- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-519-919/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- B. B.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. B. (toliau - B. B.) gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo B. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant B. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Tuo pačiu nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas, vadovaujantis BK 93 straipsniu, P. V. (toliau – P. V.) atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė, tačiau jo atžvilgiu apeliacinio skundo nėra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu B. B. pripažintas kaltu ir P. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichinį smurtą bei grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. P. (toliau - A. P.), B. B. demonstruojant dujų balionėlį ir sakant žodžius, kad „žinot kur atvažiavot“, tokiu būdu bendrais veiksmais sukurdami nukentėjusiajam bauginančią aplinką, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – elektroninę cigaretę 40 eurų vertės, taip tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiojo A. P. 40 eurų vertės turtą.
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo B. B. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kurioje B. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors B. B. nusikalstamos veikos metu buvo sulaukęs 18 metų, tačiau reikia vertinti ne tik asmens amžių, bet ir asmens brandą. BK 81 straipsnyje rašoma, kad XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, o BK 90-94 straipsniuose išdėstytos taisyklės gali būti taikomos ir asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus - į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, jog toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Kauno apylinkės teismas kito kaltinamojo P. V. atžvilgiu, kuris nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametis, taikė BK 93 straipsnio nuostatas ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Skundo autoriaus nuomone, teismas galėjo apsvarstyti ar priimti sprendimą analogiškai B. B. atžvilgiu, kadangi yra visos galimybės taikyti šią įstatymo normą – B. B. padarė apysunkį nusikaltimą, nukentėjusiajam žala buvo atlyginta, anksčiau neteistas, mokosi, todėl yra pagrįstas manymas, kad jis naujų nusikalstamų veikų nedarys.
2.2. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas plėšdamas svetimą turtą suvokia, jog jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Sprendžiant iš įvykio dalyvių parodymų oficiali jų susitikimo priežastis buvo noras pasimainyti elektroninėmis cigaretėmis. Tokį ketinimą deklaravo tiek nukentėjusysis A. P., tiek su juo buvęs N. B., tiek kitas kaltinamas P. V.. Taip pat ketinimą mainytis elektroninėmis cigaretėmis socialiniame tinkle paskelbė B. B. ir P. V.. Skundo autoriaus nuomone, toks viešai deklaruojamas noras susitikti su suinteresuotais asmenimis dėl mainų, leidžia galvoti, kad tiesioginės tyčios požymių plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą tuo metu, nebuvo. Vėliau tiek P. V., tiek A. P. apžiūrinėjo vienas kito elektronines cigaretes, A. P. nieko neverčiamas grąžino P. V. elektroninę cigaretę, o pastarasis nuslėpė nuo nukentėjusiojo ketinimą pasisavinti jo daiktą. Gynėjas nurodo, kad šioje situacijoje aišku tai, kad nukentėjusysis buvo apgautas ir dėl panaudotos apgaulės pats perdavė kaltinimui savo elektroninę cigaretę.
2.3. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusysis ir liudytojas N. B. nurodė, jog dujų balionėlis ir ištarti žodžiai „žinot kur atvažiavot“ buvo ištarti po to, kai A. P. dėl panaudotos apgaulės P. V. jau buvo padavęs abi elektronines cigaretes. Apgaulės būdu turtas dar nėra užvaldytas ir siekiant išlaikyti tokį turtą panaudojamas fizinis ar psichologinis smurtas arba grasinama tokį smurtą pavartoti, tokia veika gali būti kvalifikuojama kaip plėšimas. Skundo autoriaus nuomone, nuo tos akimirkos, kai P. V. įsidėjo į kišenę gautą cigaretę, faktiškai ji buvo užvaldyta, kadangi tuo metu iš A. P. jau buvo atimta galimybė valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Gynėjas mano, kad nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, kadangi darant šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą buvo panaudota apgaulė, o tai yra esminis sukčiavimo požymis atribojantis nuo kitų nusikaltimų. Todėl net ir sutikus su tuo, kad B. B. prisidėjo prie P. V., jo veiksmai galėjo būti vertinami, kaip padėjimas sukčiauti, nes balionėlio demonstravime ar paminėtų žodžių pasakyme po to, kai svetimas turtas jau buvo užvaldytas, nėra nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis kvalifikuojamas kaip plėšimas ir tais atvejais, kai turto vertė yra mažesnė nei 1 MGL. Skundo autoriaus nuomone byloje yra labai aiškiai nustatyta, jog P. V. ir B. B. savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmė galimybę priešintis, todėl byloje nustatytomis aplinkybėmis galima buvo svarstyti tik dėl sukčiavimo požymių buvimo, o tokiu atveju yra svarbi nusikaltimo dalyko vertė. Šiuo atveju iš A. P. buvo pagrobta elektroninė cigaretė, kurios vertė yra 40 Eur, o tai nesiekė 1 MGL, todėl padaryta veika neturi nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokiu atveju Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už smulkų sukčiavimą, kai įgyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokį administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali būti nubaustas nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų bauda. Skundo autoriaus nuomone visi byloje esantys duomenys rodo, kad asmeniui apgaule užvaldžiusiam turtą, kurio vertė yra 40 Eur gali būti taikoma tik administracinė atsakomybę, o tai rodo, kad šioje byloje negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
2.5. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šioje byloje nėra surinkta neginčija įrodymų patvirtinančių, jog B. B. būtų susitaręs su P. V., kad įvykdys būtent plėšimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog B. B., kaip bendrininkas prisidėjo darant plėšimą tik tuo, kad jis neva demonstravo dujų balionėlį bei pasakė kelis žodžius, todėl drauge su P. V. sukūrė nukentėjusįjį bauginančią aplinką, naudojo psichinį smurtą bei grasino panaudoti fizinį smurtą ir bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiojo A. P. 40 Eur vertės turtą. Iš taip sukonstruotos konstatuojamosios apkaltinamojo nuosprendžio dalies galima manyti, kad veikos kvalifikavimą kaip plėšimą ir lėmė būtent B. B. pasakyti žodžiai bei balionėlio parodymas, nes iš nuosprendžio aprašomosios dalies nesimato, jog teismas būtų nustatęs, kad plėšimo sudėčiai būtinas priemones naudojo nepilnametis P. V.. Gynėjas nurodo, kad beveik visų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymais nustatyta, kad B. B. nepasitiko nukentėjusiojo, nedalyvavo jo ir P. V. pokalbyje, nesikišo į mainų procesą, priešingai, pasak įvykio liudininkų, jis buvo šiek tiek atokiau ir kalbėjo mobilaus ryšio telefonu. Tik po to, kai abi elektronines cigaretes jau turėjo P. V., B. B. neva parodė balionėlį ir pasakė nuosprendyje nurodytus žodžius. Be to, nuteistojo gynėjas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje minimas dujų balionėlis nebuvo rastas.
2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad grasinimas turi būti realus, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Skundo autoriaus nuomone, nei vieta, nei situacija, kurios metu P. V. užvaldė nukentėjusiojo elektroninę cigaretę, nebuvo niekuo išskirtines, nes jų susitikimas vyko dienos metu prie parduotuvės, todėl aplinka nebuvo bauginanti.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo B. B. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde ginčijama nuteistojo B. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sutinka dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas, nors ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nors B. B. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Analogiškai ir su P. V., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 93 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
7. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
8. Apeliaciniame skunde nuteistojo B. B. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo nuteistąjį išteisinti. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, lėmęs netinkamai kvalifikuotus nuteistojo ir P. V., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės veiksmus, t. y. netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl dėl to plačiau pasisako.
9. Šioje byloje B. B. ir P. V. buvo kaltinami dėl to, kad šio nuosprendžio 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis panaudojant psichinį smurtą bei grasindami panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, B. B. demonstruojant dujų balionėlį ir sakant žodžius, kad „žinot kur atvažiavot“, tokiu būdu bendrais veiksmais sukurdami nukentėjusiajam bauginančią aplinką, pagrobė svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą – elektroninę cigaretę. Kaip jau minėta, B. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o P. V. vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose buvo plėšimo požymių, kadangi panaudodami dujų balionėlį ir išsakydami grasinančius žodžius pagrobė nukentėjusio turtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia nusikalstamos veikos kvalifikacija nesutinka.
10. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-488/2011).
11. Tuo tarpu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Šiuo atveju ir buvo įvykdyta atviroji vagystė, kadangi P. V. ir B. B. matant nukentėjusiajam ir liudytojui N. B., viešoje vietoje, dienos metu atvirai pagrobė A. P. priklausantį turtą.
12. Plėšimą ir atvirąją vagystę charakterizuoja atviras turto užvaldymo būdas. Plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant, paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jei prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichologinio smurto požymius. Tačiau jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis yra fiziškai ar psichologiškai veikiamas, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad B. B. ir P. V. parodė dujų balionėlį ir išsakė žodžius ne siekdami pagrobti elektroninę cigaretę, bet siekdami išlaikyti grobiamą svetimą turtą.
13. Teisėjų kolegijai analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame yra R. P. (nukentėjusiojo A. P. mamos) apklausa, kurios metu ji nurodė, kad „tuomet vyresnysis pasiėmė visas elektroninių cigarečių dalis ir iš kišenės išsitraukė ašarinių dujų balionėlį bei laikydamas prie savęs paklausė ar žino kur mano sūnus su draugu atvažiavo“ (1 t. 10-11 b.l.). Iš nukentėjusiojo A. P. pirmojo apklausos protokolo matyti, kad „po to vyresnis vaikinas, rankose vis dar laikydamas ir mano elektroninę cigaretę pasakė, kad duok pažiūrėti ir tą, kurią aš laikiau savo rankose, aš jam padaviau. Tuomet iš striukės kišenės išsitraukė dujų balionėlį, ir pasakęs, kad „žinai, jog atvažiavai į Š.“, su abiem elektroninėmis cigaretėmis nieko daugiau nesakęs ir nedaręs išėjo“ (1 t.36-37 b.l.), papildomos apklausos metu šių parodymų dalį nukentėjusysis patvirtino (1 t. 40 b.l.), taip pat nukentėjusysis apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė „ją padaviau P. Aš cigaretės negavau, man parodė dujų balionėlį ir viskas“, „dujų balionėlį parodė, kai cigaretė buvo pas juos. Jie su savimi turėjo ir savo elektroninę cigaretę“ (1 t. 55 b.l.). nukentėjusysis analogiškus parodymus davė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme „balionėlį parodė, kai buvo paimta mano cigaretė. Paėmė abi cigaretes“, „balionėlį išsitraukė gale, kai laikė P. abi cigaretes“ (2 t. 126-127 b.l.) Liudytojas N. B. parodė, kad „galiausiai abi cigaretės vėl atsidūrė pas tą jaunesnį vaikiną, o vyresnis tuo tarpu iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir pasakęs, kad „žinote kur atvažiavot“ ėmė ir nuėjo (1 t. 114-115 b.l.), papildomos apklausos metu šiuos parodymus liudytojas patvirtino (1 t. 112-113 b.l.). Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad grasinimas panaudoti dujų balionėlį ir išsakyti žodžiai “žinot kur atvažiavot“ buvo panaudoti tada, kai abi elektroninės cigaretės jau buvo pas P. V.. Nuo tos akimirkos, kai P. V. rankose turėjo abi elektronines cigaretes, faktiškai nukentėjusiojo elektroninė cigaretė buvo užvaldyta, kadangi tuo metu iš A. P. jau buvo atimta galimybė valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.
14. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis B. B. kaltu dėl plėšimo neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistasis parodė, kad jokio plėšimo neįvykdė, apie tai, kad P. V. negrąžino elektroninės cigaretės nukentėjusiajam nieko nežinojo, dujų balionėlio nerodė ir jokių žodžių nesakė. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone tokius nuteistojo B. B. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. P., liudytojų N. B. ir R. P. aukščiau aptarti parodymai.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). Tokios pačios taisyklės apeliacinės instancijos teisme taikomos ir keičiant veikos kvalifikavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).
16. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstama veika numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat kaip ir nusikalstama veika numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi, šiuo atveju nuteistojo B. B. ir P. V., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinė padėtis nesikeičia.
17. Vertinant, ar kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, negu nurodyta kaltinime, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, iš anksto nepranešus šiam asmeniui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, jeigu iš esmės nekeičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, be prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinio prašymo ir iš anksto nepranešus apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019). Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–262/2014). Esminė BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostata, jog kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, nepažeista (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-693/2015).
18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas keičia ne iš esmės skirtingas aplinkybes, o keičiasi tik kaltinimo kvalifikacija. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką, jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2012). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad B. B. ir P. V. neturėjo ketinimo grobiant elektroninę cigaretę grasinti nukentėjusiajam, tiesiog buvo siekta išlaikyti nukentėjusiojo turtą pas save ir tokiu būdu pasipelnyti. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tuo tarpu, pirmosios instancijos nuosprendžiu B. B. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kuri numato šias alternatyvias bausmės rūšis: areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Iš to seka, kad BK 178 straipsnio 2 dalis laikytina švelnesniu įstatymu, nei BK 180 straipsnio 1 dalis, kadangi straipsnio dispozicijoje numato daugiau alternatyvių bausmės rūšių.
19. Nuteistojo B. B. gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad B. B. su P. V. nesitarė pavogti elektroninės cigaretės, jis stovėjo atokiau ir nekreipė dėmesio ką daro P. V., kadangi jį tik palydėjo į susitikimo vietą, todėl jis negali būti P. V. bendrininku. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką bendrininkai yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, koks buvo B. B. vaidmuo užvaldant A. P. turtą, nes esmė tame, kad tarp bendrininkų buvo tarpusavio susitarimas ir bendra tyčia užvaldyti A. P. turtą. Teismų praktikoje nustatyta, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju B. B. pritarė P. V. veiksmams pasisavinant A. P. turtą ir netgi po įvykdytos atviros vagystės išsitraukė dujų balionėlį bei išsakė tam tikrus žodžius. Gynėjas skunde rašo, kad nusikalstamas sumanymas apvogti kilo P. V., o B. B. stovėjo nuo nukentėjusiojo ir P. V. toliau, tačiau teisėjų kolegija išanalizavus surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad B. B. ir P. V. veikė bendrais veiksmais įvykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. B. B. parodymai ir apeliaciniame skunde iškelta versija, jog B. B. apie vagiamą elektroninę cigaretę nežinojo, atmetama, kaip gynybinė ir nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis.
20. Apylinkės teismo išvados iš esmės yra teisingos, pagrįstos visapusišku bylos įrodymu ištyrimu, tačiau šioje dalyje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, P. V. ir B. B. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi dujų balionėlis ir grasinimas buvo panaudoti tik tada, kai P. V. jau savo rankose turėjo abi elektronines cigaretes, o dujų balionėlis ir išsakyti žodžiai nukentėjusiajam neturėjo įtakos atiduodant elektroninę cigaretę, kadangi ji jau buvo perduota P. V.. Todėl teismas daro išvadą, kad grasinimas šiuo atveju buvo išsakytas jau po įvykdytos atviros vagystės.
21. B. B. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, turi būti išspręstas skirtinos bausmės klausimas.
22. BK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Šioje byloje B. B. buvo kaltinamas kartu ir P. V. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismas nutarė inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pateiktas prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas, todėl P. V. teisinės padėties bloginti negalima. Kauno apylinkės teismas P. V. atžvilgiu taikė BK 93 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido. Teismas taikydamas minėto straipsnio nuostatas atsižvelgė į tai, kad jis yra nepilnametis, kuris pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, šiuo metu mokosi, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo), viena sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje) bei atlygino nukentėjusiajam žalą.
23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis nuteistojo B. B. atžvilgiu. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad B. B. atžvilgiu nustatyta viena sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje), neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu mokosi. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad B. B. skirtina įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė - tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Skiriant bausmes teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei į BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus.
25. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau vertindamas kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančias aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai lėmė netinkamą baudžiamosios veikos kvalifikavimą, todėl nuosprendis keičiamas, nuteistojo B. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. P. V., taikant BK 93 straipsnio nuostatas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo B. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį:
P. V., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
B. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies, 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti B. B. per visą laisvės apribojimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.
Taip pat išaiškinti B. B., kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.