Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo dokumentus, 2023 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ar yra jo palikuonis, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių ne tik jo senelio V. L., bet ir jo tėvų (pareiškėjo prosenelių) J. L. ir U. L. (Č.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

7. Pabrėžė, kad prie Lietuvos ypatingojo archyvo pažymos pridėtame 1959 m. vasario 25 d. V. L. karo tarnybos lape nurodyta, kad asmuo iki 1940 m. turėjo Lietuvos valdinybę, tačiau neaišku, kokiu pagrindu buvo įrašyti duomenys apie asmens pilietybę – nėra įrodymų, ar pagal oficialius dokumentus ar tiesiog iš asmens žodžių, o dokumentuose esančių įrašų apie asmens pilietybę tikrumo, teisingumo bei patikimumo nepatvirtina jokie kiti įrodymai (įskaitant oficialius, Lietuvoje išduotus dokumentus – tokie neegzistuoja), taip pat nenurodyti jokie šios informacijos šaltiniai, t. y. šių įrašų tikrumas ir teisingumas patikimai nepatvirtintas. Atsižvelgiant į istorinį kontekstą ir į tai, kad pilietybę įrodantys dokumentai pateikti nebuvo, minėto dokumento ir jame pateiktų duomenų įvertinti nėra įmanoma, todėl šie dokumentai nėra laikomi tinkamais įrodant asmenų turėtą pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

8. Pažymėjo, kad asmenys de jure Lietuvos Respublikos piliečiais tiek dabar, tiek tarpukariu tapdavo ne automatiškai, bet po tam tikro sprendimo, t. y. vaiko registracija, paso išdavimas ir kt. Šiuo atveju, sukūrus Lietuvos valstybę bei įkūrus Lietuvos pilietybės institutą, asmenys Lietuvos piliečiais tapdavo šiems išsiėmus Lietuvos pasą, kurio išdavimo taisykles nustatė 1919 m. liepos 1 d. priimti įstatai, kurių 2 punktas nurodė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 17 metų, privalėjo turėti pasą, t. y. pilietybės įrodymą (šios prievolės terminas vėliau pratęstas iki 1922 m. kovo 31 d.). Pažymėtina, kad pasus išduodavo valsčių valdyba bei nuovadų viršininkai. Taigi, nagrinėjamu atveju, V. L. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl 1919 m. dar buvo nepilnametis ir jo pilietybę patvirtintų jo tėvų J. L. ir U. L. (Č.) turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, tačiau dokumentai apie jų turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, nepateikti.

9. Migracijos departamento nuomone, šiuo atveju nėra pakankamai dokumentų, kurie leistų neabejotinai nustatyti V. L. ir jo tėvų J. L. ir U. L. (Č.) turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Taip pat nėra išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, t. y. nėra pateikti dokumentai apie V. L. tėvų ir senelių gimimus, santuokas, gyvenimą Lietuvoje ir kt.

10. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

11. Pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. Tuo tikslu pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis. Sprendime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis V. L. ir jo tėvai J. L. ir U. L. (Č.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiais, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis.

12. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas yra priėmęs 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas suinteresuoto asmens argumentas, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

13. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

14. Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

15. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

16. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra V. L. anūkas.

18. Pareiškėjo tėvo N. V. L. gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas yra V., J. L., tautybė – (duomenys neskelbtini).

19. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. spalio 5 d. pažymoje apie gimimą Nr. (P1-6263) P2-11657 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas J. ir U. iki santuokos Č. L. sūnus vardu V., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

20. Lietuvos ypatingojo archyvo 2021 m. spalio 18 d. pažymoje Nr. P2-2644 nurodyta, kad:

20.1. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. L. (dokumentuose ir L., L.), J., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuo 1948 m. (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

20.2. (duomenys neskelbtini).

20.3. (duomenys neskelbtini).

20.4. (duomenys neskelbtini).

20.5. (duomenys neskelbtini).

20.6. (duomenys neskelbtini).

20.7. (duomenys neskelbtini).

20.8. S. L. S. 1958 m. gruodžio 26 d. pareiškime dėl pažymos išdavimo apie V. L. rašoma, kad (duomenys neskelbtini).

20.9. (duomenys neskelbtini).

20.10. Nuo 1940-07 iki 1944 m. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1944 m. liepos mėn. iki 1945 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini), nuo 1945 m. iki 1948 m. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1949 m. sausio 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

20.11. 1949 m. spalio 4 d. V. L. atleistas iš (duomenys neskelbtini).

20.12. Byloje esančiame 1949 m. sausio 15 d. pažymėjime nurodyta, kad V. L., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), žemės neturi ir gyvena pas tėvus.

21. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. rugsėjo 30 d. pažymoje Nr. R4-3407 nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad V. L. (L.), (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo asmens dokumentų vidaus arba užsienio pasams gauti, pačių pasų, jų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta; (duomenys neskelbtini) 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose V. L. (L.) neįrašytas.

22. Taigi minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo senelis V. L. gimė (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvo N. V. L. gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvo V. L. tautybė – (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. spalio 5 d. pažymos matyti, kad pareiškėjo senelis yra J. ir U. L. sūnus. Be to, Lietuvos ypatingojo archyvo 2021 m. spalio 18 d. pažymoje tiesiogiai nurodyta, kad V. L. iki 1940 m. turėjo Lietuvos pilietybę.

23. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės ir rašytiniai įrodymais sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjo senelį asmeniu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę.

24. Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo senelis V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo A. L. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) senelis V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.