Alytaus apylinkės teismo nutartis

2024-05-09 · Byla Nr. M1-445-791/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
M1-445-791/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46234-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-445-791/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46234-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.4.6.2; 2.10.1; 2.10.9; 2.10.11
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant prokurorui R. J.,gynėjai advokatei J. V.,nukentėjusiajai V. U.,E. U. atstovui pagal įstatymą tėvui Z. U.,teismo ekspertei – psichiatrei L. A.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. U. 2023 m. gruodžio 02 d. apie 20 val. 55 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos įstatymo uždraustos veikos padarymui, smurtavo savo šeimos nario - motinos V. U. atžvilgiu, tai yra ranka suėmė nukentėjusiajai už kairės rankos, ją stipriai suspaudė ir laužė į viršų, rankos kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgių į krūtinės bei kairio peties sritis, tokiu būdu nukentėjusiajai V. U. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio peties srityje.

E. U. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. U. teisme parodė, jog E. yra jos sūnus. Sūnus išėjo į Alytaus miesto Eglutės įžiebimo šventę. Susitiko su draugu V. J.. Sūnus tą dieną negrįžo į namus. Praėjus parai, pradėjo jo ieškoti. Sūnus serga epilepsija, jam reikia vartoti vaistus, dėl jo pradėjo nerimauti. Nuvažiavo į V. J. namus. Iš kaimynų sužinojo, kad jis gali būti pas savo motiną. Skambino V. motinai, tačiau ji neatsiliepė. Vėliau perskambino. Pasakė, kad E. yra jos namuose. Su vyru nuvažiavo jo parsivežti iš (duomenys neskelbtini). Įėjusi į namą, rado visus vartojančius alkoholį. Prašė sūnaus eiti namo, kadangi reikia gerti vaistus. Sūnus pasidarė agresyvus. Pasakė, kad niekur neis. Puolė ją stumdyti, kumščiuoti. Bandė nuo jo bėgti. E. iš jos atėmė telefoną, kad nepaskambintų policijai, ir pradėjo muštis. Stipriai suėmė už kairės rankos, suspaudė, ranką laužė į viršų. Kumščiu sudavė į kairės rankos petį. V. sugyventinė E. bandė E. nuo jos atitraukti. Po suduotų smūgių jai liko mėlynė, skaudėjo ranką, negalėjo jos pakelti. Pabėgusi nuo E., lauke vyro telefonu paskambino policijai. V. J. sūnui daro blogą įtaką, abu girtaudavo, o jos sūnui negalima vartoti alkoholio. Po šio įvykio jie abu nesusitinka. Šiuo metu su sūnumi neturi problemų. Jis pastoviai geria vaistus, jo būsena yra stabili. Taip pat po šio įvykio kreipėsi pas psichiatrą, kuris paskyrė gydymą. Mano, kad jos sūnui pakaktų ambulatorinio stebėjimo pagal gyvenamąją vietą, kadangi jo būklė tapo geresnė, sumažėjo epilepsijos priepuolių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Z. U. parodė, kad E. U. yra jo sūnus, V. U. yra jo žmona. 2023 m. gruodžio 2 d. apie 20 val. būnant namuose žmona V. U. nurodė, kad važiuoja jos nurodytu adresu pasiimti sūnaus E. U., kadangi jam reikia vaistai gerti. Todėl jis su žmona jam priklausančiu automobiliu nuvažiavo žmonos nurodytu adresu, koks tai adresas neatsimena. Nuvykus nurodytu adresu, išlipo iš automobilio ir nuėjo į namą, o jis pasistatė automobilį. Pasistatęs automobilį laukė mašinoje, kadangi ilgokai negrįžo, jis išlipęs iš automobilio užėjo į namą, į kurį užėjo žmona. Jam užėjus į namo vidų, jis susitiko namo šeimininką, kurio paklausė, kam priima ir girdo E.. Šeimininkas atsakė, kad nieko nepadarė. Tuo metu prie jo priėjo žmona ir paprašė telefono nurodydama, kad kvies policijos pareigūnus. Davęs telefoną, jis išėjo į lauką patraukti automobilio, kad galėtų atvykusi pagalba privažiuoti arčiau. Jis laukė lauke iki kol atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Kas nutiko, jis nežinojo, tik kai atvyko policijos pareigūnai, žmona jiems nurodė, kad sūnus suėmė jai už rankos. Pačio įvykio jis nematė. Policijos pareigūnai sūnų E. U. ir žmoną V. U. pristatė į Alytaus aps. VPK. Sūnus serga demencija, jam ištisai reikalingi vaistai, taip pat turi epilepsiją. Jam reikalinga priežiūra. Sūnui pykčio priepuoliai vyksta maždaug kas dvi savaitės, įvykus priepuoliui, būna agresyvus. Žmona jam nieko nepasakojo asmeniškai, tik ką girdėjo, kaip pasakojo policijos pareigūnams (1 t., b.l. 71–74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. buvo Alytaus mieste Eglutės įžiebime. Kartu su juo buvo ir E. U. ir sugyventinė E. M.. Po Eglutės įžiebimo nuėjo pas jo motiną ir jos sugyventinį, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus, liko miegoti. 2023 m. gruodžio 2 d. jie liko toliau vartoti alkoholinius gėrimus pas jo motiną. Apie 21 val. jo sugyventinė, motina, motinos sugyventinis A. P., E. U. kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, kai išgirdo, kad kažkas skambina į namų duris. E. nuėjusi atidarė duris, į namo vidų užėjo E. mama V. U.. E. su motina nuėjo į miegamąjį pasikalbėti. Jiems bebūnant kambaryje, išgirdo triukšmą koridoriuje, todėl jis atsistojo ir išėjo į koridorių. Koridoriuje pamatė, kaip E. suėmė mamai už rankos, kurios nurodyti negali, nes neatsimena ir tada E. mamą atsuko nugara prieš save ir ranka apglėbė ties krūtinės sritimi. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Išėjusi iš kambario E. pradėjo E. skirti nuo V. Juos atskyrus, E. iš motinos atėmė telefoną. Kaip E. atėmė telefoną, išėjo V. į lauką. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Kaip E. jai sudavė smūgius, jis nematė (1 t., b.l. 80–83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. ji buvo Alytaus miesto Eglutės įžiebime. Kartu su ja buvo ir E. U. bei jos sugyventinis V. J.. Po Eglutės įžiebimo nuėjo pas sugyventinio motiną Z. J., kur vartojo alkoholinius gėrimus, liko miegoti. 2023 m. gruodžio 2 d. atsikėlę vėl vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė, tiksliai nepamena, bet ne mažiau 4 l. alaus. Apie 21 val. buvo kambaryje, kartu su ja buvo ir Z. J. bei jos sugyventinis A., jos sugyventinis V. ir E.. Jiems sėdint kambaryje, vartojant alkoholinius gėrimus, išgirdo į duris skambutį, nuėjusi atidarė duris, į namo vidų įleido E. motiną. E. mama užėjo į koridorių, tarpduryje E. ragino važiuoti namo, įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu E. atsistojo nuo lovos ir išėjo į koridorių, kur E. motinai sudavė ne mažiau 4 smūgių į krūtinės - rankų sritis, tiksliai nurodyti negali, ir ranka apglėbęs motiną pradėjo ties krūtinės - kaklo sritimi smaugti. Tada ji pradėjo ginti, į koridorių atėjo V.is. Ji atitraukė E. nuo motinos, E. paėmė mobilųjį telefoną iš motinos. Motina išėjo į lauką. Ji E. prašė jai grąžinti mobilųjį telefoną, tačiau E. nesutiko, kad motina neiškviestų policijos pareigūnų. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai (1 t., b.l. 86–89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Z. J. parodė, kad E. U. pažįsta, kadangi jis mokėsi su jos sūnumi V. J.. 2023 m. gruodžio 1 d. atėjo jos sūnus V. su drauge E. M. ir E. U. pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Jiems atėjus jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. E., bei jos sūnus su E. liko nakvoti. 2023 m. gruodžio 2 d. atsikėlę E., A., E. ir V. vartojo iš ryto alų, kiek išgėrė nežino. Ji tą dieną alkoholio nevartojo. Vakare ji paskambino E. mamai V., kurią informavo apie sūnaus buvimo vietą ir nurodė, kad atvažiuotų jo pasiimti, nes nenori, kad jis būtų pas ją. V. vakare atvažiavo su vyru, tačiau į namo vidų atėjo V. viena. V. su E. nuėjo į kitą kambarį, o ji ėjo paskui juos. V. prašė E. važiuoti namo, bet jis atsisakė. E. labai supyko ir pasakė, kad namo nevažiuos, o V. pasakė, kad kvies policiją. E. buvo labai agresyvus. Ji prisėdo šalia E. ir E. pasakė, kad E. važiuok namo, E. važiuoti nesutiko. V. rankose laikė mobilųjį telefoną, E. greitai atsistojo nuo lovos ir susistumdė kambaryje. O ji tuo metu išsigandusi išėjo iš kambario, kas toliau vyko iki atvykstant policijos pareigūnams, nežino. E. nebuvo agresyvus iki kol neatvyko motina V. (1 t., b.l. 94–98).

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji kreipėsi į policijos komisariatą ir nurodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. apie 20 val. 55 min. adresu (duomenys neskelbtini), sūnus E. U. namo koridoriuje su ranka sugriebė jai už kairės rankos ir ją pradėjo laužti į viršų, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, tuo pat metu kitos rankos kumščiu sudavė jai nemažiau keturis smūgius į krūtinės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl šių sūnaus veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Protokole užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu DRAGER 7510 ARJK 0143, 21 val. 35 min. E. U. nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu patikrintas V. U. blaivumas, moteris buvo blaivi (1 t., b.l. 1–10).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas geltonos spalvos namas. Aplink namą stovi žalios spalvos metalinė tvora. Einant link namo matomas pilkos spalvos trinkelėmis išgrįstas takelis. Namo durys žalios spalvos, galimai šarvinės. Virš durų yra stogelis, ant kurio įmontuotas šviestuvas. Įėjus pro namo duris, matomas koridorius, kurio pradžioje ant žemės padėtas juodos spalvos kilimėlis. Ant kilimėlio padėtos mėlynos spalvos šlepetės ir baltos spalvos sportbačiai. Toliau koridoriuje matosi baltos spalvos sportiniai bateliai ir juodos spalvos batai. Koridoriaus gale matosi sukabinti juodos spalvos drabužiai. Apačioje drabužių padėtas tamsiai raudonos spalvos kilimėlis, ant kurio padėtos dvi poros batų. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų daiktų nepastebėta. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b.l. 28–35).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašas, gautas iš policijos registruojamų įvykių registro. Įraše užfiksuota, kaip moteris, prisistačiusi V. U., prašo iškviesti policiją ir greitąją pagalbą, nes sūnus su protine negalia, girtas šoka muštis, griebė muštis, vos pabėgo, telefoną atėmė (1 t., b.l. 40–43).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo registratoriaus. Nešiojamajame vaizdo registratoriuje vaizdo įrašas pavadintas „PSS-20231202-210355UTC+0200“. Vaizdo įrašas filmuotas esant dirbtiniam ir natūraliam apšvietimui. Panaudojant programą „VLC Player“ paleidžiamas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231202-210355UTC+0200“, kuris yra mp4 formatu, vaizdo įrašo trukmė 19 min. 57 sek. Vaizdo įrašas filmuotas esant dirbtiniam ir natūraliam apšvietimui su garso įrašu, vaizdo įrašas pradedamas apžiūrint nuo 00 min. 00 sek. Vaizdo įraše nuo 00 min. 00 sk. iki 00 min. 18 sek. ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. 00 min. 19 sek. vaizdo įraše matoma gyvenamasis namas, kuris pažymėtas Nr. 18. Vaizdo įrašo dešinėje pusėje matoma moteris, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad tai V. U.. Nurodyta moteris policijos pareigūnams nurodo: „Šitose patalpose mano yra neįgalus sūnus ir dar neįmanoma iškrapštyt, agresyvus, dar alkoholio pavartojo, man ranką išsuko aš dar bijau ait, mano telefoną atėmė, primušė, aš dar stoviu va čia lauke“. Policijos pareigūnė klausia: „Mušė jus?“. V. U. nurodo: „Taip“. Policijos pareigūnė klausia: „Jautėt fizinį skausmą?“. V. U. nurodo: „ranką, dar va šitos rankos nepakeliu“. Dešine ranka suėmusi už kairės rankos ties peties sritimi. V. U. sako: „Ir niekaip jo neiškrapšto jo iš čia žmonės“. Policijos pareigūnė klausia: „Tai kiek smūgių sudavė į ranką?". V. U. nurodo „nežinau, jis griebė mane mušt, laužė šitą ranką“. Policijos pareigūnė klausia: „Tai tik laužė į šoną?". V. U. atsako „va taip nulaužė, dar gynė, kiti laikė, tai aš nežinau ką būtų padaręs“. Policijos pareigūnė klausia: „O iš kumščio iš ko sudavė?“. V. U. nurodo „Nu tai daužėsi jis ten“. Policijos pareigūnė klausia: „O tai kiek smūgių sudavė, nesudavė?“. V. U. nurodo: „Nežinau, visi griebė mane gint, kad manęs neužmuštų, nežinau ten buvau pasimetusi“. Vaizdo įrašas nuo 01 min. 08 sek. iki 01 min. 42 sek. ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. 01 min. 42 sek. vaizdo įraše matomas kambarys. Kambaryje ant žemės tupi moteris, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad tai E. M., prieš ją ant žemės sėdi E. U.. E. M. kelis kartus pakartoja: „Klausyk mamos“. Policijos pareigūnas klausia: „Sveikas, E.ai, kas nutiko?". E. U. nurodo: „Susbarėm su mama, kad pradėjo durniuot“. Policijos pareigūnas sako: „Prisėsk ant lovos, pakalbėsim“. E. U. sako: „Galim kalbėt be problemų“. Policijos pareigūnas sako: „Prisėsk“. E. U. sako „Galim šnekėt“. Policijos pareigūnas sako: „Ko tu čia sukonfliktavai?“. Fone pasigirsta moteriškas balsas, pareigūnai išprašo moterį iš kambario. E. U. sako: „Tai šnekėkit po vieną“. Policijos pareigūnė sako: „Tai gerai jūs dabar pasakokit mum“. E. U. sako: „Pradėjo mama pati kabytis, buvom viskas tvarkoj rūkėk viskas tvarkoj jai pradėj kabytis aš nieko negaliu padaryt manį tai niekas nedaužys pagalvokit patys“. Policijos pareigūnas sako: „Tai ką padarei tu?“. E. U. sako: „aš“. Policijos pareigūnas sako: „Nu“. E. U. sako: „nieko nepadariau“. Policijos pareigūnas sako: „Tai kaip sukonfliktavai, nelietei mamos?“. V. U. fone sako: „Telefoną atėmė mano“. E. U. sako: „Telefonas va“. Policijos pareigūnė sako: „O tai kam atėmei telefoną mamos?“. V. U. fone sako: „Kad policijos nekviečiau“. E. U. sako: „Va, va“. E. U. paduoda telefoną, policijos pareigūnė sako: „Va prašau, kam mamą mušei?“. V. U. kažką sako fone, tačiau dėl vaizdo įrašo neįmano išgirsti ką sako, pareigūnė išprašo V. U. iš kambario ir prašo jiems leisi pabendrauti. E. U. sako: „Kad jūs visi šnekat, kap galima gražiai, kaip galima gražiai“. Policijos pareigūnas sako: „Nu sukonfliktavot su mama ir ką toliau darėt?“. E. U. sako: „Mama pradėjo sako ainam sako nu ainam sako aš sakau pabūčiu sakau čia kai šitas kaimynas nu nu čia nesvarbu kaimynas sako tegul būna sako kad ir mama bėdavoja kad vaistų negeriu“. Policijos pareigūnas sako: „Nu ir ką?“. E. U. sako: „tai ir viskas tai tik dėl to ir prasdėjo“. Policijos pareigūnas sako: „Nu tai prasidėjo ir ką, tai kas prasidėjo“. E. U. sako: „Prasidėjo, kad sako vaistų negeri sako numirsi“. Policijos pareigūnas sako: „Nu“. E. U. sako: „Man kaip žinot apilepsija“. Policijos pareigūnas sako: „Nu ir ką kaip sakė, kaip sureagavai“. E. U. sako: „toliau nieko“. Policijos pareigūnas sako: „Tai nelietei savo mamos?“. E. U. sako: „Ne“. Policijos pareigūnė klausia: „Ar tikrai“. E. U. sako: „Ne nemušiau taigi būt buvį fanarai ar kas buvį“. Policijos pareigūnas klausia: „Tai už rankos?“. Policijos pareigūnė klausia, tačiau ką paklausia, neįmano išgirsti, nes su pareigūnu kalba vienu metu. E. U. sako: „Aš nemušiau aikit jūs baikit“. Policijos pareigūnas klausia: „Ar daug alkoholio vartojot?“. E. U. sako: „Ką?“. Policijos pareigūnas klausia: „ar daug alkoholio šiandien vartojai?“. E. U. sako: „ Jo taigi išgėriau“. Policijos pareigūnas klausia: „Nu tau va tai gal neatsimenu jau ką darei?“. E. U. sako: „Atsimenu taigi dar ne ant tiek durnas“. Policijos pareigūnas sako: „Nu tai kur tai kur čia, čia jūs sėdėjot su mama ar kur?“. E. U. sako: „Ne aš sedėjau ant lovos, o mama va čia va buvo“. E. U. rodo, kur stovėjo motina. E. U. sako: „šitoj vietoj, jinai pradėjo aiškint tai ką man“. Policijos pareigūnas sako: „Tai pradėjo aiškint, kad vaistų negeri ania ?“. E. U. sako: „Nu“. Policijos pareigūnas sako: „Nu negeri vaistų ir ką tu tada mamai sakei tu?“. E. U. sako: „Mamai sakau nereikia čia niekam skambinėt sakau niekam nereikia sakau sakau pareisiu tadu pareisiu rytoj“. Policijos pareigūnas sako: „Nu“. E. U. sako: „Pareisiu ir viskas“. Policijos pareigūnas klausia: „Tai nelietei tu mamos“, E. U. sako: „Ne aikit jūs“. Vaizdo įrašas nuo 05 min. 02 sek. iki 19 min. 57 sek. ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (1 t., b.l. 44–47).

Specialisto išvadoje Nr. G491/2023 (06) nurodyta, kad V. U. nustatyta poodinė kraujosruva kairio peties srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 65).

Visi aukščiau aptarti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, jog E. U. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad kaltės klausimas priverčiamosios medicinos priemonių taikymo procese nesprendžiamas ir negali būti sprendžiamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019, 2K-117-976/2020, 2K-5-976/2021). Priverčiamosios medicinos priemonės gali būti taikomos tik asmenims, padariusiems pavojingas veikas, įtvirtintas BK specialiojoje dalyje, t. y. padarytos veikos turi atitikti nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų objektyviuosius požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2016).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog E. U. smurtavo savo šeimos nario - motinos V. U. atžvilgiu, tai yra ranka suėmė nukentėjusiajai už kairės rankos, ją stipriai suspaudė ir laužė į viršų, rankos kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgių į krūtinės bei kairio peties sritis, tokiu būdu nukentėjusiajai V. U. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio peties srityje. Padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada. Sužalojimai nukentėjusiajai atsirado dėl E. U. veiksmų. Todėl tokie E. U. veiksmai sudaro BK 140 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Baudžiamosiose bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nepakaltinamo asmens kaltės forma, rūšis BK 15, 16 straipsnių prasme nenustatoma ir negali būti nustatyta, ir tai nėra tokios kategorijos bylų įrodinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-222/2018). Todėl iš baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aprašymo šalinama aplinkybė, jog nurodytus smurtinius veiksmus E. U. padarė tyčia.

Atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, 2024 m. sausio 24 d.–sausio 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-43/2024 (1 t., b.l. 159–161) nustatyta, kad E. U. veikos metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė - Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (F 02.8); E. U. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti; E. U. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris galėtų būti pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu (kaip nurodyta BK 18 str.); šiuo metu E. U. konstatuojama įgyta silpnaprotystė - Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (F 02.8); E. U. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti; E. U. dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, tai gali pabloginti jo psichikos būklę; E. U. dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymų; E. U. rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Ekspertė psichiatrė L. A. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertų išvadas. Parodė, jog E. U. diagnozuota įgyta silpnaprotystė, demencija sergant kitomis ligomis. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Rekomenduoja priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Iš bylos duomenų matyti, kad agresyvus ir smurtaujantis elgesys yra nuolatinis, nesikoreguojantis ir dažnas. Rizikos veiksnys - alkoholio vartojimas. Nesant galimybės šiuo metu užtikrinti jo sveikatos ir elgesio pagerėjimo, rekomenduoja taikyti stacionarinį režimą. Atsižvelgiant į jo būseną, aplinkos suvokimą, orientaciją laike ir vietoje, apsunkintą dėmesio koncentraciją, nerekomenduoja E. U. dalyvauti teismo posėdžiuose, kadangi jo būklė dėl dalyvavimo procese gali pablogėti.

Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, teismo ekspertės psichiatrės L. A., atstovo pagal įstatymą Z. U. paaiškinimus, teismas protokoline nutartimi nutarė riboti E. U. dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Sutinkamai su BK 17 straipsnio nuostatomis, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadų pagrįstumu dėl E. U. nustatyto psichikos sutrikimo nėra pagrindo. E. U. dėl nustatyto psichikos sutrikimo – įgytos silnaprotytės – Demencijos, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (F02.8), sutrikimo, negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad E. U. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarinius, taip pat į E. U. socialinį pavojingumą, jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnio 2 dalį, asmenims teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Skiriama priverstinio gydymo priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

Stacionarus priverstinis gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje pagal savo pobūdį yra viena griežčiausių priemonių. Todėl, sprendžiant dėl stacionaraus gydymo, svarbu ir tai, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims.

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. 2024 m. sausio 24 d. – sausio 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-43/2024 (1 t., b.l. 159–161) rekomenduoja E. U. taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – priverstinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tokią išvadą teisme patvirtino teismo ekspertė L. A.. Pažymėtina, jog ekspertė teisme pasisakė, kad ji neturi informacijos apie dabartinę E. U. būklę. Todėl teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo besąlygiškai remtis tik šiuo ekspertizės aktu, neįvertinus aplinkybių, kad E. U. po baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo niekam socialinių problemų nekelia. Tai patvirtino 2024 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio metu apklausti E. U. tėvai V. U. ir Z. U.. E. U. šeimos nariai teisme patvirtino, jog po šio įvykio kreipėsi pas psichiatrus, dėl ko E. U. buvo paskirtas gydymas. Sūnus sistemingai vartoja vaistus, kurie tinkamai koreguoja sūnaus elgesį, alkoholio nevartoja, nebendrauja su asmeniu, kuris darė neigiamą įtaką jo elgesiui, sumažėjo epilepsijos priepuolių, E. U. būsena tapo stabilesnė. Be to, jam šiuo metu yra reikalinga išstirti širdies sveikatos problemas, todėl mano, kad patalpinus į Rokiškio psichiatrijos ligoninę sūnaus sveikata gali pablogėti. Iš E. U. šeimos narių paaiškinimų matyti, jog šiuo metu E. U. emociškai jaučiasi gerai, nebuvo stebėta jokių psichikos sutrikimų, suicidinių minčių ar agresijos. Todėl laikytina, jog objektyviai tvirtinančių duomenų apie E. U. psichikos būsenos blogėjimą nėra.

Teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad E. U. ligos pobūdis, jo paties socialinis pavojingumas yra tokio pobūdžio, kad jam šiuo metu turėtų būti taikoma pati griežčiausia priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas sprendžia, jog E. U. tikslinga paskirti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, E. U. padarė būdamas nepakaltinamas.

E. U. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre.

Įpareigoti Sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.