Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir suinteresuotų asmenų M. J., I. D., E. J. pareiškimus su savarankiškais reikalavimais dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų reikalavimai ir jų argumentai

2. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo sutuoktinė L. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po L. J. mirties atsirado palikimas – ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jos su pareiškėju įgytų nekilnojamųjų daiktų, t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), taip pat liko bendrai įgyti baldai, buitinė technika, galvijai, paukščiai ir kitas šeimos turtas. L. J. testamento nepaliko. Paveldėjimo byla į mirusios L. J. palikimą neužvesta, po jos mirties pareiškėjas į notarų biurą nesikreipė. Paaiškina, kad palikimą, atsiradusį po L. J. mirties, jis priėmė iš karto faktiškai pradėdamas jį valdyti. Po sutuoktinės mirties jis toliau gyveno su L. J. įgytoje sodyboje, kurioje jis gyveno su sutuoktine iki jos mirties. Po sutuoktinės L. J. mirties likusius jos asmenims daiktus, baldus, buitinę techniką, elektros bei buities prietaisus jis perėmė iškarto. Ūkiniuose pastatuose iki šiol laiko paukščius, keletą kartų atliko gyvenamojo namo remontą, rūpinasi šio namo apšildymu šaltuoju metų sezonu. Moka visus komunalinius mokesčius.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.09.25 – 00.14.01) nurodė, kad jo žmona L. J. mirė 1994 m. rugsėjo mėn. Jų vaikai buvo maži, jis nežinojo, jog dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą, galvojo, jog sutuoktinės turtas savaime tampa jo nuosavybe. Po sutuoktinės mirties liko namas, nesantis (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo santuokos metu. Šiame name su vaikais gyveno po sutuoktinės mirties ir gyvena iki šiol, visą turtą valdo kaip savo. Namas yra registruotas jo vardu. Nurodė, jog suinteresuoti asmenys pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl termino palikimui, atsiradusiam po L. J. mirties, priimti atnaujinimo, jis su reikalavimais sutinka.

5. Pareiškime nurodoma, kad M. J. yra mirusios L. J. sūnus, mirusios (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties su pareiškėju liko gyventi jo vaikai. J. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti 1992 m. gegužės 11 d. ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas J. J. dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytais terminais nesikreipė. Jis, mirusios L. J. sūnus, būdamas nepilnametis (tuo metu jam buvo 1 metai), neturėjo teisės kreiptis į dėl palikimo priėmimo, o jo įstatyminis atstovas, t. y. pareiškėjas, netinkamai vykdė įstatyminio atstovo pareigas ir nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu. Jis nuo pat gimimo iki dabar gyvena tėvams priklausančiame name, ūkiniame pastate įsirengė atskirą gyvenamąją patalpą ir joje gyvena, todėl mano, kad po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas valdyti mirusios turtą. Būdamas nepilnametis, negalėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl palikimo priėmimo, vėliau dėl teisinio neišpursimo nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl prašo pripažinti šias aplinkybes svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po motinos L. J. mirties.

6. Suinteresuotas asmuo M. J. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.15.10 – 00.17.48) savo reikalavimą palaikė. Paaiškino, kad mirus motinai nepriėmė palikimo, nes buvo jauno amžiaus – 1 metų. Jis gimė (duomenys neskelbtini), motina mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas, būdamas vaikų atstovas pagal įstatymą nepriėmė palikimo, todėl kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti dabar. Anksčiau nesikreipė, nes nežinojo, jog tėvas J. J. nepriėmė palikimo. Apie tai sužinojo, kai prieš metus J. J. norėjo perrašyti žemes Eglei ir išsiaiškino, jog nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai.

8. Pareiškime nurodyta, kad įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą yra praleistas dėl svarbių priežasčių – motinos mirties dieną buvo labai jauno amžiaus (E. J. buvo 3 metai, I. D. – 11 metų). Sulaukę pilnametystės dėl termino motinos palikimui priimti nesikreipė, nes visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas J. J. vardu, todėl buvo įsitikinusios, kad visas turtas priklauso jam. Tik J. J. dėka visas nekilnojamas turtas yra labai geros būklės, jis daug metų prižiūrėjo turtą, rūpinosi jo išlaikymu. Jokių pretenzijų J. J., kad jis vienas faktiškai pradėjo valdyti L. J. palikimą, neturėjo ir į jį nepretendavo, tačiau M. J. pareiškus savarankišką reikalavimą atnaujinti jam terminą motinos palikimui priimti, mano, kad ir jos, dėl tų pačių motyvų bei tais pačiai pagrindais, turi teisę prašyti atnaujinti terminą motinos palikimui priimti.

9. Suinteresuotas asmuo E. J. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.18.20 – 00.21.17) savo reikalavimą palaikė. Paaiškino, jog anksčiau nesikreipė dėl įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo dėl teisinių žinių stokos, nežinojo, jog jai priklauso dalis motinos palikimo. Mirus motinai jai buvo 3 metai, dėl savo jauno amžiaus priimti palikimo negalėjo. Nurodė, jog po motinos mirties ir toliau visi pareiškėjo vaikai gyveno kartu su juo name. 2018 m. spalio mėnesį tėvas norėjo perrašyti jai žemes ir sužinojo, jog nesutvarkyti namo paveldėjimo dokumentai, todėl ir kreipėsi į teismą dabar.

10. Suinteresuotas asmuo I. D. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 21.50 – 23.57) savo reikalavimą palaikė. Paaiškino, kad mirus motinai jai buvo 11 metų, po mirties gyveno su motinos seserimi, tačiau su pareiškėjo šeima bendravo. Po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes buvo maža, o jos atstovas pagal įstatymą šių teisių neįgyvendino. Apie savo teises į palikimą, atsiradusį po motinos mirties, sužinojo kai apie tai pasakė E. J..

IV. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimai tenkinami.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. J. yra L. J. sutuoktinis (b. l. 9). Suinteresuoti asmenys I. D., E. J. ir M. J. yra L. J. vaikai (b. l. 10). L. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Įstatymo nustatytu terminu pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 14). Iš su pareiškimu pateiktų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad J. J. vardu yra įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie 1992 m. gegužės 11 d. įgyti pirkimo – pardavimo sutartimi būnant santuokoje su L. J. ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 12). Iš pateiktos sutarties matyti, jog 1992 m. gegužės 11 d. J. J. nupirko gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad po sutuoktinės mirties jis faktiniu valdymu perėmė sutuoktinei priklausiusį turtą. Pagrįsdamas šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus – gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad J. J. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino suinteresuoti asmenys bei liudytojų parodymai.

15. Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.25.40 – 00.29.26), parodė, kad yra pareiškėjo J. J. kaimynas apie 30 metų, tarpusavyje bendrauja artimai. Paaiškino, kad namą įsigijo J. J. ir visą laiką tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po jos mirties gyveno name. Kadangi J. J. name gyveno vienas su vaikais, todėl galvojo, jog šis turtas yra jo nuosavybė. Nurodė, jog J. J. mokėjo namo komunalinius mokesčius – už elektrą ir vandenį. Po L. J. mirties vaikai taip pat gyveno name.

16. Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.31.27 – 00.35.08) parodė, kad yra J. J. sūnėno žmona, kitus proceso dalyvius pažįsta, su jais bendrauja. Paaiškino, kad mirusios L. J. nėra mačiusi, žinojo apie ją iš vyro pasakojimo. Pradėjus bendrauti su J. J. šeima 1998 m. jo vaikai E. ir M. buvo dar maži. Visą laiką kiek juos pažįsta J. J. su vaikais gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) ,ten ji lankydavosi.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

18. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

19. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po L. J. mirties, t. y. po 1994 m. rugsėjo 19 d., (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). L. J. mirė santuokoje su J. J., turėdama keturis vaikus – M. J., I. D. ir E. J. ir T. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini) L. J. mirties metu jos vaikai buvo jauno amžiaus, neturėdami teisinio veiksnumo. Jų įstatyminis atstovas į notarų biurą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu. Byla dėl palikimo priėmimo notarų biure neužvesta. Palikėjos vaikai neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo, jog J. J. priėmė palikimą, atsiradusį po L. J. mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Teismo vertinimu J. J. iš kart priėmė žmonos L. J. palikimą – jis pasiėmė asmeninius daiktus, kelis kartus atliko gyvenamojo namo remontą, augino gyvulius, paukščius, prižiūrėjo ūkį, mokėjo komunalinius mokesčius už namą. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotų asmenų I. D. ir E. J. pareiškime nurodytos aplinkybės, kad tik J. J. dėka visas ūkis išliko ir yra tokios geros būklės.

21. Tai, kad pareiškėjas priėmė mirusios žmonos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Č. R. ir J. L. parodymai, kurie patvirtino, kad J. J. po žmonos mirties ir toliau su vaikais liko gyventi name ir ten gyvena iki šiol, moka komunalinius mokesčius. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiškėjo išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo, bei suinteresuotų asmenų ir liudytojų išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.

22. Taigi, nors pareiškėjas J. J. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įstatyminiams įpėdiniams sutikus, jog būtų nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti) laikoma, kad J. J. po žmonos L. J. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti suinteresuoti asmenys ir liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl palikimo priėmimo faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo priimti palikimą

23. Suinteresuoti asmenys M. J., I. D. ir E. J. pateikė pareiškimus su savarankiškais reikalavimais atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusio po motinos L. J. mirties. Nurodė, kad praleido įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Jie yra L. J. vaikai (b. l. 10). Mirus motinai jie buvo mažamečiai, tai patvirtina, asmens tapatybės kortelė, iš kurios matyti, jog M. J. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 63) bei Gyventojų registro pažyma, kurioje nurodyta, jog E. J. gimė (duomenys neskelbtini), o I. D. gimė (duomenys neskelbtini) L. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Mirus motinai M. J. buvo 1 metų amžiaus, E. J. 3 metų, o I. D. 11 metų amžius. Prienų rajono savivaldybė administracijos Šilavoto seniūnijos pažymoje nurodyta, kad M. J. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), adresu Klebiško (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietose gatvėms suteikus pavadinimus ir patikslinus deklaruotos gyvenamosios vietos adresą M. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nuo 2017 m. gruodžio 15 d. yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 64). M. J. iki šiol gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 65). Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad M. J. šeima, gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 66). Suinteresuoti asmenys yra palikimo, atsiradusio po L. J. įpėdiniai pagal įstatymą, kurie į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes palikimo priėmimo momentu buvo nepilnamečiai, neturėjo teisinio veiksnumo, o jų įstatyminis atstovas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu. Minėtų aplinkybių pagrindu suinteresuoti asmenys prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o L. J. Mirė (duomenys neskelbtini) ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

25. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį, jeigu šis terminas yra praleistas, teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal 2001 m. įsigaliojusį CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

27. Kaip nurodė suinteresuoti asmenys priežastys, dėl kurių jie prašo atnaujinti praleistą terminą yra svarbios, kadangi palikimo priėmimo momentu jie buvo labai jauno amžiaus, neturėjo teisinio veiksnumo, o jų įstatyminis atstovas neišreiškė valios priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Iš pateikto Prienų rajono 3-ojo notaro biuro rašto matyti, kad paveldėjimo byla į L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą nepradėta. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nei per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki šios civilinės bylos iškėlimo joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie tai, kad paveldėjimo dokumentai po L. J. mirties nesutvarkyti sužinojo 2018 m. spalio mėnesį ir iškarto kreipėsi į teismą. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo suinteresuotus asmenis pripažinti pasyviais įgyvendinant savo teises. Pareiškėjas J. J. neprieštarauja, jog terminas priimti palikimą būtų atnaujintas. Liudytojai D. L., K. S. patvirtino byloje nustatytas aplinkybes. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.

28. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, suinteresuotų asmenų nurodomas aplinkybes teismas vertina jų naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus suinteresuoti asmenys tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jų valios ir galėjo būti jos kontroliuojami, pas juos buvo susiformavusi valia priimti palikimą, todėl suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas nustačius termino praleidimo priežastis svarbias.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimus tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ,priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Atnaujinti suinteresuotiems asmenims M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 (šešių) mėnesių terminą po motinos L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.