Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-23 · Administracinė byla Nr. eI2-5033-484/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-23
Bylos Nr.
eI2-5033-484/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-10144-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
V. Y.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5033-484/202Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10144-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.2 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos V. Y. (V. Y.) atstovui advokato padėjėjui D. D.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Paulinai Gaupšytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Y. (V. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Y. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos deparamentas) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 23S228156 „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą klausimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoja. Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento išvada, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti atsisakė, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Dėl tos pačios priežasties Migracijos departamentas priėmė ir skundžiamą Sprendimą, kuriuo jai uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2028 m. gruodžio 17 d.

Pareiškėja pripažįsta, jog ji dirbo (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad karinio laipsnio neturėjo, su slaptais dokumentais nedirbo, jokių sprendimų nepriiminėjo, politinei partijai nepriklausė. Mano, kad jos darbiniai teisiniai santykiai, kurie egzistavo prieš 10 metų, nerodo nei jos politinių įsitikinimų, nei jos lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ar jos vykdomai politikai ir nepatvirtina jokios jos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Nei Migracijos departamentas, nei Valstybės saugumo departamentas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra lojali (duomenys neskelbtini), užsiima kokia nors priešiška veikla prieš Lietuvos valstybę, skleidžia dezinformaciją ar kitaip skatina neapykantą Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ji būtų kokia nors forma išsakiusi savo poziciją, palaikančią dabartinę (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini) politiką, karinius veiksmus Ukrainoje. Priešingai, ji nepalaiko (duomenys neskelbtini) vykstančių procesų, vykdomos politikos, karo. Pareiškėjos teigimu, ji ne vieną kartą dalyvavo mitinguose prieš dabartinę (duomenys neskelbtini) valdžią ir dėl politinės situacijos (duomenys neskelbtini) išvyko iš šalies. Nurodo, kad ji nenori gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), niekada nebalsavo už (duomenys neskelbtini) diktatorių A. L. ir neturi jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos ar kitomis institucijomis.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, jog ji, atsakydama į Migracijos departamento klausimyno klausimus, aiškiai nurodė savo nepritarimą Rusijos vykdomiems agresijos veiksmams, nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai. Šių aplinkybių, anot pareiškėjos, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, individualios situacijos kontekste nevertino.

Pareiškėja tvirtina, kad būdama Lietuvos Respublikoje jokių pažeidimų nepadarė, migracijos taisyklių nepažeidė. Pareiškėjos teigimu, ginčijamame Sprendime nėra jokios informacijos apie jos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Nei Migracijos departamentas, nei Valstybės saugumo departamentas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjos situacijos bei jos ryšių su Lietuvos valstybe.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, nesutinka su Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento vertinimu ir tvirtina, kad tiek Migracijos departamento, tiek Valstybės saugumo departamento išvada, jog jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, yra nepagrįsta.

Pareiškėja, skunde cituodama Europos Žmogaus teisių Teismo ir LVAT praktiką, tvirtina, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą dėl jos grėsmės valstybės saugumui, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su ja susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Pareiškėjos vertinimu, jos grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui konstatuota remiantis išimtinai Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento padarytomis prielaidomis, o ne nustatytais faktais. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes jis nėra pagrįstas nustatytais faktais.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Nurodo, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Atsakovo tvirtinimu, šios nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

Atsakovas atsiliepime pabrėžia, kad išvada, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pagrįsta jos darbu (duomenys neskelbtini) institucijoje, lojalumu jai, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos darbine veikla). Aplinkybės, kad pareiškėja baigė darbą (duomenys neskelbtini) prieš 10 metų, jos išsakytas požiūris į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą, bei jos noras gyventi Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo paneigti jos galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Valstybės saugumo departamento išvada nepagrindžia jos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Mano, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl tvirtina, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsakovas mano, jog reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Atsakovo teigimu, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Migracijos departamento vertinimu, sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respublika 5 metus laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 2023 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 18-12230 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokį vertinimą, Valstybės saugumo departamentas pateikė, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. iki 2014 m. dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Valstybės saugumo departamentas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini)žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Valstybės saugumo departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikimą su pareiškėjos skundu grindžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, priimtu byloje Nr. 19-A/2021, kuriame konstatuota, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškėjos skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikdama atsiliepime nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 23S228156 „Uždrausti atvykti į LR“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. liepos 17 d. d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, ketindama dirbti tinkuotoja.

Pareiškėja, pildydama klausimyną (Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 10.31 punktas), nurodė, kad ji 2005-2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas, siekdamas gauti informaciją, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjai gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir, vadovaudamasis Aprašo 76 punktu, išsiuntė paklausimą Valstybės saugumo departamentui, prašydamas įvertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas 2023 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 18-12230 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Išvada) nurodė, jog V. Y. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento vertinimu V. Y., dirbdama (duomenys neskelbtini) (Klausimyno vertime nurodyta – (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Valstybės saugumo departamentas Išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ir strateginiuose objektuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, V. Y. išdavus leidimą gyventi, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Valstybės saugumo departamentas Išvadoje taip pat nurodė, kad Rusijos ir (duomenys neskelbtini) politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 23S226706 „V. Y. – atsisakyti pakeisti LLG pagal UTPĮ 35.1.1(N)“, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 punktais, tuo pagrindu, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 23S228156 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nurodyta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento Išvadą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 23S226706 „V. Y. – atsisakyti pakeisti LLG pagal UTPĮ 35.1.1(N)“, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Su šiuo Migracijos departamento sprendimu pareiškėja sutiko ir jo neskundė.

Pareiškėja nesutinka su jai nustatytu draudimu atvykti į Lietuvos Respubliką.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai ir formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas pareiškėjos ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento pateiktu vertinimu, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Kaip matyti iš Valstybės saugumo departamento 2023 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 18-12230 „Dėl informacijos pateikimo“, Valstybės saugumo departamentas atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir įvertinęs pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 11 d. užpildytą Migracijos departamento Klausimyną, padarė išvadą, kad pareiškėja 2005–2014 m. dirbdama (duomenys neskelbtini) (Klausimyno vertime nurodyta - (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini)žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, (duomenys neskelbtini) pil. V. Y. gyvendama Lietuvoje gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja, siekdama įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, jog Lietuvos Respublikoje ketina dirbti tinkuotoja. Pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad tinkuotojos kvalifikaciją įgijo 2009 metais. Klausimyne nurodė, kad 2014-2019 studijavo (duomenys neskelbtini) ir yra įgijusi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Pareiškėja taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Duomenų apie pareiškėjos įgytą tinkuotojos kvalifikaciją ir profesinę tinkuotojos patirtį (duomenys neskelbtini) nėra.

Be to, kaip matyti iš pareiškėjos skundo, yra prieštaringi ir pareiškėjos skundo argumentai, kuriais ji siekia paneigti Migracijos departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vienu atveju pareiškėja skunde nurodo, kad ji politinėje veikloje nedalyvauja, yra apolitiška, tačiau tuo pačiu teigia, kad ji, nepalaikydama (duomenys neskelbtini) prezidento A. L. vykdomos politikos, (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinguose, protestuose ir gyventi (duomenys neskelbtini) nenori būtent dėl politinio rėžimo (duomenys neskelbtini).

Byloje ginčo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Teismas, atsižvelgdamas į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir į Rusijos Federacijos neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento Išvadoje nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, o taip ir tai, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nėra susieta socialiniais, ekonominiais ar šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Pareiškėjai nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti nebuvo. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko turėdama Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, kuri galioja nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2024 m. vasario 20 d. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. dirbo uždarojojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbininke. Klausimyne nurodė, kad dirbo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoja nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. Teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktus duomenis apie jos darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje, daro išvadą, kad jie taip pat yra prieštaringi.

Abstraktus pareiškėjos noras gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje neatsveria grėsmės Lietuvos valstybės saugumui svarbos ir ši aplinkybė negali būti laikoma prioritetine. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjos būtinumą atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėja nenurodė. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos pasirinkimo laisvė gyventi Lietuvos Respublikoje yra apribota jos tarnyba (duomenys neskelbtini) režimo kontroliuojamuoje institucijoje.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui ir jos indivudualia situacija, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 23S228156 „Uždrausti atvykti į LR“ pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniui aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jų panaikinti nėra pagrindo.

Teismui pripažinus, kad Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 23S228156 „Uždrausti atvykti į LR“, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Y. (V. Y.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė