- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-898-254/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- M. A. A.
- Atsakovas
- J. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. A. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-34-939/2016 pagal ieškovės M. A. A. ieškinį atsakovui J. V. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės ieškinio atsisakymas ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Prienų rajoniniuose laikraščiuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, paskelbti knygoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleistų ir ieškinyje konkrečiai nurodytų melagingų duomenų apie ieškovę paneigimą; 2) priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako ieškinio, nes ji su atsakovu susitaikė. Prašyme nurodoma, kad ieškovei ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas nenustatė, kad ieškovės ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl ieškovės ieškinio atsisakymą priėmė. Teismas ieškovei išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiais argumentais:
1. Apeliantė šį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pasirašė atsakovo suklaidinta, ji nesuprato tokio procesinio veiksmo pasekmių. Apeliantė serga hipertonija, nuolat vartoja raminamuosius vaistus (b. l. 77). Pasirašydama pareiškimą, apeliantė buvo visiškai sutrikusi ir pasimetusi. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad apeliantės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia apeliantės interesų. Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo (b. l. 67) nėra nurodytas CPK straipsnis. Tik iš konteksto galima suprasti, kad apeliantė atsisakė ieškinio. Tik neaišku, kokiu pagrindu, bei kad jai tariamai žinomos bylos nutraukimo pasekmės, nors iš tikrųjų jai turėjo būti išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės.
2. Apeliantės pasirašytą pareiškimą atsakovas nunešė į teismo raštinę, jis nebuvo pateiktas teisėjai, apeliantės teisme niekas neklausė ar ji pareiškimą pasirašė savo valia. Teismas nesiėmė veiksmų, kad įsitikintų, jog apeliantei, neturinčiai nei teisinio išsilavinimo, nei neatstovaujamai atstovo su teisiniu išsilavinimu, būtų išaiškintos atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės.
3. Jeigu apeliantė būtų siekusi ginčą išspręsti taikiai, ji byloje būtų pateikusi taikos sutartį, bet ne atsisakymą nuo ieškinio, kuris jos interesų visiškai negina. Įvertinus byloje tarp šalių vykstančio ginčo pobūdį, taip pat atsakovo procesinį elgesį (neparengė atsiliepimo į ieškinį, tyčia neėmė teismo šaukimų, nesprendė ginčo ikiteismine tvarka, nereagavo į apeliantės parašytą pretenziją), darytina išvada, kad ieškinio atsisakymo priėmimas šioje byloje prieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei pažeidžia apeliantės teises bei įstatymo saugomus teisėtus interesus. Apeliantė patyrė išlaidų dėl pretenzijos ir ieškinio parengimo, kurios jai neatlygintos ir atsakovas nepaneigs apie ją viešai paskleisto melo.
4. Turėtų būti ir atsakovo sutikimas, kad jis sutinka su pareiškimu dėl atsisakymo nuo ieškinio, ko šioje byloje nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti šiais argumentais:
1. Posėdžio metu teisėja, taip kaip numato civilinis procesas, ėmėsi priemonių šalims sutaikyti. Susitaikymo būdai tarp šalių gali būti įvairūs: šalys gali pasirašyti byloje taikos sutartį, ieškovė gali atsisakyti ieškinio. Pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pasirašymo užuomazgos vyko jau parengiamojo posėdžio metu. Apeliantė buvo geros nuotaikos, visiškai sąmoningai atsakinėjo į teisėjos klausimus ir šio posėdžio metu pasakė, kad sutinka taikytis ir mažinti ieškinio sumą. Po parengiamojo teismo posėdžio šalys labai gražiai kalbėjosi, nei viena nejautė viena kitai priešiškumo, atsakovas atsiprašė apeliantės už sukeltus neigiamus jausmus. Po šio posėdžio šalys susitaikė ir apeliantė pasirašė ginčo pareiškimą. Atsakovas pasiūlė apeliantei sumokėti dalį jos turėtų ieškinio rengimo išlaidų ir pasiūlė parašyti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė šį pareiškimą perskaitė kelis kartus ir tam, kad jį pasirašytų, abipusių nuolaidų būdu šalys sutarė, kad atsakovas jai sumokės 150 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo. Pareiškimas buvo surašytas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl apeliantei neturėjo kilti problemų, kad suprasti jo turinį. Kad suprasti pareiškimo turinį, nereikia specialaus išsilavinimo.
2. Abi šalys nunešė pareiškimą į teismo raštinę ir atidavė, kad teismo darbuotojos perduotų jį teisėjai. Įstatymas nereikalauja, kad toks pareiškimas turėtų būti paduotas tiesiogiai teisėjai. Kadangi ieškovė savo atsisakymą nuo ieškinio teismui pateikė ne posėdžio metu ir ne žodžiu, o raštu, teismas neturėjo jos paklausti ar šį pareiškimą ji pasirašė gera valia. Apeliantės valią išreiškia jos pačios pasirašytas parašas ir nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad parašą pasirašė esant jos valios suvaržymui ar apribojimui, ar kitokiam laisvos valios nebuvimui. Apeliantė nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti, kad pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo buvo išgautas apgaulės būdu.
3. Apeliantė tik manipuliuoja savo sveikatos problemomis. Atskirajame skunde rašoma, kad apeliantė serga nervine hipertonija, o prideda medicininį dokumentą, kuriame parašyta, kad ji serga „arterine hipertenzija“, kas reiškia aukštą kraujospūdį.
4. CPK 140 straipsnio 1 dalis, kuri reglamentuoja ieškinio atsisakymo procedūrą, nereikalauja, kad būtų ir atsakovo sutikimas, kad jis sutinka su ieškovo atsisakymu nuo ieškinio. Be abejo, kad atsakovas su šiuo ieškovės pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo sutiko ir dabar sutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas apeliantės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis), t. y. bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Atsisakius ieškinio, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju šalys 2016 m. sausio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo linkę ginčą išspręsti taikiai, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra galimybė ginčą baigti taikiai, paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2016 m. vasario 29 d. (b. l. 65). Po 2016 m. sausio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio teisme buvo gautas apeliantės pareiškimas (b. l. 67), kuriame nurodoma, kad ji atsisako ieškinio, nes su atsakovu susitaikė, ir prašė bylą nutraukti, nurodydama, kad bylos nutraukimo pasekmės jai yra žinomos. Skundžiama 2016 m. sausio 28 d. nutartimi teismas priėmė apeliantės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Ieškinio atsisakymas yra viena iš civilinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. civilinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apeliantės) iniciatyva. Kartu apeliantės atsisakymas nuo ieškinio nėra besąlyginis pagrindas nutraukti civilinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo ieškinio, jeigu toks veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). CPK 140 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, jokių kitų reikalavimų jo turiniui (pvz. nurodyti bylos nutraukimo tvarką ir pasekmes reglamentuojančią teisės normą (CPK 294 straipsnis), nekeliama. Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo ieškinio (kito procesinio dokumento) teisiniai padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-404-302/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-142-480/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1675-464/2015). Ieškovės pareiškimas atitiko pareiškimui dėl atsisakymo nuo ieškinio keliamus reikalavimus.
Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nesiėmė veiksmų, kad apeliantei būtų išaiškintos atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes, kurios įtvirtintos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šiuo atveju ieškovė pateikė rašytinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas, kaip ir numatyta įstatyme, skundžiama nutartimi išsprendė rašytinio proceso tvarka (CPK 140 straipsnio 1 dalis), t. y. teismas priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Šiuo atveju yra svarbu pažymėti, kad ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė ne tik, kad jai yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, tačiau įvardijo ir šiuos jos veiksmus nulėmusias aplinkybes - kad su atsakovu susitaikė ir nutarė nesibylinėti, kas neabejotinai patvirtina jos veiksmų logišką seką, todėl teismas tinkamai įvertino ieškinio atsisakymo pareiškimo atitikimą įstatymo nuostatoms ir ieškovės valiai.
Apeliantė neneigia, kad pareiškime dėl ieškinio atsisakymo yra jos parašas. Atskirajame skunde nėra nurodyta aplinkybių, kas leistų daryti prielaidą, kad apeliantė pasirašė pareiškimą prieš savo valią ar jis buvo išgautas apgaulės būdu. Civiliniame proceso vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Apeliantė neįrodė, kad jos pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo jo surašymo metu neatitiko jos valios. Atskirajame skunde nurodoma, kad ji suprato, jog po skundžiamos nutarties priėmimo jai nebus atlygintos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovas nepaneigs apie ją viešai paskleisto melo, dėl ko ieškinio atsisakymo priėmimas šioje byloje prieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei pažeidžia jos interesus. Bylinėjimosi išlaidų aspektu atsakovas atsiliepime nurodė, kad šalys susitarė dėl 150 Eur ieškovės turėtų išlaidų atlyginimo, iš kurių 100 Eur atsakovas sumokėjo iš karto. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad apeliantė ieškinio pareiškimo ir savo valios trūkumus sieja su aplinkybėmis, kurios galimai atsirado po pareiškimo atsiimti ieškinį surašymo, kuomet šalys jau buvo susitaikę ir susitarę daugiau nesibylinėti.
Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad jai atsisakius ieškinio turėjo būti ir atsakovo sutikimas, nurodytina, kad toks atsakovo procesinis veiksmas reikalingas, kuomet ieškinys atsiimamas ir tik po to, kai teismas išsiuntė ieškinio kopiją atsakovui (CPK 139 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį ne atsiėmė, o nuo jo atsisakė, todėl atsakovo sutikimas nebuvo būtinas. Įvertinus šias aplinkybes, aptariamas apeliantės apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad buvo visos būtinos sąlygos priimti apeliantės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.