- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2-101-351/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00507-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- I. F.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Marius Cechanavičius
- Kategorijos
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui vadovui V. K., atstovei advokatei G. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodama ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamos kokybės daikto kainos sumažinimo, trūkumų nustatymo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ieškovės reikalavimai ir procesinė pozicija
Ieškovė I. F. ieškiniu prašo 5 360 Eur suma sumažinti pirties kainą, taip pat priteisti 403,99 Eur už kokybės trūkumų įvertinimą, 1 000 Eur neturtinę žalą; 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad su sutuoktiniu E. F. nusprendė įsigyti karkasinę pirtį, internetiniame puslapyje (https://(duomenys neskelbtini).lt/) surado atsakovės skelbiamą informaciją apie gaminamas karkasines pirtis, todėl tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei pilnai įrengtą medinį namelį su pirtimi. Ieškovė konkretų pirties modelį išsirinko pagal atsakovės elektroniniu paštu atsiųstus gaminamų pirčių modelius ir papildomai paprašė, kad pirties namelio durys būtų varstomos, uždaromos su rankena, ir kad papildomai šone būtų įstatytas langelis. Atsakovė, kuri yra stipresnė sutarties šalis, žinodama, jog pirtis bus transportuojama į Norvegiją, privalėjo sudaryti ieškovei ar jos įgaliotam atstovui (vežėjui) tinkamas sąlygas apžiūrėti pagamintą daiktą, bet to nepadarė. Pagaminto statinio matmenys neatitiko sutartyje įtvirtintų matmenų, dėl ko kilo statinio transportavimo sunkumų. Atsakovė užtikrino ieškovei, kad statinys atitinka vežėjų reikalaujamus standartus ir su transportavimu nekils jokių sunkumų, bet atsitiko priešingai, atsakovė pagal susitarimą su ieškove statinio pristatymo į Norvegiją nesuorganizavo, o atliko tik pakrovimą. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi ieškovei instrukcijas apie statinio transportavimą, sandėliavimą ir laikymą. Taip pat nėra duomenų, kad statinio transportavimo metu buvo incidentų ar buvo pažeistos transportavimo taisyklės ir dėl to statinys buvo apgadintas. Pirtis ieškovei gyvenamosios vietos Norvegijos Karalystėje adresu buvo pristatyta 2020-11-03, tačiau ieškovė pastebėjo, kad pirtis yra nekokybiška ir 2020-11-16 pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė visus pirties trūkumus bei prašė kompensuoti 80 proc. pirties įsigijimo kainos (5 000 Eur).
Be to, ieškovė kreipėsi į atestuotą specialistą (Ž. P.) su prašymu pateikti eksploatuojamo pastato techninį vertinimą dėl pastato užsidegimo ir tolimesnės eksploatacijos, kuris 2021-12-04 statinio konstrukcijų vertinimo aktu Nr. 10-24 konstatavo, kad pirtis turi neleistinų defektų, kurie atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, o pastato tolimesnė eksploatacija negalima. 2021-01-18 pirtį apžiūrėjo ir nepriklausomas vertintojas, sertifikuotas nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ narys, kuris savo 2021-01-25 ataskaitoje (bei prie jos pridedamos fotografijose su detaliais trūkumų aprašymais) konstatavo, kad dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 proc. vertės sumažėjimas. Ieškovė išsiuntė dar vieną pretenziją atsakovei, tačiau atsakovė su nurodytais parduotos prekės kokybės trūkumais nesutiko. Ir nors pirties kokybės trūkumai yra itin reikšmingi (dėl neprofesionaliai atliktų darbų skaičiuojamas apie 80 proc. vertės sumažėjimas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena Norvegijos karalystėje, nekokybiškos pirties pakeitimas / grąžinimas būtų neproporcinga priemonė dėl didelės transportavimo išlaidų sumos. Vien statinio transportavimo kaštai į Norvegiją kainavo – 2 934 Eur. Ieškovė ilgą laiką negalėjo naudotis pirtimi savo šeimos poreikiams tenkinti, be to, ieškovei užkūrus pirtį akivaizdžiai kaito danga dėl ko ieškovė, bijodama, kad pirtis neužsidegtų, turėjo skubiai gesinti ir tai jai sukėlė didelį šoką, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
