Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-451-803/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-10
Bylos Nr.: e2A-451-803/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29560-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: V. V.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „PakFa“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų matavimai“, B. P., uždaroji akcinė bendrovė „Daktra“

Civilinė byla Nr. e2A- 451-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29560-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos

: 2.4.2.2.; 2.4.2.10.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PakFa“ (buvęs pavadinimas individuali įmonė „Autofondas“) dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų matavimai“, B. P., uždaroji akcinė bendrovė „Daktra“, išvadas teikiančios institucijos – VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad patalpos, pirmo aukšto plane pažymėtos indeksu 1-39, dalis – antresolė ir erdvė virš jos iki pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo, yra asmeninė ieškovės V. V. nuosavybė ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei atsakovės be pagrindo įgytą nekilnojamąjį daiktą – ginčo 51,56 kv. m. ploto patalpą (plotą) virš pirmo aukšto patalpos (plane pažymėtos indeksu Nr.1-39) antresolės, antstolio 2018 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo schemoje pažymėtą indeksu 3-8 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi (toliau – Dovanojimo sutartis) ieškovė įsigijo gamybines patalpas, esančias gamybiniame pastate (toliau – Pastatas), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko (toliau – NTR) duomenimis, minėta patalpa yra vieno aukšto ir joje įrengta antresolė nedaro vieno aukšto pastato dviaukščiu. Ieškovė atliko Pastate esančių patalpų pirminius kadastrinius matavimus, tačiau atskiru turtiniu vienetu nesuformavus nuosavybės teise valdomos patalpos (erdvės) virš pirmo aukšto patalpų (1-39, l-37a) antresolės iki pastato stogo (plotas apie 103,29 kv. m), tai planavo atlikti vėliau, tikslinant valdomą plotą. Virš patalpų, kurių indeksai 1-39, l-37a yra įrengta gelžbetoninė antresolė, kuri faktiškai buvo Dovanojimo sutarties sudarymo metu. 2003 m. gruodžio 3 d. sutartimi ieškovė N. U. įmonei „Autofondas“ pardavė 414,77 kv. m ploto gamybines patalpas (indeksai nuo 1-42 iki 1-48, nuo 2-38 iki 2-50) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančias Pastate ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. gegužės 15 d. jokių papildomų neinventorizuotų erdvių virš ieškovei priklausančių patalpų (indeksai 1-39, l-37a) antresolės iki pastato stogo, atsakovei nepardavė prijungimui prie savo valdomo ploto. Nurodė, kad nedavė sutikimo atsakovei atliekant kadastrinius matavimus. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvęs pirmojo aukšto plane patalpų (indeksai 1-39, 1-37a) savininkas B. P. minėtos erdvės neperleido IĮ „Autofondas“ ir ji nei iš ieškovės, nei iš buvusio savininko B. P. (iki 2015 m. gegužės 15 d.), nei kitais teisėtais būdais atsakovė neįgijo minėtų patalpų (antresolės), šiuo metu priklausančios ieškovei, todėl erdvė iki vienaukščio pastato stogo, esanti virš ieškovei priklausančių patalpų, nuosavybės teise priklauso ieškovei. NTR duomenys buvo atnaujinti įregistravus IĮ „Autofondas“ priklausančios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių duomenų pakeitimus. Atsakovės valdomas plotas, vietoj pirkto 414,77 kv. m ploto padidėjo iki 747,56 kv. m. ploto, t. y. po to, kai UAB „Pastatų matavimai” matininkas A. M. atliko kadastrinius matavimus (2017 m. gegužės 16 d.) ir parengė Patalpos kadastro duomenis (1D forma). Registre yra pažymėta, kad 2014-2017 metais atliktas paprastas remontas. Pagal minėto matininko parengtą planą (antresolė 3), į jos plotą įtraukta erdvė, esanti virš ieškovei priklausančių pirmo aukšto patalpų (indeksas 1-39) antresolės iki pastato stogo (plotas 51,56 kv. m.) faktinių aplinkybių protokolo duomenimis, schemoje pažymėta indeksu 3-8), t. y. į savo plotą atsakovė įtraukė plotą (erdvę), į kurią neįgijo daiktinių teisių, t. y., faktiškai neteisėtai užėmė ir pasisavino virš ieškovės patalpų antresolės esančią patalpą, kuri NTR duomenimis, tariamai atsirado paprastojo remonto metu.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2003 m. gruodžio 3 d. sutartimi atsakovė iš ieškovės ir jos sutuoktinio J. V. nusipirko Pastate esančias 414,77 kv. m. ploto gamybines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksais nuo 1-42 iki 1-48, nuo 2-38 iki 2-50). Kadastro duomenimis (2000-10-10), atsakovei Sutartimi parduotų patalpų didžiausias aukštis buvo 9,40 m (patalpos indeksas 1-42). Konkrečiu atveju, 2014-10-14 nustatant kadastro duomenis, antresolei, į kurią patenka ginčo erdvė (apytiksliai 6 metrų aukštyje), buvo suteiktas indeksas 1-107 ir patalpa įvardinta „antresolė 2“. Ši patalpa išsidėsčiusi virš atsakovei priklausančių patalpų (indeksai 1-104,1-105 ir 1-106) ir virš ieškovei priklausančios patalpos (indeksas 1-39). Virš atsakovei parduotos patalpos (indeksas 1-45), esančios priešingoje Pastato pusėje nei „antresolė 2“, buvo parduotos ir antresolės patalpos (indeksai 2-39 ir 2-38), kurios iš esmės yra tame pačiame aukštyje kaip ir „antresolė 2“. Ši aplinkybė patvirtina, kad antresolės patalpos nėra sudėtinė žemiau jos esančių patalpų dalis. Tiek „antresolė 2“, kurioje yra ginčo erdvė, tiek ir priešingoje Pastato pusėje, esančios antresolės patalpos (indeksai 2-39 ir 2-38), iš esmės išsidėsčiusios vienodame aukštyje, sudaro vientisą nedalomą Pastato konstrukciją, kuri po atlikto paprastojo remonto (įrengta pertvara iš metalo konstrukcijų bei medžio plokščių), parduotos atsakovei neinventorizavus „antresolės 2“ dalies, 2014 m. balandžio 14 d. NTR duomenimis, buvo inventorizuota kaip Pastato patalpa „antresolė 2“ (indeksas 1-107). Nuo Sutarties sudarymo atsakovė „antresolę 2“ valdo nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai daugiau nei 10 (dešimt) metų. Tiek ieškovė, tiek jos tėvas – trečiasis asmuo B. P., nuo 2005 metų žinojo ir matė, kad atsakovė naudojasi „antresolės 2“ patalpa, įskaitant ginčo erdve, kurioje sandėliuojami daiktai, tačiau niekada nereiškė atsakovei jokių pretenzijų. Patekimas į „antresolės 2“ erdvę yra tik iš atsakovei priklausančios patalpos (indeksas 1-42), kurioje sumontuoti stacionarūs metaliniai laiptai. Pažymėjo, kad iš ieškovės patalpų (įskaitant ir pažymėtą indeksu 1-39) joks patekimas į „antresolė 2“, įskaitant ir ginčo erdvę, nebuvo numatytas projektiniuose sprendiniuose. Nurodė, kad Sutartimi atsakovei buvo parduota ne tik „antresolė 2“ dalis, esanti virš jai priklausančių patalpų (indeksai 1-104, 1-105, 1-107), dėl kurių pardavimo byloje nėra ginčo, bet ir ta dalis (ginčo erdvė), kuri yra virš ieškovės patalpos (indeksas 1-39), nes ji yra sudėtinė ir nedaloma atsakovei parduotos „antresolė 2“ dalis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prieduose (fotonuotraukos Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4) matyti, kad patalpos (indeksas 1-39) aukštį apibrėžia ir ją nuo kitų Pastato patalpų atriboja/skiria Pastato statybos metu įrengta gelžbetoninė perdanga („antresolė 2“), todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad įsigydama patalpą (indeksas 1-39) kartu įsigijo ir virš šių patalpų (virš gelžbetoninės perdangos) esančią erdvę. Patalpos (indeksas 1-39) kadastriniai duomenys, kad šios patalpos aukštis yra 2,55 m buvo nustatyti 2005 m. kovo 24 d. Paaiškino, kad patalpos (indeksas 1-39) pardavimo trečiajam asmeniui B. P. metu, joje buvo įrengtos pakabinamos lubos. Dovanojimo sutartimi ieškovė įgijo nuosavybės teisę į aiškiai apibrėžtą nekilnojamąjį daiktą – 2,55 m aukščio patalpą (indeksas 1-39), o ginčo patalpos neįsigijo. Inventorizavus patalpą „antresolė 2“, į ją įskaičiuojant ir ginčo plotą, ieškovės turto apimtis išliko nepakitusi, nes tiek iki nurodytų patalpų inventorizavimo, tiek ir po to, ieškovė niekada nebuvo ir nėra įgijusi jokių daiktinių teisių į ginčo erdvę (plotą).

