Šiaulių apylinkės teismo nutartis

administracinėn atsakomybėn patrauktai L. K., jos atstovei advokatei Erikai Jasiūtei-Baranauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Juditos Vilkės 2025 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimu L. K. buvo nubausta 150 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. gegužės 6 d., 7.30 val., (duomenys neskelbtini), neužtikrino, jog jos laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir jų turtui: L. K. šuo, paliktas be priežiūros, įšoko į N. Š. priklausančią aptvertą teritoriją (aptvarą), kuriame šis laikė danielius, pradėjo juos (danielius) vaikyti, ko pasekoje danieliai ištrūko iš aptvaro ir pabėgo. Institucija pripažino, jog L. K. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad jai priklausantis šuo nepadarytų žalos kitų asmenų sveikatai ar jų turtui ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje. Minėtu nutarimu L. K. taip pat įpareigota atlyginti N. Š. padarytą 800 Eur turtinę žalą.

2.1. Skundo autorė nurodo, kad nesutinka su veikos kvalifikacija, paskirta bauda, išvadomis dėl turtinės žalos priteisimo. Institucija neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, taip pat neteisingai vertino bylos duomenis, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas dėl turtinės žalos atlyginimo. L. K. šuo jokios žalos nepadarė ir nekėlė grėsmės nei gyvybei, nei turtui.

4. L. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. gegužės 6 d., 7.30 val., vedžiojimo metu jai ištrūko iš rankų šuo. Jos šuo sveria apie (duomenys neskelbtini) kg, veislė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dydžio, draugiškas. Jis nubėgo link fermų, (duomenys neskelbtini), kol jį pasivijo, praėjo gal 10 minučių. Nuėjusi pamatė, kad šuo ramiai guli aptvare, todėl nuėjo jo pasiimti. Aptvare buvo raktas, atsirakino vartus ir įėjo į aptvarą. Aptvare buvo šiaudų krūvos, prie kurių nėjo, nes buvo girdėjusi apie laikomus danielius, bijojo, kad ją užpuls. Įėjusi aptvare šuns neberado, tuomet grįžo namo ir šunį rado namuose. Tą pačią dieną, 8.15 val. paskambinęs N. Š. nurodė, kad jos šuo išvaikė danielius, teigė, kad ji kalta, kad turi atlyginti 800 Eur žalą. Ji paprašė parodyti sąskaitą dėl danielių įsigijimo, N. Š. nurodė paruošiantis sąskaitą. Apie 13 val. sąskaitą N. Š. atsiuntė telefonu, neužilgo ir pats atvažiavo. Kalbėjo su ja ir mama lauke, teigė joms, kad jos šuo apdraskė danielius, kurie pabėgo. Nesutiko sumokėti N. Š., todėl jis supyko ir išvažiavo. Apie 14 val. jai parašė, jog yra filmuota medžiaga ir ji perduota policijai. Tą pačią dieną užsiminė pažįstamam R. S. apie įvykį, pažįstamas nesuprato, kaip šuo galėjo išvaikyti danielius, jei jis pats vakare, apie 21 val., nuo tos pačios teritorijos matė atbėgantį danielių, nusifotografavo, nes anksčiau danielių ten nematydavo. Aptvaras, jos teigimu, yra nesutvarkytas, jame yra lapių iškasinėtų urvų, tvora netinkamo aukščio (kadangi jos sklypas yra šalia N. Š. sklypo, tvoros aukštį pamatavo iš savo sklypo pusės, tvora buvo 1,40–1,50 metrų aukščio). Po įvykio, iki 2025 m. gegužės 11 d. ryto, aptvaras buvo uždarytas. Tai reiškia, kad kažkas aptvare buvo. 2025 m. gegužės 11 d., 11.30 val., su mama grįždamos iš (duomenys neskelbtini) matė prie šiaudų krūvos besiblaškantį danielių. Tą pačią dieną 19.30 val. matė lauke lakstantį danielių.

