Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir gyvenamą vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. J. 2025 m. sausio 18 d., apie 10.30 val., Savanorių pr., ties pastatu Nr. 35, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,83 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenų matyti 2025 m. sausio 18 d. užfiksuoti S. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Nustatyta bendra asmens būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0204 (patikros sertifikatas Nr. 2200397, galiojo iki 2025 m. gegužės 18 d.) rodmenys patvirtina, kad 2025 m. sausio 18 d., 10.33 val., S. J. nustatytas 2,99 prom. girtumo laipsnis, o 10.55 val. – 2,83 prom. girtumo laipsnis. Su tikrinimo rezultatais S. J. sutiko (20–23 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad S. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos pačios prisipažinimas ir duoti parodymai, tačiau ir liudytoja apklaustos policijos pareigūnės E. K., kuri, kartu su kolega atvyko į įvykio vietą, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, bei kita, byloje esanti rašytinė medžiaga – kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausyti ir peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai, gauti iš BPC ir policijos pareigūnų kūno kamerų, neblaivumo nustatymo akte S. J. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra kaltinamosios būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio kvitų duomenys, patvirtinantys, kad du kartus patikrinus S. J. girtumą, abu kartus jai nustatytas 1,51 prom. girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. J. 2025 m. sausio 18 d., apie 10.30 val., Savanorių pr., ties pastatu Nr. 35, Vilniuje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, todėl tokia S. J. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai, kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl S. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamosios vyras K. J. ir kaltinamoji S. J. pateikė teismui prašymus atleisti S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją vyro K. J. atsakomybėn (82–83 b. l.).

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).??? ???

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – S. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamoji S. J. praeityje teista nebuvo (69 b. l.), nagrinėjamu atveju padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka S. J. bausta vieną kartą už tai, kad vairuodama automobilį sustojo ir stovėjo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje ir nepaliko informacijos apie automobilio atvykimo laiką, dėl ko buvo nubausta 15 eurų dydžio pinigine bauda, kurią sumokėjo (70 b. l. ). Teismo manymu, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. J. nėra linkusi nusikalsti, o jos padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir S. J. apibūdinančių duomenų visumą – ištekėjusi, įsidarbino, rodė pastangas ir gydėsi priklausomybės alkoholiui ligą. Teismo posėdžio metu apklaustos gydytojos G. V. ir P. K. patvirtino, kad priklausomybės ligą S. J. gydėsi, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, dienos stacionarą. Pati S. J. teigė ir toliau besilankanti anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus S. J. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

Šioje byloje laiduotoju prašomas paskirti K. J. yra kaltinamosios sutuoktinis. Tiek S. J., tiek K. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie gyvena santuokoje daug metų, jų tarpusavio santykiai geri, vienas kitą gerbia, palaiko, sutuoktinis S. J. yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. J. yra neteistas (84 b. l.), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas tris kartus už nustatyto leistino greičio viršijimą, paskutinį kartą baustas 2022 m. liepos 30 d., paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (86–88 b. l.). K. J. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, darbdavio yra charakterizuojamas teigimai, kaip tvarkingas, atsakingas darbuotojas, kuris laiku atlieka suplanuotas užduotis (85 b. l.). Teismas taip pat įvertina, kad K. J. paskatino žmoną gydytis priklausomybę alkoholiui, visą gydymosi laikotarpį žmoną palaikė ir buvo šalia. Pati S. J. ne kartą teismui pažymėjo, kad vyras betarpiškai ją palaiko ir gydytis pradėjo paskatinta vyro K. J.. Teisme apklaustas K. J. teigė, kad S. J. padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, stengiasi padėti žmonai išsigydyti priklausomybės ligą, skiria jai daugiau dėmesio. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju K. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jį su kaltinamąja S. J. sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, jis yra kritiškas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu jis gali daryti teigiamą įtaką S. J., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo atleisti kaltinamąją S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal K. J. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą S. J. nutraukti. Atsižvelgus ne tik į aptartas kaltinamąją teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, S. J. turimą priklausomybę, nustatytinas 2 laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji S. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vairuodama transporto priemonę, S. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,83 prom. neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis yra sunkus ir stipriai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 prom. neblaivumas). Įvertinta ir tai, kad S. J. vairavo automobilį šeštadienį, šviesiu paros metu (10.30 val.), Savanorių pr., Vilniuje, kur eismas yra intensyvesnis. Be to, S. J. net nevairuodama automobilio sukėlė įtarimą pranešėjai, kuri bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie galimai neblaivią vairuotoją, sėdinčią automobilyje. Taigi policijos pareigūnai S. J. sustabdė neatsitiktinai, o tikrindami gautą pranešimą, kuris, be kita ko, pasitvirtino. Nėra abejonių, kad kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek kaltinamosios, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį (vyną) vartojo 2025 m. sausio 17 d., 19.00 val., todėl 2025 m. sausio 18 d., 10.30 val., prieš sėsdama prie automobilio vairo jautėsi gerai, alkoholio poveikio nejautė. Nors kaltinamoji, turėdama ilgą vairavimo stažą, žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Šios aplinkybės rodo S. J. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, S. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 20 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju, S. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėto automobilio valdytoja ir savininkė yra S. J..

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajai S. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius duomenis, automobilio savininkė yra pati S. J.. VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis automobilio „Volkswagen Polo“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 350 eurų (35 b. l.). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, S. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jai neskiriama bausmė, ji neįgyja teistumo. Neskyrus S. J. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios S. J. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė S. J. paskirti ir BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 12 mėnesių.

Teismas įvertina tai, kad S. J. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdama atkryčio būsenos ir apsvaigusi nuo alkoholio. Pagal S. J. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad S. J. ilgą laikotarpį turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Tiek teisme apklaustos gydytojos, tiek pati S. J. teigė, kad yra baigusi gydymą dienos stacionare, toliau lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose 2–3 kartus per savaitę, vyksta į Priklausomybės ligų centrą stebėjimui. Įvertinama ir tai, kad nuo 2025 m. balandžio 25 d. S. J. įsidarbino. Teismui nekyla abejonių dėl S. J. motyvacijos ir noro toliau savanoriškai gydytis, tad įvertinus S. J. dienotvarkę (dirba visą darbo dieną, savanoriškai tęsia užsiėmimus anoniminių alkoholikų susirinkimuose, lankosi Priklausomybės ligų centre) nėra būtinybės skirti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 95,83 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą S. J. (76–79 b. l.).

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dėl ko, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, S. J. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. Teismas 2025 m. sausio 29 d. protokoline nutartimi, nutarė kaltinamosios S. J. gynėju paskyrė advokatą F. Vrubliauską. Nors teismas nustatė, kad S. J. šiuo metu oficialiai yra dirbanti ir gaunanti nuolatinių pajamų, tačiau savanoriškai gynėjo advokato kaltininkė pirmojo posėdžio metu nepasirinko, gynėjas advokatas jai buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininkės padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamosios noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. J. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

VII. Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. sausio 20 d. ir sausio 23 d. nutarimais S. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 20 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. birželio 22 d. laikinai apribota kaltinamosios nuosavybės teisė į automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius, naikintinas.

Proceso išlaidų nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: CD laikmeną, prisegtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-847-992/2025 viršelio, tikslinga palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo K. J. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. J. konfiskuoti automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

S. J. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumento paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš S. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktinius įrodymus – CD laikmeną su vaizdo įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-847-992/2025 viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.