Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. F. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pratęsimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodo, jog teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pratęsimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Prašo sprendimą nagrinėjamoje byloje priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėtojas šiuos veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti, jei įpėdinis įrodo, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimui priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Byloje esantis Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esantis (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjos ir mirusiojo V. J. sūnus. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo, matyti, kad pareiškėjos ir V. J. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Byloje esantis 2023-03-30 Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja nepraleisdama įstatymo nustatyto 3 mėnesių palikimo priėmimo termino 2022-05-10 elektroniniu paštu, nusiuntė notarei dokumentus dėl palikimo priėmimo, tačiau kitą dieną pareiškėja buvo informuota, jog norint priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu reikalingas teismo leidimas. Byloje esantis 2023-04-04 Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Atsižvelgiant į tai, kad per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, valstybė turto nėra perėmusi, todėl atnaujinus palikimo priėmimo terminą jokių kitų suinteresuotų asmenų teisės pažeistos nebus, o tenkinus pareiškėjos prašymą bus realizuota nepilnamečio vaiko įstatyminė teisė paveldėti po tėvo mirties likusį turtą, taip realizuojant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad iš esmės nepilnamečio vaiko J. J. aplaidaus, nesąžiningo ar nerūpestingo elgesio nenustatyta, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nepilnamečiui vaikui J. J. atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti tėvo palikimą (CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).

Vadovaujantis CK 3.186 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Nepilnametis J. J. yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, todėl nepilnametis turi teisę paveldėti mirusio tėvo palikimą (CK 5.11 straipsnis). Pareiškėjos žiniomis, palikėjas kreditorių neturėjo. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjai nepilnamečio vaiko vardu priėmus palikimą, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

CK 5.53 straipsnis nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio interesus ir užtikrinti prioritetinę vaikų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kad netektų dengti palikėjo skolų savo turtu, pareiškėjai leistina priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu tik pagal apyrašą.

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji pagal CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 577 ir 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečiui vaikui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti mirusiojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu pagal antstolio apyrašą.

Pareiškėjai išaiškinti, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutarties dalis dėl terimo atnaujinimo palikimui priimti per 7 dienas nuo kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama.