Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič, A. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ŠTC“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. C. priešieškinį ieškovui UAB „ŠTC“, tretiesiems asmenims išvadai duoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei nemaisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl rangos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „ŠTC“ prašė iš atsakovo A. C. priteisti 4 963 Lt skolos, 1 023 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo mėn. 18 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė rangos sutartį Nr. 08/09/18, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sumontuoti ir perduoti 16 900 Lt vertės šilumos siurblį, 4 800 Lt vertės katilinės mazgą, už 500 Lt paleisti šilumos siurblį, už 2 500 Lt užpildyti kolektorių, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 23 465 Lt už įrenginius ir darbus sutartyje numatyta tvarka. Atsakovas už atliktus darbus pilnai neatsiskaitė.

Atsakovas A. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį, kuriais prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nutraukti rangos sutartį Nr.08/09/18 pagal CK 6.363 str. 8 d. nuostatas ir įpareigoti ieškovą grąžinti ieškovui sumokėtus 18 772 Lt, priteisti iš ieškovo netesybas sumoje už 3 484 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad po geoterminio šildymo sistemos įrengimo užbaigimo darbų, šildymo sistema dirbo nesklandžiai (užstrigdavo, keistai vibruodavo), tad 2008 m. spalio 27 d. atsakovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kad per kelias dienas galėtų galutinai įsitikintų dėl tinkamo šildymo sistemos darbo. Ieškovas dėl to neprieštaravo. Ieškovas vėliau nereagavo į atsakovo pretenzijas dėl šildymo sistemos trūkumų pašalinimo. Be to, šildymo sistemos komplektacija akivaizdžiai neatitiko UAB „ŠTC" pateiktai „Gaminio techninis pasas ir vartotojo instrukcijai“. Pagal 2009 m. vasario 19 d. atsakovo pateiktą RST Vilniaus miesto pietinio klientų aptarnavimo skyriaus vadovui prašymą likviduoti gedimą ir stabilizuoti įtampą, buvo atlikti reikiami matavimai ir gedimų nerasta. Tai daro prielaidą, kad tretieji asmenys neįtakojo šildymo sistemos darbo. Ieškovas taip reikiamo vartotojui dėmesio šalinant gedimus nerodė, jokių patarimų ar pasiūlymų dėl šildymo sistemos aptarnavimo ir eksploatacijos nesuteikė, o į svarbius ir aktualius klausimus vengė atsakyti. Ieškovas neišaiškino atsakovui kaip tinkamai naudotis šildymo sistema tokiu būdu pažeisdamas CK 6.677 str. Sumontuotos geoterminio šildymo sistemos savybės neatitinka CK 6.363 str. 3 d. apibrėžtų pirkimo-pardavimo sąlygų, todėl rangos sutartis turi būti nutraukta, o sumokėta kaina grąžinta atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, o priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo iš vartojimo rangos sutarties teisinių santykių. Tačiau, vadovaujantis CK 6.672 str. 2 d., vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350 - 6.370 str. nustatytos taisyklės. Teismas nustatė, kad ekspertas išvadoje nurodė, kad ieškovas UAB „ŠTC“ kai kurių darbų tinkamai neatliko, tačiau tie pažeidimai esminės įtakos šildymo sistemos darbui neturėjo. Ieškovas UAB „ŠTC“ bylos nagrinėjimo metu sutiko ištaisyti eksperto nustatytus trūkumus savo sąskaita, net pakeisti siurblį, tačiau atsakovas A. C., su tuo nesutiko ir tokio reikalavimo teismui nepareiškė, todėl teismas neišeidamas iš priešieškinio reikalavimo ribų ieškovo UAB „ŠTC“ ieškinį dalyje dėl 4 963 Lt skolos priteisimo tenkino visiškai. Teismas, remdamasis CK 6.256 str. 1 d. 2 d. pažymėjo, kad atsakovas privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o todėl ieškinys dalyje dėl 1 023 Lt delspinigių tenkintinas visiškai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas neįrodė teismui, kad ieškovas UAB „ŠTC“ pažeidė šalių 2008 m. rugsėjo mėn. 18 d. sudarytą vartojimo rangos sutartį. Eksperto išvadoje nurodoma, jog šildymo sistema neveikia dėl netinkamai įrengtų lauko kolektorių, sumontuotų be projektinės dokumentacijos, kuriuos kaip nustatė teismas įrengė tretieji asmenys, o ne ieškovas UAB „ŠTC“, todėl priešieškinys buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas A. C. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad apie tai, jog šildymo sistemos veikimui turi įtakos elektros energijos tiekimas ieškovas išvis neminėjo. Apie tai pranešė tik tada, kai ieškovui buvo pareikšta pretenzija dėl ieškovo šildymo sistemos netinkamo veikimo. Tokiu būdu ieškovas visą riziką, susijusią su šildymo sistemos įrengimu ir jos tinkamu veikimu, prisiėmė sau. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog ieškovo pateikta prekė (šilumos siurblys) neveikia, t.y. yra nekokybiškas. Teismas šališkai vertino geoterminio šildymo sistemos neveikimą, motyvuodamas, kad šios sistemos neveikimo rezultatas yra trečiųjų asmenų įrengti vamzdynai ir lauko kolektoriai. Tuo tarpu ieškovas teismui patvirtino, kad vienas iš lauko kolektorių buvo atjungtas paties ieškovo pastatant šildymo sistemoje papildomas sklendes, kurios, kaip nurodo ekspertas, yra keistinos kitos rūšies sklendėmis. Tai patvirtina, kad ieškovas pats sumažino reikalaujamus atstumus nuo 600 m. iki 400 m., tačiau ir mažinant vamzdynų ilgius, šilumos siurblys neveikė, kaip neveikė ir esant 600 m. vamzdynų ilgiui. Ieškovas privalėjo, prieš pradėdamas šildymo sistemos montavimo darbus, išaiškinti atsakovui, kad šilumos siurblys veikia tik esant atitinkamiems vamzdynų dydžiams (ilgiams). Ieškovas to nepadarė, todėl visą riziką prisiėmė sau. Atlikti ieškovo šildymo sistemos darbai nepateisino vartotojo (ieškovo ir jo šeimos) lūkesčių, nes sistema nuolatos gedo, sistema ir šilumos siurblys nebeveikia. Atsakovas ne kartą reiškė pretenzijas ieškovui dėl šildymo sistemos trūkumų, tačiau ieškovas jas ignoravo. Abejotina, ar ieškovas išvis galėjo suteikti kvalifikuotą paslaugą, nes iš bylos pateiktų įmonės įstatų aišku, jog įmonė neužsima veikla, susijusia su geoterminių šildymo sistemų įrengimu. Ieškovas pažeidė rangos sutarties 5 str. 1 p., nes nepateiktas šilumos siurblio ŠTC9 gamintojo sertifikatas. Kadangi šis įrenginys vartoja didelį kiekį elektros energijos 3,12 kW, jis negali būti prijungtas prie elektros tinklų. Taip pat ieškovas pažeidė rangos sutarties 6 str. 3 p., nes taip ir nepašalino nustatytų šildymo sistemos trūkumų. Pagal rangos sutarties 6 str. 7 ir 8 p. kadangi darbai nebuvo pilnai atlikti ir nepriduoti, tai visa rizika tenka ieškovui, kuris turi teisę atsiimti savo šildymo sistemą ir grąžinti atsakovui jo sumokėtą avansą. Ieškovas apie sutarties nutraukimą buvo informuotas 2009 m. kovo 6 d. Byloje nepagrįstai nebuvo svarstoma rangos sutarties 10 str. 1 p. numatyta sąlyga tikslinti sąmatą. Teismas ignoravo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą dėl pagrįsto atsakovo prašymo nutraukti sutartį su ieškovu, skirti ekspertizę. To pagrindu teismas vilkino bylos nagrinėjimą, pažeisdamas atsakovo interesus. Atsakovas, susipažinęs su eksperto išvada, privalėjo turėti galimybę pateikti ekspertui papildomus klausimus. Pažymėtina, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog šildymo sistema buvo įrengta be projektinės dokumentacijos. Teismas neįvertino ir to, kad silpnesnioji rangos sutarties pusė atsakovas liko su ieškovo pateikta preke, kurios jis negali naudoti ir negali patenkinti savo šeimos poreikių. Ieškovas, pasiūlydamas pakeisti šilumos siurblį kitu bei sklendes ir šildymo sistemą atjungti nuo geriamojo vandens ir ją užpildyti glikoliu, pripažino, kad šildymo siurblys yra nekokybiška prekė.

Ieškovas UAB „ŠTC“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad apeliantas neįvykdė CPK 306 str. 1 d. 4 p. reikalavimo ir nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko, kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kodėl bylą reikia grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat kokį sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas. Apeliantas klaidingai nurodo, kad ieškovas įsipareigojo įrengti visą šildymo sistemą. Nei rangos sutartyje, nei jos priede nėra jokių nuorodų, kad UAB „ŠTC“ įsipareigoja patikrinti trečiųjų asmenų atliktus darbus ir atsakyti už šių darbų kokybę. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad šilumos siurblys yra neveikiantis. Apelianto veiksmai uždraudžiant užrašyti šilumos siurblio kompiuterio duomenys leidžia teigti, jog apeliantas siekė sukliudyti ieškovui įrodyti šilumos siurblio kokybiškumo faktą. UAB „ŠTC“ negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų atliktų darbų kokybę vien tik todėl, kad rangos darbus atliko iškart po jų. Pažymėtina, kad ieškovas subrangovų lauko kolektoriaus įrengimui ar vamzdynų ir radiatorių montavimui namo viduje nepasitelkė. Apeliantas klysta teigdamas, kad nedidelio galingumo šiluminės įrangos montavimas turi būti numatytas bendrovės įstatuose, kadangi to nereikalauja Akcinių bendrovių įstatymas.

IV. Bylos šalių papildomi paaiškinimai bei prašymai

2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės buvo pasiūlyta apeliantui A. C. pateikti papildomus duomenis apie ieškovo atliktų darbų broko šalinimo kainą, ar turėtas faktines išlaidas, trūkumams pašalinti; informaciją, susijusią su lauko kolektoriaus rangos darbais ir kitus duomenimis, apelianto manymu galinčius turėti reikšmės sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą.

Apeliantas pateikė atsiliepimą į 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria paaiškino, kad pagal sutartį ieškovas privalėjo savo medžiagomis pateikti ir įrengti šilumos siurblį ir jį prijungti prie esamos šildymo sistemos ir esamo lauko kolektoriaus. Ieškovo pateikto šilumos siurblio komplektacija neatitinka ieškovo pateiktai „Gaminio techninio paso ir vartotojo instrukcijai“: neįrengtas valdymo jutiklis su uždavikliu, prie katilo automatinis nuorintojas praleidžia skystį, neįrengtas trijų eigų pamaišymo vožtuvas su elektrines pavara, neįrengtas vibroslopintuvas, prie 2 filtrų nėra įrengti 4 ventiliai, turi būti įrengti 4 automatiniai nuorintojai, o įrengti tik 3, nėra įrengtas ventilis šildymo sistemai išleisti, neįrengta apsauginė grupė. Apeliantas atsakingai pareiškia, kad net pašalinus visus trūkumus tai nėra garantija, kad šilumos siurblys nepriekaištingai veiks. Apšildymo problema buvo išspręsta ir apeliantui ieškovo neveikiantis šilumos siurblys yra nebereikalingas. Lauko kolektorius yra įrengtas tinkamai. Iš antstolių užfiksuotų aplinkybių matyti, kad šilumos katilas neveikia. Ieškovas yra šališka šalis ir pasijungęs prie kompiuterio duomenų slaptai savo nuožiūra ir savo naudai, gali juos pakeisti ar kitaip valdyti, instaliuoti programas apeliantui nežinant. Ieškovo darbų trūkumų šalinimo kaina gali sudaryti apie 8000 Lt.

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu priteisė iš apelianto A. C. ieškovo UAB „ŠTC“ naudai 4963,00 skolos, 1023,00 Lt delspinigių, 171 Lt žyminio mokesčio, 200 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (t. 2, b.l. 70-79).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas ginčas, kilęs iš apelianto (užsakovo), fizinio asmens, su ieškovu (rangovu – juridiniu asmeniu), sudarytos rangos sutarties, pagal kurią rangovas įsipareigojo pagal pateiktą projektinę dokumentaciją iš savo medžiagų ir savo priemonėmis įrengti ir perduoti užsakovui gyvenamojo namo geoterminio šildymo sistemos įrengimo darbus, o užsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti. Esant šioms aplinkybėms pažymėtina, kad tarp šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos (CK 6.672 str.). Ieškovas sumontavo ir perdavė apeliantui šilumos siurblį, katilinės mazgą, paleido šilumos siurblį ir užpildė kolektorių. Apeliantas darbų eigoje sumokėjo 18 772 Lt. Darbų priėmimo – perdavimo akto apeliantas nepasirašė. Apeliantas teigė, kad ieškovas netinkamai sumontavo šildymo sistemą, dėl ko ši blogai veikia. Ieškovas paaiškino, kad už apelianto nurodomus trūkumus nėra atsakingas, todėl kreipėsi į teismą prašydamas priteisti likusią nesumokėtą sumą už atliktus rangos darbus. Apeliantas priešieškiniu prašė nustatyti, kad jis vienašališkai nutraukia su ieškovu sudarytą sutartį, įpareigoti ieškovą grąžinti apeliantui pagal rangos sutartį sumokėtus pinigus ir priteisti iš ieškovo apeliantui netesybas.

Apeliantas A. C. paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl šildymo sistemos veikimo ir netinkamai nustatė priežastis, sąlygojančias šildymo sistemos veikimo sutrikimus.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovas UAB „ŠTC“ ir apeliantas A. C. sudarė rangos sutartį Nr. 08/09/18, kuria ieškovas kaip rangovas įsipareigojo pagal apelianto pateiktą projektinę dokumentaciją įrengti ir perduoti jam geoterminio šildymo sistemos darbus, o ieškovas įsipareigojo priimti darbus ir už juos atsiskaityti (1 str.). Sąmata suderinta – 23 465 Lt sumai (t. 1, b.l. 15-18). 2008 m. rugsėjo mėn. 22 d. apeliantas ieškovui UAB „ŠTC“ sumokėjo 9 386 Lt dydžio avansą, 2008 m. spalio 27 d. ieškovui pervedė dar 9 386 Lt (t.1., b.l. 20). 2008 m. gruodžio 29 d. elektroniniu paštu apeliantas A. C. ieškovą informavo, kad pastarasis privalo užpildyti gliukoliu ir pajungti lauko kolektorius (t. 1, b.l. 21). Ieškovas atliktų darbų aktą, neatvykus apeliantui jo pasirašyti, 2008 m. gruodžio 30 d. išsiuntė pastarajam registruotu paštu, kartu su garantinio aptarnavimo sutartimi, sąskaitos – faktūros kopija dėl 4 693 Lt sumokėjimo ir techiniu pasu (t. 1, b.l. 22-27). Šių dokumentų apeliantas nepriėmė. 2009 m. sausio 15 d. apeliantas išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo atsisakė apmokėti ieškovo atsiųstą PVM sąskaitą – faktūrą, bei pareikalavo pašalinti trūkumus, įvardintus 2008 m. gruodžio 29 d. laiške (t. 1, b.l. 29). 2009 m. sausio 20 d. raštu ieškovas informavo apeliantą, kad ieškovas nėra atsakingas už ieškovo nurodomus šildymo sistemos trūkumus (t. 1, b.l. 31). Apeliantas 2009 m. vasario 2 d. pranešė ieškovui, kad ieškovo sumontuotas katilas tinkamai neveikia (t. 1, b.l. 32). 2009 m. vasario 3 d. ieškovas nutarė apeliantui per antstolius įteikti pranešimą apie atliktus darbus, atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą – faktūrą ir įrengimų techninio aptarnavimo, garantinio ir pogarantinio remonto sutartis (t. 1, b.l. 33). 2009 m. vasario 19 d. apeliantas vėl kreipėsi į ieškovą UAB „ŠTC“ pranešdamas pastarajam, kad po atlikto katilo remonto, pastarasis vėl dirba nestabiliai (t. 1, b.l. 35). 2010 m. liepos 27 d. ekspertizės išvadoje ekspertas konstatavo, kad ieškovas negali atsakyti už lauko kolektoriaus neveikimą, kadangi pastarieji įrengti trečiųjų asmenų. Ekspertas taip pat nustatė, kad apeliantas ieškovo pagrįstai reikalauja, kad šildymo sistema būtų papildoma per atskirą prisijungimo tašką ir atjungta nuo vandentiekio sistemos, ir kad rutuliniai kranai būtų pakeisti sklendėmis (t. 2, b.l. 5-7).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-155/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Pagal rangos sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti geoterminio šildymo sistemos įrengimo darbus. Tiksliau - pastatyti šildymo katilą, katilinės mazgą, užpildyti kolektorių ir paleisti siurblį (CK 6.193 str.). Byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad apelianto name įrengta šildymo sistema buvo su trūkumais, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Aptariamu atveju svarbu nustatyti, ar būtent ieškovo veiksmai lėmė minėtų trūkumų atsiradimą, ir kuriuo metu jie buvo nustatyti.

Iš byloje pateiktos bylos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad šildymo sistemos funkcionavimo sutrikimus apeliantas pastebėjo jau ieškovui atlikus visus rangos darbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 str. 1 ir 3 d. bei 6.363 str. 4-8 d. nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Apeliantas teigia, kad ieškovas jo atliktų rangos darbų trūkumų nepašalino per protingą terminą ir todėl jis įgijo teisę sutartį nutraukti ir reikalauti atlyginti nuostolius, t.y. ieškovui grąžinti visą įrangą, o apeliantui už darbą sumokėtus pinigus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant ginčui tarp vartotojo ir rangovo, įvertinant vartotojo pasirinktų teisių gynimo būdo taikymo galimybę būtina atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Todėl šiuo atveju būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovo atliktų rangos darbų ir šildymo sistemos netinkamo veikimo.

Sprendžiant ieškovo ir apelianto reikalavimų pagrįstumo klausimą, apeliantas privalėjo įrodyti, kad būtent ieškovo atlikti darbai sąlygojo netinkamą šildymo sistemos funkcionavimą ir dėl to apeliantas įgijo teisę nutraukti rangos sutartį bei reikalauti taikyti restituciją, o ieškovas turėjo įrodyti, kad tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Pagal byloje pateiktą ekspertizės išvadą šilumos siurblio netinkamą funkcionavimą lemia tai, kad veikia tik dalis lauko kolektoriaus, t.y. sistemos funkcionavimo sutrikimus lemia trečiųjų asmenų atlikti darbai. Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad pats ieškovas sumažino lauko kolektoriaus atstumus nuo 600 m. iki 400 m., o šilumos siurblys neveikė ir esant 600 m. vamzdynų ilgiui. Tokios išvados iš byloje pateiktų duomenų negalima daryti, kadangi nustatyta, jog papildomos sklendės lauko kontūre buvo įrengtos todėl, kad vienas iš kontūrų buvo pažeistas, tačiau įrodymų, jog ieškovas būtų keitęs kontūro ilgį, ar po šildymo siurblio pastatymo lauko kolektorius būtų veikęs per visą 600 m. ilgį, byloje nėra. Nustatyta tik tai, kad šiam momentui veikia tik dalis lauko kolektoriaus, o tai yra esminė priežastis sąlygojanti netinkamą šilumos siurblio veikimą. Atsižvelgiant į tai, kad rangos darbai buvo atliekami be projektinės dokumentacijos, faktiškai yra sumontuotas 600 m. ilgio lauko kolektoriaus vamzdynas, ieškovas rangos darbus atlikinėjo pagal apelianto žodžiu pateiktą informaciją, darytina išvada, kad ir šilumos siurblys buvo parinktas toks, kuris veiktų pagal esantį faktinį lauko kolektoriaus vamzdyno ilgį. Nors vartotojams kaip silnesnioms sutarties šalims yra taikoma papildoma apsauga, tačiau kiekvienam protingam ir racionaliam asmeniui turi būti suprantama, jog rangos darbai yra atliekami pagal faktiškai pateikiamą informaciją. Tai, kad ieškovas darbus atliko be projektinės dokumentacijos, nereiškia, jog jis savaime turi atsakyti už šilumos siurblio veikimo sutrikimus, atsirandančius dėl trečiųjų asmenų netinkamai atliktų darbų. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovo sumontuotas šilumos siurblys būtų nekokybiškas, ar jo darbo sutrikimus sąlygoti kiti ieškovo netinkamai atlikti rangos darbai.

Nenustačius, kad ieškovas būtų kaltas dėl netinkamo šilumos siurblio veikimo, ar kad siurblys būtų nekokybiškas, rangos sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas pripažintinas neproporcingu ir neadekvačiu apelianto teisių gynimo būdu. Pareiga bendradarbiauti kaip tai numatyta CK 6.38, 6.200 str. yra privaloma ir vartojimo teisiniuose santykiuose, todėl tiek vartotojas, tiek rangovas privalo padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie naujai atsiradusias sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu, turi dėti maksimalias pastangas siekiant išvengti ar sumažinti galimai kilsiančius nuostolius. Konstatavus, kad ieškovas nėra atsakingas už šilumos siurblio veikimo sutrikimu, apelianto reikštos pretenzijos dėl darbų trūkumų pašalinimo neįrodo, kad ieškovas būtų nebendradarbiavęs su apeliantu, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas ne kartą informavo apeliantą, jog jis nėra atsakingas, už pastarojo nurodomus šilumos siurblio veiklos sutrikimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir bylos nagrinėjimo metu apeliantas A. C. nedėjo maksimalių pastangų nustatyti tikrosioms gedimo priežastims, neleisdamas ieškovui patikrinti šilumos siurblio kompiuterinėje sistemoje užfiksuotos informacijos. Rangovas savo sutartines prievoles turi vykdyti tiek, kiek tai protingumo ribose išplaukia iš rangos sutarties. Aplinkybė, kad apeliantas negali patenkinti savo šeimos poreikių dėl netinkamai veikiančio šilumos siurblio (nesant dėl to ieškovo kaltės) nesudaro pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo (jo pasirinkto teisių gynimo būdo).

Papildomai pažymėtina, jog apeliantui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, reikšmingus ginčo išsprendimui, realius bei pagrįstus paskaičiavimus, kiek galėtų kainuoti ieškovo netinkamai atliktų darbų defektų šalinimas, tačiau savo be subjektyvių pasvarstymų apeliantas jokių reikšmingų faktų bei įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu paties apelianto veiksmai yra laikytini nesąžiningais, kadangi yra pripažįstama, jog ieškovui objektyviai ir sąmoningai buvo užkirstas kelias ištaisyti galimus atliktų darbų ir pateiktos įrangos defektus. Po ekspertizės atlikimo ieškovas sutiko pašalinti visus ekspertizės metu nustatytus trūkumus, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas su tuo nesutiko. Nors apeliantas aptariamu atveju kaip vartotojas laikytinas silpnesnia teisinių santykių šalimi, tačiau tai nesuteikia pagrindo nepagrįstai ja piktnaudžiauti ir elgtis nesąžiningai.

Apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovo galimybės suteikti kvalifikuotą paslaugą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokio pobūdžio darbams, kuriuos atliko ieškovas atskiro leidimo nereikia, teisės aktai nedraudžia įmonei užsiimti ūkine komercine veikla, nenumatyta įmonės įstatuose. Apelianto teiginys esą šilumos siurblys vartoja didelį kiekį elektros energijos ir todėl negali būti prijungtas prie elektros tinklų atmestinas, nes nustatyta, jog siurblys prie elektros tinklų faktiškai yra prijungtas, duomenų, kad būtų priešingai byloje nepateikta. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nėra pateiktas šilumos siurblio gamintojo sertifikatas, kadangi tokio pobūdžio šilumos siurbliams teisės aktai nenumato privalomo sertifikavimo, todėl ir rangos sutarties 5 str. 1 d. negali būti aiškinama atsietai nuo teisinio reglamentavimo visumos.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ekspertizės skyrimu ir papildomų klausimų ekspertui pateikimu, kadangi nenustatyta, kad teismas būtų vilkinęs priimti sprendimą skirti ekspertizę, o dėl papildomų klausimų ekspertui pateikimo pažymėtina, kad apeliantui tokia teisė suteikta buvo, tačiau jis pats ja nepasinaudojo (t. 2, b.l. 32-33). Juolab, kad klausimus, užduotos ekspertui, pateikė pats apeliantas (t. 1, b.l. 212).

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo padaryti sutartinių prievolių pažeidimai sudarytų teisinį pagrindą apeliantui nutraukti rangos sutartį dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo CK 6.363 str. 8 d. pagrindu. Kadangi nenustatyta, jog ieškovo sumontuotas šilumos siurblys būtų nekokybiškas. Minėtos aplinkybės suponuoja, kad apeliantas nepagrįstai atsisako atsiskaityti su ieškovu už pastarojo atliktus darbus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindą ieškovo UAB „ŠTC“ ieškinį tenkinti, o apelianto A. C. priešieškinį atmesti (CPK 178, 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apygardos teismas turėjo 12,85 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei priteistina iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutar ia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. C. 12,85 Lt pašto išlaidų valstybei.