- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-1130-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties netenkinti prašymo panaikinti paskirtą baudą civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. prevencinį ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl uždraudimo veiksmų, keliančių pagrįstą grėsmę žalai atsirasti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei bei ją atstovaujančiai VĮ Valstybės turto fondas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti 2006-10-19 vyksiančiame aukcione, taip pat bet kokiuose kituose aukcionuose, konkursuose ar bet kokiu kitu būdu, t. y. sudaryti šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei perdavimo–priėmimo aktą, taip pat bet kokiu kitu būdu ir laiku perleisti šį žemės sklypą kitų asmenų nuosavybėn, išskyrus jo grąžinimą natūra ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir tvarka; 2) iki tol, kol bus išspręstas ieškovo teisių atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), klausimas, uždrausti atsakovei bei ją atstovaujančiai VĮ Valstybės turto fondas disponuoti žemės sklypu.
Ieškovas 2014-11-12 pareiškė nušalinimą Kauno apylinkės teismo teisėjai L. K., tačiau Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. 2014-11-17 nutartimi šis prašymas buvo atmestas, nenustačius teisėjos nušalinimo pagrindų. 2014-11-28 ieškovas pareiškė pakartotinį nušalinimą tai pačiai teisėjai. 2014-12-03 Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. nutartimi, įvertinus ieškovo aiškiai išreikštą nepasitikėjimą teisėja, labai kritišką teisėjos procesinių veiksmų, nors šie ir negali būti nušalinimo pagrindu, vertinimą, siekiant, kad nebūtų pažeista šalių lygiateisiškumo pusiausvyra, kad kuo greičiau būtų išnagrinėta byla, pašalinta galimybė kilti bet kokioms abejonėms dėl teisingo sprendimo priėmimo, šis ieškovo prašymas buvo patenkintas. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. 2014-12-04 patvarkymu civilinė byla buvo perskirta teisėjai S. V.. Tačiau ieškovas 2015-01-14 ir 2015-02-12 vėl pareiškė nušalinimus Kauno apylinkės teismo teisėjai S. V., o Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. 2015-01-19 ir 2015-02-12 nutartimis šie prašymai buvo atmesti, nenustačius teisėjos nušalinimo pagrindų, 2015-02-12 nutartimi ieškovui Z. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo teise) paskirta 500 Eur bauda.
2015-02-25 ieškovas Z. K. pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, kadangi, jo nuomone, bauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, be to, nutartyje pažeidžiant CPK nenurodyta, kokiu konkrečiai CPK straipsniu, jo dalimis, punktais jam buvo paskirta bauda, kokį konkrečiai CPK nustatytą reikalavimą jis pažeidė, kokiu CPK straipsniu vadovaujantis jis gali prašyti teismo prašyti baudą panaikinti. Ieškovas nurodė, kad vien tai, jog jis reiškė nušalinimą teismo sudėčiai antrą kartą, nėra pagrindas skirti jam baudą, kadangi CPK nėra numatyta, kiek kartų, per kiek laiko, kokiai teismo sudėčiai galima reikšti nušalinimus. Ieškovo nuomone, teisėja S. V. turėjo būti nušalinta nuo bylos nagrinėjimo jau 2015-01-19 teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi, o 2015-02-12 pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo teismo pirmininko pavaduotoja negalėjo ir neturėjo teisės nagrinėti, nes 2014-12-04 patvarkymo Nr. (10.13)-314 klausimas, tiesiogiai liečiantis teisėjas L. Ž. ir S. V., dar nebuvo išspręstas nei Kauno apylinkės teisme, nei aukštesnės instancijos teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2015 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė ieškovo Z. K. prašymą panaikinti 500 Eur baudą, paskirtą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Nurodė, jog 2015-02-12 nutartyje yra nurodyta procesinė norma, reglamentuojanti baudos paskyrimą – CPK 95 str. 2 d., motyvuota, kokiu pagrindu ieškovui yra skiriama bauda bei išaiškinta teisė ieškovui per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo prašyti baudą panaikinti ar sumažinti, todėl ieškovo argumentai, jog nutartis priimta pažeidžiant CPK, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad tai, jog CPK nenustato, kiek kartų gali būti reiškiamas nušalinimas, nereiškia, kad šalis turi šia teise naudotis net ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų. Būtent nepagrįstas naudojimasis teisėmis ir sudaro piktnaudžiavimą. Akivaizdu, kad ieškovas, prašymą nušalinti teisėją S. V., kuriame išdėstyti iš esmės analogiški išimtinai procesinio pobūdžio argumentai, dėl kurių jau buvo pasisakyta 2015-01-19 nutartyje, pateikdamas teismui likus vos valandai iki teismo posėdžio, siekė, kad teismo posėdis būtų atidėtas. Trukdymas išnagrinėti bylą paskirtuoju laiku taip pat yra vienas iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį. Todėl teismo pirmininko pavaduotoja tokį ieškovo elgesį vertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė, jog ieškovo Z. K. pareiškimas dėl paskirtos baudos panaikinimo negali būti laikomas pagrįstu ir jo motyvais nėra pagrindo panaikinti skirtą baudą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Z. K. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti paskirtą 500 Eur baudą, prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo teisėja L. K. jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendė nesilaikydama CPK 147 str. reikalavimų, o teisėja S. V. jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė pažeisdama CPK 147 str. nustatytus terminus bei nepranešė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešajam registrui. Be to, civilinėje byloje patvarkymo dėl civilinės bylos perskyrimo, sunumeruoto lapu Nr. 115A, nebuvo iki 2015-01-21, o teismo posėdžių sekretorės I. M. paaiškinimas neatitinka jos nurodyto Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 8 priedo 8, 8.1 punktų, nes ten nurodomas užbaigtų bylų tikrinimo metu rastų numeravimo klaidų taisymas. Šios bylos tvarkymas ir numeravimas dėl suklastoto 2014-12-04 L. Ž. patvarkymo neatitinka Teismų tarybos 2004-10-08 Nr. 280 nutarimu patvirtintų LR teismų raštvedybos ir archyvų tvarkymo taisyklių 42, 44, 48 punktų nustatytų reikalavimų, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 8 priedo 8, 8.1 punktų reikalavimų, dangstant jais 2014-12-04 L. Ž. patvarkymo neteisėtumą. Todėl neištyrus klausimo dėl šioje civilinėje byloje esančių įrodymų galimų suklastojimų, teisėja L. Ž. negalėjo ir neturėjo tam teisės atlikti jokių procesinių veiksmų, tame tarpe ir 2015-02-12 nutartimi skirti 500 Eur baudą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Šioje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo teise), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai ir vadovaudamiesi tik įstatymų reikalavimais (Konstitucijos 109 str.). Teisingumas nebus įvykdytas, jeigu bylą išnagrinės teisėjas, suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o jam nenusišalinus, suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas. Konkretų pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris teisėjui reiškia nušalinimą. Tačiau šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-406/2007).
CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tai, ar skiriant apeliantui baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad apeliantas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas Z. K. 2014-11-12 prieš teismo posėdį pateikė prašymą nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją L. K.. 2014-11-17 nutartimi Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. ieškovo prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovas teisėjos nešališkumu abejoja iš esmės dėl jos priimtų procesinių sprendimų šioje byloje, tačiau aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais ir sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, jog teisėja neįsigilina į bylą, nepagrįstai nesiėmė veiksmų dėl civilinės bylos atnaujinimo ir tokiu būdu sukūrė kokias nors prielaidas abejoti jos nešališkumu. 2014-11-28 ieškovas prieš teismo posėdį pateikė pakartotinį prašymą nušalinti tą pačią bylą nagrinėjusią teisėją L. K.. 2014-12-03 Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. nutartimi, nors nebuvo nustatyta jokių konkrečių nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 64 str., 65 str., 66 str., 71 str., taip pat nebuvo nustatytas teisėjos L. K. tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas bylos baigtimi ar kitos aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjos nešališkumo, ieškovo prašymas dėl šios teisėjos nušalinimo buvo patenkintas siekiant užtikrinti, kad kuo greičiau būtų išnagrinėta byla, bei pašalinti galinčias kilti abejones ar galimą nepasitikėjimą teismu. 2014-12-04 Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. patvarkymu civilinė byla perskirta nagrinėti teisėjai S. V..
2015-01-14 ieškovas pateikė nušalinimą naujai paskirtai teisėjai S. V., nurodydamas, kad teisėja atlieka veiksmus byloje neturėdama tam teisės, kadangi nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra informacijos, kokio teisės akto pagrindu teisėja S. V. buvo paskirta nagrinėti šią bylą. Ieškovas taip pat nurodė, jog civilinėje byloje ir teismų informacinėje sistemoje nėra patvarkymo dėl bylos perskyrimo, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl bylos perskyrimo teisėtumo. Abejonių dėl teisėjos S. V. nešališkumo ieškovui kėlė ir tai, jog teisėja išsprendė jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeisdama CPK nustatytus terminus bei nepranešė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešajam registrui. Be to, teisėja nepataisė teismų informacinėje sistemoje klaidingai nurodytos bylos iškėlimo teisme datos. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2015-01-19 nutartimi tokį ieškovo prašymą atmetė, nutartyje nurodė, kokiu pagrindu teisėja S. V. buvo paskirta nagrinėti bylą, taip pat, įvertinusi ieškovo pareiškime nurodytus argumentus, konstatavo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog teisėja kokiais nors savo veiksmais būtų išreiškusi išankstinę poziciją dėl bylos esmės ar sudariusi pagrindą suabejoti jos nešališkumu. Ieškovas nepaisant to 2015-02-12 teisėjai S. V. pareiškė pakartotinį nušalinimą. Pareikštas nušalinimas teisėjai buvo motyvuojamas išimtinai teisėjos byloje atliktais procesiniais veiksmais ir priimtais sprendimais, dalis nušalinimo motyvų kartojosi. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. 2015-02-12 nutartyje konstatavo, jog ieškovo abejonės dėl galimo teisėjos S. V. šališkumo yra grindžiamos tik prielaidomis, subjektyvia ieškovo nuomone ir neduoda pagrindo išvadai, kad teisėja subjektyviąja ar objektyviąja prasme būtų suinteresuota šios bylos baigtimi. Todėl buvo konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo nušalinti teisėją S. V. nuo civilinės bylos nagrinėjimo, ir Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja ta pačia nutartimi paskyrė ieškovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Nutartyje nurodė, kad ieškovas reikšdamas nepagrįstą, nemotyvuotą nušalinimą, vėliau jį pakartodamas, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei tokiais veiksmais piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir todėl ieškovui skyrė piniginę baudą. Skundžiamoje teismo nutartyje, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo veiksmai – teisėjos nušalinimo akivaizdžiai nepagrįstais motyvais pareiškimas likus vos valandai iki teismo posėdžio, vertintini kaip kryptingas ieškovo siekis sukliudyti teismui operatyviai išnagrinėti bylą. Trukdymas išnagrinėti bylą paskirtuoju laiku taip pat yra vienas iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškovo procesiniai veiksmai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo pareikštas ne dėl jos šališkumo, o dėl teisėjos atliktų tam tikrų procesinių veiksmų ir jos priimtų sprendimų, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Tačiau teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas, kaip minėta, teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 5 792 Eur (CPK 95 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo Z. K. veiksmus pareiškiant pakartotiną įstatymo reikalavimais nepagrįstą nušalinimą teisėjai S. V., kuriame jis iš esmės pakartojo tuos pačius ankstesniame 2015-01-14 prašyme nurodytus nušalinimo motyvus, o nušalinimą pareiškė tai pačiai teisėjai, įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise bei paskyrė jam baudą. Baudos dydis, įvertinus ieškovo procesinius veiksmus bei teismo diskrecijos teisę nustatyti baudos dydį, negali būti laikomas nepagrįstai dideliu ar neatitinkančiu protingumo reikalavimų (CPK 185 str.), juolab, kad ieškovas atskiruoju skundu ginčija tik patį piktnaudžiavimo teise faktą ir neprašo baudos sumažinti. Pažymėtina, kad tuos pačius motyvus, kuriais grindžiami 2015-01-14 ir 2015-02-12 prašymai dėl teisėjos nušalinimo, apeliantas išdėstė ir atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, t. y. apeliantas nurodo, jog teisėja S. V. išsprendė jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeisdama CPK 147 str. nustatytus terminus bei nepranešė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešajam registrui, be to, civilinėje byloje patvarkymo dėl civilinės bylos perskyrimo, sunumeruoto lapu Nr. 115A, nebuvo iki 2015-01-21, kas rodo, jog 2014-12-04 L. Ž. patvarkymas yra suklastotas ir kt., kurie jau ne kartą yra teismo išnagrinėti ir argumentuotai, t. y. pagrįstai atmesti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Todėl esant duomenims, leidžiantiems spręsti, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažįstamas pagrįstu. Iš esmės visos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau ir teisingiau atkurti taiką tarp ginčo šalių. Visi dalyvaujančių byloje asmenų veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims pašalinti. Todėl tokie aukščiau nurodyti ieškovo Z. K. veiksmai, kaip prašymų pakartotinis teikimas prieš kiekvieną teismo posėdį nenurodant naujų ir pagrįstų aplinkybių, laikytinas sąmoningu, tikslingu civilinės bylos vilkinimu ir vertintini kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė apelianto prašymą panaikinti jam paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantas, prašydamas paskirtą baudą panaikinti ne tik nenurodė jokių jo prašymą pagrindžiančių aplinkybių, bet ir toliau dėstė savo subjektyvius samprotavimus apie tariamą teisėjos šališkumą civilinėje byloje atliekant įvairius procesinius veiksmus.
Apelianto argumentai, jog Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. neturėjo teisės spręsti dėl baudos ieškovui paskyrimo, kadangi dar nebuvo išspręstas klausimas dėl patvarkymo, kuriuo byla buvo perskirta teisėjai S. V., tinkamumo, jo teisėtumo, taip pat atmestini, kadangi teismo pirmininko pavaduotojo teisė ir pareiga per tris darbo dienas išspręsti teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą yra įtvirtinta CPK 69 straipsnio 1 dalyje, o teisė nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą skirti baudą įtvirtinta 95 straipsnio 2 dalyje.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Spręsdamas šį prašymą teismas, visų pirma, pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį bylos nagrinėjimą būtinu. Taigi įstatymas bylą nagrinėjančiam teismui suteikia teisę pasirinkti, kokio proceso tvarka, t. y. žodinio ar rašytinio, nagrinėti atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (apeliantas savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus išdėstė pateiktame procesiniame dokumente), todėl netenkintinas apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu reikšdamas teismui nepagrįstus nušalinimus, todėl pagrįstai atsisakė panaikinti jam paskirtą 500 Eur baudą. Dėl šių priežasčių panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.