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo B. P. su ieškiniu sutiko, nurodydamas, kad virš patalpų (indeksai 1-39, 1-37a) esanti gelžbetoninė antresolė yra įrengta pastato statybos metu (1958 m.).

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo UAB „Daktra“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Patalpos kadastro duomenys (įskaitant ir aukštį) buvo nustatyti 2005 m. kovo 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu ji buvo naudojama kaip buitinės paskirties patalpa, joje buvo įrengtos pakabinamos lubos. Todėl fiksuojant Patalpos duomenis, buvo nurodytas aukštis – 2,55 m (nuo grindų iki buvusių lubų). Nustatant Patalpos kadastro duomenis nebuvo sprendžiama, jog Patalpai priklauso erdvė virš jos – „antresolė 2“, nes priešingu atveju tokios erdvės priklausomumas būtų nurodytas Patalpos kadastro duomenų byloje. Šiuo atveju taip nėra. Kadastro duomenų nustatymo metu iš Patalpos nebuvo numatytas patekimas į virš jos esančią erdvę, kurią ieškovė priskiria sau. 2005 m. balandžio 4 d. sutartimi ieškovės tėvui B. P. parduota Patalpa, atitinkanti 2005 m. kovo 24 d. kadastro duomenų bylos duomenis – 2,55 m aukščio, tuo tarpu patalpa „antresolė 2“, į kurią patenka ieškovės nurodyta ginčo erdvė, yra daugiau nei 5 metrų aukštyje. Todėl ši erdvė negali būti laikoma Patalpos dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. rugsėjo 16 d., kai Patalpa buvo perleista ieškovei, jos kadastro duomenys (įskaitant ir aukštį) nebuvo pakeisti, laiko nepagrįstais ieškovės teiginius apie Patalpai priklausančią virš jos esančią erdvę. Ieškovės sau priskiriama ginčo erdve nuo pat patalpų Pastate įsigijimo naudojosi ir šiuo metu naudojasi atsakovė UAB „PakFa“, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

5. VĮ Registrų centras išvadoje nurodė, kad ieškovės nurodomas 51,56 kv. m. plotas nėra ginčo patalpos ploto dalis (matininko A. M. 2017 m. balandžio 1 d. plane užfiksuotos trečios antresolės, plane pažymėtos 1-108 (93,69 kv. m)). Antstolio Gintauto Puodžiuko 2018 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti pakankamas įrodymas, kur ir koks tikslus ginčo patalpų plotas yra ginčo dalykas ir kad 51,56 kv. m ginčo patalpų asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Tik nuginčijusi ginčo patalpų dalies įregistravimo NTR-e dokumentus – UAB „Pastatų matavimai“ matininko A. M. 2017 m. balandžio 1 d. užfiksuotus ginčo patalpų kadastrinių matavimų duomenis ir 2017 m. gegužės 4 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, ieškovė galėtų parengti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad ginčijamas 51,56 kv. m plotas yra jai nuosavybės teise priklausančios patalpos dalis. Esant nenuginčytiems ir galiojantiems paminėtiems UAB „PakFa“ ginčo patalpų dokumentams, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimas nebūtų pakankamu teisiniu pagrindu atitinkamai pakeisti NTR duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Daktra“ 281,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 19,40 Eur pašto išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad 7564.56 kv. m. ploto Pastatas–gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto. 2003 m. gruodžio 3 d. sutartimi atsakovei parduotos 414.77 kv. m. bendro ploto gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); indeksai 1-42, 1-48, nuo 2-38,iki 2-50), esančios minėtame Pastate. 2014 m. birželio 19 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija) nurodyta, kad atsakovės gamybinėse patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktas paprastas remontas, kategorija – neypatingas statinys. 2005 m. balandžio 4 d. sutartimi trečiajam asmeniui B. P. buvo parduotos UAB „Daktra“ patalpos, esančios nurodytu adresu (indeksai 1-38, 1-39, 1-41, 1-60, 1-61, 1-62) (el. b. I tomo 12-13, II tomo 11-12, 124-127 l.). 2005 m. kovo 3 d. sutartimi trečiajam asmeniui B. P. UAB „Angusta“ pardavė dirbtuves (indeksas 1-37a). 2013 m. rugsėjo 16 d. Dovanojimo sutartimi, ieškovei padovanotos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos indeksais 1-38, 1-39, 1-41, 1-60, 1-61, 1-62, 1-71, 1-72, 2-37a ir nuo 3-1 iki 3-15 (2005-03-24 kadastro duomenys).

8. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadoje Nr. VILS(12.5.12.)-645 nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti pakankamas įrodymas, kur ir koks tikslus ginčo patalpų plotas yra ginčo dalykas ir, kad 51,56 kv. m. erdvė priklauso ieškovei. Nuginčijus ginčo patalpų dalies įregistravimo NTR-e dokumentus matininko A. M. 2017 m. balandžio 1 d. užfiksuotus ginčo patalpų kadastrinių matavimų duomenis ir 2017 m. gegužės 4 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, ieškovė galėtų parengti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad ginčijamas 51,56 kv. m. plotas yra jai priklausančios patalpos dalis. Ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimas nebūtų pakankamas teisinis pagrindas atitinkamai pakeisti NTR-e, esant nenuginčytiems ir galiojantiems atsakovės dokumentams. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė, kad nurodytose patalpose įrengtos antresolės, o pakeitimai NTR-e įregistruoti po atliktų paprastojo remonto darbų.

9. Teismo vertinimu į bylą nepateikti leistini įrodymai, kad plotas, kurį ieškovė laiko antresole, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad nesant nuginčytiems atsakovės nurodytų patalpų dalies įregistravimo dokumentams ir patalpų kadastrinių matavimų duomenims bei 2017 m. gegužės 4 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, t. y. nesant duomenų apie ginčo ploto įskaitymą į ieškovės nuosavybės teise priklausantį plotą, nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodytas plotas yra ieškovės nuosavybė.

10. Teismui nenustačius, jog virš patalpos (indeksas 1-39) esanti antresolė priklauso ieškovei, t. y. nenustačius vienos iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, o tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

11. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, priteisė iš ieškovės atsakovei jos patirtas 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui UAB „Daktra“ – 281,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Ieškovė V. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo. Prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai kvalifikavo ir nustatė ginčo objektą. Sprendime ginčo erdvė vadinama skirtingai – „virš pirmo aukšto patalpų yra gelžbetoninė perdanga (antresolė)“, „atsakovė nėra įsigijusi ginčo patalpų“, „virš patalpos (indeksas 1-39) esanti antresolė priklauso ieškovei“, t. y. teismas kvalifikavo erdvę virš ginčo antresolės kaip savarankišką patalpą, o patalpos 1-39 aukštį apribojo patalpos aukščiu iki antresolės;

