Vilniaus apygardos teismo nutartis

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinius atmetė. Teismas nurodė, kad Užbaigtos statybos pastato, statinio pateikimo valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos 1986 m. gruodžio 16 d. aktu konferencijų salė, degalų ir tepalų sandėlis, kontrolės punktas, degalinė ir teritorijos sutvarkymas laikraščių komplekse (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) – Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (toliau – ir LKP CK) leidykla – laikyti priimtais iš generalinio rangovo ir parengtais pateikti Valstybinei priėmimo komisijai. Akto 4 ir 14 punktuose nurodyta, jog objekto statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688, be kitų statinių, buvo laikomas priimtu iš generalinio rangovo ir teritorijos sutvarkymas. Ginčo aikštelių ir tvorų įrengimas (statyba) priskirtini teritorijos aplinkai. Pagal 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon aktą, kuriuo buvo priimta Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla eksploatacijon, statybos pradžia – 1978 m. rugsėjo mėn., o pabaiga – 1986 m. gruodžio mėn., statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688. Akte taip pat nurodyta, jog visi nebaigti darbai pagal projektą ir darbo komisijos nustatyti defektai pašalinti. Akto 2 punkte užfiksuota, jog statyba buvo vykdoma remiantis TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimu ir leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties). Taigi visi statybos darbai buvo atlikti, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog po 1986 m. gruodžio mėnesio leidyklos komplekse buvo vykdomi kiti statybos darbai. Dėl to teismas sprendė, kad ginčo aikštelės su tvoromis buvo pastatytos pagal 1977 m. birželio 2 d. sprendimą ir leidimą atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties); buvo statomos laikotarpiu nuo 1978 m. iki 1986 m.

29. Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Komunistų partijai. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijai priklausantį turtą, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę, leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu. Vėliau Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į specifinės paskirties valstybinę įmonę „Spauda“, kurios turtą patikėjimo teise valdė ir steigėjo funkcijas vykdė Kultūros ministerija. Tokiu būdu nuo 1991 m. lapkričio 4 d. iki 1995 m. spalio 27 d. AB „Spauda“ buvo VĮ „Spauda“ (įmonės teisinė forma – specifinės paskirties valstybinė įmonė), nuo 1995 m. spalio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 14 d. – specialios paskirties akcinė bendrovė „Spauda“, įmonės įregistravimo data – 1991 m. lapkričio 4 d. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuojamo juridinio asmens teisės, pareigos ir turtas perduodami kitam juridiniam asmeniui, kuris tęsia reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens veiklą. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijos turtą, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikštelėmis ir tvoromis), pastatyti 1978–1986 m., buvo perduoti VĮ „Spauda“, ši vėliau tapo akcine bendrove. Taigi AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja.

30. Lietuvos kultūros ministerijos 1999 m. balandžio 13 d. rašte „Dėl VĮ „Spauda“ pastatų priklausomybės“ nurodyta, jog pastatai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas 4B22b su 5348,10 kv. m patalpomis, pastatas 5B2b su 2675,16 kv. m patalpomis, pastatas 6B3b su 2911,74 kv. m patalpomis, pastatas 5B2p su 2207,29 kv. m patalpomis, pastatas 1G4p su 20280,61 kv. m patalpomis, pastatas 3F1p su 2370,37 kv. m patalpomis, pastatas 2G2p su 2849,21 kv. m patalpomis, yra VĮ „Spauda“ balanse. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 333 specialiosios paskirties AB „Spauda“ direktoriui buvo įsakyta teisiškai įregistruoti VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filiale pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (4B22b-3167,67 kv. m, 5B5/b-2602,17 kv. m, 6B3/b-2058,91 kv. m, 7M2/p-2178, 84 kv. m, 1G4/p-20280,61 kv. m, 3F1/p-221,98 kv. m, 2G2/p-2849,21 kv. m, kontrolinę 8H1/p-60,85 kv. m, sandėlį 9F1/p-205,26 kv. m).

31. UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ 1998 m. kovo 18 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko patalpas devynioliktame aukšte nuo 19-1 iki 19-16, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastate, kuris plane žymimas 4B22/b. UAB „M-1“ 1998 m. liepos 22 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko patalpas trečiame aukšte nuo 3-1 iki 3-12a, nuo 3-20 iki 3-25, 3-27a, 3-28b, nuo 3-33 iki 3-46, dvidešimtame aukšte 20-8, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastate, kuris plane žymimas 4B22/b. UAB „M-1“ 1999 m. rugpjūčio 6 d. sutartimi, sudaryta su UAB „MAGAZYN WILENSKI“, nusipirko administracines patalpas 3-26, 3-27 (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). UAB „Savaitė“ 2002 m. birželio 11 d. sutartimi, sudaryta su UAB „E. L.“, nusipirko patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). UAB „Dujotekana“ 2003 m. balandžio 7 d. sutartimi, sudaryta su UAB „STELLA VITAE“, nusipirko administracines patalpas nuo 14-1 iki 14-3, 14-3a, 14-4a, nuo 14-5 iki 18, 14-18a, nuo 14-19 iki 14-32 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastate 4B22b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Lirsona popierius“ 2003 m. gegužės 21 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko maitinimo patalpą pastate – valgyklos patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-8, 1-10, 1-11, 1-12, su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-37 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statinyje, kuris plane žymimas 7M2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 27 d. A. B. ir G. B. su A. B. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pastarasis kartu su sutuoktine G. B. įsigijo administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Remiantis antstolės V. M. 2014 m. vasario 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 1315200402123269/13, T. B. įsigijo P. T. priklausančias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Retinvestus“ 2015 m. rugsėjo 15 d. administracinių patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su UAB „Tvarūs sprendimai“, nusipirko patalpas 18-1, 18-4a, nuo 18-6 iki 18-10, 18-16a, 18-16, 18-17, 18-20, 18-21, nuo 18-24 iki 18-27, nuo 18-29 iki 18-56 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 22 d. UAB „Tvarūs sprendimai“ ir UAB „Kemalja“ sudarė patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kemalja“ įsigijo administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

32. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Spauda“ priklauso 9356,50 kv. m ploto, 9981,73 kv. m ploto gamybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. M. ir A. M. priklauso 246,71 kv. m ploto, UAB „Logos žurnalas“ – 62,33 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 1796,79 kv. m ploto, 338,78 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „M-1“ priklauso 158,57 kv. m ploto, UAB Keistuolių studijai – 382,31 kv. m ploto, A. R. ir V. R. – 29,37 kv. m ploto, Č. K. – 34,14 kv. m ploto, Lietuvos Respublikai – 1144,63 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 55,40 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „E. T.“ priklauso 250,71 kv. m ploto prekybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. ir V. R. priklauso 156,59 kv. m ploto kitos paskirties patalpos, Lietuvos Respublikai priklauso 54,80 kv. m ploto, VšĮ „Kresy“ – 100,94 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 63,70 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 113,19 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Molesta“ priklauso 1315,60 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 365,85 kv. m ploto maitinimo paskirties patalpos, AB „Spauda“ priklauso 83,58 kv. m ploto gamybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ priklauso 293,94 kv. m ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 50,59 kv. m ploto, UAB „Dujotekana“ – 538,34 kv. m ploto, UAB „Reladus“ – 52,57 kv. m ploto, L. L. ir P. L. – 10,79 kv. m ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 10,07 kv. m ploto, K. J. ir V. J. – 504,43 kv. m ploto, UAB „Margi raštai“ – 61,47 kv. m ir 311,55 kv. m ploto, UAB „Vyzdys“ – 17,79 kv. m ploto, T. B. – 162,76 kv. m ploto, UAB „Mūsų gairės“ – 20,85 kv. m ploto, T. U., S. D., T. V. – 64,21 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 411,95 kv. m ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 35,73 kv. m ploto, A. Š. – 33,95 kv. m ploto, G. B. ir A. B. – 17,08 kv. m ploto, V. B. ir R. B. – 16,97 kv. m ploto, UAB „SD sprendimai“ – 9,86 kv. m ploto, UAB „Verslo komunikacijos ir sprendimai“ – 20,66 kv. m ploto, A. D. – 19,04 kv. m ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 28,24 kv. m ploto, V. Š. – 34,27 kv. m ploto, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ – 47,81 kv. m ploto, H. B. – 16,79 kv. m ploto, UAB „A. S. ir ko“ – 32,26 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 169,68 kv. m ploto, UAB „Radijas kelyje“, I. S. (I. S.), Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N. – 240,78 kv. m ploto, UAB „Gritus“ – 85,59 kv. m ploto, UAB „Agina“ – 10,47 kv. m ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 43,98 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 33,99 kv. m ploto, UAB „VL turto valdymas“ – 1104,19 kv. m ploto, UAB „A. S. ir ko“ – 10,00 kv. m ploto, UAB „Kultūros barai“ – 164,71 kv. m ploto, UAB „Vyzdys“ – 36,33 kv. m ploto, S. L. ir V. L. – 10,53 kv. m ploto, UAB „SD sprendimai“ – 16,79 kv. m ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 21,26 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 20,97 kv. m ploto, N. Ž. Z., I. Ž. Z. – 533,74 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 95,04 kv. m ploto, 30,44 kv. m ploto, 34,36 kv. m ploto, UAB „M-1“ – 712,28 kv. m ploto, UAB „Savaitė“ – 139,06 kv. m ploto, 34,71 kv. m ploto, 16,75 kv. m ploto, 24,71 kv. m ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 16,87 kv. m ploto, UAB „M. E.“ – 16,98 kv. m ploto, Č. K. – 148,77 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 6,26 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 829,06 kv. m ploto, UAB „Retinvestus“ – 516,12 kv. m ploto, UAB „Komantas“ – 17,15 kv. m ploto, 18,54 kv. m ploto, A. R. ir A. R. – 164,51 kv. m ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 20,40 kv. m ploto, 10,50 kv. m ploto, UAB „Savaitė“ – 21,42 kv. m ploto, 10,57 kv. m ploto, M. P. – 17,39 kv. m ploto, D. Š. ir A. Š. – 11,02 kv. m ploto, I. G.– 69,63 kv. m ploto, UAB „Kemalja“ – 514,44 kv. m ploto, M. P. – 16,87 kv. m ploto, D. K. – 16,85 kv. m ploto, Ž. B. ir S. B. – 10,97 kv. m ploto, M. P. – 10,84 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Radiocentras“ – 34,12 kv. m ploto ir 7,89 kv. m ploto kitos paskirties patalpos, A. P., S. R., Z. R. priklauso 60,34 kv. m ploto, UAB „Lux dentis“ – 32,75 kv. m ploto gydymo paskirties patalpos.

33. Žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo plotas – 6,4860 ha, užstatyta teritorija – 6,4860 ha. 2005 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-861 AB „Spauda“ išsinuomojo 23 892 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 64 860 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendranuomiai (naudotojai) – UAB „Vitropolis“, Č. K., B. M., UAB „Logas“, AB „Spauda“, UAB „Primadis“, UAB „Stagutas“, UAB „ADM Baltic“, T. K. IĮ „Miško kelias“, UAB „Abrosa“, UAB „Senifinas“, UAB „Savel“, I. E. – 2009 m. birželio 2 d. sutikimu sutiko, kad AB „Spauda“ savo nuomojamo sklypo dalyje esančias tvoras ir aikšteles įregistruotų Nekilnojamojo turto registre.

34. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2252 pripažino tinkamais naudoti statytojos AB „Spauda“ kiemo statinius, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini): aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoras; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

35. 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 28 100 Eur.

36. Ginčo aikštelių su tvoromis statybos leidimo išdavimo metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“ (galiojo nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1983 m. rugpjūčio 4 d.) patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai, kurių 3 punkte buvo nurodyta, kad kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą leidimą statybai. Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307, kuriuo patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka, nurodyta, jog Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą, o jo 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad, nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius ateinančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti. Tvarkos 1 punkto 4 pastraipoje buvo nustatyta, kad leidimas gali būti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedamiems statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje. Tokiu būdu aikštelių su tvoromis statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu laikytinas 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-402-492/2015). Nors byloje nepateiktas pats statybą leidžiantis dokumentas, tačiau 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akte jis nurodytas (TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties). Vadovaudamasi nurodytais dokumentais tuometinė valstybės įgaliota institucija, remdamasi 1977 m. birželio 2 d. sprendimu su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties) bei individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybą tinkama naudoti. Šis aktas nėra užginčytas, galiojantis. Taigi statyba atlikta teisėtai pagal statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. vasario 7 d. potvarkis laikytinas žemės sklypo suteikimu statybai, o ne statybą leidžiančiu dokumentu. 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyti ginčo aikštelių su tvoromis statybos pabaigos metai. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti statybos pabaigos metai – 2009 m. laikytini neesmine klaida, kuri gali būti ištaisyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų teiginiai dėl ginčo aikštelių su tvoromis statybos neteisėtumo laikytini nepagrįstais. Ieškovų reikalavimas panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar jo dalį atmestinas.

37. Ieškovai, be kitų ieškinių reikalavimų, ginčija administracinį aktą – 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris įregistruotas viešame registre 2009 m. lapkričio 13 d. Ieškovai konkrečiai nenurodė, kada sužinojo apie šio akto, kuris, kaip jie patys teigia, pažeidžia jų teises, priėmimą. Atsižvelgdamas į tai, jog visi ieškovai, išskyrus T. B., yra Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“, kuri ne vienerius metus dalyvauja teisminiuose ginčuose su AB „Spauda“, valdybos nariai (todėl turėjo žinoti apie AB „Spauda“ komplekso teritorijoje esančius statinius, jų statusą bei ypatumus), teismas sprendė, kad ieškovai turėjo žinoti apie išviešintą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, todėl termino pradžia minėtam aktui ginčyti laikė 2009 m. lapkričio 14 d.

38. Reikalavimai dėl sandorio užginčijimo, nuosavybės teisės pripažinimo bei 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas laikytini savarankiškais reikalavimais, todėl jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti taikomas vieno mėnesio terminas, civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams – dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pirminis ieškinys teismui pateiktas 2017 m. rugpjūčio 18 d. Taigi reikalavimas dėl 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovai prašo taikyti termino paleidimo pasekmes. Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui nuginčyti, tačiau nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, o teismas tokių priežasčių nenustatė.

39. Abi aikštelės yra šalia V. L. gatvės, viena greta kitos, juos apjuostos ir atitvertos viena nuo kitos sena metaline tvora. Viena aikštelė naudojama automobiliams stovėti. Teniso aikštelė nenaudojama, apaugusi daugiamečiais medžiais. Abi aikštelės yra žemės sklypo kampe, pastatų komplekso pakraštyje. Šalia aikštelių yra įvažiavimas į pastatų komplekso teritoriją nuo V. L. gatvės. Be ginčo aikštelių, prie pastatų yra įrengtos kelios kitos automobilių stovėjimo aikštelės. Vertinant ginčo aikštelių su tvoromis dislokaciją matyti, kad jos gali būti naudojamos atskirai. Vien faktas, kad ginčo objektai ir pastatai buvo pastatyti tuo pačiu metu, savaime nepatvirtina jų tarpusavio funkcinio ryšio. Bylos medžiaga neįrodyta, jog ginčo objektai ir pastatai turi tą pačią ūkinę paskirtį, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų nuolatinį funkcinį ryšį. Kiekvienas iš jų (aikštelės ir pastatai) gali būti naudojamas savarankiškai. Aikštelės gali būti naudojamos bet kokiai veiklai. Iš esmės nė vienas iš byloje esančių įrodymų nepagrindžia, kad minėti administraciniai pastatai negalėtų būti eksploatuojami be ginčo aikštelių. Aplinkybė, jog aikštelės yra greta šių pastatų ir ieškovai viena iš jų naudojasi, nėra kvestionuojama, tačiau vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankamu pripažinti tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Tai, kad viena aikštelė naudojimąsi pastatais daro patogesnį, nereiškia jų funkcinio, neatskiriamo ryšio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-236/2018). Ieškovai neįrodė, jog ginčo aikštelės yra pastato, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Byloje pateikti ekspertiniai tyrimai priešingi.

40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriame nurodyta, jog aikštelės yra bendrojo naudojimo objektas, ir kuriuo remiasi ieškovai, nėra įsiteisėjęs. Tačiau dėl skirtingų byloje dalyvaujančių asmenų ir skirtingų bylų nagrinėjimo dalykų net ir įsiteisėjęs šis sprendimas neturėtų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

41. Ieškovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai, be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1352-273/2015). Ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieškovams. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį už tą žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo aikštelės su tvoromis. Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai, įvairiais pagrindais įsigydami nuosavybės teises į patalpas, proporcingai įsigijo ir ginčo objekto dalis. Nenustačius, jog abi aikštelės su tvoromis yra pastatų, kuriame ieškovai nuosavybės teise valdo patalpas, priklausiniai, reikalavimai pripažinti jiems nuosavybės teises į atitinkamas dalis nurodytuose objektuose neturi teisinio pagrindo.

42. Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikštelės su tvoromis iki 2017 m. vasario 15 d. būtų perėjusios kitų įmonių nuosavybėn, todėl ieškovų teiginiai, jog RAB „Spauda“ sau nepriklausantį turtą (ginčo aikšteles su tvoromis) 2017 m. vasario 15 d. pardavė UAB „Limpa“, neturi teisinio pagrindo.

43. Ginčijamo sandorio sudarymo metu RAB „Spauda“ buvo ginčo statinių savininkė, jos nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys nebuvo ginčijami ar paneigti. Ginčo statiniai nėra pastato priklausiniai, todėl AB „Spauda“ pagrįstai pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą turtą. Tokiu būdu ieškovų nepagrįstai nurodytas sandorio panaikinimo pagrindas – CK 6.307 straipsnio 1 dalis.

44. RAB „Spauda“ restruktūrizavimo administratoriaus rašte notarų biurui nurodyta, jog pagal RAB „Spauda“ restruktūrizavimo planą (pritarus bendrovės valdybai) numatyta parduoti RAB „Spauda“ turtą – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6400 Eur, aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 500 Eur, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1100 Eur, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, už 4500 Eur, teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Eur, viso parduodamo turto kaina – 28 100 Eur, kaip ir nurodyta 2016 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2016/08-16. 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ šiuos statinius už 28 100 Eur, šią sumą UAB „Limpa“ sumokėjo AB „Spauda“ tą pačią dieną, statinių nuosavybės teisė po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atitinkamai išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Ginčijamos sutarties pagrindu AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas, sutartimi šalys siekė tokias teises ir pareigas sukurti.

45. Ieškovai nenurodo, kokį, jų manymu, sandorį siekė pridengti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“. Ieškovų teigimu, tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką. Byloje nustatyta, jog RAB „Spauda“ buvo teisėta ginčo statinių savininkė. 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis įvykdyta. Ieškovai sandorio apsimestinumą grindžia deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis.

46. Ieškovai preziumuoja AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų pagrindu. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai yra RAB „Spauda“ kreditoriai. Byloje nėra duomenų, kaip sudarant sandorį pasireiškė ieškovų, kaip kreditorių, teisių pažeidimas ir kokiu pagrindu RAB „Spauda“ laikoma ieškovų skolininke, taip pat koks ieškovų reikalavimo dydis, nukreiptas į RAB „Spauda“. Ieškovai nenurodė, kodėl RAB „Spauda“ neprivalėjo sudaryti statinių pirkimo–pardavimo sutarties. Taigi ieškovai neįrodė savo reikalavimo teisės ginčyti 2017 m. vasario 15 d. AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ statinių pirkimo–pardavimo sutartį actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu; vindikacijai nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

50. R. G. planu teismas turėjo nustatyti, kad jame yra suplanuoti ne tik ginčo, bet ir kiti teritorijoje esantys pastatai bei statiniai (įvairios automobilių bei sporto aikštelės, teritorijos vidaus keliai, šaligatviai, netgi gėlynai bei kiemo statiniai). Generaliniame plane yra suplanuotas vientisas leidyklos administracinis ir gamybinis pastatas. P. G. suplanuotų komplekso statinių visuma akivaizdžiai matyti pastatų išdėstymo plane teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pastatyti pagal šį planą jie akivaizdžiai matyti iš byloje esančių palydovinių fotonuotraukų ( XI t., b. l. 109-114). Leidyklos komplekso vientisumą nurodo ir teismas, sprendime pažymėdamas, kad pagal (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedidelių veiklos mastų detalųjį planą <...administracinis korpusas jungiasi su konferencijų salių, valgyklų, buitinių korpusais, gamybiniu korpusu...>. < Statinių komplekso sklype yra garažai, sandėliai <...> automobilių stovėjimo ir krepšinio aikštelės <...> išskirta A. S. aikštė> [sprendinio 24 /;.s7.j.Todėl vertinant Generalinį planą ir minėtas fotonuotraukas nekyla abejonių, kad visi bendro naudojimo statiniai buvo suplanuoti kaip sudėtinės leidyklos komplekso dalys, kad jie yra LKP CK leidyklos pastato priklausiniai. Ginčo statiniai nėra atskirai išskirti, taigi jų negalima vertinti atsietai nuo komplekso visumos, ignoruojant suplanuotų teritorijos vidaus statinių tarpusavio ryšį ir jų paskirtį. Šių statinių padėtis (vieta ir dydis) per 30 metų iš esmės nepakito.

51. Teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad jame yra daug prieštaringų teiginių, kurie paneigia vienas kitą. Teismas sprendime konstatavo, kad: 1975-02-21 Vilniaus m. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu LKP CK leidyklos administracinio ir gamybinio korpuso teritorijai nustatė 99957 kv. m. dydžio sklypą (22 psl. 2 pastraipa), S leidyklos statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688 (ten pat), 1986-12-16 Užbaigtos statybos pastato, statinio pateikimo Valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos aktu kartu su kitais LKP CK leidyklos statiniais buvo priimtas ir teritorijos gerbūvis. Ginčo aikštelių ir tvorų įrengimas (statyba) yra priskirtina teritorijos gerbūviui (sprendimo 35 psl. 4 pastraipa), 1986-12-30 Valstybinės komisijos akte nurodyta, jos <...> visi nebaigti darbai <...> ir darbo komisijos nustatyti defektai pašalinti. > (ten pat),<„.tuometinė valstybės įgaliota institucija <...> pripažino statybą tinkamą naudoti. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis.> Taigi, nors teismas sprendime konstatavo, kad Ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti prieš tris dešimtmečius kaip teritorijos gerbūvis, kad 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas yra galiojantis, kitoje sprendimo dalyje konstatavo, kad antrasis 2009-10-29 Aktas taip pat yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis. Tokiu būdu. teismo vertinimu, yra du galiojantys Ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 ir 2009-10-29).

52. Teismo sprendimo motyvai prieštarauja atsakovo RAB „Spauda“ argumentams bei byloje esančioms Vilniaus apygardos prokuratūros išvadoms. RAB „Spauda“ nurodo pastačiusi Ginčo statinius ūkio būdu. pažymėdama, jog <AB „Spauda“ struktūroje veikė Statybos baras>, kad <Aikšteliu atsiradimo (statybos) pradžia siekia 1985 m., tačiau statybos pabaigos metais laikytini 2009 m. > (sprendimo 9psl.). Taigi RAB „Spauda“ teigimu. Ginčo statinių statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti procedūros buvo baigtos 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101-11.4.-2252). Tai reiškia, jog RAB „Spauda“ pripažino nestačiusi Ginčo statinių, o tik juos tariamai užbaigusi. Tokiu būdu j i pripažino, kad statybos užbaigimo metu jokio rašytinio pritarimo statinio projektui neturėjo. Vien todėl 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas ab initio.

Žemesnės instancijos teismas

56. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (.LAT 2008-03-1-f nutartis civ. Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.).

57. Kaip minėta 2009-10-29 Akto teisėtumo klausimas yra esminis bylos nagrinėjimo dalykas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai. Todėl neatsakydamas į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir nemotyvuodamas savo išvadų dėl svarbiausio ginčo objekto, teismas negalėjo teisingai išspręsti šios bylos. Netyręs ir nevertinęs įrodymų dėl 2009-10-29 Akto teisėtumo ir nemotyvuodamas išvadų teismas padarė pažeidimą, kuris turi būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o spręsdamas dėl Apeliantų reikalavimo pripažinti Ginčo statinių statybą neteisėta LKP CK leidyklos projekto Nr. 1688 pagrindu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pakeitė ieškinio dalyką ir išėjo už ieškinio ribų.

Žemesnės instancijos teismas

60. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia iš esmės remdamasis tapačiais argumentais kaip ir kiti ieškovai. Be to, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas sukūrė ydingą teisminį precedentą, kuriuo remiantis atsakovas RAB „Spauda“ ateityje galės teigti, kad visi teritorijoje esantys bendro naudojimo statiniai priklauso jam nuosavybės teise, nes šiuo teismo sprendimu jis tariamai yra perėmęs buvusios LKP CK leidyklos teises ir pareigas. Nors byloje ieškovai nekėlė klausimo dėl visų ginčo teritorijoje esančių statinių nuosavybės teisės, taip pat atsakovai nebuvo pareiškę priešieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau remiantis skundžiamu teismo sprendimu atsakovas RAB „Spauda“ galės kvestionuoti bendraturčių teises ir į kitus pastato priklausinius – kanalizacijos, vandentiekio, elektros tinklus, kiemų, automobilių stovėjimo aikšteles, teritorijos vidaus kelius ir kt. Teismui nesant poreikio peržengus ieškinių ribas ir išėjus iš bylos nagrinėjimo ribų, tarp bendraturčių neabejotinai kils nauji civiliniai ginčai dėl to, ar jiems priklauso/nepriklauso elektros, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, kiemų ir automobilių aikštelės bei kiti statiniai, kurie, kaip minėta, buvo įrengti tuo pačiu metu kartu su ginčijamomis tvoromis ir aikštelėmis kaip teritorijos gerbūvis. Atitinkamai ginčai kils ir dėl pastatų savarankiško eksploatavimo, nes be vidaus kelių, kiemo ir automobilių aikštelių pastatus bus sudėtinga naudoti pagal paskirtį. Tokiu būdu skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia per dešimtmečius šioje teritorijoje nusistovėjusią naudojimosi bendro naudojimo statiniais tvarką, kurią keisti nėra jokio pagrindo ir būtinybės, taigi skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia šioje teritorijoje esančių bendraturčių teisų ir pareigų pusiausvyrą ir teisinių santykių stabilumą (CPK 265 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

62. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

62.1 AB „Spauda“ ir LKP CK leidykla yra tas pats asmuo, kuriam buvo tik pakeistas pavadinimas. Tai įrodo pateiktais rašytiniais įrodymais. Kartu su 2018-05-22 prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo atsakovas pateikė 1990-03-26 komunistu partijos CK IV plenumo nutarimą, kurio 3 punktu nutarta LKP CK leidyklą pervadinti Lietuvos leidybos įmone ..Spauda“ (2018-05-22 prašymo Priedas Nr. 1, IX t. e. b. 1. 179-180 ). 1991-08-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu kuriuo nuspręsta reorganizuoti Lietuvos leidybos įmonę „Spauda“ į valstybinę akcinę leidybos įmonę (IX t. e. b. 1. 181). AB „Spauda“ 1991-10-09 prašymu Vilniaus miesto savivaldybei, paprašė įregistruoti įmonę į Vilniaus miesto įmonių rejestrą. Šie duomenys atsispindi pateiktame Juridinių asmenų registro 2018-08-14 išraše, kuriame pateikiami duomenys apie AB „Spauda“. Papildomai aukščiau nurodytus duomenis patvirtina ir kiti byloje pateikti duomenys. Pavyzdžiui RAB „Spauda“ 1999-12-16 rašte nurodomos aplinkybės, kad: „<...> 1978 m. vasario 7 d. buvęs Vilniaus miesto vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 61p Specialiosios paskirties akcinei bendrovei „Spauda“ (buvusi LKP CK leidykla) skyrė 98980 m2 žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypo ribos buvo patvirtintos 1978 m. vasario 14 d. aktu. Nuo žemės sklypo paskyrimo iki dabar SPAB „Spauda“ tvarkingai moka nustatytą žemės nuomos mokestį <...> “ (IX t. e. b. 1. 132). Taigi, LKP CK leidykla yra asmuo, kuriam, pasikeitus politinei santvarkai, buvo tik pakeistas pavadinimas i „Spauda“. Iš aukščiau nurodytų argumentų matyti, kad apeliantų dėstomos prielaidos apie tai, jog RAB „Spauda“ nėra LKP CK leidyklos teisių perėmėjas, yra visiškai nepagrįsti.

62.2 Apeliantai šioje byloje kelia aibę klausimų, susijusių su 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 priėmimo aplinkybėmis, bandydami įžvelgti neegzistuojančius prieštaravimus. Teigiama, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja du galiojantys ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 iki 2009-10-29), neva AB „Spauda“ yra pripažinusi, kad ginčo statinių yra nestačiusi, o tik juos užbaigusi ir pan. Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse (duomenys neskelbtini), Vilnius dienos bendrovė tvarkė ir valdė žemės sklype esančias aikšteles su tvoromis. Šias tvoras ir aikšteles AB „Spauda“ tvarkė tiek valdoma valstybės, tiek vėliau valdoma privataus kapitalo. AB „Spauda“ visuomet buvo ne tik faktinė, bet ir teisėta Statinių valdytoja ir savininkė. Ginčo turtas (aikštelės su tvoromis) buvo pastatyti ir skirti AB „Spauda“ veiklai vykdyti. Ginčo turtą valdė ir tvarkė būtent AB „Spauda“, o ne kiti statinių savininkai (apeliantai), kadangi aikštelės yra suformuotos vidinėje sklypo dalyje, kurioje veikia ieškovo gamybinis pastatas (pastatas lP3b). Apeliantai ir kitų statinių savininkai nesinaudoja ginčo turtu, kadangi pagrindiniai įėjimai į apeliantų pastatus yra suformuoti visai kitoje sklypo pusėje, be to, apeliantai iš ginčo turto pusės savo valdomą teritoriją yra atsitvėrusi šlagbaumu. Aikštelių atsiradimo (statybos) pradžia siekia 1985 m., tačiau statybos pabaigos metais laikytini 2009 m. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti tik 2009 m., 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte yra teisingai nurodyta statybos pabaiga 2009 m. AB „Spauda“ savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai įrodinėja tai, kad jos (kaip juridinio asmens) veikla buvo vykdoma dar sovietmečiu, todėl, nepaisant to, kad aikštelės buvo pradėtos statyti dar sovietmečiu, jos nebuvo įregistruotos, todėl ginčo turtas buvo įregistruotas 2009 m. AB „Spauda“, siekdama įregistruoti savo teisėtai įgytą ir valdomą ginčo turtą, pagrįstai kreipėsi į įgaliotas institucijas dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros atlikimo.