- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1115-775/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- S. R.
- Ieškovas
- L. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui S. R. dėl nepilnamečio vaiko nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo dydžio ir būdo pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovo S. R. priešieškinį ieškovei L. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Nagrinėjamoje civilinėje byloje 2024 m. sausio 29 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas S. R. (toliau – atsakovas) pateikė prašymą apklausti liudytojus N. Š., J. K., J. Š., D. B., buvusią socialinę darbuotoją S. ir dar vieną žmogų, kurį atsakovas įsipareigojo įvardyti vėliau. Teismas įpareigojo atsakovą pateikti tikslius duomenis apie liudytojus, jų gyvenamąsias vietas ar elektroninio pašto adresus, kur teismas turėtų siųsti šaukimus į posėdį, išaiškino atsakovui, jog liudytojams patyrus išlaidų, atsakovas jas turės apmokėti. Atsakovas nurodė, kad užtikrins liudytojų dalyvavimą teisme arba nuotoliniu būdu. Iki 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio atsakovas įpareigojimo neįvykdė ir duomenų apie prašytus apklausti liudytojus nepateikė. Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas prašymų dėl liudytojų apklausos nereiškė, liudytojų į teismo posėdį neatsivedė. Kadangi prašymų ar papildymų šalys daugiau neturėjo, teismas bylos nagrinėjimą iš esmės paskelbė baigtu. Išklausius ieškovės L. S. (toliau – ieškovė) baigiamąją kalbą, atsakovas savo baigiamosios kalbos metu teismo pareikalavo apklausti liudytojus. Dėl šios priežasties teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir kitą posėdį paskyrė, atsižvelgdamas į bylą nagrinėjančios teisėjos darbo krūvį, teisėto nebuvimo darbe laikotarpį, bylų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka grafiką bei teismo posėdžių salės užimtumo grafiką, po penkių mėnesių – 2024 m. rugsėjo 9 d. Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovui paskirta 500 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
2. Atsakovas 2024 m. balandžio 25 d. teismui pateikė prašymą panaikinti jam paskirtą 500 Eur baudą. Prašymą motyvavo tuo, kad jis jokiomis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl bauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymėjo, kad teismo paprašęs apklausti liudytojus, nurodė, kuriuos liudytojus į teismo posėdį jis pristatys pats, tačiau teismas apie ketinamą vykdyti liudytojų apklausą jo neinformavo. Jis nebuvo informuotas, kad pirmas teismo posėdis bus ir paskutinis ir kad jis turi pasirūpinti liudytojų atvykimu. Skirdamas baudą teismas nurodė, kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti tikslius duomenis apie liudytojus, t. y. gyvenamąsias vietas, elektroninio pašto adresus, kur teismas turėtų siųsti šaukimus į posėdį. Atsakovas šį teismo įpareigojimą suprato kaip reikalavimą pateikti duomenis apie du liudytojus, t. y. socialinę darbuotoją S. ir jo neįvardintą liudytoją, kurio duomenų, kaip ir S., jam nepavyko sužinoti, todėl atsakovas pripažino, kad šių liudytojų apklausti nepavyks. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovas mano, kad šiuo atveju piktnaudžiavimo jo procesinėmis teisėmis nėra, jo manymu, bauda bei teismo posėdis, kuris buvo paskirtas po 5 mėnesių yra bylą nagrinėjančios teisėjos kerštas už atsakovo prašymą ją nušalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovo prašymą panaikinti baudą nutarė atmesti.
4. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2023 m. birželio 20 d. nutartimi, kuria buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, papildomai šalims buvo išaiškinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šalims buvo pasiūlyta iki teismo posėdžio pateikti visus kitus turimus įrodymus, kadangi vėliau teismas turi teisę įrodymų nepriimti. Taip pat, jeigu parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio, nepriimdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Be to, prieš pradedant bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, šalims buvo išaiškinamos jų procesinės teisės ir pareigos, nurodytos CPK 42 straipsnyje. Atsakovas nurodė, jog teisės ir pareigos jam yra aiškios.
5. 2024 m. sausio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas įpareigojo atsakovą pateikti tikslius duomenis apie liudytojus, jų gyvenamąsias vietas ar elektroninio pašto adresus, kur teismas turėtų siųsti šaukimus į posėdį, išaiškino atsakovui, jog liudytojams patyrus išlaidų, atsakovas jas turės apmokėti. Atsakovas 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu taip pat du kartus buvo klaustas, ar turi prašymų, tačiau prašymų apklausti liudytojus neišreiškė.
6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atsakovo argumentus, jog jis nebuvo informuotas, kad pirmas teismo posėdis bus ir paskutinis teismo posėdis, bei, kad atsakovas turi pasirūpinti liudytojų atvykimu, atmetė kaip nepagrįstus.
7. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimą atnaujino ir kitą teismo posėdį paskyrė, atsižvelgdamas į bylą nagrinėjančios teisėjos darbo krūvį, teisėto nebuvimo darbe laikotarpį, bylų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka grafiką bei teismo posėdžių salės užimtumo grafiką, 2024 m. rugsėjo 9 d. Nors, atsakovo vertinimu, teismo posėdžio data po penkių mėnesių nėra vienintelė galima, teismas pakartotinai nurodė, jog atsižvelgiant į teismo posėdžių salės užimtumą, kadangi teismo posėdžių sale dalinamasi su dar 2 teisėjais, į būsimą teisėto nebuvimo darbe laikotarpį (atostogų grafiką), taip pat į teisėjos užimtumą – iš anksto paskirtas nagrinėti civilines bylas žodinio proceso tvarka, 2024 m. rugsėjo 9 diena buvo greičiausia galima data posėdžiui paskirti.
8. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentą, jog atsakovui paskirta bauda yra teisėjos kerštas už prašymą ją nušalinti. Bylą nagrinėjanti teisėja neturi jokio asmeninio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nėra šališka nei vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu. Teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai, kurie yra nepalankūs proceso šaliai, negali būti vertinami kaip jo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi, juo labiau – kerštas.
9. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog iki šiol atsakovas nėra įvykdęs 2024 m. sausio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu jam paskirto įpareigojimo pateikti tikslius duomenis apie liudytojus, jų gyvenamąsias vietas ar elektroninio pašto adresus kur teismas turėtų siųsti šaukimus į posėdį, sprendė, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą domėtis savo pateiktų prašymų išsprendimu ir jų vykdymo eiga bei rūpintis bylos eiga, todėl pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo panaikinti atsakovui paskirtą 500 Eur baudą (CPK 107 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas S. R. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apelianto vertinimu, bauda jam paskirta visiškai nepagrįstai. Teismo argumentas, kad jis tinkamai neįvykdė įpareigojimo pateikti tikslius duomenis apie liudytojus, apelianto vertinimu, nepagrįstas, kadangi liudytojų atvykimu jis įsipareigojo pasirūpinti pats.
10.2. Šioje byloje apeliantas prašė iškviesti du liudytojus, tačiau jam nepavyko sužinoti jų duomenų, todėl prašymo teismui juos iškviesti nebereiškė. Kiti keturi apelianto teismui įvardinti liudytojai buvo pasiruošę liudyti.
10.3. Apeliantas pažymėjo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl nemanė, kad parengiamajame teismo posėdyje jam paprašius apklausti liudytojus ir teismui sutikus tai padaryti, kitame teismo posėdyje jis vėl turėjo kartoti tą patį prašymą.
10.4. Apelianto vertinimu, net jam atsivedus liudytojus į teismo posėdį, jų niekas nesiruošė ir neturėjo galimybės apklausti, kadangi posėdžio metu jam pradėjus dėstyti bylos esmę, apeliantas bylą nagrinėjančios teisėjos buvo pertrauktas, jam pasakyta pastaba nesiplėsti, kadangi yra numatyti kiti teismo posėdžiai, todėl jam kyla pagrįsta abejonė dėl galimybės teismo posėdyje apklausti dar keturis liudytojus.
10.5. Nors apeliantas teismo prašė įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie gautas išmokas nuo 2019 m., taip pat pateikti išlaidų vaikams įrodymus, be kurių teismas negalėtų tinkamai įvertinti bylos aplinkybių bei objektyviai išnagrinėti bylą, tačiau teismas paskelbė baigiamąsias kalbas, neišreikalavęs apelianto prašomų duomenų ir neapklausęs liudytojų. Apeliantui pareikalavus juos apklausti, jam ir buvo paskirta bauda.
10.6. Apeliantas pažymėjo, kad jo pajamas sudaro 235,23 Eur per mėnesį, kurios susideda iš 197 Eur šalpos-neįgalumo pensijos ir 38,23 Eur vienišo asmens išmokos, todėl jam paskirta bauda sudaro daugiau kaip du mėnesius jo pragyvenimui skirtų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 95 straipsnis, 107 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Apeliantas su atskiruoju skundu bei 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teismui pateikė posėdžio garso įrašą, Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1021-1107/2024 priimtas 2024 m. balandžio 11 d., 2024 m. gegužės 7 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis, taip pat Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-360-962/2022, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-437-1041/2024. Apeliantas taip pat pateikė savo neįgaliojo pažymėjimą, duomenis apie įplaukas AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. ir duomenis apie disponuojamas lėšas 2024 m. balandžio 27 d., kurių likutis yra neigiamas.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Be to, dalis apelianto pateiktų nutarčių, t. y. 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2024 m. kovo 12 d. net nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių nutarčių į bylą nepriima. Su šiais teismų procesiniais sprendimais teismas gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais duomenimis apie jo neįgalumą, įplaukas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. bei disponuojamas lėšas 2024 m. balandžio 27 d., sprendžia, kad pateikti duomenys yra reikšmingi klausimo dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nutaria juos priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
18. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d. byloje vykusiame parengiamajame teismo posėdyje apeliantui pareiškus prašymą apklausti jo prašomus liudytojus, teismas, nutaręs prašymą patenkinti, protokoline nutartimi įpareigojo apeliantą pateikti tikslius liudytojų duomenis, kad būtų galima įteikti šaukimus. Pažymėtina, kad minėto parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas, vadovaudamasis CPK 232 straipsniu, nutarė skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurį paskyrė 2024 m. balandžio 11 d., t .y. po beveik 2,5 mėnesių, ir apie tai informavo abi bylos šalis, kartu nurodydamas atitinkamus įpareigojimus kiekvienai iš jų. Bylos duomenys patvirtina, kad iki paskirto teismo posėdžio apeliantas teismo įpareigojimo, t. y. pateikti tikslius jo prašomų apklausti liudytojų duomenis, neįvykdė ir liudytojų į paskirtą teismo posėdį neatsivedė. Posėdžio metu teismas pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės ir ją išnagrinėjęs paskelbė bylos nagrinėjimą iš esmės baigtu, tačiau apeliantui baigiamųjų kalbų metu vėl pareiškus prašymą apklausti liudytojus, teismas protokoline nutartimi bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir įpareigojo apeliantą į kitą teismo posėdį, kurį atsižvelgęs į šalių bei teismo užimtumą, taip pat į bylą nagrinėjančios teisėjos suplanuotas kasmetines atostogas, po penkių mėnesių, t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d. Taip pat 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi teismas apeliantui paskyrė 500 Eur baudą už 2024 m. sausio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu jam nustatyto įpareigojimo nevykdymą, t. y. duomenų apie prašytus apklausti liudytojus nepateikimą, su kuria apeliantas nesutinka, apeliacinio teismo prašo panaikinti jam paskirtą 500 Eur baudą, motyvuodama tuo, kad jis savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, o jam paskirtos baudos dydis ženkliai viršija jo gaunamas pajamas.
20. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuoja CPK 95 straipsnis, pagal kurį teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
22. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas dalyvavo ir 2024 m. sausio 29 d. parengiamajame, ir 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdžiuose, kuriuose jam buvo išaiškintos procesinės teisės, suteikta galimybė teikti prašymus, kuria apeliantas ir pasinaudojo, tačiau teismui suteikus galimybę apklausti jo prašomus liudytojus ir įpareigojus apie juos teismui pateikti duomenis arba atsivesti pačiam, šio įpareigojimo neįvykdė. Tarp parengiamojo ir teismo posėdžio buvo pakankamas 2 mėnesių laiko tarpas, per kurį atsakovas turėjo visas galimybes įvykdyti teismo įpareigojimą. Kadangi iki teismo posėdžio atsakovas teismui nepateikė duomenų kokiais adresais siųsti liudytojams šaukimus, todėl turėjo pareigą į teismo posėdį liudytojus atsivesti pats. Pažymėtina, kad nors teismas 2024 m. balandžio 11 d. posėdžio metu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, išaiškinęs procesines šalių teises, buvo suteikęs galimybę proceso dalyviams pareikšti prašymus, apeliantas jokio prašymo dėl liudytojų apklausos kitame teismo posėdyje nepareiškė. Teismas pagrįstai vertino, kad jei atsakovas liudytojų neatsivedė ir nepareiškė prašymo juos apklausti, vadinasi, jis atsisakė jų apklausos, todėl pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės. Kadangi atsakovas prašymą apklausti liudytojus pareiškė tik teismui bylą baigus nagrinėti iš esmės, baigiamųjų kalbų metu, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir paskirtas dar vienas posėdis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ir dėl tokio apelianto elgesio bylos nagrinėjimas nusitęsė dar penkiems mėnesiams.
23. Atmestinas apelianto argumentas, kad, jei jis ir būtų atsivedęs liudytojus, teismas nebūtų spėjęs tame posėdyje jų apklausti. Iš 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog šalių baigiamosios kalbos buvo baigtos klausyti apie 14 val., todėl iki darbo pabaigos, t. y. 17 val., teismas dar turėjo pakankamai laiko išklausyti atsakovo liudytojus.
24. Pažymėtina, kad bylos teisme nagrinėjamos atitinkama tvarka, pagal iš anksto planuojamus teismo posėdžius, atsižvelgiant į proceso šalių ir teismo užimtumą, todėl nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas galėjo paskirti ankstesnę teismo posėdžio datą, juolab, kad į minėtą laikotarpį įeina ir vasaros periodas, kurio metu įprastai planuojamos ir kasmetinės atostogos.
25. Vadovaujantis civilinio proceso teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei civilinio proceso tikslus, vienas kurių yra siekti, kad kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika tarp šalių, taip pat į šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo elgesį įvertino kaip nesąžiningą. Kadangi byla Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nagrinėjama pakankamai ilgai laiką, o apeliantas neįvykdė jam skirto teismo įpareigojimo ir dėl to bylos nagrinėjimas papildomai užsitęsė dar 5 mėnesius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti pareiškėjui paskirtą baudą.
26. Nagrinėjamu atveju apeliantui buvo paskirta 500 Eur bauda. Apeliantas teigia, kad jam paskirta bauda viršija jo gaunamas pajamas, dėl ko yra neteisinga ir nepelnyta, tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą. Apelianto teigimu, jo pajamas sudaro 235,23 Eur per mėnesį, kurios susideda iš 197 Eur šalpos-neįgalumo pensijos ir 38,23 Eur vienišo asmens išmokos, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apelianto nurodytos aplinkybės nepatvirtina. Apelianto pateiktas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad atsakovo neįgalumas yra 35 proc., todėl jis yra iš dalies darbingas. Duomenų, kad jis būtų bedarbis ir būtų Darbo biržos įskaitoje, byloje nėra. Bylos duomenimis, atsakovas galimai vykdo individualią veiklą. Savo gaunamoms pajamoms pagrįsti apeliantas pateikė duomenis iš savo banko sąskaitos tik už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 31 d. iki 2024 m. balandžio 29 d., o duomenis apie disponuojamas lėšas 2024 m. balandžio 27 d. datai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys nepagrindžia realios apelianto turtinės padėties ir yra pateikti selektyviai, todėl nėra pagrindo vertinti, kad 500 Eur dydžio bauda esmingai pažeis atsakovo interesus.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.