Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-03-05 · Byla Nr. TS-20-859/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-05
Bylos Nr.
TS-20-859/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nuteistasis
L. L.
Advokatai
Lina Andriuškevičienė
Kategorijos
Skundas Nr. TS-20-859/2024
Teisminio proceso Nr. (Nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-158 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam L. L.“ (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisija Nutarimu vienbalsiai (4 balsai prieš) nusprendė netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo. Nutarime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2/3 teismo paskirtos bausmės L. L. atliko 2018 m. gegužės 19 d., jeigu būtų paleistas lygtinai, vyktų gyventi adresu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėdama lygtinio paleidimo klausimą, Komisija atkreipė dėmesį, kad L. L. pirmą kartą su policija susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini), pirmą kartą nuteistas – (duomenys neskelbtini) amžiaus. Nuteistas už labai sunkių, sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymą. Nusikalstamas elgesys siejamas su nusikalstamo susivienijimo veiklos organizavimu, kurio pagrindinė veikla buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini). Nusikaltimams būdinga panaši motyvacija – organizuoto susivienijimo bendrų tikslų siekimas – finansinis pasipelnymas, kuris buvo įgyvendinamas, taikant skirtingas priemones, pavyzdžiui, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais, turto prievartavimą, smurto panaudojimą prieš kitus asmenis bei nužudymus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Pirmuosius dešimt metų paskirtos bausmės atliko kalėjimo režimo sąlygomis. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo pasireiškęs nuteistojo nedisciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas – bausmės atlikimo laikotarpiu 4 kaltus skatintas (paskutinį kartą – 2018 m. vasario 20 d. už nepriekaištingą elgesį būryje ir aktyvų dalyvavimą (duomenys neskelbtini) metais, siekiant įgyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) specialybę) ir 23 kartus baustas (paskutinį kartą – 2023 m. kovo 30 d. už USB „SanDislc“ turėjimą, nors jis nebuvo įtrauktas į nuteistojo turimų daiktų sąrašą). Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Po Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, rekomendacijų vykdymo laikotarpiu tęsia individualią veiklą ir gauna pajamas; pas užimtumo specialistę dalyvavo 5 veiklose, kurių metu diskutavo nagrinėjant knygos ištrauką, 2023 m. lapkričio 30 d. dalyvavo veikloje apie vertybes, jų įsivardinimą, svarbą, įtaką kasdieniams sprendimams, 2023 m. gruodžio 27 d. įvyko paskutinė veikla prieš Naujus Metus, skirta buvusių metų refleksijai. Komisija, įvertinusi tokį ankstesnės Komisijos rekomendacijose nurodytų priemonių įvykdymą, sprendė, kad nuteistasis dalyvavo tik pozityvaus užimtumo priemonėse, nors turi daug kriminogeninių sričių, kurios nėra valdomos bei nurodė, kad nedalyvaujant intervencinėse priemonėse, savarankiškai koreguoti šias sritis praktiškai neįmanoma. Pažymėjo, kad norint pasiekti tikslą, reikalingas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į prevencines ir intervencines priemones, skirtas koreguoti kriminogenines sritis. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis stokoja motyvacijos dirbti bausmės atlikimo vietoje (buvusiose laisvės atėmimo vietose nedirbo, bausmės atlikimo metu 11 kartų baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, kartą – už atsisakymą vykdyti nuobaudą, pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės, kartą – už atsisakymą dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą apmokamą siuvėjo darbą). Nuteistasis paaiškino, kad atsisakydavo dirbti dėl prastų darbo sąlygų, nenorėdavo dirbti žeminančio darbo, (duomenys neskelbtini) kalėjime nedirba. Nuo (duomenys neskelbtini) užsiima individualia veikla ((duomenys neskelbtini)). Interviu metu nuteistasis teigė, kad iš individualios veiklos vykdymo jis yra gavęs pelno. Pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m., sąskaitas faktūras, pagal kurias bendrai sudėjus 2023 m. kovo 30 d. – 2023 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu yra uždirbęs 2 100 EUR. Pateikė dokumentus dėl galimo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šiuo metu nuteistasis aktyviau dengia priteistus ieškinius, bet vis dar turi sunkumų, susijusių su finansine padėtimi. Visos L. L. nusikalstamos veikos gali būti siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais, kas suponuoja prielaidą apie nuteistojo pragyvenimo šaltinio nelegalumą bei lėšų gavimo, kaupimo ir panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis. Lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra aktualus kriminogeninis poreikis, kurio valdymas reikalauja tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų. Nutarime aptarti nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai (juos palaiko su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skambindamas telefonu, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra lankomas pasimatymų metu). Socialinės tyrimo išvados duomenimis, ši sritis nėra identifikuojama, kaip kriminogeninė, vertintina kaip veiksnys, galintis palengvinti jo tolesnę integraciją visuomenėje. Komisijos teigimu, savęs vertinimas yra grindžiamas sugebėjimais save realizuoti įvairiose veiklose (ir nusikalstamame pasaulyje), savyje trūkumų ar neigiamų asmenybės bruožų neįžvelgia. Teigia, kad ilgos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis pasiekė tam tikrų asmenybės pokyčių – tapo kantresnis. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis), nuteistasis neišskyrė nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Pastebima, kad jis pasitiki savo sugebėjimais bei galimybėmis išspręsti įvairaus pobūdžio nesėkmes, todėl nesistengia gilintis į galimus sunkumus, ne visuomet priimami problemų sprendimai pasižymi konstruktyvumu, pvz., siekdamas užtikrinti kontrolę ir stabilumą, gali naudoti instrumentinę agresiją; finansinę gerovę kūrė neteisėtais būdais; socialinių ryšių palaikymą užsitikrindavo ne tik leidžiamomis priemonėmis, bet ir draudžiamais daiktais pataisos įstaigoje ir pan. Remiantis šiais nuteistojo poelgiais, galima kelti prielaidą, kad siekdamas savo tikslų, nuteistasis labiau orientuojasi į savo poreikių patenkinimą, o ne galimas vėlesnes pasekmes plačiąja prasme. Analizuodama Socialinio tyrimo išvadą, Komisija atkreipė dėmesį ir į joje minimą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą, kurioje nurodoma, kad L. L. „<...> nelinkęs prisiimti kaltę bei atsakomybę dėl klaidų ar nesėkmių“. Įvertinimo metu nestebima, kad nuteistasis ieškotų savo nusikalstamo elgesio pateisinimo būdų, jis savęs realizavimą nusikalstamoje veikoje apibūdina kaip sąmoningą „profesijos pasirinkimą“, teigdamas, kad tuo metu dėl (duomenys neskelbtini) amžiaus, pradinio kapitalo bei ryšių stokos neturėjo galimybių (duomenys neskelbtini), todėl pasirinko „nusikalstamą kelią“. Pastebima, kad L. L. šiuo metu „savo karjerą nusikalstamame pasaulyje“ vertina kaip įrodymą, kad jis bet kokioje srityje (net ir toje, kuri, jo teigimu, jam nebuvo išskirtinai priimtina) gali pasiekti aukštų rezultatų. L. L. teigimu, jis turi sukaupęs pakankamą kapitalą, kuriuo pasinaudos savo tikslų įgyvendinimui. Konkrečių žingsnių, kaip jis planuoja save realizuoti (duomenys neskelbtini), neįvardina. Nuteistasis savo ateitį sieja su šeima – tarpusavio santykių puoselėjimu, rūpinimusi šeima. Vertinant nuteistojo gebėjimą priimti kitų asmenų požiūrį, analizuoti įvairias socialines situacijas, pastebima, kad L. L. yra linkęs vadovautis savo asmeniniais įsitikinimais. Jo vertybinės nuostatos bei elgesio modeliai yra susiformavę, įsitvirtinę, jų pokyčiai, lankstumas galimas tik tuomet, kai pats nuteistasis, remdamasis savo asmenine patirtimi, galima nauda, juos nuspręs koreguoti. L. L. bendrai neišreiškia nuostatų, išskirtinai palaikančių nusikaltimų vykdymą ar priešiškumą teisėsaugos atžvilgiu. Savo nusikalstamą elgesį vertina kaip sąmoningą pasirinkimą siekti finansinės naudos (tarsi pragyvenimo šaltinį, profesiją), dėl savo nuteisimo neišreiškia nepasitenkinimo pareigūnų atžvilgiu, teigdamas, kad jie tiesiog atliko savo darbą. Sprendimo priėmimas veikti nusikalstamai, nuteistojo įsitikinimu, tuo metu jam sudarė galimybes užsitikrinti aukštesnį statusą socialinėje aplinkoje bei realizuoti save bei savo poreikius („startavau ankščiau – per labai trumpą laiką pasiekiau daugiau nei kiti“). Pastebima, kad L. L. yra būdingos tvirtos nuostatos bei vertybinė sistema, kuri veikia jo priimamus sprendimus bei elgesį: pasitikėjimu grįsto santykio kūrimas („jei manimi pasitikėjo, aš negaliu išduoti“), savęs identifikavimas su supančia bendruomene („man reikia taikytis prie bendros pozicijos“), tačiau tuo pačiu išlaikant aukštesnį statusą joje (siekis išlaikyti autoritetą kitų asmenų atžvilgiu). Šiuo metu nuteistasis kelia sau klausimus dėl savo pasirinkimo elgtis nusikalstamai tikslingumo, lygindamasis su kitais savo bendraamžiais, kurie per tokį laiko tarpą, kiek ir jis, atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra pasiekę: įsitvirtinę profesinėje veikloje, susikūrę šeimas ir pan. Tokią poziciją renkasi, siekdamas išvengti galimo išorinio apribojimo bei norėdamas įrodyti aplinkiniams savo neribotas galimybes.

Apibendrindama Komisija nurodė, kad L. L. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo profesines kvalifikacijas, selektyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia kryptingai planuoti savo laisvalaikį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, formaliai patvirtino galimybę įsidarbinti bei gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ar perkėlimo į pusiaukelės namus atveju, tęsia individualią veiklą bei priteistų įsiskolinimų dengimą. Visgi, jis negeba išsikelti turimų problemų, nemano, kad jo asmeninės savybės, dabartinis mąstymas ir elgesys turi įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui, tad su gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mąstymu ir elgesiu, nuostatomis, darbine veikla, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susiję kriminogeniniai poreikiai šiuo metu vis dar išlieka aktualūs. Stebimos išliekančios negatyvios L. L. nuostatos nemokamų – gerbūvio darbų atlikimo, įsitraukimo į darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje, atžvilgiu. L. L. pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Šiuo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos, valdydamas nusikalstamo elgesio riziką, ir vienbalsiai (4 balsai prieš), nutarė netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei rekomenduoti aktyviai įsitraukti į individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo gynėjos skundas dėl Nutarimo, prašoma jį panaikinti ir taikyti nuteistojo L. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra.

Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas yra 10-as sprendimas, kuriuo netenkinamas L. L. prašymas dėl lygtinio paleidimo. Skundo autorės teigimu, absoliučiai visuose nutarimuose argumentai identiški, todėl ši aplinkybė sudaro prielaidas išvadai, kad ne L. L. nesikeičia, o laisvės atėmimo vieta neatlieka savo funkcijos – padėti nuteistam asmeniui pasitaisyti – taip perkeldama savo funkcijas L. L. Komisijos motyvai neobjektyvūs, nes išvados nesikeičia net ir pripažinus reikšmingus pokyčius jo gyvenime ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), individualios veiklos vykdymas, intensyvus skolų mokėjimas). Dalyvavimas absoliučiai visose pasiūlytose prevencinėse ir intervencinėse priemonėse, skirtose koreguoti kriminogenines sritis, realiai nevyksta ne dėl nuo L. L. priklausančios valios. Ankstesnio Komisijos svarstymo metu buvo konstatuota, kad „<...> stebimas intensyvesnis įsitraukimas į nusikalstamo elgesio analizę bei stipriųjų ir silpnųjų savybių identifikavimą, siekį valdyti tam tikras kriminogenines sritis, kurios siejamos su pakartotiniu nusikalstamumu“, tačiau šio svarstymo metu L. L. vykdant visas jam siūlomas priemones – joks tęstinumas nebefiksuojamas, bet tuo pačiu nefiksuojamas ir įsitraukimo nutrūkimas, kas leidžia daryti išvadą, kad Komisijos sprendimai nenuoseklūs ir neobjektyvūs. Nuteistojo gynėjos teigimu, nuteistasis L. L. turi teisinį lūkestį, kad skunde aptartas aktualus teisinis reglamentavimas (skundo 11-14 punktai) jo atžvilgiu būtų taikomas ir būtų taikomas teisingai. Skunde gynėja išskyrė pagrindinius argumentus, kurie, jos bei jos ginamojo vertinimu, pagrindžia Nutarimo nepagrįstumą:

1) nesutinkama su Nutarimo išvadomis, kad atlikdamas savęs vertinimo užduotį nuteistasis neišskyrė nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu. L. L., būdamas 9 kartus gavęs neigiamas Komisijos išvadas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kalėjimo administraciją, prašydamas jam skirti psichologą, kuris padėtų įvardinti aktualias problemas ir sritis, kurios buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu. Gautos psichologo išvados apie tai, kad jo elgesyje jokių aktualių problemų ir sričių, kurios buvo susijusios su nusikalstamu elgesiu – nestebima. Priešingai nei nurodoma skundžiamame Nutarime, nuteistasis L. L. gavo patikinimą, kad jo priimami problemų sprendimai pasižymi konstruktyvumu, t. y. duodančiu pozityvius rezultatus kūrybingu ir dalykiniu mąstymu. L. L. nuo pat pirmųjų jo savęs vertinimo užduočių atlikimo pripažino, kad jis finansinę gerovę kūrė neteisėtais būdais, todėl būtent šis elgesio modelis jo sąmonėje seniai pakeistas: L. L. yra tikras, kad savo tikslų ir poreikių įgyvendinimą jis siekia įgyvendinti teisėtais būdais, apie ką kiekvieno savo elgesio vertinimo užduotyje akcentuoja. Ši L. L. nuostata yra akivaizdžiai matoma iš jo dėstomos pozicijos (nurodo, kad jis sukūrė stabilią šeimą, augina (duomenys neskelbtini), su kuriais bendrauja itin dažnai, užsiima individualia veikla, iš kurios gauna stabilias pajamas, išėjęs į laisvę ketina užsiimti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų turi (jam išmokėtas atlygis už jo sveikatai padarytą žalą), tvirtina, kad pasikeitė ir savo poreikių tenkinimui ir tikslų siekimui jokiu būdu nesirinks neteisėtų būdų. Gynėjos vertinimu, L. L. pareiškimas apie savo priimtus valinius sprendimus dėl tikslų siekimo teisėtais būdais yra patvirtinamas jo veiksmais, todėl laikytinas pakankamu pagrindu taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos;

2) nesutinkama su Nutarime daromomis išvadomis, kad L. L. siekia išlaikyti aukštesnį statusą jį supančioje bendruomenėje (autoritetą kitų asmenų atžvilgiu). L. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis ir būdamas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Jis objektyviai nėra jį supančios bendruomenės nariu, nes su kitais nuteistaisiais nesusitinka ir nebendrauja, tad šis Nutarimo argumentas klaidingas, todėl nepagrįstas.

3) pažymima, kad Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, turėjo atlikti aktualų nuteistojo asmens elgesio vertinimą (t. y. pokytį nuo paskutinio 2023 m. liepos 20 d. nutarimo), o ne tęsti tų pačių, jau praeityje 9 kartus įvertinto elgesio kartojimą ir vertinimą. Toks Komisijos vertinimas paneigia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymą nuteistajam iš esmės, nes dinaminiai (kintami), praeityje nustatyti ir įvertinti nuteistojo elgesio sprendimai iš esmės kartojami ir taip prilyginami statiniams (nors įvardinami kaip dinaminiai), kas prieštarauja kriminogeninių veiksnių turinio diferenciacijai. Nutarimas per eilę argumentų grindžiamas L. L. asmenybės vertinimo leitmotyvu, kuris koncentruojamas ties jo savanaudiškumo aspektu (linkęs vadovautis savo asmeniniais įsitikinimais bei asmeninių poreikių tenkinimu). Iš to daroma išvada, kad jo vertybinės nuostatos bei elgesio modeliai yra susiformavę, įsitvirtinę, todėl jų pokyčiai, lankstumas galimas tik tuomet, kai pats nuteistasis, remdamasis savo asmenine patirtimi, galima nauda, juos nuspręs koreguoti. Gynybos teigimu, tokiu būdu iš esmės daroma išvada, kad Komisija L. L. pasikeitimą konstatuotų tik tada, jei jis bet kuriuo atveju paklustų išorinei nuomonei, ją besąlygiškai priimtų, o savo nuomonės nereikštų, o būtų gerai, kad jos iš viso neturėtų. Tokius Nutarimo argumentus gynėja vertina kaip šališkus ir neobjektyvius, iš Nutarimo visiškai neaišku apie kokius elgesio modelius yra kalbama, t. y. kokie L. L. aktualūs elgesio modeliai keistini. Nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, jame nenurodomi motyvai, kodėl ši savybė (turėjimas ir galėjimas apginti savo nuomonę) pripažįstama neigiama. 2024 m. sausio 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-9 nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika prieš 6 mėnesius sumažėjo trimis balais. Vertinant šį pokytį nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, L. L. rizika sumažėjusi 2/3 dalimis (daugiau kaip 100 balų), t. y. stebimas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, apie ką Nutarime nenurodoma, dėl ko jis pripažintinas nepagrįstu, nes nevertinti įstatymo reikalaujami duomenys.

4) nurodoma, kad Nutarimas yra šališkas ir neobjektyvus, akivaizdžiai matomas išankstinis siekis motyvuoti taip, kad būtų prieita prie neigiamos išvados. Itin kritiškai vertinami Nutarimo argumentai, kad nuteistasis rekomendacijų vykdymo laikotarpiu dalyvavo tik pozityvaus užimtumo priemonėse, nors turi daug kriminogeninių sriek kurios nėra valdomos, jie atskleidžia šališką ir neobjektyvų Komisijos požiūrį L. L. Būtent L. L. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atsakingą asmenį rašytiniu prašymu užtikrinti jam prevencines intervencines užimtumo priemones, kurių pagalba būtų koreguojamos kriminogeninės sritys. Jis neatsisakė dalyvauti nei vienoje užimtumo priemonėje, toks atsisakymas nėra fiksuotas jokia forma. L. L. neturi jokios galimybės aktyviai įsitraukti į prevencines ir intervencines priemones, skirtas koreguoti kriminogenines sritis, nes tokios papildomos priemonės jam neorganizuojamos. Taigi Nutarimo argumentai prieštaringi, t. y. iš L. L. reikalaujama, kad jis dalyvautų užimtumo priemonėse, tačiau jos jam neorganizuojamos, po ko daroma išvada, kad būtent dėl to jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Akcentuojama, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaiga turi ypatingą dėmesį skirti aiškiam komunikavimui su nuteistuoju L. L., nes jis jau 19 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimas, vykdydamas savo funkcijas konstatuoja L. L. nepasirengimą lygtiniam paleidimui reiškia jau ne L. L. nusikalstamo elgesio riziką, o (duomenys neskelbtini) kalėjimo negebėjimą padėti asmeniui atitikti visuomenei priimtų elgesio standartų arba nemotyvuotą subjektyvų nenorą pakeisti nusistovėjusį požiūrį į nuteistąjį L. L. Ankstesnio (2023 m. liepos 20 d.) Komisijos svarstymo metu buvo konstatuota, kad „Šiuo metu stebimas intensyvesnis įsitraukimas į nusikalstamo elgesio analizę bei stipriųjų ir silpnųjų savybių identifikavimą, siekį valdyti tam tikras kriminogenines sritis, kurios siejamos su pakartotiniu nusikalstamumu“, tačiau šio svarstymo metu L. L. vykdant visas jam siūlomas priemones – joks tęstinumas nebefiksuojamas, tuo pačiu nefiksuojamas ir įsitraukimo nutrūkimas, kas leidžia daryti išvadą, kad Komisijos sprendimai nenuoseklūs ir neobjektyvūs;

5) kritikuojami Nutarimo argumentai, kad nuteistasis stokoja motyvacijos dirbti bausmės atlikimo vietoje. Gynėjos teigimu, šis argumentas negali būti naudojamas grindžiant sprendimą nesuteikti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nes tokio imperatyvaus reikalavimo nenumato joks įstatymas, be to, pačiame Nutarime pripažįstama, kad L. L. vykdo individualią veiklą, kuri yra prilyginama darbinei veiklai Bausmių vykdymo kodekso nuostatų pagrindu. Kadangi L. L. dirba, nėra jokio teisėto pagrindo privilegijuoti darbo bausmės atlikimo vietoje.

Vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais, gynėja prašo panaikinti Nutarimą ir tenkinti nuteistojo L. L. prašymą lygtinai paleisti jį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsiliepimų teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nustatyta, kad L. L. nuteistas: 1) Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 1961 m. BK 104 straipsnį, 2000 m. BK 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus, 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti nuteistojo L. L. turtą – 58 860 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis dėl nuteistojo L. L. pakeistas, iš kaltinimų pašalinant faktines aplinkybes, bausmė nepasikeitė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi, nuteistojo L. L. kasacinis skundas buvo atmestas; 2) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisinant, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, galutinė bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi L. L. paskirta atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 (dvidešimt) metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 30 d., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini). Bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini). Neatliktos bausmės dalis 2024 m. sausio 10 d. – 1 metai 9 dienos.

Šioje minėtais nuosprendžiais paskirtų subendrintų bausmių vykdymo stadijoje nustatyta, kad Nuteistasis 2018 m. gegužės 19 dienai yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, Taigi jis atitinka formaliąją lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų sąlygą, suteikiančią teisę svarstyti Nuteistojo prašymą dėl minėto instituto taikymo, tačiau nėra savarankiškas pagrindas Nuteistąjį lygtinai paleisti. Tam, turi būti nustatyta viena minėtų alternatyvių lygtinio paleidimo sąlygų: Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba Nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Nustatyta, kad atlikus Nuteistojo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, 2023 m. birželio 27 d. nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vadinasi, Nuteistojo nusikaltimo rizika nėra žema, kaip reikalauja aptartas reglamentavimas.

Sprendžiant, ar Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-272-493/2022, Nr. 1S-214-397/2022, 1S-146-844/2022).

Nustatyta, kad Nuteistasis Komisijai teikiamas 10 kartą. Priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, Komisija, be kita ko, vadovavosi 2024 m. sausio 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-9 (toliau – Socialinio tyrimo išvada). Joje patvirtinama, kad nuteistajam nėra būdingi sunkumai dėl gyvenamosios vietos ir jos pastovumo, lygtinio paleidimo atveju, jis turėtų realią galimybę gyventi pasirinktu adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame būste. Nuteistasis sulaukia šeimos narių ir artimųjų palaikymo, todėl ryšių sritis neidentifikuojama kaip kriminogeninė, gali būti vertinama kaip nuteistojo tolesnę integraciją visuomenėje galintis palengvinti veiksnys. Nors praeityje pasitaikė smurto panaudojimo atvejų esant alkoholio poveikiui, tačiau nuteistajam nebūdingi išskirtiniai sunkumai, susiję su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis sritis nereikalauja tikslinių intervencinių priemonių taikymo, siekiant išvengti pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog iš tiesų pirmiau aptartos sritys nelaikytinos kriminogeninėmis. Nuteistasis neturėtų sunkumų, susijusių su būstu, be to, Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (buvęs (duomenys neskelbtini) regiono skyrius) ne kartą patvirtino, kad nuteistajam jo nurodomu adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą (a. b. 8 t., b. l. 168, 201).

Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant išsilavinimo, mokymosi, galimybės įsidarbinti sritis, daroma išvada, kad nuteistasis stokoja darbinės patirties ir motyvacijos dirbti. Bausmės atlikimo metu dėjo pastangas įgyti profesines kvalifikacijas, tačiau poreikio jų realizuoti neišreiškia. Nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje išlieka ambivalentiškos, visgi nuteistojo gebėjimas įtvirtinti save darbinėje veikloje galėtų tapti viena iš jo resocializacijos bei tolesnės integracijos į visuomenę prielaidų, jeigu jis sugebėtų save įtvirtinti teisiniais būdais ir priemonėmis.

Aptariant lėšų tvarkymo ir pajamų sritį, nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis aktyviau dengia priteistus ieškinius, tačiau vis dar turi sunkumų, susijusių su finansine padėtimi. Jo nusikalstamos veikos gali būti siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais, kas suponuoja apie nuteistojo pragyvenimo šaltinio nelegalumą bei lėšų gavimo, kaupimo, panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis. Ši sritis yra aktualus kriminogeninis poreikis, kurio valdymas reikalauja tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų.

Aptariant gyvenimo stiliaus ir draugų sritį teigiama, jog ji pasižymi kriminaliniais bruožais: savęs realizavimas organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningas nusikaltimų vykdymas, vadovavimas kitiems nusikalstamu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis ir pan. Nuteistojo gyvenimo stilius gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Aptariant emocinės gerovės sritį nurodoma, kad nuteistojo poreikis užsitikrinti subjektyviai suprantamą aukštą statusą bei jį atspindinčias sąlygas, maksimalus savęs realizavimas tam tikrose veiklose, galimai skatino jį ieškoti palankių veiklos sričių (nusikalstamų veikų).

Aptariant mąstymo ir elgesio sritį nurodoma, kad L. L. mąstymo ir elgesio ypatumai, apimantys kontroliuojantį elgesį, konstruktyvių problemų sprendimo priėmimo stoką, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą plačiąja prasme, yra pakankamai svarbūs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, kurie šiuo metu nėra pakankamai valdomi dėl nuteistojo asmenybės ypatumų bei motyvacijos įsitraukti į tikslines socialinės reabilitacijos priemones stokos. Nuteistojo orientacija į aukštų standartų siekimą, ambicingumas, savo užsibrėžtų tikslų siekimas, gali būti vertinamos kaip reikšmingos nuteistojo savybės, kurias nukreipus socialiai tinkama linkme, galimos tam tikros nuteistojo resocializacijos priemonės, tačiau yra svarbūs paties nuteistojo tikslingi socialūs veiksmai.

Aptariant nuostatų sritį nurodoma, kad L. L. nuostatų ypatumai tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat aptartos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, teigiama, kad L. L. vykdo tam tikras plane numatytas priemones, visgi su gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mąstymu ir elgesiu, nuostatomis, darbine veikla, lėšų ir pajamų tvarkymo sritimis susiję kriminogeniniai poreikiai stokoja tikslinių nuteistojo veiksmų jų valdymo prielaidų kūrime.

Įvertintas nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę – nurodoma, kad buvo pasireiškęs nedisciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas. Iš pateiktos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. L. 4 kartus skatintas (2016 m. gruodžio 5 d., 2017 m. kovo 6 d., 2017 m. spalio 23 d. bei 2018 m. vasario 20 d. (už nepriekaištingą elgesį būryje, aktyvų dalyvavimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) varžybose, (duomenys neskelbtini) egzamine bei (duomenys neskelbtini) metais siekiant įgyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) specialybę. L. L. 23 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2023 m. kovo 30 d. (atlikus planinę kratą rasta USB „SanDisk“ apie 30 Gb talpos, kuri nebuvo įtraukta į nuteistojo turimų daiktų sąrašą, taip pat kitas USB apie 32 Gb, kuri įtraukta į jo turimų daiktų sąrašą (nuteistiesiems leistina turėti informacinių laikmenų, tačiau kurių bendra talpa negali viršyti 35 Gb), atlikus tarnybinį tyrimą, pateiktoje išvadoje nustatyta, kad rastoje laikmenoje nuteistasis saugojo daug nuotraukų (asmeninės, šeimos), dėl vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nevykdymo nuteistajam paskirta nuobauda (įmoką į fondą), kurią jis apmokėjo 2023 m. kovo 31 d. Nuobauda nuo 2023 m. birželio 1 d. nebegalioja.

Visų šių nustatytų ir Nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad nėra nustatyta Nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Minėta, kad tokia išlikusi nepakitusi.

Paminėtina ir tai, kad 2023 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų tyrimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas L. L. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (BPK 212 straipsnio 2 punktas). Tai nėra asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, reabilituojantis pagrindas, nes nebuvo nustatyta, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios minėto nusikaltimo, dėl kurio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo L. L. gynėjos skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij