Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.7.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

2024 m. vasario 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8221-964/2023 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei S. M. dėl oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – V. F., J. M. (notarė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2023 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo V. S. ieškinys atsakovei S. M., kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 7 d. oficialų testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M., notarinio registro Nr. 1-4258, ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2011 m. vasario 28 d. ieškovo motina M. A. sudarė testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą apsisprendė palikti lygiomis dalimis sūnui V. S. (ieškovui) ir dukrai V. F. (trečiajam asmeniui). Šeimoje visi žinojo tokią testatorės valią, visiems šeimos nariams ir pačiai testatorei visą gyvenimą toks apsisprendimas buvo suprantamas, ne kartą visiems pačios M. A. paviešintas, taip pat testatorės suvokimas buvo toks, jog vaikams turtas turi atitekti lygiomis dalimis, nes testatorė savo vaikus myli vienodai, taip pat abiem jos vaikams vienodai yra tas turtas reikalingas, tuo tarpu vaikai turimą turtą lygiomis dalimis paliks savo vaikams, t. y. testatorės anūkams. Ieškovas tiksliai neatsimena, bet apytiksliai apie 2015 metus, jo sesers V. F. dukra S. M. (atsakovė) kreipėsi į ieškovą dėl jo motinos (t. y. atsakovės senelės) 2011 m. vasario 28 d. testamento. Atsakovė ieškovui siūlė aptarti sudaryto testamento turinį ir pasiūlyti, jog testatorė testamentą pakeistų, nurodydama, jog visas testatorės turtas paliekamas atsakovei, t. y. testatorės anūkei, o ne testatorės vaikams. Siekiant išvengti turto praradimo (atsakovės brolis narkomanas, be to, turi daug skolų), siūlė įkalbėti senelę perrašyti testamentą jos vienos naudai, o ji vėliau atsiskaitys su dėde ir savo mama. Ieškovas nesutiko. Motinos sveikata blogėjo. 2016 m. ji patyrė du smegenų infarktus. Praėjus po jų vos 3 mėnesiams, 2016 m. rugsėjo 7 d., atsakovė, šeimos nariams nežinant, nulydėjo M. A. į notaro biurą, kur ji sudarė ginčijamą testamentą. Ieškovo manymu, jo motinos protinė sveikata buvo tokios būklės, jog ji negalėjo suprasti sandorio pasirašymo esmės ir pasekmių, ją buvo nesudėtinga suklaidinti, pateikti pasirašyti dokumentus, kurių esmę ir pasekmes ji suprato kitaip nei yra iš tiesų. Atsakovė, pasinaudodama testatorės silpnu suvokimu, net nedėdama didelių pastangų suklaidinti, išaiškino ir išdėstė jai tokias aplinkybes ir pasekmes, jog testatorė 2016 m. rugsėjo 7 d. patvirtino naują testamentą, kuris sudarytas atsakovės vienos naudai. M. A., pasirašydama oficialųjį testamentą 2016 m. rugsėjo 7 d., negalėjo išreikšti savo valios sąmoningai, teisingai suvokiant sandorio pasekmes, buvo suklaidinta ir įtakota atsakovės pasakojimais dėl grėsmės turtui. 2016 m. rugsėjo 7 d. oficialusis testamentas testatorės pasirašytas su klaidomis, testatorė neteisingai parašė savo pavardę (testamento 2-e lape: „A.“, o teisingai turi būti – A.), taip pat testatorė nesugebėjo parašyti savo pilno vardo.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad M. A. buvo adekvačios psichinės būklės beveik iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) (sveiko proto, aštrios atminties, puikaus gebėjimo koncentruoti dėmesį ir orientuotis laike ir erdvėje, atpažinti tiek artimus, tiek mažai pažįstamus asmenis, rūpintis savo ir kitų interesais ir t. t.). Jos psichinė būklė pablogėjo vos prieš tris mėnesius iki mirties, gyvenant ieškovo namuose, po persirgto kovido. Nei jai, nei kitiems M. A. pažinojusiems žmonėms nekilo net menkiausių abejonių, kad testatorė psichine prasme yra visiškai sveika ar bent pakankamai sveika tam, kad suprastų, kam po mirties palieka buto, kuriame gyvena, dalį, ir kad tai pilnai atitinka jos ir suinteresuotų asmenų (ieškovo ir kitų giminių) santykius. Nė viename medicininiame dokumente, kuriuos pateikė ieškovas, nėra nurodyta, kad M. A. nesiorientavo laike ar erdvėje, neatpažindavo žmonių, veikė prieš savo interesus, buvo nenormaliai patikli ar kitaip elgėsi neadekvačiai. Vien nustatytos depresijos ar kraujagyslinės demencijos diagnozės neparodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes nustatomos ir esant lengviausiam prislėgtos nuotaikos ar atminties sutrikimo laipsniui, neturinčiam jokios įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. M. A. buvo garbaus amžiaus, todėl natūralu, kad gydytojai jai nustatydavo ir tam tikrus psichinius sutrikimus, savaime neturinčius jokios įrodomosios reikšmės šiai byla. M. A. nuo mažens augino, prižiūrėjo ir išlaikė atsakovę, tėvai jai skyrė nepalyginamai mažiau dėmesio nei senelė, todėl natūralu, kad močiutei prireikus pagalbos senyvame amžiuje, atsakovė jai skyrė tiek laiko ir kitų išteklių, kiek reikėjo, o močiutė, atsidėkodama už pagalbą, paliko savo buto dalį. Ieškovo „klaidos“ sudarant ginčijamą testamentą aiškinimas teisine prasme yra netinkamas. Taigi senelė negalėjo suklysti, o atsakovė negalėjau jos suklaidinti. Ieškovas nepateikė (ir negalėjo pateikti dėl jų nebuvimo) jokių įrodymų dėl atsakovės bandymų suklaidinti testatorę. Ieškovo teigimu, oficialus testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu tiek CK 1.89, tiek 1.90 straipsnių pagrindais.

4. Trečiasis asmuo Notarė J. M. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. testamentas buvo patvirtintas laikantis visų įstatymo nustatytų reikalavimų. M. A. laisva valia pasirinko ir nurodė asmenį, kuriam palieka visą savo turtą. Ankstesnio testamento sudarymas neapribojo jos valios jį keisti. Tvirtinant testamentą buvo įsitikinta testatorės M. A. veiksnumu, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis jos veiksnumas nebuvo apribotas, testamento turinys teisėtas ir suprantamas. M. A. visą savo turtą paliko vaikaitei, t. y. giminystės ryšiais artimam asmeniui. Notarinės praktikos prasme tai normalus ir įprastas atvejis.

5. Trečiasis asmuo V. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Trečiasis asmuo V. F. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad yra įsitikinusi, jog jos dukra atsakovė M. A. grasino, kad tik būtų pakeistas testamentas jos naudai. Mama jai skambino ir skundėsi anūke. Apie ieškiniu ginčijamą testamentą sužinojo tik 2023 m. nuvažiavusi pas notarę. Notarė informavo, kad 2011 m. testamentas negalioja, nes yra naujesnis. Grįžusi namo paskambino dukrai. Ši pradėjo šaukti. Išsigando jos. Sūnus invalidas, be abiejų kojų, vyras taip pat invalidas, todėl mama rūpinosi mažai. Esant galimybei pas mamą atvažiuodavo, bet dažniau bendravo telefonu. Kai mamą lankė 2016 m., jai skaudėjo galvą. Po insulto jai skaudėjo visą kairę pusę.

7. Atsakovas teikė apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bet 75,55 Eur žyminį mokestį apmokėjo bendrovė (civilinė byla Nr. e2-1694-723/2020). Atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. – 2022 m. kovo 7 d. laikotarpiu iš bendrovės banko sąskaitos ir kasos pasisavino 66 068,88 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo V. S. ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba 2023 m. liepos 12 d. atliko M. A. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir konstatavo, kad M. A. testamento pasirašymo metu (2016 m. rugsėjo 7 d.) sirgo kraujagysline demensija, dėl psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. A. psichikos būklė 2016 m. rugsėjo 7 d. turėjo reikšmingą neigiamą įtaką aplinkybių ir testamento sudarymo pasekmių suvokimui, jos sąmoningam ir savarankiškam apsisprendimui sudaryti 2016 m. rugsėjo 7 d. testamentą.

10. Tačiau teismas įvertinęs liudytojos M. A. gydžiusios šeimos gydytojos K. M. parodymus, kuriais ji paaiškino, kad po smegenų infarkto žmogus gali atsistatyti skirtingai, o su M. A. ir po 2016 m. patirtų smegenų infarktų buvo galima bendrauti, ji gydytoją atpažindavo, atsakydavo į klausimus, paaiškindavo kaip jaučiasi, taip kitų asmenų paaiškinimas, konstatavo, kad mirusioji M. A. tiek prieš 2016 m. rugsėjo 7 d. testamento sudarymą, tiek vėliau galėjo priimti sprendimus, suprasti ir valdyti savo veiksmus.

11. Teismas nurodė, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje yra prieštaravimų ne tik tarp nustatytų šių kriterijų, bet nevienareikšmis ir medicininis kriterijus: yra prieštaravimų tarp pomirtinės ekspertizės išvados ir testatorę gydžiusios gydytojos paaiškinimų, VšĮ Šeškinės poliklinikos sveikatos istorijos įrašo. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jos asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinantį įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti. Be to, daugelis įrodymų patvirtina išvadą, kad M. A. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri leido jai suvokti savo veiksmų reikšmę sudarant testamentą ir juos valdyti.

12. Teismas, spręsdamas dėl CK 1.90 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu) nurodė, kad nagrinėjamu atveju testatorės suklaidinimą ieškovas aiškino atsakovės pasakojimu (įkalbėjimu) M. A., kad jos turtui gresia pavojus, kad atsakovės brolis yra priklausomas nuo narkotikų vartojimo ir buto dalį palikus jam, šis palikimą iššvaistys. Aplinkybės dėl atsakovės brolio priklausomybės nuo narkotikų ne tik neginčijo nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo, bet ir tai patvirtino pati jo motina – trečiasis asmuo V. F.. Ieškovo teiginių dėl jo motinos įkalbinėjimo palikti atsakovei buto dalį, nes priešingu atveju turtas liks jos broliui, kuris jį iššvaistys arba turtas bus prarastas dėl brolio skolų, S. M. ne tik nepatvirtino, bet neigė apskritai dariusi kokią nors įtaką močiutei M. M. dėl turto palikimo po jos mirties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, brolio priklausomybė nekėlė jokios grėsmės palikimui pagal ankstesnį testamentą, dėl ko nesudarė pagrindo jo keisti ginčijamu testamentu. Teismas sprendė, kad toks velionės M. A. klaidinimas, koks nurodytas ieškovo ieškinyje nelaikytinas klaidinimu, be to neįrodyta, kad šiuo pagrindu velionę apskritai buvo bandoma įtikinti ar paveikti. Dėl to ieškinys atmetamas ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai - pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 7 d. oficialų testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M., notarinio registro Nr. 1-4258, ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. Teismas padarė neteisingą išvadą, neatsižvelgė į pomirtinės teismo ekspertizės išvadą, kurioje aiškiai konstatuota, kad M. A. testamento pasirašymo metu (2016 m. rugsėjo 7 d.) sirgo kraujagysline demensija, dėl psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas, vertindamas testatorės sveikatos būklę testamento sudarymo iš esmės rėmėsi tik kai kurių liudytojų parodymais ir VšĮ Šeškinės poliklinikos sveikatos istorijos įrašais. Tačiau teismas nevertino medicininių dokumentų pateiktų civilinėje byloje visumos.

13.2. Skundžiamame sprendime liko neįvertintas faktas, jog M. A. liga (lėtinės galvos smegenų išėmija, demensija) buvo progresuojanti, daranti negrįžtamą žalą smegenų veiklai, todėl teismo vertinimas, jog asmens būklė testamento sudarymo metu galėjo pagerėti prieštarauja medicinos faktui dėl aiškiai žinomų ligų pasekmių ir ligos eigos. Mirusioji patyrę 3 galvos smegenų insultus, po kiekvieno patirto smegenų insulto buvo atliekami tyrimai. Po pirmojo patirto smegenų insulto (2011 m.) buvo konstatuotas vidutinis funkcijų sutrikimas, po antrojo patirto smegenų insulto (2013 m.) konstatuotas sunkus sutrikimas, po trečiojo smegenų insulto (2014 m.) – sunkus sutrikimas.

13.3. Teismas sprendime nurodė, jog nei viena iš liudytojų nenurodė, kad su M. A. nebuvo galima susikalbėti (spendimo 23 punktas), tačiau prieštaraudamas tam, kartu nurodė, jog „nors liudytojai L. S., G. J., V. K., parodė, kad M. A. prastai prisiminė, kalbant nukrypdavo į prisiminimus apie karą, pasakodavo savo sapnus, o G. J. teigė, kad užsukus pas ją, M. jos neatpažino, A. M. teigė, kad ji jo vos nesupainiojo su ieškovu“ (Sprendimo 23 punktas).

14. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė S. M. prašo atmesti ieškovo skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Ginčijant testamentą byloje yra būtina ir pakankama atsakyti į klausimą, ar testatoriaus pasirašytas konkretaus turinio dokumentas atitiko jo valią konkrečią datą, kai tas sandoris buvo sudarytas. Atlikdamas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, ekspertas neturi galimybės atlikti tiesioginės tiriamo asmens apžiūros bylai reikšmingą konkrečią sandorio sudarymo dieną. Todėl eksperto išvados iš prigimties negali būti pakankamai tikslios. Jeigu byloje yra surinkti įrodymai, patikimai atspindintys tiriamo asmens psichinę būklę ginčijamo sandorio metu, jos neabejotinai turi viršesnę įrodomąją reikšmę, nei eksperto nuomonė. Be to neturi įrodomosios reikšmės eksperto išvada, kurioje nesiremiama medicininiais dokumentais, laiko atžvilgiu artimiausias ginčijamo sandorio sudarymo datai. Be pirminių duomenų, kuriuos privalo įvertinti ekspertas, prieš teikdamas išvadą, pastaroji yra niekinė. M. M. ligoninės 2016 m. rugsėjo 22 d. epikrizėje, sudarytoje M. A. apžiūrėjus medicinos specialistams, praktikuojantiems gydytojams, dėl pacientės psichinės būklės tuo metu yra vienareikšmiai nurodyta, jog M. A. yra sąmoninga ir orientuota. Jokių psichinių nusiskundimų pacientė neturėjo, gydytojai savo ruožtu pacientės psichinės būklės trūkumų nenustatė. Pati pacientė skundėsi tik galvos skausmu, svaigimu, dusuliu, bendru silpnumu, fizinio krūvio netoleravimu, simptomai tęsėsi apie savaitę. Bylai nėra svarbu, kad testatorė buvo blogos psichinės būsenos iš karto po persirgtų insultų (2011, 2013, 2014 m.), kas yra visiškai normalu.

14.2. Byloje apklausta K. M., praktikuojanti gydytoja, tiesiogiai bendravusi su testatore nuo 2016 m. kovo, paaiškino, jog pasekmės po insultų labai individualios, vienas gali pilnai atsistatyti per metus ir dirbti savo darbą, kitas gali likti paralyžiuotas ir gulėti spec. ligoninėje, priklauso nuo smegenų pažeidimo vietos, apimties ir pan. Būklė gali pasikeisti po nustatyto kalbos neryšlumo, dezorientacijos, kažkam gali pagerėti, kažkam pablogėti. Be to byloje yra parodymai asmenų, tiesiogiai bendravusių su testatore. Notarė J. M., patvirtinusi ginčijamą testamentą paliudijo dėl M. A. psichinės būklės vizito metu: notarė įsitikino testatorės veiksnumu ir abejonių nekilo, dėl to ir patvirtino testamentą.

14.3. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. A. psichinė būklė keli metai prieš ir po ginčijamo testamento sudarymo netrukdė jai suvokti šio sandorio reikšmę. 2023 m. liepos 12 d. eksperto išvadoje nėra atsižvelgiama į byloje apklaustų aštuonių liudytojų (įskaitant trečiąjį asmenį, notarę) parodymus, kurie kardinaliai keičia supratimą apie palikėjos psichinę būseną, sudarant ginčijamą testamentą.

