Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal 2015-08-31 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas, tai yra po 162,50 Eur kas mėnesį sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės, nuo 2018-02-01 iki 2018-09-31, nuo 2018-12-01 iki 2019-11-20 visiškai nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti, nors dirbo ir gavo pajamas, tuo vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, dėl ko susidarė įsiskolinimas 3294 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. U. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Pripažino, kad išlaikymo vaikui nemokėjo, tačiau išlaikymo vaikui neteikė dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Tuo laikotarpiu jis dirbo pavežėju pagal individualios veiklos pažymą. Gaunamų pajamų jam vos užtekdavo visiems privalomiems mokesčiams, maistui. 2018 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio neinformavo, kad turi pareigą teikti išlaikymą vaikui. Darbo užmokestis nebuvo didelis, jis tikėjosi užsidirbti papildomų pajamų ir pats pervesti S. S.. Antstolės taip pat neinformavo apie pasikeitusią darbovietę. Nežinojo, kad jis tokią pareigą turi. Dabar moka išlaikymą vaikui, nes antstolė atsiuntė raštą darbdaviui. Visus kreditus ėmė, kai finansinė padėtis buvo gera. 2018 ar 2019 metais buvo pasiėmęs išsimokėtinai televizorių ir telefoną, tačiau įmokos nebuvo didelės ir ne dėl šių pirkinių jis negalėjo mokėti išlaikymo vaikui. UAB „Fresh Finance“ refinansavo savo ankstesnę paskolą ir paėmė dar papildomą paskolą, kad galėtų padengti įsiskolinimą S. S.. Po mamos mirties paveldėjo butą, tačiau jį padovanojo tėvui, nes butas buvo jo. Tas butas nėra tėvo gyvenamoji vieta. Vaiko motina gyveno tuo metu geriau už jį, todėl galėjo vaiką išlaikyti. Ji nesutiko palaukti kol jis „atsistos ant kojų“. 2019 metais deklaravo uždirbęs pajamų per metus ne daugiau nei 1000 Eur. Mano, kad elgėsi nepakankamai rūpestingai, bet tyčios nemokėti neturėjo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. S. parodė, kad D. U. nuo 2016 metų mokėjo tik sprendimu priteistą kasmėnesinį 160 Eur išlaikymą vaikui, tačiau įsiskolinimo nedengė. D. U. vis prašydavo palaukti, todėl ji sutikusi. Tada ji sužinojo, kad po mamos mirties jis paveldėjo butą ir ketina jį nuomoti, todėl ji kreipėsi į D. U. su prašymu, kad padidėjus jo pajamoms pradėtų dengti teismo sprendimu priteistą įsiskolinimą. Tada jis paprašė palaukti porą savaičių. Po tų poros savaičių jis atvyko pas ją į namus ir juokdamasis pasakė, kad ji nieko iš jo neišsiieškos, nes jis nieko neturi. Ji kreipėsi į antstolę ir sužinojo, kad jis butą padovanojo tėvui. Taip pat iš antstolės sužinojo, kad jis apie savo pajamas jai melavo ir gaudavo ne 600 Eur, o 1000 Eur. Tam, kad galėtų išlaikyti vaiką ji dirba viršvalandžius, savaitgaliais. Nėra net kalbos, kad ji galėtų sau leisti pirkti daiktus išsimokėtinai, ar imti kokias paskolas. Net jos, kaip matininkės, pagrindinė darbo priemonė-kompiuteris, yra senas ir nekeistas jau septynerius metus. Kaltinamasis praktiškai nuo 2018 metų neteikė jokio išlaikymo, niekaip kitaip neprisidėjo nei išlaikant nei prižiūrint vaiką. Dalį įsiskolinimo jis padengė tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Liudytojas A. P. apklaustas teisme nuotoliniu būdu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. D. U. dirbo pas jį, tačiau apie tai, kad jis turi mokėti išlaikymą vaikui nieko nesakė.

Teisme nuotoliniu būdu apklausta liudytoja antstolė Reda Vizgaudienė parodė, kad vykdomoji byla buvo užvesta 2016-11-09 pagal teismo sprendimą išduotą vykdomąjį raštą. D. U. buvo išsiųstas raginimas padengti įsiskolinimą, kuriame, be to, buvo nurodyta jo pareiga informuoti antstolę apie darbo vietos pasikeitimą. Raginimas jam buvo įteiktas asmeniškai 2016-11-11. Šiai dienai įsiskolinimas siekia virš 1000 Eur. Tai, kad jis piktybiškai vengtų mokėti skolą, ji negali tvirtinti, nes didžioji dalis skolos buvo padengta, jis bendradarbiavo, rašydavo. Tai, kad 2018 metais jis turėjo darbą ji nežinojo, nes tuo laikotarpiu netikrino Sodros informacinės sistemos. Paprastai ją tikrina kas mėnesį. Jei asmuo užsiregistruoja užimtumo tarnyboje, šios pajamos prilyginamos darbo užmokesčiui ir iš šių pajamų gali būti vykdomas išieškojimas.

Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-963-588/2015 buvo patvirtinta tarp D. U. ir S. S. sudaryta taikos sutartis, kuria D. U. įsipareigojo sūnaus R. S. išlaikymui kas mėnesį iki jo pilnametystės mokėti po 162,50 Eur. Taip pat jis įsipareigojo sumokėti 5850 Eur išlaikymo įsiskolinimą (t. 1, b. l. 7).

2016-09-27 Palangos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo R. S. išieškojimo (t. 1, b. l. 164-167).

2016-11-09 antstolė Reda Vizgaudienė išsiuntė D. U. raginimą įvykdyti sprendimą (t. 1, b.l. 158).

2016-11-098 patvarkymu areštuotos D. U. lėšos ir turtas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2016-09-22 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklausė D. U., o 2016-11-07 sudaryta dovanojimo sutartis ir butas padovanotas V. U. (t. 1, b. l. 133-144).

Gauti duomenys apie asmenį iš Sodros išrašo , kuriame matyti, kad D. U. nuo 2014-06-16 iki 2018-01-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018-02-02 iki 2018-08-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2017-04-07 iki 2019-12-12 vykdė individualią veiklą (t. 2, b. l. 82).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautas pranešimas, kad D. U. už 2018 metus nurodė 542, 02 Eur gautas pajamas.

Iš 2019-11-01 vykdomosios bylos suvestinės apie D. U. sumokėtas sumas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-02-02 iki 2018-09-31 jis nemokėjo jokio išlaikymo vaikui, 2018 m. spalio mėnesį sumokėjo 82,77 Eur, 2018 m. lapkričio mėnesį 46, 94 Eur, nuo 2018-12-01 iki 2019-11-01 nemokėjo jokio išlaikymo vaikui (t. 1, b.l. 93-94).

Darbo biržos sistemos išrašas patvirtina, kad darbo biržoje D. U. buvo registruotas nuo 2018-01-08 iki 2018-02-01 ir išregistruotas įsidarbinus savarankiškai (t. 2, b.l. 83).

Dėl BK 164 straipsnio taikymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan.

Byloje nustatyta, kad D. U. laikotarpiais nuo 2018-02-01 iki 2018-09-31, nuo 2018-12-01 iki 2019-11-20 visiškai nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti. To neginčijo ir pats D. U., tačiau teigė, kad nemokėjo ne dėl to, kad vengtų mokėti, o dėl sunkios finansinės padėties. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir išklausęs liudytojų, nukentėjusiosios parodymų, teismas nesutinka su kaltinamojo išdėstytu situacijos vertinimu ir daro bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad D. U. vengė išlaikyti savo vaiką.

Nustatyta, kad D. U. nuo 2014-06-16 iki 2018-01-02 dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš antstolės pateiktų duomenų iš vykdomosios bylos ir nuketėjusiosios paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamajam dirbant AB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo laikotarpiu bendrovė pervesdavo periodinį mokėjimą ir dalį skolos vaiko motinai S. S.. 2018 metų sausio mėnesį D. U. išėjo iš darbo. 2018-01-08 kaltinamasis užsiregistravo darbo biržoje, iš kurios įsidarbinus savarankiškai išregistruotas 2018-02-01. Iš Sodros duomenų sistemos matyti, kad 2018-02-02 iki 2018-08-22 kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur uždirbo 460 Eur, neatskaičius mokesčių. Be to, D. U. nuo 2017-04-07 iki 2019-12-12 vykdė individualią veiklą, dirbo pavežėju. D. U. nurodė, kad pavežėjo veikla nebuvo labai pelninga, tiek 2018, tiek 2019 metais deklaravo 1000 Eur nesiekiančias pajamas. Savo sunkią finansinę padėtį D. U. aiškino susidarius dėl turimų finansinių įsipareigojimų, kuro, maisto, komunalinių mokesčių išlaidų. Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pateisinama priežastis neteikti tokį ilgą laiką jokio, net dalinio išlaikymo vaikui. Pažymėtina, kad kartu su vaiku negyvenančio vieno iš tėvų pareiga niekur nedingsta ir jis privalo pasirūpinti pamatine vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų akivaizdu, kad jis savo pareigą vertina aplaidžiai. Duodamas parodymus teisme D. U. nurodė, kad vaiko motina gyvena geriau, todėl turi galimybę pasirūpinti vaiku kol jam finansiškai sunku. Kalbėdamas apie pareigą pervesti periodinius mokėjimus vaiko motinai, kaltinamasis ne kartą akcentavo, kad tai darbdavio pareiga. Tokie kaltinamojo teiginiai tik patvirtina, kad savo pareigą išlaikyti vaiką ir imtis visų galimų priemonių šią pareigą vykdyti jis vertino labai aplaidžiai, savo interesus iškeldamas aukščiau vaiko interesų.

Visų pirma reikia pažymėti, kad kaltinamasis D. U. buvo asmeniškai supažindintas su pareiga informuoti antstolę, kad jis privalo jai pranešti apie darbo vietos pasikeitimą. Šios pareigos įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neįvykdė. Apie tai, kad privalo teikti išlaikymą vaikui neinformavo ir naujojo darbdavio. Tokį savo elgesį D. U. aiškino, kad tikėjosi iš papildomo jo, kaip pavežėjo, darbo gauti papildomų pajamų. Kita vertus, jis taip pat nurodė, kad vaikui išlaikymą galėtų teikti tik įvykdęs visus savo įsipareigojimus ir tik likus lėšų, jas pervestų vaikui. Teismui aiškinantis kokius įsipareigojimus turi D. U., jis patvirtino, kad be paskolos bankui už nuosavą būstą, jis turi vartojimų paskolų, kurias ėmė automobiliui įsigyti ir kitoms reikmėms. Be to, kaltinamasis patvirtino, kad kaltinime nurodytu periodu jis ėmė išsimokėtinai televizorių, telefoną. Toks kaltinamojo elgesys tik patvirtina, kad pareiga išlaikyti vaiką ir imtis visų priemonių, kad ją galėtų vykdyti, nebuvo D. U. prioritetas. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinime nurodytu periodu nei viena jo paskolos sutartis nebuvo nutraukta ir tuo periodu priverstinis skolos išieškojimas nebuvo vykdytas. Nors kaltinamasis teigė, kad per tą laiką susikaupė ir kitų skolų ir jam sunkiai sekėsi vykdyti kitų kreditorių įsipareigojimus, tačiau akivaizdu, kad jis ėmėsi priemonių, kad priverstinis skolų išieškojimas nebūtų vykdomas, ko negalima pasakyti apie pareigos mokėti vaikui išlaikymą vykdymą. D. U. net šešiolika mėnesių nemokėjo jokio išlaikymo vaikui, nesidomėjo vaiko poreikiais, nesistengė nors kaip nors padėti vaiko motinai, nors akivaizdu, kad pajamas gavo. Tokio elgesio kitaip, kaip tyčiniu vengimu teikti būtiną išlaikymą vaikui, teismas neturi pagrindo vertinti. D. U. teigė, kad jo pajamos dirbant pavežėju nebuvo didelės, tačiau jis nesiėmė priemonių ieškotis kito darbo, nesiregistravo darbo biržoje, beje, iš kurios gauta išmokos dalis, antstolės teigimu, galėjo būti panaudota vaiko išlaikymui.