Teismo posėdžio metu ieškovė I. F. papildomai paaiškino, kad labai norėjo įsigyti pirtį, todėl ieškojo Lietuvos internetiniuose puslapiuose informacijos. Internetiniame puslapyje radusi skelbimą ji ir jos vyras E. F. susiskambinęs susitarė dėl pirties pirkimo. Tačiau pirkimo sutartį pasirašė ji pati. Internetiniame puslapyje buvo patalpintos ir gaminių nuotraukos. Atsakovės atstovas atsiuntė brėžinius, papildomai susitarė ir pakoregavo pirtį. Patys ieškojo vežėjų, vieniems vežėjams netiko svoris, kiti atsisakė, kadangi pirtis neatitiko gabaritų. Internete rado įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko pervežimą, tačiau reikėjo sumažinti pirties gabaritus (nupjauti išsikišusį stogelį ir nuimti šonines apdailos lentas). Pirtis buvo atvežta, tačiau tą pačią dieną išpakuoti pirties negalėjo dėl stipraus lietaus, po kelių dienų įėjus į pirtį lauko durys neužsidarė, matėsi sulenkti durų vyriai. Įėjus į pirties vidų saunos duryse buvo dideli tarpai, pečius stovėjo ant medinių grindų be apsaugos. Kitą dieną skambino pirties gamintojui ir išsakė visas pretenzijas. Buvo pastebėti durų defektai (tiek lauko tiek vidaus), ir kad pečius stovi ant medinio pagrindo, kiti defektai buvo nustatyti ekspertų. Atsukus gulto lentelę, po gultais nebuvo lentelių, matėsi vien poliai. Iš pradžių su pardavėju bendravo telefonu, vėliau siuntė pretenziją paštu. Nors atsakovė ir siūlė pasiimti daiktą, tačiau tik ieškovės vežimo kaštais. Todėl ieškovė internete rado ekspertus dėl defektų nustatymo, atsakovė savo vertintojų nesiūlė, atsakovei buvo pranešta apie vertintojų iškvietimą. Atsakovė užtikrino apie transportavimo galimybes, pirties kokybę. Pirtis buvo supakuota plėvele ir apkalta lentelėmis, po šiuo supakavimu pirties išorės nebuvo galima matyti ir iš atsiųstų nuotraukų nebuvo galima matyti defektų. Pirmą kartą užkūrus pirtį prie kamino ant stogo pradėjo lydytis stogo danga, atsukus kamino apsaugą matėsi, kad viskas apsvilę. Šiuo metu pakeista vata ir aplink kaminą uždėta speciali medžiaga.
Liudytoju apklaustas E. F. nurodė, kad tarėsi, kas pakraus pirtį ir susirado savo vežėjus (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kai atvežė pirtį ji buvo supakuota plėvele ir apkalta lentelėmis, per plėvelę nebuvo galima pamatyti jokių defektų. Išpakavus pamatė trūkumus, kai atidarė pirties duris jos neužsidarė, paskui pamatė, kad vyriai yra sulankstyti. Saugos po pakura nebuvo, nebuvo ventiliacijos, po pakura buvo išlindęs medis, buvo įdėti du vamzdžiai ir kepurėlė, suprato, ką reikia daryti su vamzdžiais, kadangi pats dirba tokius darbus. Darbus derino jis, o sutuoktinė pasirašė sutartį, kadangi iš jos sąskaitos mokami pinigai. Pirmojo pakūrimo metu jau po pusvalandžio pradėjo svilti, pamatė, kad danga pradėjo lydytis, rūko dūmai, dar tą patį vakarą paskambino atsakovei ir pasakė, kad neįmanoma kūrenti pirties, nusiuntė nuotraukas, kaip išsilydė plastikas. Ant stogo užlipus matėsi išsilydžiusi jo danga, o viduje buvo išsilydę poliai. Po pirmo pakūrimo pirties langas susprogo. Apžiūrėjus pirtį pamatė daug trūkumų. Atsakovė siūlė dėti prailgintoją kaminui ir 450 Eur už žalą. Reikėjo įdėti apsaugą, pardavėjas pasakė, kad turi įkišti kamino vamzdžius ir uždėti kepurėlę. Apie ventiliaciją duše nebuvo kalbėta, per dušo pagrindą buvo pragręžta ir prakištas elektros kabelis. Apsaugos žiedas aplink kaminą neleidžia kaisti vatai ir eliminuoja užsidegimo riziką. Pagamintos pirties nuotraukas prieš supakuojant matė, tik nebuvo įstatytos durys. Paskui atsiuntė su įstatytomis durimis, vieną kartą siuntė darbo eigoje, po to siuntė dar nuotraukų. Gavęs nuotraukas negalėjo įvertinti kas ir kaip padaryta. Neatkreipė dėmesio dėl ventiliacijos, nes pasitikėjo. Pirties pervežimą derino kartu su žmona. Šonuose buvo stogelis, sutartyje buvo sutarta 6 m x 2 m, gavosi kad ilgis neatitiko, 2 m. stogelis neatitiko, ir sutarė nupjauti stogelį ir atvežti be jo. Pretenzijos reiškiamos tik dėl netinkamo nupjauto stogelio apipavidalinimo (dėl nupjovimo pretenzijų nereiškia). Norvegų įmonė atliko židinio renovacijos darbus, kamino išmontavimo darbus, pakeitė pirties duris, buvo vyriai išlankstyti dėl pirties kraustymo.
II.Atsakovės procesinė pozicija
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad sutartis dėl pirties įsigijimo buvo sudaryta pagal ieškovei pasiūlytą pavyzdį ir pats siūlomas pirkimo–pardavimo sutarties objektas – pirtis buvo pakoreguota pagal ieškovės poreikius (dėl sutarties sąlygų derėjosi ir pirtį išsirinko ieškovės sutuoktinis E. F.). Pagal sutarties 10 punktą, visas pastabas dėl akivaizdžių prekių trūkumų pirkėjas privalo pareikšti priimdamas prekes. Atsakovė pirtį detaliai nufotografavo ir 2020-09-09 elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei. Iš elektroniniu laišku ieškovei siųstų fotonuotraukų, jokių pirties defektų nėra, atitinkamai ir ieškovė, gavusi nuotraukas iš atsakovės – jokių reikalavimų ar pretenzijų nepareiškė. Pirties transportavimą į Norvegiją organizavo pati ieškovė. Tam, kad pirties transportavimas į paskirties vietą (Norvegiją) būtų pigesnis, ieškovė paprašė stogelį nupjauti ir nurodė, kad stogelį vietoje pritaisys pats E. F.. Pirties stogelį nupjovus pagal E. F. reikalavimus, pirtis buvo paruošta transportavimui – supakuota taip, kad būtų apsaugota nuo drėgmės gabenimo metu. Atsakovė prisiimtus įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai, tačiau pirtis galėjo būti apgadinta transportavimo metu. Objektyviai neįmanoma, kad užkūrus pirties krosnelę pradėjo lydytis stogo danga, kadangi pirties gamybai yra naudojama „Paroc“ vata, kuri yra nedegi, atspari karščiui, stogo danga neturi jokio kontakto su kaminu. Pirties šildymo sistema yra įrengta vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-28 direktoriaus įsakymu Nr. 1-264 patvirtintomis Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėmis. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, kamino aukštis turi būti 50 cm virš stogo, tuo tarpu pirties kamino aukštis yra 50-70 cm virš stogo. Nors kaminas yra tinkamo aukščio, tačiau E. F. pageidavimu atsakovė siūlė pateikti kamino prailginimą (atsiųsti), tačiau pirkėjai atsisakė. Nors ieškovė teigia, kad kreipėsi į LR atestuotą su prašymu pateikti pirties techninį vertinimą ir specialistas 2021-12-04 statinio konstrukcijų vertinimo aktu Nr. 10-24 konstatavo, kad pirtis turi neleistinų defektų, kurie tariamai atsirado dėl atsakovės atliktų darbų. Specialisto Ž. P. aktas turi būti vertinamas kritiškai, kadangi pirtis buvo įvertinta jos net neapžiūrėjus, tai yra vien tik iš nuotraukų (remiantis turima vizualine medžiaga). Ieškovė pirko pirtį, pagamintą Lietuvoje, kurios kokybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ieškovei (ir jos sutuoktiniui) buvo suteikta visa išsami informaciją apie pirtį, jos surinkimą, naudojimą bei kita savybes, būtinas tinkamai pirties eksploatacijai. Pradėjus pirties gamybą, atsakovė elektroniniu paštu nuolat siuntė foto nuotraukas, telefonu buvo derinama darbų eiga. Jokių pretenzijų atsakovei nei ieškovė, nei E. F. niekada nereiškė, nebuvo iškilę jokių klausimų, į kuriuos atsakovė nebūtų atsakiusi ar nebūtų davusi kokių nors paaiškinimų dėl pirties, jos gamybos bei naudojimo (eksploatacijos). Pati ieškovė taip pat turėjo pareigą pasidomėti, kokį daiktą perka, kokie jo išmatavimai, savybės, naudojimo galimybės. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė krovinį (pirtį) be jokių defektų, pasirašytoje 2020-10-12 sąskaitoje-faktūroje Nr. TH0007 nėra jokių žymų apie defektus prieš priimant vežti krovinį (pirtį), apie netinkamą jo perdavimą ar apie tai, jog atsakovė nesudarė galimybės krovinį (pirtį) apžiūrėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. K. nurodė, kad pirtį užsakė E. F., dėl visko buvo tartasi telefonu. Elektroniniu paštu ieškovė atsiuntė pirtelės brėžinį, kurį dar koregavo telefonu. Visi žingsniai buvo aptarti ir darbų eigoje apie viską buvo informuojama. Baigus pirties gamybą visos nuotraukos buvo išsiųstos užsakovams, jokių pretenzijų nebuvo pareikšta nei dėl pakuros, ventiliacijos ar kitų dalykų. Atvažiavus vienai transporto įmonei jie nebuvo pasiruošę tokį krovinį pervežti, viršijus krovinio aukščiui vežti atsisakė. Užsakovai nusprendė nupjauti pirtelės stogelį – apsaugą nuo lietaus, kad eitų transportuoti. Sutartį parengė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, papildomų priedų nebuvo, sutartyje pirkėja įvardijama ir kaip užsakovė. Užsakovai atsiuntė preliminarų brėžinį, pagal kurį buvo pagaminta pirtis. Sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kur prekė bus gabenama. Taip pat buvo pasakyta, kad atvežus pirtį jie turėjo paskambinti ir jiems bus paaiškinta kaip įdėti kaminą. Kaminas turėjo būti toks, kad nekiltų gaisro pavojus, prie jo buvo pridėta ir vata, tačiau nuotraukose jos nesimatė, vata galėjo būti išimta. Ieškovei prieš pradedant naudoti reikėjo primontuoti kaminą iš dviejų dalių, nuo krosnelės išvedant per stogą. Ieškovei nereikėjo rūpintis vata, viskas buvo sukomplektuota, kad komplektacijoje vatos nebuvo nėra tikimybės, taip pat buvo paaiškinta kaip įdėti vatą, tačiau ieškovė vatos neįdėjo. Gaisras galėjo kilti būtent dėl neįdėtos vatos prie kamino, kuri turėjo būti prie supakuotų kamino detalių (ją galėjo rasti namelio viduje).