14.4. Atsakovė teigimu, nėra abejonių, kad M. A. vizito pas notarę 2016 m. rugsėjo 7 d. metu buvo visiškai normalios, adekvačios psichinės būklės, minimaliai pakankamos tam, kad suvoktų, jog savo mirties atveju perleidžia turimą dalį buto savo anūkei. 2023 m. liepos 12 d. ekspertizės akte nesiremiama ginčijamam sandoriui aktualiu medicininiu įrašu, yra ignoruojamos individualios insulto pasekmės kiekvienam sergančiajam įvairiais ligos laikotarpiais, yra analizuojami pavieniai M. A. apžiūrų rezultatai, daryti iš karto po persirgtų insultų, visiškai epizodinio pobūdžio, be medikų pagalbos praeinant vieneriems ar keliems metams tarp jų, neatspindintys kasdienės testatorės psichinės būsenos. Todėl eksperto išvada pažeidžia įrodymų sąsajumo ir pakankamumo principus, ir neturi byloje įrodomosios reikšmės.

14.5. Ieškovas ar kiti asmenys, artimai pažinoję M. A., ją apžiūrėję gydytojai, socialiniai darbuotojai, iki pat jos mirties nesikreipė ar neinicijavo kreipimosi dėl testatorės pripažinimo neveiksnia ar jos veiksnumo apribojimo. Akivaizdu, kad asmeniui, kurio vardu yra įregistruota dalis nuosavybės teisės į butą, kuri gali būti perleista, pažeidžiant šio asmens interesus, savo vardu gaunančiam pensines išmokas, mokančiam buto komunalinius mokesčius, savarankiškai pratęsiančiam leidimą gyventi ir t.t., nustačius, jog šio asmens psichinė būklė neleidžia jam adekvačiai dalyvauti teisiniuose santykiuose, būtų dedamos pastangos pripažinti tokį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas ar kiti asmenys inicijuotų nurodytas procedūras palikėjai, tuo patvirtindami, jog M. A. psichinė būsena netrukdė jai sąmoningai ir orientuotai dalyvauti teisiniuose santykiuose.

15. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.

17. Apeliaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo, sprendžiant testatorės M. A. testamento pasirašymo metu (2016 m. rugsėjo 7 d.) galėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir valdyti (CK 1.89 straipsnis) ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija toliau pasisakys tik dėl apskųstos sprendimo dalies.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

18. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apelianto CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikštas ieškinys atsakovei dėl 2016 m. rugsėjo 7 d. oficialaus testamento nuginčijimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

19. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

21. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, be kita ko, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

22. Nors pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai, ginčijant testamentą, ieškinio pagrindu nurodoma, jog galbūt mirusysis buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę kartu su kitais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė mirusiajam buvo atlikta. 2023 m. liepos 12 d. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad M. A. testamento pasirašymo metu (2016 m. rugsėjo 7 d.) sirgo kraujagysline demensija, dėl psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. A. psichikos būklė 2016 m. rugsėjo 7 d. turėjo reikšmingą neigiamą įtaką aplinkybių ir testamento sudarymo pasekmių suvokimui, jos sąmoningam ir savarankiškam apsisprendimui sudaryti 2016 m. rugsėjo 7 d. testamentą. Taigi eksperto išvada yra kategoriška.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismo psichiatrinės ekspertizės išvados yra reikšmingas įrodymas vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Ekspertizės išvados yra motyvuotos ir paremtos medicininės dokumentacijos duomenimis. Pažymėtina, kad ekspertizės išvadose yra aiškiai nurodyta, kad yra pakankamai duomenų apie mirusios psichikos sutrikimus. Todėl vien ta aplinkybė, kad testatorės šeimos gydytoja galėjo susikalbėti su paciente ir/ar kai kuriems liudytojams M. A. atrodė adekvati, negali eliminuoti tikimybės, jog M. A. turėjo psichikos sutrikimų, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti testamento sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai negali paneigti ekspertizės išvadų, kadangi žmogaus realios psichinės būklės įvertinimas priklauso nuo pašnekovo amžiaus, išsilavinimo, sveikatos būklės pokalbio metu, pokalbio trukmės ir temos bei kiek laiko pašnekovai pažįstami. Dėl to liudytojų parodymai neatspindi tikrosios testatorės psichinės būklės.

24. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas negalėjo patvirtinti mirusios sveikatos būklės (skundžiamo sprendimo 23 punktas). Priešingai, byloje apklausti L. S., G. J., V. K., parodė, kad M. A. turėjo blogą atmintį, nepažindavo atėjusių asmenų, blogai matydavo, kalbant nukrypdavo į prisiminimus apie karą, pasakodavo savo sapnus, o G. J. teigė, kad užsukus pas ją, M. jos neatpažino, A. M. teigė, kad ji jo vos nesupainiojo su ieškovu. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovas V. S. bei trečiasis asmuo V. F. Šeimos gydytojos K. M. parodymai, kuriais ji bendro pobūdžio paaiškinimais apibūdina smegenų infarkto ligą (nurodė, kad po smegenų infarkto žmogus gali atsistatyti skirtingai) ir/ar su M. A. buvo galima susikalbėti vertintini kaip neturinčios pakankamos kvalifikacijos, kad galima būtų įvertinti paciento psichinę būklę. Juolab pati šeimos gydytoja nedviprasmiškai patvirtino negalinti apibūdinti pacientės psichinės būklės, kartu nurodydama, kad mirusioji negalėdavo pasakyti laiko ir datos (2023 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 23-26 min.). Dėl to apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, eksperto padaryta kategoriška išvada dėl testatorės negebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę gali pagrįsti testatorės psichinę būseną testamento sudarymo metu.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Nagrinėjamu atveju ekspertas atsakė į visus teismo užduotus klausimus, tyrimui pakako duomenų duoti tokią išvadą, todėl ekspertas pateikė kategorišką, o ne prielaidomis paremtą išvadą.

26. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš pateiktų medicininių duomenų nustatyta, kad pacientė (2016 m. birželio 13 d.) dezorientuota, vargina dusulys, oro trūkumas, pila prakaitas, blogai miega, dažnai būna nerami, verkia, 2016 m. rugsėjo 20 d. paciento būklės įvertinime nurodoma, jog M. A. bendravimas sutrikęs. 2015 m. sausio 15 d. šeimos gydytojos apžiūroje nurodoma – orientacija sutrikusi, kalba neaiški, dezorientuota, negali prisiminti ką norėjo pasakyti, pastovus galvos skausmas. 2013 m. rugsėjo 11 d. psichiatro konsultacijos išvadoje nurodoma - skundžiasi, kad viskas blogai, nėra atminties (vartoja Xanax 0,5 mg nakčiai, nepadeda). sirgusi dviem insultais, nesenai gulėjo ligoninėje, atmintis nusilpusi. MMSE - 10 balų, Blessedo demencijos skalė - 18, 5 balo. 2014 m. lapkričio 27 d. ir vėliau atliktų psichiatrų konsultacijų išvadose nurodoma progresuojanti liga. 2011 m. po pirmojo patirto smegenų insulto M. A. buvo atliktas Protinės būklės tyrimas, kurio vertinimas — 13 balų (vidutinis pažinimo funkcijų sutrikimas); Bledsedo demensijos skalės vertinimas - 14 balų (vidutinis pablogėjimas). Po antrojo patirto sniegenų insulto (2013 m.) - atlikti pakartotiniai tyrimai, siekiant įvertinti M. A. sveikatos būklę. Protinės būklės tyrimas, kurio vertinimas - 10 balų (sunkus sutrikimas); Bledsedo demensijos skalės vertinimas - 18,5 balų (vidutinis pablogėjimas). Po trečiojo smegenų insulto (2014 m.) - atlikti pakartotiniai tyrimai, siekiant įvertinti M. A. sveikatos būklę. Protinės būklės tyrimas, kurio vertinimas - 6 balai (sunkus sutrikimas); Bledsedo demensijos skalės vertinimas - 25 balai (sunkus pablogėjimas). Kaip matyti iš aukščiau pateiktų tyrimų rezultatų, M. A. sveikatos būklė (protinė) vis labiau blogėjo. Jau 2011 metais atlikus tyrimus, gydytoja psichiatrė diagnozavo M. A. demensiją ir nukreipė dėl specialiųjų poreikių nustatymo. 2013 metais, patyrus antrąjį smegenų insultą taip pat buvo patvirtinta demensijos diagnozė, o 2014 metais po trečiojo smegenų insulto asmens sveikatos būklė tiek pablogėjo, jog buvo nustatytas vyraujantis neproduktyvus mąstymas, amnezinė dezorientacija laike, vietoje ir savyje, vykdomųjų funkcijų, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties ryškus sutrikimai, bei visiška socialinė dezadaptacija. Gydytojas ekspertas savo išvadoje paaiškino M. A. ligos pasekmes, taip pat nurodė, jog nėra galimybės atsistatyti, nes ši liga yra lėtai, laipsniškai progresuojanti galvos smegenų disfunkcija. Todėl M. A. pasirašant ginčijamą 2016 m. rugsėjo 7 d. testamentą, jos sveikatos būklė negalėjo pagerėti. Dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus su kitais byloje surinktais įrodymais (vertinant artimiausius medicinos dokumento išrašus testamento sudarymo datai) yra pagrindas priimti kitokį sprendimą, t. y. konstatuoti, kad sandorio sudarymo metu testatorė M. A. buvo orientuota ir sąmoninga, todėl suprato savo veiksmų esmę ir išreiškė valią sudaryti šį sandorį, kadangi teismo padaryta išvada prieštarauja medicinos dokumentams ir eksperto išvadoms.

27. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad ieškinio reikalavimas pripažinti 2016 m. rugsėjo 7 d. testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu atmestas remiantis iš esmės vien tuo, kad tvirtinančiai testamentą notarei nekilo abejonių dėl tikrosios mirusios valios išraiškos ir psichinės būklės ir mirusiosios šeimos gydytojai neišreiškus abejonių dėl mirusios sveikatos būklės. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nevertino kitų byloje esančių reikšmingų duomenų visumos, kurie visgi sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad testamento surašymo metu M. A. būsena neleido tinkamai suprasti savo veiksmų ir (ar) jų valdyti. Kaip jau minėta, byloje esantys medicininiai duomenys ir kategoriška eksperto išvada patvirtina mirusios psichines ligas, kurios negrįžtamai progresavo, dėl kurių ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taigi, visos aptartos aplinkybės, kurių nepagrįstai netyrė ir neįvertino pirmosios instancijos teismas, leidžia konstatuoti, kad Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro notarės J. M. 2016 m. rugsėjo 7 d. patvirtintame testamente objektyviai negalėjo būti išreikšta tikroji testatorės M. A. valia, todėl šis testamentas pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).

28. Nors ieškovas prašė testamentą pripažinti negaliojančiu ir pagal CK 1.90 straipsnį, t. y. dėl suklydimo sudaryto sandorio nuginčijimas, tačiau apeliaciniame skunde šiomis aplinkybėmis nesiremiama, todėl dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Kita vertus, nustačius kitą apelianto įrodinėtą testamento negaliojimo teisinį pagrindą, tai neturi reikšmės galutinei teisėjų kolegijos išvadai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė neteisingai.

29. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys patenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2093 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, viso 2200 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad apeliantui kompensuotinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat sumokėtas žyminis mokestis. Apelianto bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo pateikimą (109 Eur žyminis mokestis) taip pat yra pagrįstos, dėl to yra teisinis pagrindas kompensuoti visiškai. Todėl ieškovui iš atsakovės S. M. priteisiama 2309 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Atsižvelgus į bylos procesinę baigtį, bylą pralaimėjusiai šaliai – atsakovei bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

35. Pirmosios instancijos teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 33,80 Eur pašto išlaidų. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teisme šios išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

36. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apelianto ieškovo V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. S. ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento oficialų testamentą 2016 m. rugsėjo 7 d., patvirtintą Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarės J. M., notarinio registro Nr. 1-4258.

Priteisti ieškovui V. S. iš atsakovės S. M. 2200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui V. S. iš atsakovės S. M. 109 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. M. 33,80 Eur pašto išlaidų. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas ieškovė turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.