12.2. pastatas, kuriame yra ginčo erdvė, yra vieno aukšto, todėl, nagrinėjamu atveju, pirmas (ir vienintelis) aukštas pastate yra traktuojamas kaip viršutinis, o tai savo ruožtu reiškia, kad šio aukšto aukštis yra nuo patalpų grindų iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad antresolė (ginčo gelžbetoninė aikštelė) yra įrengta patalpoje 1-39, tarp šios patalpos grindų ir stogo konstrukcijų. Vadinasi, erdvė virš ginčo antresolės, kaip ir erdvė žemiau ginčo antresolės, yra patalpos 1-39 sudėtinės dalys;

12.3. pirmos instancijos teismas galimai neatskleidė ginčo esmės (arba netinkamai analizavo byloje esančius įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas), nes apskritai neapibrėžė ir neatskleidė, kas nagrinėjamu atveju sudaro ginčo erdvės, kaip nekilnojamo daikto turinį – ar tai yra patalpos dalis, ar tai yra savarankiška patalpa, ar pastatas (duomenys neskelbtini) ginčo vietoje per vertikalinį viso pastato vidaus pjūvį yra dviejų aukštų. Be to, teismas apskritai ignoravo aplinkybę, kad pagal pirminę patalpų paskirtį (kuri nėra pakitusi – gamybinės patalpos), ginčo antresolė yra natūraliai neatsiejama ieškovei priklausančios patalpos, esančios vieno aukšto pastate, dalis. Dėl šios priežasties teismas negalėjo ir tinkamai kvalifikuoti ginčo teisino santykio;

12.4. antresolė (neinventorizuota) yra patalpos 1-39 sudėtinė dalis, daiktines teises į visą patalpą 1-39 ieškovė V. V. įgijo 2013 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutartimi. Neinventorizuotas plotas niekaip negali patekti į inventorizuotą plotą, po šio ploto inventorizacijos jis bus pridėtas prie inventorizuoto ploto;

12.5. atsakovė neįrodė savo daiktinių teisių į patalpos 1-39 antresolę ir jų atsiradimo pagrindo. Atsakovė šios antresolės nesukūrė, nepirko ir neįgijo kitais pagrindais. Atsakovė neįrodė, kad ginčo erdvė yra jai priklausančių patalpų sudėtinė dalis. Vien faktinis kitam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto savavališkas (neteisėtas) bei neatlygintinas naudojimas nesukuria tokiam naudotojui jokių teisių į tokį turtą;

12.6. teismo sprendimas yra savarankiškas pagrindas keisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, ji, atlikusi ginčo erdvės kadastrinius matavimus, kreiptųsi į VĮ „Registrų centras“ su kadastrinių matavimų byla ir teismo sprendimu. Tik esant atsisakymui įregistruoti ginčo erdvę, ginčytų tokį atsisakymą administraciniam teismui;

12.7. pirmos instancijos teismas analizavo tik ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad atsakovė daiktines teises į ginčo patalpos dalį įgijo būtent civiliniame kodekse numatytais pagrindais. Nuosavybės teisių pagrindo įrodinėjimo naštą teismas perkėlė ieškovei. Ieškovė atsakovės pateiktus patalpų dalies įregistravimo dokumentus ir patalpų kadastrinių matavimų duomenis ginčijo patikslintu ieškiniu teikdama išvestinius reikalavimus, tačiau teismas juos atsisakė priimti. Pirmos instancijos teismas, viena vertus, atsisakė nagrinėti ieškovės reikalavimus, kita vertus, sprendime pasisakė, kad ieškovė turėjo ginčyti šiuos atsakovės duomenis;

12.8. nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti – atsakovė kaip savo nuosavybę viešame registre įregistravo nekilnojamąjį daikto dalį, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, ginčo nekilnojamas daiktas (patalpos dalis/antresolė) neturėjo būti ir nebuvo atsakovei perduotas nei sutartiniu, nei kitu pagrindu, atsakovė daikto nesukūrė, būtent atsakovės užsakymu buvo atlikti veiksmai – matininkas A. M. 2017 m. gegužės 16 d. atliko kadastrinius matavimus. Registro tvarkytojas padarė atžymą: Atliktas paprastas remontas 2014-2017 metais ir tuo pagrindu įregistravo viešame registre ginčo patalpą (patalpą/antresolę) kaip atsakovės nuosavybę. Kadastriniai matavimai nėra veiksmas, per se sukuriantis daiktą ar daiktines teises;

12.9. teismo išvada prieštarauja aktualiai teisminei praktikai. Registracija registre yra išviešinimo funkcija, tačiau dėl daiktinių teisių sprendžia teismas. Kasacinis teismas nuosekliai aiškina, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl ta aplinkybė, kad šiuo metu ginčo patalpa (ginčo plotas) viešame registre yra įregistruota kaip atsakovės nuosavybė, nesukuria atsakovei jokių teisių į šį turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Pirmos instancijos teismas apskritai nieko nepasisakė, kokiais pagrindais atsakovė įgijo ginčo patalpą;

12.10. netgi manant, kad ieškinyje netinkamai nurodytas teisinis ieškinio pagrindas, priimdamas sprendimą teismas nėra juo saistomas.

Atsiliepimas

13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atmesti ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje, taip pat prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ginčo erdvė yra patalpos 1-39 dalis, kadangi Pastato patalpa 1-39 turi aiškiai apibrėžtus kadastro duomenis, į kuriuos nepatenka ginčo erdvė;

13.2. remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-100 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (6.2 p. kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo, 8.4.1.9. punktu konstatuotina, kad antresolė yra savarankiška pastato patalpa, kuri nėra laikoma sudėtine dalimi patalpos(-ų), esančios (-ių) po atitinkama antresole. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad antresolė yra viešajame registre registruota kaip atskira patalpa.