Pečius nebuvo pastatytas ant medinio pagrindo, jis buvo pastatytas ant nerūdijančio skardos lakšto, be to, stovi ant krosnies kojelių. Saunos durys yra stiklinės apie stiklą centimetras tarpo, kad vaikštant medžiui nesutraiškytų stiklo. Lentelės nebuvo per trumpos uždedami apvadai, po gultais dėl pirties kainos dailylenčių nedėjo, su ieškove buvo tai aptarta, jis siūlė gultus palikti atvirus. Tačiau užsakovė pageidavo uždarų gultų be dailylenčių po jų.
Kamino aukštis turi būti išsikišęs 50-70 centimetrų nuo stogo. Prie krosnelės pakuros skarda nededama, dėl saugumo reikalavimų ji nereikalinga. Su byloje esančiomis ekspertų išvadomis nesutinka, kadangi trūkumai nustatyti iš nuotraukų. Jis siūlė ieškovei atsiųsti naują kamino komplektą į kurį įėjo ir apsauginis žiedas ir prailgintojas kaminui ir dar papildomai 450 Eur darbams kompensuoti. Pasiūlymą pateikė iš karto kai gavo pretenziją. Taip pat siūlė grąžinti pirtį. Pirtis buvo su stogeliu, vėliau grąžinta nupjauti stogą ir vėl supakuota. Papildomai sudėtos stogo dangos. Užkūrus pirtį be apsauginio žiedo folija išsilydė, patvirtino, kad eksploatuoti pirtį be apsauginio žiedo negalima.
III.Trečiojo asmens procesinė pozicija
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta žodinė vežimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo transportuoti ieškovės įsigytą iš atsakovės krovinį (pirtį). Ieškovė trečiojo asmens atvežtą krovinį priėmė, vežėjui nepareiškė jokių pretenzijų, matė, jog krovinys pristatytas originalioje pakuotėje (toks, koks buvo perduotas atsakovės). UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi duomenų, kurie bent iš dalies leistų manyti, jog pirtis galėjo būto pažeista jos transportavimo iš Lietuvos į Norvegiją metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatė ieškovei pirtį tokios pačios būklės, kokią ir paėmė iš atsakovės. Atsakovės teiginius dėl tariamos vežėjo atsakomybės galutinai paneigia byloje esantys įrodymai dėl pirties defektų ir specialistų išvados. Būtent atsakovė nupjovė jau pastatytos pirties stogą ir paruošė pirtį transportavimui. Todėl labai tikėtina, kad ieškovės įrodinėjami pirties pažeidimai (defektai) yra tiesioginė šių atsakovės darbų pasekmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių pirties stogo demontavimo ar sumontavimo darbų, tik pervežė krovinį, kokį jai perdavė atsakovė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vairuotojas turėjo įgaliojimus tik krovinio transportavimui, tačiau jokiu būdu ne jo kokybės ar tinkamumo įvertinimui. Analogiškai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo parašas ant 2020-10-12 sąskaitos faktūros Nr. TH0007 reiškia tik tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė iš atsakovės krovinį transportavimui, tačiau jokių būdu ne tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas įvertino priimamos prekės kokybę ir tinkamumą naudojimuisi.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku. Užsakovai kreipėsi, kadangi reikėjo pervežti pirtį, o kiti vežėjai neapsiėmė, užsakovė buvo moteris, transportavimas galėjo kainuoti apie 800 Eur (tiksliai negali nurodyti). Kai atvažiavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užkrovė ant priekabos jau supakuotą pirtį. Pasikrovimo vietoje ir išsikrovimo vietoje vizualiai yra nuotraukos, nuvežus pirtį vienas skersinis, kuris laiko plėvelę buvo atsilaisvinęs tikriausiai nuo vibracijos. Pakrovimo metu sunkumų dėl pirties gabaritų nebuvo, pagal pirties ilgį buvo ir priekaba, tokius krovinius yra vežę ir ankščiau. Iš Norvegijos prekių dėl netinkamos kokybės atgal į Lietuvą neteko vežti. Vežamo krovinio ilgis gali būti 2,65 metrų pločio, o ilgis gali būti ir 10 metrų. Vežamo krovinio išmatavimus gavo iš ieškovės. Išorės defektus negalėjo matyti, patekti į vidų taip pat negalėjo, kadangi pirtis buvo supakuota plėvele. Transportavimo metu jokių įvykių nebuvo, kurie galėtų padaryti vežamam kroviniui žalos (jeigu tokie būtų įvykę, jam būtų pranešta). Užsakovė nedavė užduoties patikrinti pirtį, buvo susitarta tik dėl pervežimo paslaugos. Pirtį Norvegijoje iškrovė ieškovės samdytas transportas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė I. F. ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-07 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei pilnai įrengtą medinį namelį su pirtimi (toliau tekste – pirtis) padarytą pagal ieškovės (užsakovės) brėžinius, o ieškovė įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už ją sutartyje nustatytą kainą (sutarties 1 punktas). Sudaryta sutartimi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad parduodamų prekių kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus ir šioje sutartyje nustatytas sąlygas (sutarties 2 punktas).
Tarp šalių kilo ginčas iš 2020-08-07 sudarytos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties.
Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 29 punktas).
Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).
Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje.
Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) pirkėjas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo daikto grąžinimo dienos, grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.
Ieškovė teigia, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduota pirtis buvo netinkamos kokybės ir neatitiko saugumo reikalavimų, tačiau atsakovei sutikus su sutarties nutraukimo galimybe ir nupirktos pirties grąžinimu tik tokiu atveju, jeigu ieškovė kompensuotų (prisiimtų) šio daikto parvežimo iš Norvegijos į Lietuvą išlaidas, todėl ieškovė pasirinko kitą alternatyvų savo teisių gynimo būdą – atitinkamai sumažinti netinkamos kokybės daikto kainą bei kompensuoti patirtas daikto kokybės trūkumų įvertinimo išlaidas. Atsakovė byloje su tokiais reikalavimais nesutiko, teigdama kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas (kuomet prekės kainą prašomą sumažinti net 80 procentų) yra neproporcingas, kadangi pirtis atitinka tiek kokybės, tiek ir saugos reikalavimus.
Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėja (šiuo atveju – ieškovė), teigdama, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, ji turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.
Ieškovė ieškinyje nurodė pirties defektus, kuriais grindė savo reikalavimą, tai yra nurodė, kad negali naudotis pirtimi dėl nekokybiškai sumontuotos krosnelės bei kamino, dėl ko kyla didelė gaisro tikimybė. Pirties lauko durys įstatytos nekokybiškai, sulankstyti durų lankstai, durys neužsidaro, pro tarpus leidžia vandenį; vidaus (saunos) durys įstatytos nekokybiškai, durys neužsidaro, lieka dideli tarpai; pirties krosnis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, krosnis pastatyta ant degaus pagrindo. Po pakura matyti neapsaugota mediena; krosnelės apdailos detalė nesilaiko (varžtai persukti); prieš krosnelės pakurą nėra apsauginės skardos; dar daugiau, užkūrus pirties krosnelę po 30 min. pradėjo lydytis stogo danga. Kadangi kaminas liečiasi su stogo danga, krosnį ieškovė turėjo užgesinti, nes pirtis galėjo užsidegti. Lauko kamino aukštis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų; po gultais nėra užkaltos dailylentės, siena palikta atvira, trūksta apie 5 kv.m lentų. Pirtyje trūksta ventiliacinės angos. Virš langų ir po jais nėra skardinių palangių. Viena lauko siena apkalta nekokybiškai (per trumpos lentelės). Ieškovės nuomone, pirtis turi didelių kokybės trūkumų, kuriuos būtina pašalinti, kad pirtimi galima būtų naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Būtent remdamasi šių defektų visuma ieškovė įrodinėjo, kad pirties kaina turi būti sumažinta 80 procentų. Savo reikalavimams pagrįsti remėsi specialisto Ž. P. 2020-12-04 pateiktu statinio konstrukcijų vertinimo aktu Nr. 10-24, kuriame specialistas konstatavo, kad pirtis turi neleistinų defektų, kurie atsirado dėl atsakovės atliktų darbų (t. y. varstomos stiklintos konstrukcijos sumontuotos nesilaikant esminių Lietuvos statybos taisyklių, tvirtinimo elementai nėra saugūs, neapsaugota mediena po pakura, stogo dangos ir dūmtraukio išvesties netinkamas sujungimas, suvedimas, naudota nekokybiška mediena, nepateikti pardavėjo medžiagų kokybės sertifikatai), todėl pirties tolimesnė eksploatacija negalima bei nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. 2021-01-25 ataskaita, kurioje konstatuota, kad dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 proc. pagamintos pirties vertės sumažėjimas, kadangi pirties stogas įrengtas be išsikišimų kraštuose (tai įtakoja, kad lietaus vanduo teka tiesiogiai ant pastato); sienose nėra profesionaliai įrengtos izoliacijos, ventiliacijos ir ventiliacijos angų, o naudojant šildymo įrenginius pastatui gali kilti gaisro grėsmė. Specialistas taip pat konstatavo, kad „yra pagrindo manyti, kad taip pat gali būti ir daugiau paslėptų neprofesionaliai atliktų pastato statybos darbų“.
Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų, nustatyta, kad iki sutarties pasirašymo šalys bendravo telefonu, atsakovas siuntė savo gaminių nuotraukas, ieškovė išsirinko gaminamos pirties pavyzdį, pateikė savo pageidavimus dėl papildomo lango įstatymo, varstomų durų, rankenų. Iš atsakovo pateiktų gaminamų pirčių pavyzdžių ir pateiktų fotonuotraukų matyti, kad namelio-pirties langai neturi apskardintų palangių. Apskardintos palangės neįėjo į pirties komplektaciją. Ieškovė nei iki sutarties pasirašymo, nei po to nebuvo išreiškusi pageidavimo atsakovei apskardinti palanges, todėl teismas šio ieškovės nurodyto trūkumo nelaiko pirties defektu.
Ieškovė taip pat nurodo, kad lauko siena apkalta nekokybiškai (per trumpos lentelės) bei „Norsk takst“ nario O. J. 2021-01-25 ataskaitoje nurodomas pirties defektas jog pirties stogas įrengtas be išsikišimų kraštuose, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pirties stogas buvo nupjautas ieškovės sutuoktinio prašymu dėl pigesnio ir paprastesnio pirties transportavimo. Ieškovė pageidavo stogelį prasiilginti Norvegijoje savo pajėgomis, todėl buvo sutarta, kad nupjautos stogelio vietos bus paliktos atviros, kad ieškovei būtų patogiau prisimontuoti stogelį. Nupjaunant stogelį reikėjo demontuoti visus keturis išorinių kampų apvadus, dėl ko jie buvo pažeisti. Atsakovas apie tai informavo E. F. ir siūlė naujus apvadus, bet ieškovės sutuoktinis atsisakė, nurodydamas, kad jis juos pasikeis pats. Iš atsakovo paaiškinimų bei pateiktų fotonuotraukų matyti, kad lauko siena buvo apkalta kokybiškai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirties siena buvo apkalta nekokybiškai, šių defektų savo aktuose nenurodė ir ieškovės pasirinkti specialistai.
Ieškovė kaip vieną iš defektų nurodo, jog atsakovė po gultais neužkalė dailylenčių, paliko atvirą sieną, trūksta apie 5 kv.m. lentų. Atsakovė nurodė, kad šis ieškovės nurodytas defektas neįėjo į pirties komplektaciją bei kainą. Atsakovė siūlė ieškovei apkalti dailylentes pilnai, bet palikti atvirus gultus, tačiau ieškovė pasirinko ekonomiškesnį variantą ir paprašė uždarų gultų, nei pilnai apkalti dailylentes ir padaryti uždarus gultus. Vertindamas šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus teismas mano, kad ieškovė neįrodė jog dėl šių darbų apimties, jų atlikimo, kaštų ji nebuvo informuota, minėti darbai nebuvo su ja derinami, šių aplinkybių teismo posėdyje ji nepaneigė jokiais kitais įrodymais, todėl teismo vertinimu dailylenčių neužkalimas po gultais buvo aptartas su ieškove ir nelaikytinas paslėptu pirties defektu dėl kurio pirtis negalėtų būti naudojama pagal paskirtį.
Ieškovė taip pat nurodo kaip pirties defektus, jog krosnis pastatyta ant degaus pagrindo, kad pirties krosnis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimu, kad pirtyje trūksta ventiliacijos angos.
Šių nurodytų defektų ieškovė neįrodė, nes iš atsakovės paaiškinimų bei pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad krosnis pastatyta ant nerūdijančio plieno lakštų taip pat tokie pat lakštai pritvirtinti ant sienų prie krosnelės. Šių ieškovės nurodytų defektų nepatvirtino kiti byloje pateikti duomenys. Ieškovė nurodo, kad pirties krosnis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, tačiau šio defekto nedetalizavo, nenurodė kokių priešgaisrinės saugos reikalavimų krosnis neatitinka. Atsakovė pateikė įrodymus, kad krosnis pirkta iš sertifikuoto gamintojo UAB „Kalvis“, pateikė krosnies techninį pasą, todėl teismas vertina, kad ieškovė krosnies defekto neįrodė.
Ieškovė nurodo, kad pirtyje trūksta ventiliacinės angos, tačiau šio reikalavimo taip pat nepagrindė, nenurodė, kur ir kokia ventiliacinė anga neįmontuota. Atsakovė nurodo, kad pirtyje yra dvi ventiliacinės angos - viena viršuje, kita grindyse, be to dvi ventiliacinės angos yra priešpirtyje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek ir kokių ventiliacinių angų privalu būti pirtyje.
Ieškovė taip pat nurodo, kad apžiūrėjus iš Lietuvos į Norvegiją atgabentą pirtį pastebėjo, kad pirties lauko durys įstatytos nekokybiškai, sulankstyti durų lankstai, durys neužsidaro, pro tarpus leidžia vandenį, vidaus saunos durys įstatytos nekokybiškai, durys neužsidaro, lieka dideli tarpai. Nurodydama šiuos trūkumus ieškovė jų nedetalizuoja ir nekonkretizuoja. Iš pateiktų ieškovės fotonuotraukų matyti, kad lauko durų lankstas iškrypęs, kas leidžia manyti, kad dėl šios priežasties lauko durys neužsidaro. Ieškovė taip pat nurodo, kad nekokybiškai įstatytos saunos durys, kurios neužsidaro, lieka dideli tarpai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl kokybės standartų pažeidimo įstatant saunos duris, taip pat kokio pločio ir kurioje vietoje yra konstatuoti „dideli“ durų tarpai.
Atsakovė nurodo, kad visos durys buvo įstatytos kokybiškai. Saunos durų apačioje, tarp grindų buvo specialiai paliktas tarpas dėl ventiliacijos. Ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma ir ji dėl to pretenzijų nereiškė. Atsakovė pateikė fotonuotraukas iš kurių matyti, kad prieš pirties transportavimą pirties durys įstatytos kokybiškai, durų lankstas nepažeistas, tiesus. Šios nuotraukos buvo išsiųstos ieškovei.
Iš šalių pasirašytos pirkimo – pardavimo sutarties 8 punkto nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo pirtį ieškovei perduoti iki 2020-09-10 adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nebuvo įsipareigojusi pirtį pristatyti ieškovei. Pirties pasiėmimą iš gamintojo ir jos transportavimą organizavo ieškovė savo lėšomis. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė pirtį perdavė ieškovės nusamdytam pervežėjui su netinkamai įstatytomis durimis, sulankstytais durų lankstais. Šių ieškovės nurodytų defektų nekonstatavo ir ieškovės pasitelkti specialistai savo ataskaitose. Tikėtina, kad šie defektai galimai atsirado dėl pirties transportavimo, todėl byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl šių defektų yra kalta atsakovė.
Tačiau teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad užkūrus pirtį pradėjo rūkti ir lydytis stogo danga, sprendžia, kad ieškovė dėl kilusios gaisro grėsmės negalėjo pirtimi naudotis dėl nustatytų atsakovės pagamintos pirties defektų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prieš krosnelės pakurą nėra primontuotos apsauginės skardos, po pakura nebuvo apsaugota mediena, kaminas liečiasi su stogo danga, kamino aukštis neatitinka saugos reikalavimų. Atsakovės vadovas V. K. iš esmės patvirtino, kad prieš pirties užkūrimą buvo reikalingi ir paruošiamieji (papildomi) darbai – ieškovei prieš pradedant eksploatuoti pirtį reikėjo primontuoti kaminą (iš dviejų dalių), nuo krosnelės išvedant per stogą, atitinkamu perimetru (žiedu) įdėti nedegią vatą, kuri buvo papildomai sukomplektuota, taip pat patvirtino, kad gaisras galėjo kilti būtent dėl neįdėtos vatos prie kamino, kuri turėjo būti prie supakuotų kamino detalių (ją ieškovė galėjo atrasti namelio viduje).
Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad buvo pateikusi ieškovei detales (kamino apsauginį žiedą, nedegios vatos), reikalingas saugiam pirties naudojimui bei pateikusi reikalingą informaciją (instrukciją) šių darbų atlikimui.
Todėl teismas sprendžia, kad atsakovei tinkamai neįvykdžius pareigos atskleisti informaciją, susijusią su būtinybė pirtyje sumontuoti kamino žiedą ir aplink jį nedegią vatą, taip pat nepritvirtindama prieš pakurą apsauginės skardos, prieš pradedant eksploatuoti pirtį, vartotoja įsigijo nesaugią prekę. Be to, teismo vertinimu, būtent šis prekės trūkumas apsprendė tai, kad ieškovė neturėjo galimybės saugiai naudotis gaminiu.
Pažymėtina, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą. Visgi nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas sumažintinos kainos dydį, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyti daikto trūkumai nesudaro ieškovės nurodomo 80 proc. pagamintos pirties kainos sumažėjimo.
Užsakydama prekę ieškovė turėjo suprasti, jog jos užsakyta pirtis yra vidutinės rinkos kainos gaminys, o siekiant nepriekaištingos, aukštos kokybės prekės, reikalingos aukštesnės kokybės medžiagos bei papildomas rankų darbas, dėl ko žymiai išaugtų pirties kaina.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei specialistas Ž. P. tvirtino, kad atsakovė netinkamai, po dušo kabinos padu išvedžiojo elektros laidus bei saunos viduje įmontavo langą, kurio stiklas sprogo nuo karščio, tačiau dėl šių reikalavimų ieškovė ieškinio nepareiškė. Tokiu būdu, teismas negali išeiti už ieškovės ieškinyje suformuluoto ieškinio dalyko ribų ir spręsti dėl to, kokia teisinė situacija hipotetiškai būtų buvusi tais atvejais, jeigu ieškinys būtų buvęs pareikštas dėl kitų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs ir pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga suformuluoti ieškinio dalyką. Būtent ieškinio dalyko suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, nes nuo ieškinio dalyko formulavimo priklauso atsakovų atsikirtimų į ieškinį turinys, teiktini įrodymai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek reikšdama ieškinį, tiek viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, buvo pasitelkusi kvalifikuotą teisinę pagalbą. Todėl nesant ieškovės pareikšto reikalavimo dėl šių nurodytų trūkumų, teismas nesprendžia.
Nors ieškovė savo reikalavimą sumažinti pirties kainą 80 proc., grindė nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. 2021-01-25 pateikta ataskaita, tačiau teismas vertindamas ataskaitoje pateiktus duomenis sprendžia, kad ekspertas nepasisakė dėl visų ieškovės nurodomų trūkumų, be to, ataskaitoje nurodoma, kad „dokumentas parengtas remiantis „Norsk takst“ instrukcijomis ir taisyklėmis. Iš dokumento turinio negalima nustatyti kuo remiantis ekspertas atliko kokybės tikrinimo ir kontrolės procedūras, kokia metodika buvo pasiremta nustatant trūkumų bei kainos sumažinimą. Nesant šių duomenų, teismas šio eksperto išvadas vertina kritiškai.
Į bylą pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovė (vartotoja) iš dalies negavo to, ko siekė sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį – turėti tinkamai kokybišką namelį su saugiai veikiančia pirtimi (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Nagrinėjamos bylos atveju, teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo, taip pat į pateiktus byloje įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti pirties kainą mažesne apimtimi, nei prašo ieškovė.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytus darbų defektus, dėl kurių pirtis negalėjo būti naudojama pagal paskirtį dėl galimo gaisro kilimo, sprendžia, kad pirties kaina mažintina 20 procentų jos vertės, t.y. 1340 Eur.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovės teigimu, ji dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą (1 000 Eur), nes sumokėjusi jai didelę sumą ilgą laiką negalėjo naudotis įsigytu daiktu (pirtimi), turėjo ieškoti specialistų, atlikti kokybės vertinimus, šalinti trūkumus, be to, pirmojo užkūrimo metu dėl kaistančių pirties dalių akivaizdžiai kilo gaisro pavojus dėl kurio ieškovė patyrė daug neigiamų emocijų (stresą, išgąstį ir nesaugumo jausmą).
Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).
Tiesa, teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016). Šiuo tikslu kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 ir joje nurodytą praktiką).
Taigi neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė teigia, kad visa jos šeima (ji ir sutuoktinis E. F.) pradėję kovą už savo, kaip vartotojų, teises, patyrė nepatogumus, išgyvenimus, nes atsakovė iš esmės nepripažino parduotos pirties trūkumų, o ieškovės šeima investavusi pakankamai didelę sumą ne tik ilgą laiką negalėjo šiuo daiktu naudotis, bet ir kilo užsidegimo (gaisro) rizika. Ieškovė taip pat paaiškino, kad skaudžiai išgyveno ir dėl to, kaip susiklosčiusią siutusiąją vertino jos sutuoktinis, kuris dėl jaučiamo nerimo lankėsi pas gydytojus (2022-01-07 išrašas, patvirtinantis, kad ieškovės sutuoktiniui 2022-01-10 buvo teikiamos psichiatro paslaugos).
Akivaizdu, kad dėl pirties neatitikimo standartams ir techniniams reikalavimams ieškovė patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Todėl teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, ieškovei iš atsakovės priteisia 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ir 5 proc. procesines palūkanas. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo ir šioms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-536/2007).
Paminėtais motyvais šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos –nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 403,99 Eur ikiteisminių išlaidų. Nurodo, kad atsakovei ginčijant pirties trūkumus, jai teko kreiptis į nepriklausomus Norvegijos ir Lietuvos vertintojus, rengti pretenzijas. Atsakovė neginčija, kad ieškovė turėjo nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka, ir neginčija šių išlaidų dydžio, todėl ir ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo tenkintinas.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, kad byloje patenkinta 25 procentai ieškinio reikalavimų ir atmesta atitinkamai 75 procentai ieškovės reikalavimų. Iš viso dėl bylos nagrinėjimo ieškovė patyrė 3452 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 3593,80 Eur. Atsižvelgiant į šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat įvertinus advokatų darbo sąnaudas, į teismo posėdžių trukmę, į tai, kad teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Tokiu būdu atlikus šalių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. F. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1340 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų) sumažintos pirties kainos, 403,99 Eur (keturis šimtus tris eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) kokybės trūkumų įvertinimo išlaidų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas ir nuo priteistos 1340 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-04-20 iki teismo spendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.