5. Nukentėjusysis N. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog danielius įsigijo sąskaitoje faktūroje nurodytą dieną, iš sąskaitoje nurodyto žmogaus. Fiziškai atgabeno vyras. Įsigijo tris danielius: vieną patinėlį ir dvi pateles. Patinėliui buvo nupjauti ragai, o patelės ragų neturi. Sumokėjo 800 Eur grynais pinigais. Danielius laikė aptvare. Laikymo sąlygos yra tinkamos, kitaip nebūtų gavęs leidimo laikyti danielius. Tuo metu, kuomet įsigijo danielius, leidimas dar nebuvo sutvarkytas, nes reikėjo žmonos, kuri yra bendrasavininkė, sutikimo, likę dokumentai buvo sutvarkyti. Nuo įvykio 2025 m. gegužės 6 d. iki liepos mėnesį vykusio patikrinimo pas save sklype nieko nekeitė (tvoros netvarkė). Prieš paleisdamas danielius aptvarą patikrino, aptvarą apžiūrėjo ir danielius atvežęs žmogus. Aptvaras yra 1,60 metro aukščio. Teritorijoje yra trys sklypai, vienas kampas yra atitvertas danieliams, leidimas išduotas atitvertai teritorijai. Dėl 2025 m. gegužės 6 d. įvykio paaiškino, jog tuo metu pats sklype nebuvo. Jo darbuotojai matė bėgiojantį šunį, jam paskambino ir pasakė, jog aptvare bėgioja šuo ir vaiko danielius. Šuo į aptvarą pakliuvo arba peršokęs tvorą arba pro apačią, nes vienoje vietoje tvora prie kampo buvo nuspausta žemyn. Danieliai užaugę nelaisvėje, jų nevaikant jie nebėgios, kadangi įbėgo šiuo ir pradėjo juos vaikyti, jie ir išsilaužė iš aptvaro. Ant tvoros vienoje vietoje rado kailio, taigi danieliai galėjo šioje vietoje iššokti. Iš aptvaro šunį išleido E. P.. Grįžus tą pačią dieną danielių neberado. Naktį prieš danieliai aptvare buvo, o ryte jų nebebuvo. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip prabėga danieliai, o jiems iš paskos šuo. Po įvykio aplink teritoriją yra matęs danielių. Kadangi jo įsigyti danieliai auginti nelaisvėje, paliko atidarytus vartus, tikėjosi, kad danieliai grįš.

6. Liudytojas S. P. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), nuo 7.30 iki 16.30 val. 2025 m. gegužės 6 d. atvažiavo į darbą. Teritorijoje yra metaliniai vartai, toliau dar yra atskiri vartai į danielių aptvarą. Įvažiavus pro metalinius vartus matė teritorijoje sujudimą, pamatė šunį. Aptvare matė du danielius, kurie blaškėsi. Iš paskos atvažiavo kitas kolega E. P., kuris pašaukė šunį ir šis išbėgo pro elektrinius vartus. Šį šunį yra matęs ir anksčiau, jis žmonių nepuola. Kada N. Š. įsigijo danielius, tiksliai pasakyti negalėjo, žino, kad prieš įvykį buvo trys danieliai (visų trijų krūvoje nematė), danieliai aptvare buvo galimai savaitę. Nei vieno danieliaus su ragais nematė. Po įvykio šių danielių jam nebeteko matyti.

7. Liudytojas E. P. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad atvažiavo į darbą apie 7.15 – 7.20 val., kuomet S. P. pasakė, kad aptvare yra šuo. Priėjo prie vartų ir pamatė aptvare stovintį šunį ir per kalną bėgančius du danielius, kurie nubėgo į kampą. Šiuo buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kg. Nors iš viso buvo trys danieliai, tuo metu matė tik du, pateles. Pradėjo šaukti ant šuns, šis atbėgo, puolė ant liudytojo, jis išsigando, pasitraukė ir šuo pabėgo pro didžiuosius vartus. Tuo metu danieliai dar buvo aptvare. Kaip šuo pakliuvo į teritoriją, negalėjo atsakyti. Arba kažkas pakėlė tvorą, arba jis tvorą tiesiog peršoko. Tvoros aukštis apie 1,20 m. Po įvykio praėjo tarp sandėlio ir fermos ir pamatė skylę tvoroje bei užsikabinusius plaukus (patvirtino, jog jie užfiksuoti nuotraukoje Nr. 10). Skylės prieš tai nebūdavo, kiekvieną dieną praeidavo apžiūrėti. Kada N. Š. įsigijo danielius neprisimena, bet rytais juos vaikščiodamas matydavo, kelios dienos danieliai buvo. Vėliau po įvykio yra matęs danielių prie kelio, po pusantro–dviejų mėnesių matė danielių su stirnomis. Parodžius jam danielius nuotraukose (pateiktose N. Š., R. S.), atpažinti šių danielių negalėjo, negalėjo pasakyti, ar tai N. Š. danieliai.

8. Liudytojas K. R. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis N. Š. atvežė danielius, jų kaina buvo 800 Eur, N. Š. sumokėjo grynais. Pirko dvi pateles ir vieną patiną. Jų amžius buvo apie (duomenys neskelbtini) metus, patinui buvo nupjauti ragai. Parodžius liudytojui N. Š. pateiktą nuotrauką Nr. 7 nurodė, jog joje gali būti tas, kuris buvo parduotas. Parodžius R. S. nuotrauką Nr. 1 nurodė, jog čia irgi gali būti N. Š. parduotas danielius. Paaiškino, jog J. Ž. yra liudytojo dukra, jis pasitraukė iš ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini) m. Jis vežėjas, o dukra J. Ž. yra savininkė.

9. Liudytoja D. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. gegužės 6 d. ryte laukė grįžtančios dukros, kuri vežiojo šunį. Pamatė šunį voljere, neužilgo grįžo telefonu kalbanti dukra. Dukra papasakojo, jog jai skambino N. Š., kuris už išvaikytus danielius reikalavo sumokėti 800 Eur. Dukra pasakojo, jog neišlaikė šuns ir jis pabėgo, pamatė jį aptvare už 10–15 minučių. Kol dukra apėjo aptvarą, šuns neberado. Tą pačią dieną apie 13 val. dukra gavo žinutę su sąskaitos nuotrauka. Po to atvažiavo pats N. Š., atsivežė sąskaitą. Jis pradėjo sakyti, neva šuo apdraskė danielius, liudytoja paklausė, kaip galėjo apdraskyti, nejaugi N. Š. danielius matė. Pasakė, jog jei dukra nemokės, bus perduota policijai. Liudytoja nurodė, jog medžiotojas R. S. pasakojo 2025 m. gegužės 5 d. vakare matęs du bėgiojančius danielius. 2025 m. gegužės 11 d. ji su dukra taip pat matė aptvare vieną danielių. Gyvena su dukra kitoje kelio pusėje, aplink būna laukinių gyvūnų – stirnų, lapių, kiškių.

10. Liudytojas R. S. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2025 m. gegužės 5 d. vakare, apie 21–22 val., važiavo keliu (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) fermą ir pastebėjo iš fermos išeinantį danielių su mažais rageliais, sustojo ir nufotografavo. Danielius vaikščiojo lauke prie kelio. Netoliese yra ferma, kur danielius bandė auginti ar laikyti. Matėsi, jog nuotraukose užfiksuoti danieliai galėjo ateiti iš fermos, kadangi nebuvo baugūs, žiūrėjo į rankas, buvo naminiai. Liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, už poros kilometrų nuo tos vietos. Yra matęs laukinių gyvūnų, bet danielių nėra matęs. Šiuo metu danielių jau mato, tie palikti danieliai ten ir vaikšto, matė vieną danielių užvakar palei mišką.

11. Teismo posėdžio metu N. Š. pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus 2025 m. liepos 16 d. patikrinimo aktą. Tikrinamas objektas – N. Š. laukinių gyvūnų aptvaras (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2025 m. birželio 26 d. N. Š., adresu (duomenys neskelbtini), išduotas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti danielius. Šiuo adresu, šalia esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pastatų, įrengtas aptvaras laikyti laukiniams gyvūnams, šiuo metu danieliai nelaikomi. Aptvaras tvarkingas, gyvūnai gali atsigerti, žolė nenuminta, yra pašiūrė, medžiai pasislėpti, aplinka būtų tinkama danieliams laikyti, tik tvora 160 cm, ją būtina paaukštinti iki leidime numatytų minimum. Šeimininkas pasakė, jog konfliktuoja su kaimyne L. K., kurios šuo 2025 m. gegužės 6 d. įsibrovė į aptvarą ir vaikėsi turimus danielius, kurie išsprūdo pro aptvaro vielą ir iki šiol negrįžo (b. l. 46–48).

12. Teismui buvo pateikta nuotrauka su metaduomenimis, kuri, kaip nurodoma prašyme, pagrindžia, jog N. Š. teritorijoje 2025 m. gegužės 5 d. vakare, 21.05 val., buvo viso 3 danieliai (b. l. 125–128).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

13. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į joje nurodytuose teisės aktuose įtvirtintas konkrečias gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuojančias taisykles. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Tuo tarpu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 13 d. įsakymu patvirtintose „Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklėse“, jų II dalies 4.3 punkte numatyta, jog gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.

14. Nagrinėjamu atveju L. K. neneigia, jog 2025 m. gegužės 6 d., apie 7.30 val., vedžiojo jai priklausantį šunį, kuris ištrūko jai iš rankų ir nubėgo į kaimyno N. Š. teritoriją. Jog N. Š. teritorijoje buvo L. K. šuo (vėliau ir pati L. K.) taip pat patvirtina į bylą pateikti vaizdo įrašai iš minėtos teritorijos (matomas tiek šuo, tiek einanti L. K.). Šunį teritorijoje, danieliams skirtame aptvare, matė ir liudytojai S. P., E. P.. L. K., pateikdama skundą dėl Institucijos 2025 m. birželio 26 d. nutarimo, nesutiko, jog būtent dėl jos šuns iš N. Š. priklausančio aptvaro pabėgo 3 jam priklausantys danieliai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, papildomai apklausęs liudytojus, ištyręs rašytinius įrodymus, pripažįsta, jog 3 danieliai iš N. Š. aptvaro pabėgo ir dėl L. K. veiksmų, tai yra dėl to, kad juos aptvare išvaikė pastarosios šuo.

16. L. K. šuns lakstymas aptvare 2025 m. gegužės 6 d. rytą užfiksuotas N. Š. pateiktuose vaizdo įrašuose. Jog ten užfiksuotas būtent jos šuo, peržiūrint vaizdo įrašus neneigė ir pati L. K.. Tuo metu lakstantys aptvare, nors ir neryškiai, matyti ir patys danieliai. Liudytojai E. P. ir S. P., įvykio dieną atvykę į darbą, aptvare patvirtino matę ne tik besiblaškančius danielius, bet ir bėgiojantį šunį, po to danielių liudytojai nebematė. Aptari duomenys teismui neleidžia abejoti, jog L. K. šuo, kuomet pabėgo nuo šeimininkės, įbėgo į danielių aptvarą ir juos išgąsdino, dėl ko šie danieliai, išsigandę šuns, pabėgo iš aptvaro peršokdami tvorą (šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina N. Š. pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuoti ant tvoros likę plaukai). Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, galima daryti išvadą, kad nukentėjusiajam priklausantys danieliai pabėgo būtent po aptariamo įvykio, todėl konstatuotina, jog žala šiuo atveju nukentėjusiajam buvo padaryta ir ji buvo padaryta dėl L. K. veiksmų.

17. Skunde keliamas klausimas dėl sumokėjimo už danielius fakto – bankinio pavedimo kopijos ar pinigų priėmimo kvito, kaip pažymima skunde, nebuvo pateikta (2.5. pastraipa). Šią aplinkybę L. K. advokatė akcentavo ir posėdžio metu. Visgi teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju N. Š. pateikė 2025 m. gegužės 5 d. sąskaitos faktūros kopiją, kurioje nurodyta, kad N. Š. iš J. Ž. (tai yra, iš liudytojo K. R., atvežusio danielius N. Š., dukros) įsigijo 3 danielius (1 iš jų patinas) už 800 Eur (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos 14 b. l.). Jog atvežė N. Š. 3 danielius ir gavo už juos grynaisiais 800 Eur teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas K. R.. Sumokėjęs už danielius nurodytą sumą tvirtino ir pats N. Š., kuris, kaip patvirtino pati L. K., dar 2025 m. gegužės 6 d. atsiuntė jai sąskaitos nuotrauką telefonu, vėliau parodė ją atvežęs ir į L. K. namus. Taigi teismui nekyla abejonių dėl to, jog N. Š. įsigijo 3 danielius (2 pateles ir 1 patiną) už 800 Eur ir tokio dydžio žala, pabėgus šiems danieliams, jam buvo padaryta.