13.3. antresolė į kurią patenka ginčo erdvė, kuriai 2014 m. balandžio 14 d. nustatant kadastro duomenis buvo suteiktas indeksas 1-107 bei patalpos pavadinimas „antresolė 2“, yra išsidėsčiusi virš atsakovei priklausančių patalpų, Pastato plane pažymėtų indeksais 1-104, 1-105 ir 1-106 bei iš dalies virš ieškovei priklausančios patalpos, plane pažymėtos indeksu 1 -39 bei yra apytiksliai 6 metrų aukštyje. Tiek „antresolė 2“, kurioje yra ginčo erdvė, tiek ir priešingoje Pastato pusėje, antresolės patalpos, plane pažymėtos indeksais 2-39 ir 2-38, kurios išsidėsčiusios iš esmės tame pat aukštyje, sudaro vientisą nedalomą Pastato konstrukciją, kuri, atsakovei atlikus paprastojo remonto darbus – įrengus iš metalo konstrukcijų bei medžio plokščių pagamintą pertvarą, atskiriančią atsakovei parduotos, tačiau tuo metu dar neinventorizuotos „antresolės 2“ dalį, nuo likusios jos dalies, 2014 m. balandžio 14 d. nustačius kadastro duomenis, buvo inventorizuota kaip Pastato patalpa pažymėta indeksu 1-107, nurodant pavadinimą „antresolė 2“, kuri vėliau buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre;

13.4. atsakovė jai parduotą patalpą – „antresolę 2“ inventorizavo ir šį faktą Nekilnojamojo turto registre išviešino 2014 metais. Jokie suinteresuoti asmenys, įskaitant ir ieškovę bei jos tėvą (B. P.), niekada neginčijo išviešintų duomenų;

13.5. ieškovė reikalavimus dėl tariamai „neteisėtai užimtos ir pasisavintos“ ginčo erdvės, pradėjo reikšti tik po to, kai atsakovė bei kiti Pastato patalpų savininkai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių, prašydami pakeisti esamas valstybinės žemės nuomos sutartis, ir jiems išnuomoti žemės sklypo dalis, proporcingai turimam Pastato patalpų plotui;

13.6. ieškovė nepagrįstai sutapatina pastato aukščio sąvoką su patalpos aukščio sąvoka, nors akivaizdu, jog šios sąvokos nėra tapačios. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad patalpos 1-39 aukštis yra aiškiai apibrėžtas kadastro duomenų byloje ir ją nuo ginčo erdvės skiria gelžbetotinė perdanga;

Žemesnės instancijos teismas

13.7. pirmosios instancijos teismas sprendimu visiškai pagrįstai ginčo erdvę įvardijo kaip savarankišką, o ne patalpos 1-39 dalį, bei pagrįstai patalpos 1-39 aukštį nurodė tik iki antresolės, kadangi šią aplinkybę patvirtina byloje esantys patalpos 1-39 kadastriniai duomenys, kur yra aiškiai nurodytas patalpos aukštis. Ieškinio priedo – faktinių aplinkybių konstatavimo prieduose – fotonuotraukose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, aiškiai matyti, jog patalpos 1-39 aukštį apibrėžia ir ją nuo kitų Pastato patalpų skiria Pastato statybos metu įrengta gelžbetoninė perdanga (antresolė 2), todėl ieškovės samprotavimai, jog ji įgydama patalpą 1-39, kartu įgijo ir erdvę virš šių patalpų, visiškai pagrįstai buvo atmesti kaip nepagrįsti;

13.8. nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad nuo patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-39, kadastro duomenų nustatymo dienos, t. y. nuo 2005 m. kovo 24 d. iki jos pardavimo B. P. dienos, t. y. iki 2005 m. balandžio 4 d., būtų atlikti kokie nors aptariamos patalpos kadastro duomenų pakeitimai, įskaitant duomenis dėl nurodytos patalpos aukščio pakeitimo. Trečiasis asmuo B. P. 2005 m. balandžio 4 d. sutartimi iš UAB „Daktra“ įsigijo patalpą, plane pažymėta indeksu 1-39, kurios aukštis (h) 2,55 m ir jokių kitų patalpų (erdvių), esančių virš jo įsigytų patalpų, neįsigijo. Trečiasis asmuo B. P., ieškovei padovanojo Pastate esančias gamybinės paskirties patalpas, įskaitant ir patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-39. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad ieškovei dovanojamų patalpų, t. y. kartu ir patalpos 1-39, kadastro duomenys buvo nustatyti 2005 m. kovo 24 d. Ieškovė Dovanojimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į aiškiai kadastro duomenų byloje apibrėžtą nekilnojamąjį daiktą – patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-39, kurios aukštis (h) 2,55 m ir jokių kitų patalpų, esančių virš jo įsigytų patalpų, įskaitant ir ginčo patalpą, neįsigijo.

13.9. viešuose registruose esantys duomenys patvirtina, jog Pastate esanti patalpa, plane pažymėta 1-107 (antresolė 2), yra suformuota ir įregistruota atsakovės vardu teisėtai ir pagrįstai. Ieškovė tokių duomenų neginčijo, kita vertus, šių duomenų nuginčyti nebūtų nei teisinio, nei faktinio pagrindo;

13.10. tam, jog į nekilnojamąjį daiktą galėtų būti įgyjamos nuosavybės teisės, jis turi būti suformuotas kaip turtinis vienetas ir įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Šiuo atveju, ieškovė teikia reikalavimą pripažinti jos asmenine nuosavybe 51,56 kv. m. erdvę, kuri yra sudėtinė „antresolės 2“ dalis ir kuri antstolio Gintauto Puodžiuko parengto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede — patalpų plane, pažymėta indeksu 3-8. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis nustato, jog nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, gali atlikti tik asmenys, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog minėtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedą — patalpų planą parengė ir jame ginčo erdvės duomenis nustatė asmuo, kuriam teisė atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Dėl nurodytų priežasčių, antstolio G. Puodžiuko parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei minėta schema, nėra ir negali būti pripažįstami dokumentais, kuriais nustatyti ginčo erdvės kadastro duomenys;

Šalies argumentai

13.11. ieškovė atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, viena vertus, prašė jai pripažinti nuosavybės teisę į jos nurodytą ginčo erdvę, kita vertus, tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė turi nuosavybės teisę į ginčo patalpą, tik nėra jos inventorizavusi. Įvertinus tai, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, o į teismą turi būti kreipiamasi tik prireikus savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę (arba įstatymo saugomą interesą), liko neaišku, kokią savo subjektinę teisę siekia apginti ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į Pastato plotą, kurį kaip teigia ieškovė ji valdo nuosavybės teise nuo Dovanojimo sutarties sudarymo;

13.12. pareikšdama naujus reikalavimus procesiniame dokumente, kurį ji pavadino „patikslintu ieškiniu“, iš esmės suformulavo visiškai naujus reikalavimus, t. y. pareiškė naują ieškinį pakeisdama tiek ieškinio dalyką, tiek ir ieškinio pagrindą bei iškeldama naujus savarankiškus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti šį „patikslintą ieškinį“. Ieškovės teiginiai apie tai, kad atsisakydamas priimti „patikslintą ieškinį“ teismas nevykdė konstitucinės pareigos išspręsti ginčą, tuo pačiu nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą, yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio nagrinėjimo

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

15. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymas nustato būtent teismo diskrecijos teisę savo ar šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

16. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau savo prašymo nemotyvuoja, nenurodo, kokias aplinkybes būtų galima išsamiau išsiaiškinti skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojai buvo apklausti. Ieškovei procesiniame dokumente nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenustačius ir apeliacinės instancijos teismui, ieškovės pareikšto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

17. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės daiktinių teisių į 51,56 kv. m. plotą, kuris yra virš pirmo aukšto patalpų, plane pažymėtų indeksu I-39, ir yra kaip dalis antresolės, pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos antstolio G. Puodžiuko 208 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių protokole pažymėtos indeksu 3-8.

18. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 7564.56 kv. m. ploto Pastatas–gamybinis pastatas (indeksas 3P1/b; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra adresu (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto (el. b. I tomo b.l. 9-11, II tomas b.l. 57-58). 2003 m. gruodžio 3 d. sutartimi atsakovei parduotos 414.77 kv. m. bendro ploto gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); indeksai 1-42, 1-48, nuo 2-38,iki 2-50), esančios minėtame pastate (el. b. I tomo b.l. 129-130, II tomas b.l. 20-23). 2014 m. birželio 19 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija) nurodyta, kad atsakovės gamybinėse patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktas paprastas remontas, kategorija – neypatingas statinys (el. b. I tomo 131-134 l.). 2005 m. balandžio 4 d. sutartimi trečiajam asmeniui B. P. buvo parduotos UAB „Daktra“ patalpos, esančios nurodytu adresu (indeksai 1-38, 1-39, 1-41, 1-60, 1-61, 1-62) (el. b. I tomo b.l. 12-13, II tomo b.l.11-12, 124-127.). 2005 m. kovo 3 d. sutartimi trečiajam asmeniui B. P. UAB „Angusta“ pardavė dirbtuves (indeksas 1-37a) (el. b. I tomo b.l. 14-15).

19. Iš VĮ „registrų centras“ išvados galima spręsti, kad 51,56 kv. m plotas, kurį ieškovė nurodo kaip pirmo aukšto plane pažymėtas indeksu I-39, ir kaip dalis antresolės, yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir plane pažymėtos 1-108. Be to, indeksu plane pažymėtas 1-108 plotas yra 93,69 kv. m., ir tai matininko A. M. 2017-04-01 parengtame plane užfiksuotos trečios antresolės. Minėtas plotas priklauso UAB „PakFa“.

20. Ieškovė įrodinėjo, kad 51,56 kv.m patalpas gavo kaip dovaną, bet kartu reikalavo pripažinti nuosavybės teisę į šias patalpas ir jas išreikalauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks ieškinio dalykas yra prieštaringas.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnį nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

22. Vadinasi, jei ieškovė, kaip ji nurodė, gavo ginčo patalpas kaip dovaną, tai jai visa patalpa, kurios indeksas I-39, priklauso CK 4.47 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl reikalavimas – pripažinti daiktines teises, negalėjo būti reiškiamas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškinio faktinis pagrindas neatitiko ieškinio dalyko, ir tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ieškinio trūkumus (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

23. Taip pat ieškovė vienu metu reiškė ir vindikacinį (CK 4.95 straipsnis), ir negatorinį ((CK 4.98 straipsnis) ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal CK 4.96 straipsnį pažeisti savininko teisę valdyti nekilnojamąjį daiktą galima tik padarius nusikaltimą (E. Baranauskas, K. Laurinavičius, V. Pakalniškis, D. Vasarienė, Daiktinė teisė, Vilnius, 2010, psl. 189). Ieškinyje tokių aplinkybių nebuvo nurodyta. Vadinasi, ir dėl šio ieškinio dalyko pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti trūkumus.

