Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-02-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-1502-965/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
2YT-1502-965/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00083-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Pareiškėjas
I. G.
Suinteresuotas asmuo
S. B., M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1502-965/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00083-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys S. B., M. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja I. G. pateikė skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, kuriuo prašo pripažinti antstolį kaltu vykdant su organizuota grupe jos nurodytas nusikalstamas veikas; panaikinti suklastotų dokumentų pagrindu sudarytus sandorius ir išduotus vykdomuosius dokumentus; subsidiariai su kitais bendrininkais atlyginti pareiškėjai 1 000 000 Eur žalą dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), užgrobimo bei sunaikinimo nesilaikant įstatymų. Pateiktu skundu pareiškėja siekia žalos atlyginimo iš antstolio dėl, jos teigimu, neteisėtai priimtų ir negaliojančių teismų nutarčių ir sprendimų, išduotų vykdomųjų raštų, kuriuos prašo pripažinti nusikalstama veika ir juos panaikinti, tyčinio pareiškėjos sveikatos suluošinimo, bei jos turto užgrobimo, sunaikinimo ir nusavinimo.

2. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2023 m. sausio 4 d. patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, jog klausimas dėl pareiškėjos iškeldinimo išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakė. Išieškojimas iš pareiškėjos pajamų atliekamas teisėtai. Kiti pareiškėjos keliami reikalavimai pagal kompetenciją nėra susiję su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys S. B., M. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

4. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio Jono Petriko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00172/20/00942, pradėta pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-454-838/2019 dėl 575 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. G. (buvusi pavardė T.) išieškotojo M. B. naudai. Taip pat antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00172/20/00943, pradėta pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-454-838/2019 dėl nepiniginio išieškojimo – iškeldinti atsakovę I. G. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovams S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

5. Skolininkė I. G. pateikė antstoliui 2020 m. spalio 16 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti neteisėtai priimtus vykdomuosius raštus. Antstolis 2020 m. spalio 21 d. patvarkymu skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi skolininkės skundas atmestas (civilinės bylos Nr. 2YT-11330-824/2020); 2021 m. vasario 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

6. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2021 m. kovo 19 d. surašė iškeldinimo protokolą Nr. S21-999, kuriuo užfiksuotas priverstinis skolininkės iškeldinimas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 19 d. surašytas Iškeldinamo asmens turto aprašas Nr. S21-100, kuriuo aprašytas skolininkei priklausantis turtas. Skolininkė pateikė 2021 m. kovo 20 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė antstolio nusikalstamai atliktus veiksmus, atkertant vandenį bei vykdant priverstinį iškeldinimą, pripažinti neteisėtais, panaikinti priimtus patvarkymus, pakeisti nekilnojamojo turto saugotoją, t. y. sugrąžinti I. G. bendrasavininkei neteisėtai atimtas teises ir teisėtus interesus (v. b. l. 119). Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas (civilinė byla Nr. 2YT-4315-1149/2021). Antstolio veiksmų teisėtumas pareiškėjos skundo pagrindu taip pat įvertintas 2021 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. 2YT-7384-328/2021).

7. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu nutarta iškeldinti atsakovę I. G. (buvusi pavardė T.) su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovams S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (civilinės bylos Nr. e2-454-838/2019). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 3 d.

Dėl skundo reikalavimų

8. Nagrinėjamu atveju skunde nenuosekliai pateikiama daug aplinkybių apie turto, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos teigimu, tariamai neteisėtą registraciją, jos ir kitų asmenų galimai neteisėtą iškeldinimą ir suklastotus įvairius dokumentus (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pažymėjimą apie nekilnojamojo turto įregistravimą, varžytynių aktą ir kt.), taip pat nurodomi kitų teismuose nagrinėtų bylų duomenys, cituojami teisės aktai, tačiau iš skundo turinio nėra aišku, kokio konkrečiai savo subjektinių teisių gynybos būdo ar teisinio rezultato pareiškėja siekia ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas skundas.

9. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašo atlyginti jai padarytą žalą. Bylos dėl antstolio veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nagrinėjamos ginčo teisena, taikant CK normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, o ne teikiant skundus dėl antstolio veiksmų, kurio padavimo tvarka reglamentuota CPK 510 straipsnio 2, 3 dalyse. Pareiškėjos reikalavimai pripažinti nusikalstama veika teismų priimtas nutartis ir sprendimus, jų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus bei pripažinti juos absoliučiai negaliojančiais ir panaikinti, taip pat pripažinti dokumentus suklastotais, pripažinti antstolį kaltu organizuotoje grupėje pagal pareiškėjos nurodomus BK straipsnius net nėra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymas nenumato galimybės ginčyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, pripažinti jo negaliojančiu ar panaikinti jį nurodytu pagrindu, pareiškiant ieškinį. Teismo priimtus procesinius sprendimus gali peržiūrėti, pakeisti ar panaikinti tik aukštesniosios pakopos teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, skundžiant juos instancine tvarka, bet ne reiškiant ieškinį ar teikiant skundą dėl antstolio veiksmų. Papildomai pažymėtina, jog dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų ir baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėja turi teisę kreiptis tiesiogiai į ikiteisminio tyrimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Vienas iš skundo reikalavimų yra panaikinti suklastotų dokumentų pagrindu sudarytus sandorius ir išduotus vykdomuosius dokumentus. Nurodė, kad antstolis pareiškėjos atžvilgiu atlieka neteisėtus veiksmus, vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. e2-454-838/2019, tačiau teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenų apie tai, kad šis vykdomasis dokumentas būtų išduotas neteisėtai ar būtų vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog vykdomasis dokumentas dėl iškeldinimo jau yra įvykdytas. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog antstolis atliko vykdymo veiksmus, nenurodytus jam pateiktame vykdyti vykdomajame rašte, ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja, kaip ir nenurodė konkrečių veiksmų, kuriais pasireiškia pareiškėjos įvardinti grubūs procesiniai veiksmai (CPK 178 straipsnis).

11. Pažymėtina, kad įstatymai nesuteikia teisės antstoliui tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai yra išskirtinė teismo prerogatyva, tai yra vykdomojo rašto panaikinimas ar jo turinio pakeitimas vykdymo procese yra negalimas. Antstolis negali keisti vykdomojo dokumento turinio ir/ar atskirų jo dalių. Be to, jis negali vertinti teismo išduoto vykdomojo rašto teisėtumo/neteisėtumo. Skunde nurodyti argumentai dėl galbūt neteisėtų teismų priimtų procesinių sprendimų, kuriais, pareiškėjos nuomone, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, neturi įtakos skundo nagrinėjimui, kadangi tiek teismo sprendimas, tiek antstolio procesiniai vykdymo veiksmai dėl iškeldinimo jau įvertinti aukštesnės instancijos teismų, yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi visa apimtimi (CPK 18 straipsnis).

Dėl kitų skundo reikalavimų

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja konkretaus antstolio patvarkymo neskundžia, tačiau, jos nuomone, antstolio atliekami išieškojimo veiksmai (piniginių lėšų nurašymas – išskaitos), neteisėti, nes vykdomi suklastotų dokumentų pagrindu. Antstolio nuomone, išieškojimas buvo pagrįstai nukreiptas į skolininkės gaunamą netekto darbingumo pensiją.

13. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad antstolis ne kartą, taip pat ir 2023 m. sausio 2 d. pareiškėjai teikė informaciją ir paaiškino nustatytą teisinį reglamentavimą dėl išieškojimo iš lėšų, prilyginamų darbo užmokesčiui. Susipažinus su pareiškėjos pateikta informacija, nustatyta, kad jai VSDFV mokama išmoka yra netekto darbingumo pensija.

14. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. Tačiau CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas. Pensijos, išskyrus gaunamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnio 7 punktas). CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Tik pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, patenka tarp pinigų sumų, iš kurių išieškojimą imperatyviai draudžia įstatymas (CPK 739 straipsnio 6 dalis).

15. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad ji gauna ne šalpos neįgalumo pensiją, bet netekto darbingumą pensiją, kurios skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad išieškojimas iš pareiškėjos gaunamos netekto darbingumo pensijos yra galimas (CPK 737 straipsnio 7 punktas).

16. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjos gaunamas pajamas sudaro ir netekto darbingumo pensija, savaime neleidžia spręsti apie išieškojimo negalimumą. Teisės aktai nenumato tokio išieškojimo negalimumo pagrindo, tačiau CPK yra įtvirtinti tam tikri ribojimai išskaitų dydžiui (CPK 736 straipsnis). Kadangi pareiškėjos gaunama netekto darbingumo pensija priskiriama prie pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnio 7 punktas), CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, šiuo atveju netaikytinas.

17. Antstolis 2022 m. gruodžio 6 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo nurodė vykdyti išieškojimą išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolio surašytas patvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir išskaitos dydžio prasmę.

18. Kaip jau teismas minėjo, įsiteisėję teismų sprendimai privalo būti vykdomi visa apimtimi, todėl išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas į skolininkės sąskaitoje esančias lėšas, todėl nėra pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

20. 2023-01-25 pateikdama kitus, papildomus prašymus teismui, kuriais prašoma pripažinti neteisėtais patvarkymus, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su skundu dėl antstolio veiksmų (priimtų patvarkymų) kreipėsi į antstolį Joną Petriką, kad skundas jam pateiktas, tai yra pareiškėja nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl 2023 m. sausio 25 d. pareiškėjos pateiktą procesinį dokumentą (skundą) dėl antstolio veiksmų atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškėjai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

21. Pažymėtina, kad įstatyme imperatyviai nustatyta privaloma skundo dėl antstolio veiksmų išankstinio neteisminio nagrinėjimo tvarka. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą. Todėl nagrinėjamu atveju skundas nagrinėtinas tik ta apimtimi, dėl kurios jau pasisakė antstolis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos I. G. skundo.

Atsisakyti priimti pareiškėjos I. G. 2023 m. sausio 25 d. skundą dėl antstolio veiksmų bei grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/20/00942 ir Nr. 0172/20/00943 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė