aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, vienkartine pinigų suma iš atsakovo priteisė ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų nepilnamečių vaikų baldams įsigyti, sudarančią 611 Eur ((651 Eur + 571 Eur)/2 = 611 Eur).
14. Spręsdamas dėl ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su nepilnamečių vaikų dantų priežiūra, pažymėjo, kad gydymo paslaugos, susijusios su pieninių dantų plombavimu bei jų dengimu silantais gali būti suteikiamos neatlygintinai už jas apmokant privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, todėl ieškovei vienašališkai nusprendus įsigyti šias mokamas paslaugas iš pasirinktos gydymo įstaigos už jai priimtiną kainą, esant alternatyvių, ekonomiškai palankesnių gydymo variantų, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Tačiau nustačius, kad abi šalių nepilnametės dukros turi ortodontinių problemų, kurios gydomos ortodontinėmis plokštelėmis, kartu įvertinus aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 17 patvirtintame ortodontinių anomalijų, gydomų nuimamaisiais ir profilaktiniais ortodontiniais aparatais bei naudojant breketų sistemą, už kuriuos mokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąraše yra įtrauktos tik itin sunkios formos ortodontinės anomalijos, kurios nagrinėjamu atveju nėra nustatytos šalių nepilnamečiams vaikams, nepripažino, kad šiuo atveju S. J. ir M. J. yra galimas gydymas, kuris būtų kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Todėl iš atsakovo priteisė ½ dalį ieškovės faktiškai patirtų ir byloje įrodytų išlaidų šalių nepilnamečių vaikų ortodontiniam gydymui apmokėti, sudarančių 126,50 Eur (253 Eur/2 = 126,50 Eur).
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus ir skirti žodinį apeliacinį procesą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantas nurodo, kad praėjus vos daugiau kaip pusantrų metų nuo teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo, ieškovė padidino ieškinio reikalavimą, prašydama teismo priteisti iš ieškovo jau po 200 Eur mėnesiui išlaikymą kiekvienai dukrai iki pilnametystės. Tačiau, apelianto nuomone, per dvejus metus nepilnamečių dukterų poreikiai radikaliai neišaugo, o tėvo turtinė padėtis nepagerėjo, gaunamos pajamos nepadidėjo, tik pablogėjo. Ženklesnio pajamų didėjimo neleidžia tikėtis pastaruosius penketą metų itin sunki atsakovo sveikatos būklė.
15.2. Pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė arba visai netyrė įrodymų, susijusių su vaikų poreikių pasikeitimu nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-987-619/2017 įsiteisėjimo, su ieškovės turtinės padėties pagerėjimu ir pajamų padidėjimu, su atsakovo turtinės padėties iš esmės nepasikeitimu ir pajamų sumažėjimu dėl nuolatinės blogos sveikatos būklės. Teismas spręsdamas dėl atsakovo galimybių uždirbti didesnes pajamas, vadovaujasi ne įrodymais pagrįsta esama faktine padėtimi, bet klaidingais skaičiavimais grįstomis prielaidomis, kiek atsakovas dabar galėtų uždirbti, jeigu dirbtų, kaip praeityje, UAB „Litcargus“ vairuotoju. Be to, teismas, darydamas minėtas išvadas, nesivadovavo medicininiais įrodymais apie atsakovo sveikatos būklę. Ieškovė, siekdama 2017 m. liepos 3 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams padidinimo, vaikų poreikiams skirtų išlaidų įrodinėjimui nesąžiningai teikė teismui 2016 metų ir 2017 metų pirmojo pusmečio savo banko sąskaitos išklotines.
15.3. Teismų praktikoje įtvirtintas vaikų poreikių ir kiekvieno iš tėvų galimybių proporcingumo principo taikymas šioje konkrečioje byloje, kiek tai matosi iš byloje esančiais įrodymais pagrindžiamų realių ribotų galimybių, nepriklausančių nuo atsakovo pastangų ar valios, neįgalina iš tėvo (atsakovo) reikalauti lėšų vaikų maksimalių poreikių tenkinimui, - dažnoms iškyloms, ekskursijoms, dovanoms po 30 Eur ar daugiau draugų gimtadieniams, rūbams ir avalynei po 60 Eur kas mėnesį.
15.4. Išlaikymo augantiems vaikams didėjimas apsaugant priteistas jų naudai išlaikymo sumas nuo infliacijos yra sureguliuotas poįstatyminiais aktais ir antstoliai kasmet vasario 1 dieną esamą išlaikymo dydį indeksuoja išskaitomas priteistas sumas padidindami tiesiog vykdymo procese. Atsakovas reguliariai (su minimaliais vėlavimais) mokėjo dukterų išlaikymui iš pradžių po priteistus 130 Eur mėnesiui kiekvienai, o nuo 2018 m. vasariu, - po jau antstolio indeksuotus 137 Eur mėnesiui, kurie 2020 m. vasario 1 d. vėl bus eilinį kartą indeksuoti didinant, nes iš viešų informacijos šaltinių yra žinoma apie infliacijos šalyje nemažėjimą.
15.5. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo, privalo būti analizuojamas abiejų tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo arba nepasikeitimo klausimas. Ieškovės turtinė padėtis pagerėjo tiek, kad ji turėdama galimybę nekliudomai naudotis puse namo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, galėjo leisti sau ne savo vardu įsigyti atskirą butą. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo posėdžio apeliacinės instancijos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-468/2019 garso įrašas, kuriame prokurorė teismui nurodo apie ieškovės įsigytą butą. Ieškovės minėto buto įsigijimo aplinkybė, sąmoningai nuslėpta nuo teismo, įrodo ieškovės nepalyginamai geresnę už atsakovo turtinę padėtį.
15.6. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo pusę išlaidų, patirtų įsigijimui abiems dukroms naujų lovų, yra nepagrįstas. Minėtų lovų namuose nėra, o baldų pardavėjas nurodė, jog lovos buvo nuvežtos adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atsakovas 2019 m. gruodžio mėn., buvo nuvykęs pasiimti dukras. Apelianto žiniomis, šiuo adresu yra ieškovės nupirktas naujas butas. Apelianto nuomone, skundžiamo sprendimo dalis dėl nežinia ar realiai pirktų ir neaišku kur esančių baldų pusės įsigijimo išlaidų kompensavimo ieškovei, priteisiant jos naudai iš atsakovo 611 Eur, yra neįrodyta, nepagrįsta ir turi būti naikintina.
15.7. Apeliantas teigia, kad realus išmokėtas uždarbis atsakovui 2016-2017 metais dirbant UAB „Litcargus“ neviršijo 668 Eur (tą patvirtina internete esanti vieša atlyginimo skaičiuoklė), o iš 143,98 Eur dydžio pensijos nuo 2018 m. gegužės antstoliui išskaitant kas mėnesį 71,99 Eur – dabar 43,19 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio santuokos nutraukimo bylos 2015-2017 metų nagrinėjimo laikotarpiu 6 030,93 Eur dengimui greta tvarkingai mokamo einamojo išlaikymo, pensijos atsakovui pastaruoju metu realiai lieka 100,79 Eur. Taigi, net iškeliant prielaidą, jeigu atsakovas tebedirbtų kaip 2017 metais UAB „Litcargus“, jo realiosios mėnesio pajamos sudarytų 668 Eur darbo užmokesčio ir 100,72 Eur pensijos likutis po antstolio kasmėnesinio išskaitymo. Viso 768 Eur, bet ne 922 Eur.
15.8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo sveikatos būklės. Nurodo, kad dėl psichikos sveikatos sutrikimų atsakovas gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 2014 - 2019 metais, kas vertintina ne kaip teismo manymu „tam tikri sveikatos sutrikimai“, o ilgalaikis sveikatos sutrikimas. Būtent dėl medikų jau 2014 metų vasarą konstatuotų psichinės sveikatos sutrikimų atsakovas atleistas iš darbo policijoje 2015 m. Taigi, tęstinės psichikos sveikatos problemos trunka jau pusšeštų metų nuo 2014 n. vasaros. Atsakovas jau pusšeštų metų kenčia dar ir nuo urologinio susirgimo, - šlapimo nelaikymo, 4-6 kartus per dieną daro medikų nurodytą kateterizaciją. Būtent sveikatos problemos lėmė, kad darbdaviui pasiūlius ir gydančiam gydytojui rekomendavus, po 12-13 valandų trunkančias pamainas, susijusias su krovinių ir lėktuvų keleivių vežiojimu Vilniaus oro uoste dirbęs atsakovas, nesusitvarkydamas su darbo apimtimi buvo priverstas nutraukti darbo sutartį.
16. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdama į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, be to žodinio proceso neįmanoma organizuoti dėl šalyje paskelbto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
19. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas prašo prijungti naujus įrodymus, t. y. teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-468/2019 garso įrašą, informaciją apie vaikams skirtų baldų pristatymo vietą. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, siekdama teisingo bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovė, išsiuntus jai skundą, turėjo pakankamai laiko su jais susipažinti ir galėjo pareikšti savo nuomonę.
20. Likus dviem dienoms iki teismo posėdžio atsakovo atstovas vėl pateikė naujus įrodymus: EPP duomenis iš pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo bylų; Atsakovo atstovo 2020-01-14 užklausą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui; VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2020-01-24 informaciją; Atsakovo 2020-01-28 pareiškimą Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui; Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-02-25 atsakymą atsakovui. Teisėjų kolegija šios įrodymus priimti atsisako, nes jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi dėl laiko iki posėdžio datos stokos nebėra galimybės jų išsiųsti ieškovei.
21. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi dvi nepilnametes dukras: S. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu nepilnamečių vaikų S. J. ir M. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. J., o iš atsakovo A. J. priteistas išlaikymas po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. balandžio 14 d.) iki vaikų pilnametystės.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
23. Ieškovė prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnametėms dukroms ir padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 200 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį. Nurodė, kad priteistas išlaikymas po 130 Eur per mėnesį šiuo metu yra nepakankamas, nes vaikai auga, jų poreikiai kiekvieną dieną vis didėja. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. J. poreikiams patenkinti reikalinga 442 Eur per mėnesį suma, o M. J. poreikiams – 360 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu ieškovei nurodžius, kad ji gauna 50 Eur dydžio išmoką kiekvienam vaikui, įvertinus šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, elgesį, siekiant užsidirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti, teismas sprendė, jog atsakovas prie nepilnametės dukters S. J. išlaikymo turėtų prisidėti 196 Eur suma, o prie nepilnametės dukters S. J. išlaikymo – 155 Eur suma.
24. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nurodytos išlaidos kiekvieno vaiko poreikiams yra realios ir protingos. Be to, nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių. Orientaciniu kriterijumi, kalbant apie sumą, reikalingą būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, teismų praktikoje dažnai laikoma minimali mėnesinė alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 555 Eur (apie 396 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2020 m. sausio 1 d.– 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nustatyta S. J. – 442 Eur suma, M. J. – 360 Eur suma per mėnesį ir artima minimaliai ir atitinka teisingumo bei protingumo principus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo tinkamai nustatytas esminis vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų pokytis ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą sprendimu priteisto išlaikymo dydį pakeisti.
25. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turėjo galimybes uždirbti didesnes pajamas. Nurodo, kad teismas nevertino atsakovo turtinės padėties ir sveikatos būklės. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo gautu darbo užmokesčiu. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų kokias pajamas gauna šiuo metu dirbant pavežėju, tai buvo vertinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis UAB „Litcargus“, juolab, kad atsakovas bendrovėje dirbo iki 2019 m. sausio 19 d. Taip pat buvo įvertintos aplinkybės, kad atsakovas gauna pareigūnų ir kario valstybinę pensiją, iš kurios išskaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į atsakovo įgytą išsilavinimą, padarė pagrįstą išvada, jog atsakovas turėjo galimybes dirbti tokį, jo kvalifikaciją, gebėjimus ir esamą sveikatos būklę atitinkantį darbą, už kurį būtų mokamas bent 800 Eur darbo užmokestis, be to papildomai tuo pat metu jam buvo ir tebėra mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija.
27. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad atsakovui depresijos sutrikimas diagnozuotas nuo 2015 m., jis periodiškai gydosi stacionare. Taip pat nuo 2012 m. atsakovas turi urologinį susirgimą. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovo darbingumas būtų ribotas ar jam būtų nustatytas neįgalumas. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovas nepagrindė teiginių, jog negali dirbti. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad jis ėmėsi kokių nors priemonių uždirbti daugiau pajamų, ieškojo darbo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nededa maksimalių pastangų dirbti jo kvalifikaciją, gebėjimus bei sveikatos būklę atitinkantį darbą, nėra linkęs keisti dabartinės veiklos (dirbti mažiau kvalifikuotą darbą individualiai suderintu grafiku) ir gauti maksimalias pajamas.
28. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad teismas nevertino, netyrė atsakovo turtinės padėties, sveikatos būklės yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis ir mano, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai nėra pakankami, kad laikyti, jog atsakovas objektyviai negali teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo ar nukrypti nuo principo, kad tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo. Juolab kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė, nes atsakovas jų nenurodė ir neįrodė. Tai, jog ieškovės turtinė padėtis pagerėjo ir pajamos padidėjo, taip pat neleidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė sutiko didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, nors jai ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio ir kitokio pobūdžio aprūpinimo užtikrinimu.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai, taip pat ir naujai pateikti įrodymai, nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.