24. Kita vertus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniai). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012).

25. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tai, jog teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

26. Nagrinėjamoje byloje, nors teisėjų kolegija ir nurodė, kad privalėjo būti nustatyti ieškinio trūkumai, tačiau CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus, kurie siejami su neatskleista bylos esme ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 nurodė, kad perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo galima tik tuo atveju, kai yra procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje pakanka įrodymų, kurie leistų spręsti dėl ieškovės daiktinių teisių apimties, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Dėl dovanojimo sutarties dalyko

29. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. Dovanojimo sutartimi ieškovei padovanotos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos indeksais 1-38, 1-39, 1-41, 1-60, 1-61, 1-62, 1-71, 1-72, 2-37a ir nuo 3-1 iki 3-15 su bendro naudojimo patalpa 1-26 , kurios plotas yra 4,63 kv.m. (2005-03-24 kadastro duomenys) (el. b. I tomo b. l. 16-22, 23-34). Dėl patalpų tūrio Dovanojimo sutartyje nėra duomenų. Daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas pagal Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-04-29 akto Nr. (101)-11.4-1065 duomenis. Daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas pagal Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2005-05-24 akto Nr. (101)11.4-1109 duomenis.

30. Minėta, kad ieškovė įrodinėja, jog 51,56 kv. m. plotas yra virš pirmo aukšto pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris jai priklauso nuosavybės teise pagal Dovanojimo sutartį.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė aplinkybę, kad 51,56 kv. m. plotas atitinka vietą plane, pažymėtą indeksu I-39, įrodinėja antstolio G. Puodžiuko 208 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių protokolu, kur ginčo plotas pažymėtas indeksu 3-8.

32. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su VĮ „Registrų centras“ nuomone, kad antstolis nėra asmuo, galintis atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Vadinasi, jo užfiksuotos faktinės aplinkybės nepagrindžia fakto, kad 51,56 kv. m. ginčo plotas atitinka vietą plane, pažymėtą indeksu I-39.

33. Byloje nustatyta, kad dėl ginčo ploto atsakovės užsakymu yra atlikti kadastriniai matavimai matininko A. M.. Anot ieškovės, šių matavimų pasekmėje patalpos 1-39 gelžbetoninė antresolė buvo „pridėta“ prie atsakovės pastatytos medžio pluošto antresolės. Kaip paaiškino apeliantė, atsakovės užsakymu atliktais kadastriniais matavimais apeliantei priklausantis plotas „įmatuotas“ į atsakovei priklausantį plotą, kaip paprastojo remonto rezultatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad matininko A. M. 2017-04-01 užfiksuoti ginčo patalpų kadastrinių matavimų duomenys turėjo būti surinkti pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikoje turi teisę atlikti tik asmenys, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.

34. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

35. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punktą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“. Pagal Nuostatų 10 punktą Kadastro tvarkytojas darbuotojams gali suteikti šias kvalifikacines kategorijas: kadastro eksperto, vyresniojo kadastro specialisto, kadastro specialisto ir kadastro specialisto asistento. Kadastro tvarkytojas pagal kiekvieną kvalifikacinę kategoriją nustato specialius kvalifikacinius darbuotojų išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimus. Kvalifikacines kategorijas suteikia kadastro tvarkytojo šiam tikslui sudaryta atestacijos komisija.

36. Iš prieš tai nurodyto teisino reguliavimo spręstina, kad VĮ „Registrų centras“ – įmonė, kuri veikia turėdama atitinkamus įgaliojimus, numatytus įstatymuose, o jos darbuotojų kompetencija yra pakankama, kad galėtų įvertinti įregistravimui pateiktų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai, įstatyme yra eksplicitiškai nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

37. Minėta, iš VĮ „Registrų centras“ išvados galima spręsti, kad ginčijamas 51,56 kv. m plotas, kurį ieškovė nurodo kaip pirmo aukšto plane pažymėtą indeksu I-39, ir kaip dalis antresolės, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir plane pažymėtas 1-108. Nekilnojamojo turto registro (įrašo Nr. 10/333684) duomenimis į 747,56 kv. m bendro ploto gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įregistruota UAB „PakFa“ nuosavybės teisė 2003-12-03 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 2-7146, 2014-06-19 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2017-05-04 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė turėjo ginčyti UAB „PakFa“ nuosavybės teisę, įgytą 2003-12-03 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 2-7146, pagrindu bei 2014-06-19 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2017-05-04 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 teisėtumą.

