Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. A. B. atstovės pagal įstatymą R. B. (toliau – ir atstovė, pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. A. B. atstovės pagal įstatymą R. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18937-2025 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos K. G. 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18937-2025 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) N. A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas atmetamas.

1. Kaip matyti iš skundo turinio, atstovė R. B. nesutinka su skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jos skundą dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18937-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašo šią teismo nutartį panaikinti bei atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Visgi apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, pateiktu atskiruoju skundu bei Institucijos atsiliepimu, sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti skundo dėl Institucijos nutarimo padavimo terminą, skundas nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

2. ANK 623 straipsnyje reglamentuota, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti pateiktas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos. Apylinkės teismas gali atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai, be kita ko, skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir nesant prašymo šio termino atnaujinti arba atmetus prašymą atnaujinti terminą (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Papildomai pabrėžtina, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl ANK nustatytų terminų turi būti laikomasi griežtai. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Kiekvienas asmuo yra atsakingas už tinkamą savo teisių įgyvendinimą, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik tuo atveju, jei asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių veiksmų atlikimo terminus, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys buvo tikrai svarbios. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-90-957/2024, eAN2-349-1072/2024, AN2-289-1036/2024).

3. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. liepos 22 d. Institucija surašė N. A. B. adminitracinio nusižengimo protokolą Nr. 87-ANR_P-1320-2025 pagal ANK 424 straipnio 3 dalį, protokolas surašytas dalyvaujant nepilnamečio atstovei pagal įstatymą (motinai) R. B.. Administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant nei pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nei jo atstovei. Kaip minėta, 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18937-2025 N. A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Adminitracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad Institucijos nutarimas tą pačią dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 6 d., buvo išsiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. A. B. atstovei pagal įstatymą R. B. el. paštu (duomenys neskelbtini) (past. – iš to paties el. pašto vėliau buvo pateikti ir skundai žemesniajam bei aukštesniajam teismams), taip pat papildomai registruotu laišku – administracinėn atsakomybėn patrauktam N. A. B. (pašto siunta (duomenys neskelbtini)), kadangi Administracinių nusižengimų registre, skiltyje „papildoma informacija“, pažymėta „dėžutės pagal nurodytus duomenis nepavyko rasti”. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, paskutinė diena skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo paduoti buvo 2025 m. rugpjūčio 26 d., tačiau skundą atstovė dėl Institucijos nutarimo pateikė tik 2025 m. lapkričio 20 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi nustatytą dvidešimties kalendorinių dienų apskundimo terminą.

4. Pačios atstovės skundo, pateikto apylinkės teismui, turinys patvirtina, kad atstovė iš esmės neginčijo Institucijos sprendimo gavimo nei elektroniniu paštu, nei registruota pašto siunta, pripažino praleidusi terminą skundui paduoti, žemesniajam teismui teiktame skunde aiškiai nurodė, jog terminą skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti ji praleido dėl ilgalaikio nedarbingumo ir žinių stokos įgyvendinant teisę skųsti Institucijos nutarimą. Aukštesniajame teisme gautame atskirajame skunde minimos jau naujos priežastys, kurios, atstovės teigimu, objektyviai trukdė (ar sudarė kliūtis) realizuoti teisę kreiptis į teismą. Antai, skunde nurodoma, kad elektroninio pranešimo, kuriuo buvo siųstas Institucijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas, ji nepamatė, kadangi šis laiškas pateko į „Šlamšto/Junk“ aplanką, o registruota siunta siųstas Institucijos nutarimas pašte buvo išduotas N. A. B. tėvui, dėl ko registruotas laiškas atstovę pasiekė tik 2025 m. rugsėjo 21 d. Visgi ir šios atstovės nurodomos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą procesinį terminą ir nepaneigia, kad atstovė buvo informuota tinkamai. Kai jau minėta anksčiau, ANK 623 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad būtent procesinio sprendimo išdavimo ar išsiuntimo diena reiškia tokio procesinio sprendimo adresatui įteikimo dieną, o ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami, be kita ko, ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Kadangi iš skundų, pateiktų tiek žemesniajam, tiek aukštesniajam teismams, turinio seka, kad el. laiškas su pranešimu dėl priimto Institucijos nutarimo pasiekė elektroninio pašto dėžutę – (duomenys neskelbtini), atstovės teiginiai, susiję su elektroninio laiško nepastebėjimu ar jo patekimu į elektroninio pašto „Šlamštas/Junk“ aplanką, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant grįžti į pirminę proceso stadiją ir, tikėtina, sukurta, turint tikslą pateisinti nepakankamą atstovės rūpestingumą bei atidumą administracinio nusižengimo bylos procese. Be to, net ir tuo atveju, jei Institucijos nutarimas išties pateko į pareiškėjos elektroninėje pašto dėžutėje esantį „Šlamšto/Junk“ aplanką, asmuo, viešajame registre nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad juo bus pasiekiamas, tai yra deklaruoja turintis galimybę reguliariai pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas. Tai reiškia, kad atstovė turėjo pareigą reguliariai tikrinti savo elektroninio pašto adresą, taip pat ir „Šlamšto/Junk“ aplanką, nes apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną jai buvo žinoma jau nuo 2025 m. liepos 22 d. ir tai patvirtina ne tik 2025 m. liepos 22 d. surašytas adminitracinio nusižengimo protokolas Nr. 87-ANR_P-1320-2025, bet ir ta pačia data surašytas Vaiko perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. naudojasi minėtu elektroninio pašto adresu, konstatuotina, jog ji turėjo laiku pastebėti Institucijos atsiųstą el. laišką. Dėl šių priežasčių aukštesnysis teismas neturi pagrindo išvadai, kad Institucija pažeidė ANK 573 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tinkamą procesinių dokumentų įteikimą.

5. Nagrinėjamas atstovės atskirasis skundas grindžiamas ir argumentais, kad žemesnysis teismas objektyvias termino praleidimo priežastis nepagrįstai susiaurino iki nedarbingumo pabaigos (t. y. iki 2025 m. spalio 30 d.), o skundą atmetė formaliai, neįvertindamas, jog dėl taikyto gydymo režimo ir vaistų poveikio jos galimybė parengti skundą buvo apribota, ji tik epizodiškai galėjo dirbti prie kompiuterio ir rengti procesinius dokumentus. Nors atstovės pateikti įrodymai – ligoninės stacionaro epikrizės išrašas, receptinių vaistų kopija, reabilitacijos ir ambulatorinio gydymo apsilankymo aprašymai bei išduoti siuntimai pas specialistus (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, gydytoją neurologą) iš tiesų patvirtina ne tik R. B. suteiktą ilgalaikį nedarbingumą nuo 2025 m. liepos 2 d. iki 2025 m. spalio 30 d., bet ir kitus funkcinius ribojimus bei rekomenduojamą tolimesnį gydymo režimą (past. – reabilitacijos eigoje pagerėjus savijautai, funkcinei būklei, rekomenduota tęsti gydymą pagal ankstesnius nurodymus bei tęsti gydomuosius mankštos pratimus – skausmo mažinimui, judesių amplitudės didinimui, stuburo paslankumo gerinimui ir kt. ), vis dėlto net ir nustačius tokias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje padaryta išvada nesant jokių objektyvių duomenų apie aplinkybes, trukdžiusias atstovei pateikti skundą iš karto pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, yra iš esmės teisinga. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie atstovės pateikti duomenys (past. – teikiant skundą apylinkės teismui) yra svarbūs, tačiau nepatvirtina, jog pastaroji dėl tolimesnės sveikatos būklės negalėjo naudotis elektroninėmis paslaugomis ir taip operatyviai reaguoti bei spręsti klausimą dėl skundo padavimo. Tokią aukštesniojo teismo išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kurių neginčija ir pati atstovė, t. y. nedarbingumas dėl ligos nesutrukdė atstovei 2025 m. rugsėjo 24 d. kreiptis į tyrėją su prašymu neskirti sūnui administracinės nuobaudos, tačiau gavusi atsakymą, jog būtina kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą, R. B. skundą apylinkės teismui pateikė tik 2025 m. lapkričio 20 d., t. y. po nedarbingumo pabaigos praėjus net 20 dienų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad atstovė veikė operatyviai ir rūpestingai. Dėl tokių išdėstytų aplinkybių aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada nagrinėjamu atveju nesant pagrindo atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo terminą, kadangi terminas skundui paduoti yra praleistas ne dėl svarbių, objektyvių, o dėl subjektyvių atstovės veiksmų (neveikimo) – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo, kaip nepilnamečio atstovės pagal įstatymą, teises ir interesus. Pastebėtina, kad priežastys, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis asmeniui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra.

6. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog Institucijos nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakyta priimti skundą, dėl ko R. B. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

nepilnamečio N. A. B. atstovės pagal įstatymą R. B. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.