Teismo posėdžio metu apklausta antstolė R. Vizgaudienė tvirtino, kad D. U. bendradarbiavo, domėjosi skola. Tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu nustatytu domėjimosi pobūdžio neturi pagrindo vertinti kaip bendradarbiavimo. D. U. tapdavo aktyvus tik antstolei pradėjus imtis priverstinių veiksmų nurašant lėšas. Toks domėjimasis nevertintinas kaip geranoriškas ir nerodo D. U. noro mokėti išlaikymą vaikui.

Be to, nors 2016 metų periodas ir nėra inkriminuotas D. U., tačiau reikia pažymėti, kad 2016 m. spalio mėnesį jis paveldėjo butą, kurį nukentėjusiajai pradėjus domėtis apie jo galimybę pradėti mokėti įsiskolinimą, padovanojo tėvui. Toks kaltinamojo elgesys, įvertinus vėlesnį jo elgesį, rodo, kad D. U. nėra geranoriškas ir nesiima visų priemonių, kad išlaikymas vaikui būtų teikiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą D. U. susirado tinkamą darbą ir net pasiskolino lėšų įsiskolinimui padengti (2020-01-22 „Fresh Finance“ vartojimo kredito sutartis, kuriuo S. S. buvo pervesta 2861,73 Eur).

Taigi įvertinęs visus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu įvertinus įrodymus, daro išvadą, kad D. U., žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaiko išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek ir susirandant tinkamą darbą, tiek registruojantis darbo biržoje, tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Nuteistasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, vengė teikti teismo priteistas lėšas savo vaikui išlaikyti. Be to, net ir turėdamas darbą ir gaudamas iš jo pajamas, D. U. vaikui neteikė jokio išlaikymo. Šiais savo veiksmais D. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Nustačius, kad D. U. 2018 metais spalio mėnesį pats pervedė 82,77 Eur, 2018 metais lapkričio mėnesį antstolei nuskaičius 46,94 Eur D. U. sąskaitoje esančias lėšas, šie periodai šalintini iš kaltinimo.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamasis D. U. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes mano, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismų praktikoje konstatuota, kad bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-213/2014, 2K-7-5-895/2018). Spręsdami dėl baudžiamųjų priemonių taikymo teismai turi atsižvelgti į socialinį bylos aplinkybių kontekstą, taip pat ir į išsakytą nukentėjusiojo poziciją dėl kaltininko atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji išsakė poziciją, kad paskirta bausmė turėtų užtikrinti, kad kaltinamasis vykdytų savo pareigą mokėti išlaikymą vaikui ir paskirti įpareigojimai jam neturėtų trukdyti šią pareigą vykdyti. Pažymėtina, kad D. U. darbas susijęs ir su komandiruotėmis užsienyje, todėl, teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės, kuri trukdytų jam dirbti ir vykdyti savo pareigą vaikui teikti išlaikymą, neatitiktų vaiko interesų ir bausmės tikslų. Taigi įvertinus nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nukentėjusios prašymą, D. U. skirtina vienerių metų ir šešių mėnesių laisvė apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, jei darbą prarastų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti- du kompaktinius diskus ir vieną USB laikmeną, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą vieniems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti darbo biržoje.

Pašalinti iš kaltinimo D. U. inkriminuotą laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-11-31.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti- du kompaktiniai diskai ir viena USB laikmena, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.