18. Visgi teismas pripažįsta, jog dėl danielių pabėgimo, taigi ir dėl žalos atsiradimo, šiuo atveju buvo kalta ne tik L. K. ir jos pabėgęs šuo. Visų pirma, L. K. šuo nenustatytu būdu pats pateko į danielių aptvarą, kas patvirtina, jog aptvaras nebuvo visiškai tinkamas gyvūnams saugiai laikyti. Antra, pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kuris N. Š. buvo išduotas 2025 m. birželio mėnesį, leidžiama laikyti danielius tik tokiame aptvare, kurio aukštis ne mažesnis kaip 1,80 metro (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos b. l. 34). Tuo tarpu iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus 2025 m. liepos 16 d. patikrinimo akto matyti, kad aptvaro tvora buvo 160 cm (1,60 m) aukščio (pats N. Š. posėdžio metu patvirtino nuo įvykio iki šio patikrinimo tvoros nekeitęs). Patikrinimo akte taip pat pažymėta, jog tvorą būtina paaukštinti iki minimalaus leidime nurodyto aukščio (b. l. 46–48). Jog tvora tam tikrose vietose buvo žemesnė, patvirtina ir L. K. pateiktos nuotraukos. Taigi nagrinėjamu atveju N. Š. danielius laikė dar neturėdamas tam leidimo (leidimas išduotas 2025 m. birželio mėnesį, danieliai į jo aptvarą atvežti 2025 m. gegužės 5 d.), be to, aptvaro tvoros aukštis (patikrinime nurodyta, jog tvora yra 1,60 m aukščio) neatitiko minimalaus tvoros aukščio, kuris buvo nurodytas vėliau N. Š. išduotame leidime (leidime aiškiai pažymima, jog tvora turi būti ne mažiau kaip 1,80 m aukščio). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad danieliai buvo laikomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai teismas pripažįsta, jog dėl danielių pabėgimo šiuo atveju buvo kalta ne tik L. K., bet ir šiuos danielius įsigijęs N. Š., neužtikrinęs saugaus jų laikymo aptvare. Nors nurodytos aplinkybės ir nešalina L. K. atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, jos turi būti įvertintos sprendžiant dėl žalos N. Š. atlyginimo dydžio.

19. Skundžiamu Institucijos nutarimu L. K. už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą skirta minimali bauda – 150 Eur. Iš pažeidėjos taip pat priteista turtinė žala N. Š. – 800 Eur. Išnagrinėjus L. K. pateikto skundo argumentus, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog Institucija faktines aplinkybes nustatė iš esmės tinkamai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, tačiau neįvertino nukentėjusiojo veiksmų, kurie taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. Todėl L. K. skundas tenkinamas iš dalies, o Institucijos nutarimas keičiamas sumažinant iš L. K. priteistinos turtinės žalos dydį iki 400 Eur.

Dėl proceso išlaidų

20. Nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą atlyginti N. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (b. l. 30, 31, 109–111). Nurodoma patirtų išlaidų suma – 602 Eur (242 Eur už civilinio ieškinio parengimą, 363 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje). Kadangi teismas L. K. skundą tenkina iš dalies, pagrindo priteisti visą nurodytą išlaidų sumą nėra, todėl išlaidų suma – 602 Eur, mažintina ir iš L. K. priteisiama dalis išlaidų, t. y. 301 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

L. K. skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Juditos Vilkės 2025 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš L. K. N. Š. naudai priteistos turtinės žalos dydį sumažinant iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).

Priteisti iš L. K. N. Š. 301 Eur (tris šimtus vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu institucijoje ir pirmosios instancijos teisme.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.