39. Nagrinėjamoje byloje būtų galima vertinti, kad ieškovė, pateikusi ieškinį dėl ieškovės daiktinių teisių pripažinimo į 51,56 kv. m. plotą, kuris yra virš pirmo aukšto patalpų, kurios plane atitinka indekso žymą I-39, pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siekė nuginčyti UAB „PakFa“ daiktines teises į įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Tačiau jos pateiktas įrodymas – antstolio G. Puodžiuko 208 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių protokolas, nėra įrodymas, galintis patvirtinti ieškovės daiktines teises 51,56 kv. m plotą, pažymėtą protokole indeksu 3-8. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

40. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl atskirais nekilnojamaisiais daiktais nesuformuotų (formuojamų) pastato konstrukcijų (erdvių iki stogo) nuosavybės ir jų teisinio statuso, turėjo pateikti parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą asmens, kuris atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio reikalavimus. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė architekto R. K. atliktą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), „3D“ vizualizaciją, fotofiksaciją ir rašytinius paaiškinimus (el. b. IV tomas, b.l. 12-34).

41. Antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės 2018 m. rugpjūčio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad pastate patalpos yra kelių lygių – virš pirmo aukšto patalpų yra gelžbetoninė perdanga (antresolė) (el. b. I tomo b.l. 69-118, III tomo b.l. 71-120). Matininko A. M. 2017-04-01 parengtame plane užfiksuotos trečios antresolės, plane pažymėtos 1-108. Iš kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso vieno aukšto 81,17 kv. m ploto gamybinės patalpos (indeksas 1-39), esančios pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (2005-03-24 Pagrindinio pastato 3P1/b vidaus plotų eksplikacija).

42. Pagal STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai 6.2 punktą antresolė –tai aikštelė pastato viduje, atitverta statybinėmis konstrukcijomis ir skirta inžinerinei įrangai įrengti arba kurioje įrengtos įvairios paskirties patalpos (gamybinės, buitinės, administracinės). Dovanojimo sutartimi ieškovė įgijo nuosavybės teisę į aiškiai apibrėžtą nekilnojamąjį daiktą –patalpą, kurios indeksas yra 1-39. Minėta, jog patalpos kadastro duomenys, įskaitant ir patalpos aukštį buvo užfiksuoti nustatyti 2005-03-24. Trečiasis asmuo B. P. atsiliepime nurodė, kad virš patalpų (indeksai 1-39, 1-37a) esanti gelžbetoninė antresolė yra įrengta pastato statybos metu (1958 m.). Vadinasi, ieškovė pateikusi ieškinį dėl daiktinių teisių pripažinimo į nesuformuotą erdvę patalpoje, privalėjo įrodyti, kad pagal teisės aktus suformuotas plotas gali būti jai priklausančio pastato dalies konstrukcija.

43. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas tuo pagrindu, kad byloje nebuvo pateikti leistini įrodymai, patvirtinantys ieškovės daiktines teises į nesuformuotą erdvę, esančią virš patalpos, kuri pažymėta plane indeksu 1-39. Atmetus reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo į patalpas, teisėjų kolegija nepasisako dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei atsakovės be pagrindo įgytą nekilnojamąjį daiktą, nes šie apeliacinio skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, nekeičiantys bylos rezultato.

44. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu yra įteisintos daiktinės teisės į atsakovei nepriklausančias patalpas/erdvę. Kitu apeliacinio skundo argumentu (8.4 punktas), nurodydama, kad ginčo erdvė virš patalpoje 1-39 esančios antresolės nebuvo ir šiuo metu nėra inventorizuota kaip šios patalpos sudėtinė dalis ar priklausinys, paneigia prieš tai esantį teiginį dėl daiktinių teisų įteisinimo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad šiaip erdvė, esanti pastate, tol, kol nėra atlikti dėl jos kadastriniai matavimai, nėra ir negali būti teisinio ginčo objektu. Taigi tik tuomet, kai apeliantė atliks tinkamai patalpos kadastriniu sumatavimus, ji galės pradėti naują teisminį procesą ir apginti įrodinėjamas kaip pažeistas daiktines teises.

45. Apeliantei paaiškintina, kad teismas negali nustatyti apeliantės naudojama įrodinėjama priemone – erdvės virš patalpos argumentu, jog atsakovė 2014 metais priblokavo savo patalpų antresolę prie patalpos 1-39 antresolės, kuri buvo pastatyta 1958 metais, ir taip pažeidė ieškovės daiktines teises. Pažymėtina ir tai, kad pati apeliantė pripažįsta, jog norint teisiškai identifikuoti ginčo erdvę, būtina atlikti kadastrinius matavimus (apeliacinio skundo 10.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Tik ieškovės užsakymu atlikus antresolės matavimus bus galima spręsti dėl matininko A. M. atliktų matavimo duomenų teisėtumo (CPK 12, 178 straipsnis).

46. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 4.98 straipsnį pareiškus ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo savininkas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas. Tokiu atveju, atmestini apeliantės argumentai, kad teismas negalėjo atmesti ieškinio, nes atsakovė neįrodė savo daiktinių teisių į patalpos I-39 antresolę. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas netaikomas ieškiniams dėl savininko teisių gynimo, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, taikydamas CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, tačiau atmesdamas ieškovės reikalavimą, priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės V. V. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi poveikio skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba nėra susiję su ginčo dalyku. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

49. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, kt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Atsakovė UAB „PakFa“ pateikė įrodymus apie patirtas 1 330 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti. Prašė jas priteisti.

52. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).

53. Atsižvelgiant į tai, kad teisinės pagalbos išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinka rekomenduojamą dydį, iš apeliantės priteisiama 1 330 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

54. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

apeliantės (ieškovės) V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „PakFa“ (juridinio asmens kodas 123093790). 1 330 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė