- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-46-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31677-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“
- Atsakovas
- RAB „Spauda“, UAB „Limpa“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- notarė D
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ A. B., G. B., UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018 pagal ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ patikslintą ieškinį, UAB „Kemalja“, T. B. patikslintą ieškinį bei G. B., A. B. ieškinį atsakovams RAB „Spauda“, UAB „Limpa“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji asmenys notarė D. J., J. K., K. N., UAB „Agina“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, UAB „VITI turto fondas, AB firma „VITI“, R. B., UAB „Margi raštai“, UAB „Ūlos tėkmė“, T. U., UAB „Radiocentras“, UAB „Savaitės ekspresas“, UAB „VYZDYS“, T. V., S. D., UAB „Radijas kelyje“, UAB „A. S. ir ko“, UAB „M. W.“, UAB „Mūsų gairės“, UAB „RELADUS“, S. R., Z. R., A. P., Ž. B., S. B., L. L., P. L., UAB „SD Sprendimai“, M. P., A. R., V. R., VšĮ „Kresy“, N. Ž. Z., I. Ž. Z., Č. K., S. L., V. L., UAB „Kemalja“, UAB „Lux dentis“, UAB „Ekodara“, UAB „Finasma“, K. J., V. J., T. B., A. Š., R. G., UAB „Verslo konsultacijos ir sprendimai“, A. D., V. Š., Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N., UAB „Gritus“, UAB „VL turto valdymas“, UAB „KULTŪROS BARAI“, A. K., R. N., G. M., R. M., D. L., E. L., UAB „M. E.“, A. R., A. R., M. P., A. Š., D. Š., I. G., D. K., VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „E. T.“, RUAB ,,Molesta“, B. M., A. M., D.-M. S., A. S., BUAB „PRIMADIS“, UAB „Swedbank lizingas“, T. K., UAB „Sanifinas“, UAB „KOTESA“, I. E., AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „ABROSA“, UAB „Komantas“, UAB „Vitropolis“, UAB „Tvarūs sprendimai“, H. B., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antraeilių daiktų– pagrindinio daikto priklausinių likimą tuo atveju, kai parduodamas pagrindinis daiktas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė teismo:
3. pripažinti ieškovei UAB „Dujotekana“ nuosavybės teises į 223/19783 dalis (2,23 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37/3272 dalis (0,37 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 152/13429 dalis (1,52 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1181/104672 dalį (11,81 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 911/80737 dalį (9,11 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
4. pripažinti ieškovei UAB „Savaitė“ nuosavybės teises į 170/19783 dalių (1,7 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/3272 dalis (0,28 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 115/13429 dalis (1,15 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 898/104672 dalis (8,98 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 692/80737 dalis (6,92 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
5. pripažinti ieškovei UAB „M-1“ nuosavybės teises į 377/19783 dalis (3,77 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 62/3272 dalis (0,62 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 256/13429 dalis (2,56 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 1994/104672 dalis (19,94 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1538/80737 dalis (15,38 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
6. pripažinti ieškovei UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ nuosavybės teises į 147/19783 dalis (1,47 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/3272 dalis (0,24 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100/193429 dalių (1 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 776/104672 dalis (7,76 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 598/80737 dalis (5,98 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
7. pripažinti ieškovei UAB „Retinvestus“ nuosavybės teises į 214/19783 dalis (2,14 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35/3272 dalis (0,35 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 145/13429 dalis (1,45 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 1133/104672 dalis (11,33 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 874/80737 dalis (8,74 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
8. pripažinti ieškovei UAB „Lirsona popierius“ nuosavybės teises į 159/19783 dalis (1,59 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/3272 dalis (0,26 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 108/13429 dalis (1,08 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 842/104672 dalis (8,42 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 649/80737 dalis (6,49 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
9. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
10. panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466, dalį, nustatant, kad RAB „Spauda“ šios sutarties 1.1 punktu pardavė UAB Limpa“: 18493/19783 dalis (184,93 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3059/3272 dalis (30,59 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12554/13429 dalis (125,54 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 97849/104672 dalis (978,49 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 75474/80737 dalis (754,74 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įpareigojant RAB „Spauda“ grąžinti UAB „Limpa“ 417,19 Eur už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71,70 Eur už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 293,34 Eur už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 1010,38 Eur už aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 39,11 Eur už aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ nurodė, kad 1978 m. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto leidyklos pastatų kompleksas. Statyboms buvo skirtas žemės sklypas, iki 1986 m. jame buvo pastatyti pastatai – spaustuvė, daugiaaukštis Spaudos rūmų administracinis pastatas, kiti pagalbiniai pastatai (sandėliai ir kt.). Kartu sklype buvo pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės, sporto aikštelė, sklypas apjuostas tvoromis. Sklypas priklauso valstybei, jis ar jo dalys nėra išnuomoti sklype esančių pastatų savininkams. Tvoros, aikštelės buvo pastatytos (naujai sukurtos) iki 1986 m. kaip pastato priklausiniai, skirti pagrindiniam daiktui – pastatui tarnauti. Administracinės ir gamybinės paskirties pastatai buvo (yra) tarpusavyje sujungti. Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla vėliau buvo perregistruota į specialios paskirties akcinę bendrovę „Spauda“, o vėliau – AB „Spauda“, jos akcijas valdė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuo 1994 m. vyko pastato patalpų privatizavimas, pastate atskiras patalpas nuosavybės teise įsigijo atskiri asmenys – tiek ieškovės, tiek atsakovė RAB „Spauda“, tiek ir ieškinyje nurodyti tretieji asmenys. Įgydami nuosavybės teises į pastato patalpas, šių patalpų savininkai kartu įgijo atitinkamomis proporcijomis nuosavybės teises ir į pastato priklausinius bei sklype esantį bendro naudojimo turtą. Tokiu būdu ieškovai įgijo nuosavybės teises į dalį sklypą supančių ir viduje sklypo esančių tvorų, jose esančių vartų, sklype esančių automobilių stovėjimo bei sporto aikštelių.
12. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai 2009 m. spalio 29 d. surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.44-2252, kuriame nurodoma, kad tvoras ir aikšteles 2009 m. naujai pasistatė AB „Spauda“. Toks dokumentas yra neteisingas, niekinis ir negali sukurti atsakovei nuosavybės teisių į neva naujai pačios atsakovės RAB „Spauda“ pastatytus statinius, nes tvoros ir aikštelės jau buvo pastatytos, kai dar nebuvo įsteigta AB „Spauda“, ir šie daiktai yra pastato priklausiniai, kurių atitinkamas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir ieškovės. Pastato priklausiniai yra antraeiliai daiktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.13 straipsnis), tarnaujantys pagrindiniam daiktui – pastatui. Aikštelės paskirtis – naudoti ją kaip automobilių stovėjimo vietą. Jos nuolatinis funkcinis ryšys su pastatu pasireiškia tuo, kad į pastate įkurtus biurus dirbti nuolat atvyksta darbuotojai, kiti asmenys atvyksta pas ieškovus ir kitus patalpų savininkus kaip klientai, kurie stato automobilius šioje aikštelėje, todėl šis daiktas tiesiogiai tarnauja pagrindiniam daiktui – pastatui. Tvoros skirtos teritorijos apsaugai, todėl jos irgi funkciniu ryšiu susijusios su pastatu ir tarnauja jam kaip priklausiniai. Atsižvelgiant į tai, kiek patalpų pastate nuosavybės teise valdo ieškovės, apskaičiuotos jų dalys pastato priklausinyje. Ieškovės niekada nėra perleidusios atsakovei RAB „Spauda“ ar kitam asmeniui savo dalies pastato priklausiniuose, jokių kompensacijų dėl šio turto iš atsakovės nėra gavusios. 2009 m. lapkričio 13 d. atsakovė RAB „Spauda“ be ieškovių sutikimo ir žinios savo vardu įregistravo VĮ Registrų centre pastato priklausinius – kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius), tvoras ir aikšteles, taip pažeisdama ieškovių teisę valdyti, disponuoti ir naudotis visa apimtimi pastato priklausinių dalimis, kurios joms priklauso dalinės nuosavybės teise.
13. Atsakovė RAB „Spauda“, neteisėtai nusavinusi pastatų priklausinius, 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-856 juos pardavė kitai atsakovei UAB „Limpa“. RAB „Spauda“ nebuvo vienintelė pastato priklausinių savininkė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad sutarties šalys (atsakovės RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“) ne tik realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, bet ir neketino sudaryti realaus sandorio – nesiekė sukurti teisinių padarinių. Tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką. Ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, toks sandoris yra tariamasis ir negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Nustačius neteisėto ginčo statinių valdymo faktą – pardavėjai RAB „Spauda“ nuosavybės teise nepriklausančių visų pastato statinių pardavimą UAB „Limpa“ – dalis ginčijamos sutarties pripažintina negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vadovaujantis CK 6.67 straipsniu RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ buvo nesąžiningos, nes sandorį sudarė susiję asmenys, jie ginčijamu sandoriu siekė pakeisti tikrąją šalių valią, nuslėpti nuo kreditorių turtą, daiktas yra parduotas sumažinta jo verte, todėl nuosavybės teisė į pastato priklausinius grąžintina ieškovėms CK 4.95 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
14. Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. prašė teismo:
15. pripažinti ieškovės UAB „Kemalja“ nuosavybės teises į 217/19783 dalis (2,17 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36/3272 dalis (0,36 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 147/13429 dalis (1,47 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 1148/104672 dalis (11,48 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 885/80737 dalis (8,85 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
16. pripažinti ieškovo T. B. nuosavybės teises į 115/19783 dalis (1,15 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19/3272 dalių (0,19 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 78/13429 dalis (0,78 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 610/104672 dalių (6,1 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 471/80737 dalį (4,71 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
17. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius;
18. panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466.
Šalies argumentai
19. Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. nurodė, kad ginčo statiniai yra pastato priklausiniai. CK 4.14 straipsnio 1 dalis nurodo, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o priklausinio likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pažymintis atsakovės RAB „Spauda“ vardu atliktus įrašus, negali būti laikomas svarbiausiu įrodymu, kurio pagrindu neginčijamai pripažįstama, jog AB „Spauda“ yra vienintelė pastato priklausinių savininkė.
20. 2017 m. vasario 15 d. RAB „Spauda“ pastato priklausinius pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Limpa“, tai reiškia, kad atsakovė RAB „Spauda“ pardavė ir ieškovams bei kitiems RAB „Spauda“ bendraturčiams priklausiančią pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo, t. y. pardavė sau nepriklausančią daikto dalį. RAB „Spauda“ galimai siekė nuslėpti nuo kitų bendraturčių pirkimo–pardavimo sandorį su UAB „Limpa“. Pastatas ir jo priklausiniai yra pastatyti iki 1986 m., o pastato patalpų privatizavimas vyko nuo 1994 m., t. y. tuo metu, kai galiojo 1964 m. CK 153 straipsnis, pagal kurį priklausinį ištikdavo pagrindinio daikto likimas nepriklausomai nuo to, ar aptartas priklausinys buvo ar ne patalpų privatizavimo sutartyse. Ieškovų nuosavybės teisė į ginčo statinius turi būti pripažinta ne pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktą, bet dėl to, kad priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas ir tai yra CK 4.47 straipsnio 12 punkte nustatytas pagrindas įgyti nuosavybės teisę.
Šalies argumentai
21. Ieškovai A. B. ir G. B. ieškiniu prašė:
22. pripažinti ieškovų nuosavybės teises į 12/19783 dalių (0,12 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3272 dalis (0,02 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 8/13429 dalis (0,08 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, 61/104672 dalį (0,61 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/80737 dalis (0,47 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
23. panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalį, kurioje nurodoma, jog AB „Spauda“ yra vienintelė savininkė tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), papildant įrašą šiame akte, kad savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B.;
24. panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalis, kuriose nurodoma, jog AB „Spauda“ yra statytoja, rangovė ir techninė prižiūrėtoja tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
25. panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466;
26. papildyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašo dalį dėl nuosavybės teisės, t. y. kad tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, aikštelės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B..
Šalies argumentai
27. Ieškovai nurodė, kad jie valdo nuosavybės teise patalpas viename iš pastato korpusų. Ginčo statiniai nuo pat jų statybos pradžios buvo pastato priklausiniai, jie nebuvo inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek atsakovės RAB „Spauda“ su kitais ieškovais, tiek ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų patalpų pirkimo–pardavimo sutartyse nepadarytos išlygos, kad priklausiniai neparduodami kartu su pagrindiniu daiktu, todėl ieškovai įgijo teisę į neinventorizuotus ir neįregistruotus pastato priklausinius kartu su teise į įgytas patalpas (priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas). Ieškovams bei kitiems RAB „Spauda“ bendraturčiams priklausančią pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo atsakovė RAB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinius atmetė. Teismas nurodė, kad Užbaigtos statybos pastato, statinio pateikimo valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos 1986 m. gruodžio 16 d. aktu konferencijų salė, degalų ir tepalų sandėlis, kontrolės punktas, degalinė ir teritorijos sutvarkymas laikraščių komplekse (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) – Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (toliau – ir LKP CK) leidykla – laikyti priimtais iš generalinio rangovo ir parengtais pateikti Valstybinei priėmimo komisijai. Akto 4 ir 14 punktuose nurodyta, jog objekto statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688, be kitų statinių, buvo laikomas priimtu iš generalinio rangovo ir teritorijos sutvarkymas. Ginčo aikštelių ir tvorų įrengimas (statyba) priskirtini teritorijos aplinkai. Pagal 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon aktą, kuriuo buvo priimta Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla eksploatacijon, statybos pradžia – 1978 m. rugsėjo mėn., o pabaiga – 1986 m. gruodžio mėn., statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688. Akte taip pat nurodyta, jog visi nebaigti darbai pagal projektą ir darbo komisijos nustatyti defektai pašalinti. Akto 2 punkte užfiksuota, jog statyba buvo vykdoma remiantis TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimu ir leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties). Taigi visi statybos darbai buvo atlikti, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog po 1986 m. gruodžio mėnesio leidyklos komplekse buvo vykdomi kiti statybos darbai. Dėl to teismas sprendė, kad ginčo aikštelės su tvoromis buvo pastatytos pagal 1977 m. birželio 2 d. sprendimą ir leidimą atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties); buvo statomos laikotarpiu nuo 1978 m. iki 1986 m.
29. Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Komunistų partijai. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijai priklausantį turtą, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę, leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu. Vėliau Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į specifinės paskirties valstybinę įmonę „Spauda“, kurios turtą patikėjimo teise valdė ir steigėjo funkcijas vykdė Kultūros ministerija. Tokiu būdu nuo 1991 m. lapkričio 4 d. iki 1995 m. spalio 27 d. AB „Spauda“ buvo VĮ „Spauda“ (įmonės teisinė forma – specifinės paskirties valstybinė įmonė), nuo 1995 m. spalio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 14 d. – specialios paskirties akcinė bendrovė „Spauda“, įmonės įregistravimo data – 1991 m. lapkričio 4 d. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuojamo juridinio asmens teisės, pareigos ir turtas perduodami kitam juridiniam asmeniui, kuris tęsia reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens veiklą. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijos turtą, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikštelėmis ir tvoromis), pastatyti 1978–1986 m., buvo perduoti VĮ „Spauda“, ši vėliau tapo akcine bendrove. Taigi AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja.
30. Lietuvos kultūros ministerijos 1999 m. balandžio 13 d. rašte „Dėl VĮ „Spauda“ pastatų priklausomybės“ nurodyta, jog pastatai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas 4B22b su 5348,10 kv. m patalpomis, pastatas 5B2b su 2675,16 kv. m patalpomis, pastatas 6B3b su 2911,74 kv. m patalpomis, pastatas 5B2p su 2207,29 kv. m patalpomis, pastatas 1G4p su 20280,61 kv. m patalpomis, pastatas 3F1p su 2370,37 kv. m patalpomis, pastatas 2G2p su 2849,21 kv. m patalpomis, yra VĮ „Spauda“ balanse. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 333 specialiosios paskirties AB „Spauda“ direktoriui buvo įsakyta teisiškai įregistruoti VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filiale pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (4B22b-3167,67 kv. m, 5B5/b-2602,17 kv. m, 6B3/b-2058,91 kv. m, 7M2/p-2178, 84 kv. m, 1G4/p-20280,61 kv. m, 3F1/p-221,98 kv. m, 2G2/p-2849,21 kv. m, kontrolinę 8H1/p-60,85 kv. m, sandėlį 9F1/p-205,26 kv. m).
31. UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ 1998 m. kovo 18 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko patalpas devynioliktame aukšte nuo 19-1 iki 19-16, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastate, kuris plane žymimas 4B22/b. UAB „M-1“ 1998 m. liepos 22 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko patalpas trečiame aukšte nuo 3-1 iki 3-12a, nuo 3-20 iki 3-25, 3-27a, 3-28b, nuo 3-33 iki 3-46, dvidešimtame aukšte 20-8, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastate, kuris plane žymimas 4B22/b. UAB „M-1“ 1999 m. rugpjūčio 6 d. sutartimi, sudaryta su UAB „MAGAZYN WILENSKI“, nusipirko administracines patalpas 3-26, 3-27 (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). UAB „Savaitė“ 2002 m. birželio 11 d. sutartimi, sudaryta su UAB „E. L.“, nusipirko patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). UAB „Dujotekana“ 2003 m. balandžio 7 d. sutartimi, sudaryta su UAB „STELLA VITAE“, nusipirko administracines patalpas nuo 14-1 iki 14-3, 14-3a, 14-4a, nuo 14-5 iki 18, 14-18a, nuo 14-19 iki 14-32 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastate 4B22b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Lirsona popierius“ 2003 m. gegužės 21 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko maitinimo patalpą pastate – valgyklos patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-8, 1-10, 1-11, 1-12, su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-37 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statinyje, kuris plane žymimas 7M2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 27 d. A. B. ir G. B. su A. B. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pastarasis kartu su sutuoktine G. B. įsigijo administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Remiantis antstolės V. M. 2014 m. vasario 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 1315200402123269/13, T. B. įsigijo P. T. priklausančias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Retinvestus“ 2015 m. rugsėjo 15 d. administracinių patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su UAB „Tvarūs sprendimai“, nusipirko patalpas 18-1, 18-4a, nuo 18-6 iki 18-10, 18-16a, 18-16, 18-17, 18-20, 18-21, nuo 18-24 iki 18-27, nuo 18-29 iki 18-56 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 22 d. UAB „Tvarūs sprendimai“ ir UAB „Kemalja“ sudarė patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kemalja“ įsigijo administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
32. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Spauda“ priklauso 9356,50 kv. m ploto, 9981,73 kv. m ploto gamybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. M. ir A. M. priklauso 246,71 kv. m ploto, UAB „Logos žurnalas“ – 62,33 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 1796,79 kv. m ploto, 338,78 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „M-1“ priklauso 158,57 kv. m ploto, UAB Keistuolių studijai – 382,31 kv. m ploto, A. R. ir V. R. – 29,37 kv. m ploto, Č. K. – 34,14 kv. m ploto, Lietuvos Respublikai – 1144,63 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 55,40 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „E. T.“ priklauso 250,71 kv. m ploto prekybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. ir V. R. priklauso 156,59 kv. m ploto kitos paskirties patalpos, Lietuvos Respublikai priklauso 54,80 kv. m ploto, VšĮ „Kresy“ – 100,94 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 63,70 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 113,19 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Molesta“ priklauso 1315,60 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 365,85 kv. m ploto maitinimo paskirties patalpos, AB „Spauda“ priklauso 83,58 kv. m ploto gamybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ priklauso 293,94 kv. m ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 50,59 kv. m ploto, UAB „Dujotekana“ – 538,34 kv. m ploto, UAB „Reladus“ – 52,57 kv. m ploto, L. L. ir P. L. – 10,79 kv. m ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 10,07 kv. m ploto, K. J. ir V. J. – 504,43 kv. m ploto, UAB „Margi raštai“ – 61,47 kv. m ir 311,55 kv. m ploto, UAB „Vyzdys“ – 17,79 kv. m ploto, T. B. – 162,76 kv. m ploto, UAB „Mūsų gairės“ – 20,85 kv. m ploto, T. U., S. D., T. V. – 64,21 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 411,95 kv. m ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 35,73 kv. m ploto, A. Š. – 33,95 kv. m ploto, G. B. ir A. B. – 17,08 kv. m ploto, V. B. ir R. B. – 16,97 kv. m ploto, UAB „SD sprendimai“ – 9,86 kv. m ploto, UAB „Verslo komunikacijos ir sprendimai“ – 20,66 kv. m ploto, A. D. – 19,04 kv. m ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 28,24 kv. m ploto, V. Š. – 34,27 kv. m ploto, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ – 47,81 kv. m ploto, H. B. – 16,79 kv. m ploto, UAB „A. S. ir ko“ – 32,26 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 169,68 kv. m ploto, UAB „Radijas kelyje“, I. S. (I. S.), Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N. – 240,78 kv. m ploto, UAB „Gritus“ – 85,59 kv. m ploto, UAB „Agina“ – 10,47 kv. m ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 43,98 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 33,99 kv. m ploto, UAB „VL turto valdymas“ – 1104,19 kv. m ploto, UAB „A. S. ir ko“ – 10,00 kv. m ploto, UAB „Kultūros barai“ – 164,71 kv. m ploto, UAB „Vyzdys“ – 36,33 kv. m ploto, S. L. ir V. L. – 10,53 kv. m ploto, UAB „SD sprendimai“ – 16,79 kv. m ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 21,26 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 20,97 kv. m ploto, N. Ž. Z., I. Ž. Z. – 533,74 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 95,04 kv. m ploto, 30,44 kv. m ploto, 34,36 kv. m ploto, UAB „M-1“ – 712,28 kv. m ploto, UAB „Savaitė“ – 139,06 kv. m ploto, 34,71 kv. m ploto, 16,75 kv. m ploto, 24,71 kv. m ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 16,87 kv. m ploto, UAB „M. E.“ – 16,98 kv. m ploto, Č. K. – 148,77 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 6,26 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 829,06 kv. m ploto, UAB „Retinvestus“ – 516,12 kv. m ploto, UAB „Komantas“ – 17,15 kv. m ploto, 18,54 kv. m ploto, A. R. ir A. R. – 164,51 kv. m ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 20,40 kv. m ploto, 10,50 kv. m ploto, UAB „Savaitė“ – 21,42 kv. m ploto, 10,57 kv. m ploto, M. P. – 17,39 kv. m ploto, D. Š. ir A. Š. – 11,02 kv. m ploto, I. G.– 69,63 kv. m ploto, UAB „Kemalja“ – 514,44 kv. m ploto, M. P. – 16,87 kv. m ploto, D. K. – 16,85 kv. m ploto, Ž. B. ir S. B. – 10,97 kv. m ploto, M. P. – 10,84 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Radiocentras“ – 34,12 kv. m ploto ir 7,89 kv. m ploto kitos paskirties patalpos, A. P., S. R., Z. R. priklauso 60,34 kv. m ploto, UAB „Lux dentis“ – 32,75 kv. m ploto gydymo paskirties patalpos.
33. Žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo plotas – 6,4860 ha, užstatyta teritorija – 6,4860 ha. 2005 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-861 AB „Spauda“ išsinuomojo 23 892 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 64 860 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendranuomiai (naudotojai) – UAB „Vitropolis“, Č. K., B. M., UAB „Logas“, AB „Spauda“, UAB „Primadis“, UAB „Stagutas“, UAB „ADM Baltic“, T. K. IĮ „Miško kelias“, UAB „Abrosa“, UAB „Senifinas“, UAB „Savel“, I. E. – 2009 m. birželio 2 d. sutikimu sutiko, kad AB „Spauda“ savo nuomojamo sklypo dalyje esančias tvoras ir aikšteles įregistruotų Nekilnojamojo turto registre.
34. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2252 pripažino tinkamais naudoti statytojos AB „Spauda“ kiemo statinius, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini): aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teniso aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoras; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).
35. 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 28 100 Eur.
36. Ginčo aikštelių su tvoromis statybos leidimo išdavimo metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“ (galiojo nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1983 m. rugpjūčio 4 d.) patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai, kurių 3 punkte buvo nurodyta, kad kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą leidimą statybai. Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307, kuriuo patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka, nurodyta, jog Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą, o jo 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad, nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius ateinančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti. Tvarkos 1 punkto 4 pastraipoje buvo nustatyta, kad leidimas gali būti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedamiems statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje. Tokiu būdu aikštelių su tvoromis statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu laikytinas 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-402-492/2015). Nors byloje nepateiktas pats statybą leidžiantis dokumentas, tačiau 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akte jis nurodytas (TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties). Vadovaudamasi nurodytais dokumentais tuometinė valstybės įgaliota institucija, remdamasi 1977 m. birželio 2 d. sprendimu su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties) bei individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybą tinkama naudoti. Šis aktas nėra užginčytas, galiojantis. Taigi statyba atlikta teisėtai pagal statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. vasario 7 d. potvarkis laikytinas žemės sklypo suteikimu statybai, o ne statybą leidžiančiu dokumentu. 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyti ginčo aikštelių su tvoromis statybos pabaigos metai. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti statybos pabaigos metai – 2009 m. laikytini neesmine klaida, kuri gali būti ištaisyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų teiginiai dėl ginčo aikštelių su tvoromis statybos neteisėtumo laikytini nepagrįstais. Ieškovų reikalavimas panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ar jo dalį atmestinas.
37. Ieškovai, be kitų ieškinių reikalavimų, ginčija administracinį aktą – 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris įregistruotas viešame registre 2009 m. lapkričio 13 d. Ieškovai konkrečiai nenurodė, kada sužinojo apie šio akto, kuris, kaip jie patys teigia, pažeidžia jų teises, priėmimą. Atsižvelgdamas į tai, jog visi ieškovai, išskyrus T. B., yra Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“, kuri ne vienerius metus dalyvauja teisminiuose ginčuose su AB „Spauda“, valdybos nariai (todėl turėjo žinoti apie AB „Spauda“ komplekso teritorijoje esančius statinius, jų statusą bei ypatumus), teismas sprendė, kad ieškovai turėjo žinoti apie išviešintą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, todėl termino pradžia minėtam aktui ginčyti laikė 2009 m. lapkričio 14 d.
38. Reikalavimai dėl sandorio užginčijimo, nuosavybės teisės pripažinimo bei 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas laikytini savarankiškais reikalavimais, todėl jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti taikomas vieno mėnesio terminas, civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams – dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pirminis ieškinys teismui pateiktas 2017 m. rugpjūčio 18 d. Taigi reikalavimas dėl 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovai prašo taikyti termino paleidimo pasekmes. Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui nuginčyti, tačiau nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, o teismas tokių priežasčių nenustatė.
39. Abi aikštelės yra šalia V. L. gatvės, viena greta kitos, juos apjuostos ir atitvertos viena nuo kitos sena metaline tvora. Viena aikštelė naudojama automobiliams stovėti. Teniso aikštelė nenaudojama, apaugusi daugiamečiais medžiais. Abi aikštelės yra žemės sklypo kampe, pastatų komplekso pakraštyje. Šalia aikštelių yra įvažiavimas į pastatų komplekso teritoriją nuo V. L. gatvės. Be ginčo aikštelių, prie pastatų yra įrengtos kelios kitos automobilių stovėjimo aikštelės. Vertinant ginčo aikštelių su tvoromis dislokaciją matyti, kad jos gali būti naudojamos atskirai. Vien faktas, kad ginčo objektai ir pastatai buvo pastatyti tuo pačiu metu, savaime nepatvirtina jų tarpusavio funkcinio ryšio. Bylos medžiaga neįrodyta, jog ginčo objektai ir pastatai turi tą pačią ūkinę paskirtį, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų nuolatinį funkcinį ryšį. Kiekvienas iš jų (aikštelės ir pastatai) gali būti naudojamas savarankiškai. Aikštelės gali būti naudojamos bet kokiai veiklai. Iš esmės nė vienas iš byloje esančių įrodymų nepagrindžia, kad minėti administraciniai pastatai negalėtų būti eksploatuojami be ginčo aikštelių. Aplinkybė, jog aikštelės yra greta šių pastatų ir ieškovai viena iš jų naudojasi, nėra kvestionuojama, tačiau vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankamu pripažinti tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Tai, kad viena aikštelė naudojimąsi pastatais daro patogesnį, nereiškia jų funkcinio, neatskiriamo ryšio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-236/2018). Ieškovai neįrodė, jog ginčo aikštelės yra pastato, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Byloje pateikti ekspertiniai tyrimai priešingi.
40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriame nurodyta, jog aikštelės yra bendrojo naudojimo objektas, ir kuriuo remiasi ieškovai, nėra įsiteisėjęs. Tačiau dėl skirtingų byloje dalyvaujančių asmenų ir skirtingų bylų nagrinėjimo dalykų net ir įsiteisėjęs šis sprendimas neturėtų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
41. Ieškovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai, be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1352-273/2015). Ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieškovams. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį už tą žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo aikštelės su tvoromis. Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai, įvairiais pagrindais įsigydami nuosavybės teises į patalpas, proporcingai įsigijo ir ginčo objekto dalis. Nenustačius, jog abi aikštelės su tvoromis yra pastatų, kuriame ieškovai nuosavybės teise valdo patalpas, priklausiniai, reikalavimai pripažinti jiems nuosavybės teises į atitinkamas dalis nurodytuose objektuose neturi teisinio pagrindo.
42. Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikštelės su tvoromis iki 2017 m. vasario 15 d. būtų perėjusios kitų įmonių nuosavybėn, todėl ieškovų teiginiai, jog RAB „Spauda“ sau nepriklausantį turtą (ginčo aikšteles su tvoromis) 2017 m. vasario 15 d. pardavė UAB „Limpa“, neturi teisinio pagrindo.
43. Ginčijamo sandorio sudarymo metu RAB „Spauda“ buvo ginčo statinių savininkė, jos nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys nebuvo ginčijami ar paneigti. Ginčo statiniai nėra pastato priklausiniai, todėl AB „Spauda“ pagrįstai pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą turtą. Tokiu būdu ieškovų nepagrįstai nurodytas sandorio panaikinimo pagrindas – CK 6.307 straipsnio 1 dalis.
44. RAB „Spauda“ restruktūrizavimo administratoriaus rašte notarų biurui nurodyta, jog pagal RAB „Spauda“ restruktūrizavimo planą (pritarus bendrovės valdybai) numatyta parduoti RAB „Spauda“ turtą – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6400 Eur, aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 500 Eur, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1100 Eur, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, už 4500 Eur, teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Eur, viso parduodamo turto kaina – 28 100 Eur, kaip ir nurodyta 2016 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2016/08-16. 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ šiuos statinius už 28 100 Eur, šią sumą UAB „Limpa“ sumokėjo AB „Spauda“ tą pačią dieną, statinių nuosavybės teisė po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atitinkamai išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Ginčijamos sutarties pagrindu AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas, sutartimi šalys siekė tokias teises ir pareigas sukurti.
45. Ieškovai nenurodo, kokį, jų manymu, sandorį siekė pridengti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“. Ieškovų teigimu, tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką. Byloje nustatyta, jog RAB „Spauda“ buvo teisėta ginčo statinių savininkė. 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis įvykdyta. Ieškovai sandorio apsimestinumą grindžia deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis.
46. Ieškovai preziumuoja AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų pagrindu. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai yra RAB „Spauda“ kreditoriai. Byloje nėra duomenų, kaip sudarant sandorį pasireiškė ieškovų, kaip kreditorių, teisių pažeidimas ir kokiu pagrindu RAB „Spauda“ laikoma ieškovų skolininke, taip pat koks ieškovų reikalavimo dydis, nukreiptas į RAB „Spauda“. Ieškovai nenurodė, kodėl RAB „Spauda“ neprivalėjo sudaryti statinių pirkimo–pardavimo sutarties. Taigi ieškovai neįrodė savo reikalavimo teisės ginčyti 2017 m. vasario 15 d. AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ statinių pirkimo–pardavimo sutartį actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu; vindikacijai nėra pagrindo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
47. Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinus reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
48. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
49. Teismas sprendime netyrė ir nevertino 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.44-2252 teisėtumo, kurio pagrindu atsakovas RAB „Spauda” įgijo ir pardavė Ginčo statinius kitam atsakovui UAB „Limpa“. Šioje byloje 2009-10-29 Aktas yra esminis ginčo dalykas, nes jo pagrindu atsakovas RAB „Spauda“ Ginčo statinius įregistravo viešajame registre ir pardavė atsakovui UAB „Limpa”, tai reiškia, kad be 2009-10-29 Akto nebūtų sudarytas ir ieškiniuose ginčijamas atsakovų sandoris, kuris šioje byloje yra išvestinis iš minėto Akto. Apeliantai pateikė teismui įrodymus, kad 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas iš esmės. Pirma, tai nėra individualus administracinis teisės aktas, nes juo buvo sukurti teisiniai civiliniai santykiai. Antra, 2009-10-29 Aktą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA), kuri neturėdama įgaliojimų atsakovui AB „Spauda“ be teisinio pagrindo sukūrė nuosavybės teises į Ginčo statinius. Trečia, 2009-10-29 Akte yra įrašyti beveik visi duomenys neatitinka tikrovės. Ketvirta, teismas tyrė tik 1986-12-30 Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akto (toliau 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas) teisėtumą, kurio Apeliantai ir neginčijo, nes šiuo aktu buvo priimta eksploatacijon visa LKP CK leidykla bei visi teritorijoje esantys leidyklos bendro naudojimo objektai kartu su Ginčo statiniais - šią aplinkybę savo ieškiniuose nurodo patys Apeliantai. ją nustatė ir teismas, padaręs išvadą, kad <...> tuometinė valstybes įgaliota institucija, remdamasi <...> individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybą tinkliniu naudoti. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis>. Penkta, Individualus projektas 1688, kuriuo rėmėsi teismas, spręsdamas 2009-10-29 Akto teisėtumo klausimą, yra viso komplekso, o ne statinio projektas. Pagal šį projektą buvo statoma LKP CK leidykla. Tačiau byloje ginčas vyksta ne dėl leidyklos komplekso, o dėl Ginčo statinio projekto, pagal kurį turėjo būti įrengti/pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti Ginčo statiniai ir kuris yra 2009-10-29 Akto sudedamoji dalis. Tokiu būdu spręsdamas dėl ginčijamo statinio projekto buvimo/nebuvimo teismas iš esmės pasisakė dėl leidyklos komplekso statybos projekto Nr.1688 buvimo ir Ginčo statinių statybos teisėtumo pagal minėtą komplekso projektą, o ne dėl statinio projekto kaip dokumento, kuris yra privalomas prie 2009-10-29 Akto. Šešta, teismo posėdžio metu reikalaujant, kad atsakovas Statybų inspekcija pateiktų ginčijamo statinio projektą, pastaroji iš pradžių teigė, kad projektas buvo, bet jį esą su kitais dokumentais grąžinusi atsakovui RAB „Spauda“. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2009-10- 29 Aktas yra teisėtas, o tai reiškia, kad teismas priėmė sprendimą pažeisdamas materialinės teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
50. R. G. planu teismas turėjo nustatyti, kad jame yra suplanuoti ne tik ginčo, bet ir kiti teritorijoje esantys pastatai bei statiniai (įvairios automobilių bei sporto aikštelės, teritorijos vidaus keliai, šaligatviai, netgi gėlynai bei kiemo statiniai). Generaliniame plane yra suplanuotas vientisas leidyklos administracinis ir gamybinis pastatas. P. G. suplanuotų komplekso statinių visuma akivaizdžiai matyti pastatų išdėstymo plane teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pastatyti pagal šį planą jie akivaizdžiai matyti iš byloje esančių palydovinių fotonuotraukų ( XI t., b. l. 109-114). Leidyklos komplekso vientisumą nurodo ir teismas, sprendime pažymėdamas, kad pagal (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedidelių veiklos mastų detalųjį planą <...administracinis korpusas jungiasi su konferencijų salių, valgyklų, buitinių korpusais, gamybiniu korpusu...>. < Statinių komplekso sklype yra garažai, sandėliai <...> automobilių stovėjimo ir krepšinio aikštelės <...> išskirta A. S. aikštė> [sprendinio 24 /;.s7.j.Todėl vertinant Generalinį planą ir minėtas fotonuotraukas nekyla abejonių, kad visi bendro naudojimo statiniai buvo suplanuoti kaip sudėtinės leidyklos komplekso dalys, kad jie yra LKP CK leidyklos pastato priklausiniai. Ginčo statiniai nėra atskirai išskirti, taigi jų negalima vertinti atsietai nuo komplekso visumos, ignoruojant suplanuotų teritorijos vidaus statinių tarpusavio ryšį ir jų paskirtį. Šių statinių padėtis (vieta ir dydis) per 30 metų iš esmės nepakito.
51. Teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad jame yra daug prieštaringų teiginių, kurie paneigia vienas kitą. Teismas sprendime konstatavo, kad: 1975-02-21 Vilniaus m. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu LKP CK leidyklos administracinio ir gamybinio korpuso teritorijai nustatė 99957 kv. m. dydžio sklypą (22 psl. 2 pastraipa), S leidyklos statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688 (ten pat), 1986-12-16 Užbaigtos statybos pastato, statinio pateikimo Valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos aktu kartu su kitais LKP CK leidyklos statiniais buvo priimtas ir teritorijos gerbūvis. Ginčo aikštelių ir tvorų įrengimas (statyba) yra priskirtina teritorijos gerbūviui (sprendimo 35 psl. 4 pastraipa), 1986-12-30 Valstybinės komisijos akte nurodyta, jos <...> visi nebaigti darbai <...> ir darbo komisijos nustatyti defektai pašalinti. > (ten pat),<„.tuometinė valstybės įgaliota institucija <...> pripažino statybą tinkamą naudoti. Minėtas aktas nėra užginčytas, galiojantis.> Taigi, nors teismas sprendime konstatavo, kad Ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti prieš tris dešimtmečius kaip teritorijos gerbūvis, kad 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas yra galiojantis, kitoje sprendimo dalyje konstatavo, kad antrasis 2009-10-29 Aktas taip pat yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis. Tokiu būdu. teismo vertinimu, yra du galiojantys Ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 ir 2009-10-29).
52. Teismo sprendimo motyvai prieštarauja atsakovo RAB „Spauda“ argumentams bei byloje esančioms Vilniaus apygardos prokuratūros išvadoms. RAB „Spauda“ nurodo pastačiusi Ginčo statinius ūkio būdu. pažymėdama, jog <AB „Spauda“ struktūroje veikė Statybos baras>, kad <Aikšteliu atsiradimo (statybos) pradžia siekia 1985 m., tačiau statybos pabaigos metais laikytini 2009 m. > (sprendimo 9psl.). Taigi RAB „Spauda“ teigimu. Ginčo statinių statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti procedūros buvo baigtos 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101-11.4.-2252). Tai reiškia, jog RAB „Spauda“ pripažino nestačiusi Ginčo statinių, o tik juos tariamai užbaigusi. Tokiu būdu j i pripažino, kad statybos užbaigimo metu jokio rašytinio pritarimo statinio projektui neturėjo. Vien todėl 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas ab initio.
53. Apeliantai neginčija, kad Ginčo statiniai buvo visiškai baigti statyti 1986 m. Tai patvirtina 1986- 12-30 Valstybinės priėmimo komisijos akto 15 p„ kur nurodoma, kad (visi nebaigti darbai pagal numatytą projektą ir darbo komisijos nustatyti defektai pašalinti). Šią aplinkybę nustatė ir teismas sprendimo išvadose. Būtent dėl šios priežasties Ginčo statiniai laikytini bendro naudojimo priklausiniais, skirtais visų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudai. Šių Ginčo statinių Atsakovas RAB „Spauda“ neprivatizavo, todėl jie liko visų bendraturčių bendroji nuosavybė. P. A. neteisėtu seka kitos teisinės pasekmės:, t . y. neteisėta paskesnė Ginčo statinių nuosavybės teisių registracija ir jų perleidimas atsakovui AB „Limpa“, - nes negali būti parduodama nuosavybė, kuri nepriklauso pardavėjui.
54. Spręsdamas dėl 2009-10-29 Akto teisėtumo teismas iš esmės neteisingai interpretavo Apeliantų reikalavimus, sprendime pakeisdamas ieškinio dalyką, o būtent: P. A. prašė teismą pripažinti 2009-10-29 Aktą neteisėtu, nes beveik visi jame įrašyti duomenys neatitinka tikrovės (tai nurodyta šio apeliacinio skundo 4 p.). Antra, Apeliantai teigė, kad Aktą galima laikyti teisėtu tik tuo atveju, jeigu Atsakovai būtų pateikę faktinius įrodymus, jog Ginčo statiniai buvo statomi 2008-2009 metais, kaip yra nurodyta Kadastrinėje byloje. Trečia, Ginčo statinių statyba gali būti laikoma teisėta, jeigu atsakovas RAB „Spauda“ turėjo tinkamai parengtą ir suderintą Ginčo statinių projektą. Ketvirta Ginčo statinių statyba gali būti laikoma teisėta, jeigu atsakovas RAB „Spauda", statydamas Ginčo statinius, būtų turėjęs valstybinės žemės valdytojo sutikimą šiuos statinius statyti valstybiniame žemė sklype. Taigi, nors teismas sprendime konstatavo, kad Ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti prieš tris dešimtmečius kaip teritorijos gerbūvis, kad 1986-12-30 Valstybinės komisijos aktas yra galiojantis, kitoje sprendimo dalyje konstatavo, kad antrasis 2009-10-29 Aktas taip pat yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis. Tokiu būdu. teismo vertinimu, yra du galiojantys Ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 ir 2009-10-29).
55. Neturėdamas byloje nurodytų įrodymų, teismas negalėjo pripažinti, kad atsakovo RAB „Spauda” Ginčo statinių statyba 2008-2009 metais yra teisėta. Tačiau teismas byloje sprendė ne dėl Ginčo statinių statybos teisėtumo 2008-2009 metais 2009-10-219 Akto pagrindu, o dėl statinių statybos teisėtumo 1978-1986 metais, statant buvusį LKP CK leidyklos kompleksą kartu su bendro naudojimo statiniais, tarp kurių yra Ginčo aikštelės. Tokiu būdu teismas iš esmės pakeitė ginčo dalyką, nes klausimo dėl komplekso statybos teisėtumo 1978-1986 metais Apeliantai ieškiniuose net nekėlė.
Žemesnės instancijos teismas
56. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (.LAT 2008-03-1-f nutartis civ. Nr. 3K-7-38/2008; 2008-12-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011-08-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.).
57. Kaip minėta 2009-10-29 Akto teisėtumo klausimas yra esminis bylos nagrinėjimo dalykas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai. Todėl neatsakydamas į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir nemotyvuodamas savo išvadų dėl svarbiausio ginčo objekto, teismas negalėjo teisingai išspręsti šios bylos. Netyręs ir nevertinęs įrodymų dėl 2009-10-29 Akto teisėtumo ir nemotyvuodamas išvadų teismas padarė pažeidimą, kuris turi būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o spręsdamas dėl Apeliantų reikalavimo pripažinti Ginčo statinių statybą neteisėta LKP CK leidyklos projekto Nr. 1688 pagrindu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pakeitė ieškinio dalyką ir išėjo už ieškinio ribų.
Šalies argumentai
58. Ieškovai A. B. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinus reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia iš esmės remdamasis tapačiais argumentais kaip ir ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“.
59. Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinus reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
60. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia iš esmės remdamasis tapačiais argumentais kaip ir kiti ieškovai. Be to, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas sukūrė ydingą teisminį precedentą, kuriuo remiantis atsakovas RAB „Spauda“ ateityje galės teigti, kad visi teritorijoje esantys bendro naudojimo statiniai priklauso jam nuosavybės teise, nes šiuo teismo sprendimu jis tariamai yra perėmęs buvusios LKP CK leidyklos teises ir pareigas. Nors byloje ieškovai nekėlė klausimo dėl visų ginčo teritorijoje esančių statinių nuosavybės teisės, taip pat atsakovai nebuvo pareiškę priešieškinio dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau remiantis skundžiamu teismo sprendimu atsakovas RAB „Spauda“ galės kvestionuoti bendraturčių teises ir į kitus pastato priklausinius – kanalizacijos, vandentiekio, elektros tinklus, kiemų, automobilių stovėjimo aikšteles, teritorijos vidaus kelius ir kt. Teismui nesant poreikio peržengus ieškinių ribas ir išėjus iš bylos nagrinėjimo ribų, tarp bendraturčių neabejotinai kils nauji civiliniai ginčai dėl to, ar jiems priklauso/nepriklauso elektros, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, kiemų ir automobilių aikštelės bei kiti statiniai, kurie, kaip minėta, buvo įrengti tuo pačiu metu kartu su ginčijamomis tvoromis ir aikštelėmis kaip teritorijos gerbūvis. Atitinkamai ginčai kils ir dėl pastatų savarankiško eksploatavimo, nes be vidaus kelių, kiemo ir automobilių aikštelių pastatus bus sudėtinga naudoti pagal paskirtį. Tokiu būdu skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia per dešimtmečius šioje teritorijoje nusistovėjusią naudojimosi bendro naudojimo statiniais tvarką, kurią keisti nėra jokio pagrindo ir būtinybės, taigi skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia šioje teritorijoje esančių bendraturčių teisų ir pareigų pusiausvyrą ir teisinių santykių stabilumą (CPK 265 str. 2 d.).
Atsiliepimas
61. Atsiliepimu į apeliacinius skundus AB „Spauda“ prašo ieškovų apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
62. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
62.1 AB „Spauda“ ir LKP CK leidykla yra tas pats asmuo, kuriam buvo tik pakeistas pavadinimas. Tai įrodo pateiktais rašytiniais įrodymais. Kartu su 2018-05-22 prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo atsakovas pateikė 1990-03-26 komunistu partijos CK IV plenumo nutarimą, kurio 3 punktu nutarta LKP CK leidyklą pervadinti Lietuvos leidybos įmone ..Spauda“ (2018-05-22 prašymo Priedas Nr. 1, IX t. e. b. 1. 179-180 ). 1991-08-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu kuriuo nuspręsta reorganizuoti Lietuvos leidybos įmonę „Spauda“ į valstybinę akcinę leidybos įmonę (IX t. e. b. 1. 181). AB „Spauda“ 1991-10-09 prašymu Vilniaus miesto savivaldybei, paprašė įregistruoti įmonę į Vilniaus miesto įmonių rejestrą. Šie duomenys atsispindi pateiktame Juridinių asmenų registro 2018-08-14 išraše, kuriame pateikiami duomenys apie AB „Spauda“. Papildomai aukščiau nurodytus duomenis patvirtina ir kiti byloje pateikti duomenys. Pavyzdžiui RAB „Spauda“ 1999-12-16 rašte nurodomos aplinkybės, kad: „<...> 1978 m. vasario 7 d. buvęs Vilniaus miesto vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 61p Specialiosios paskirties akcinei bendrovei „Spauda“ (buvusi LKP CK leidykla) skyrė 98980 m2 žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypo ribos buvo patvirtintos 1978 m. vasario 14 d. aktu. Nuo žemės sklypo paskyrimo iki dabar SPAB „Spauda“ tvarkingai moka nustatytą žemės nuomos mokestį <...> “ (IX t. e. b. 1. 132). Taigi, LKP CK leidykla yra asmuo, kuriam, pasikeitus politinei santvarkai, buvo tik pakeistas pavadinimas i „Spauda“. Iš aukščiau nurodytų argumentų matyti, kad apeliantų dėstomos prielaidos apie tai, jog RAB „Spauda“ nėra LKP CK leidyklos teisių perėmėjas, yra visiškai nepagrįsti.
62.2 Apeliantai šioje byloje kelia aibę klausimų, susijusių su 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 priėmimo aplinkybėmis, bandydami įžvelgti neegzistuojančius prieštaravimus. Teigiama, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja du galiojantys ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai (1986-12-30 iki 2009-10-29), neva AB „Spauda“ yra pripažinusi, kad ginčo statinių yra nestačiusi, o tik juos užbaigusi ir pan. Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse (duomenys neskelbtini), Vilnius dienos bendrovė tvarkė ir valdė žemės sklype esančias aikšteles su tvoromis. Šias tvoras ir aikšteles AB „Spauda“ tvarkė tiek valdoma valstybės, tiek vėliau valdoma privataus kapitalo. AB „Spauda“ visuomet buvo ne tik faktinė, bet ir teisėta Statinių valdytoja ir savininkė. Ginčo turtas (aikštelės su tvoromis) buvo pastatyti ir skirti AB „Spauda“ veiklai vykdyti. Ginčo turtą valdė ir tvarkė būtent AB „Spauda“, o ne kiti statinių savininkai (apeliantai), kadangi aikštelės yra suformuotos vidinėje sklypo dalyje, kurioje veikia ieškovo gamybinis pastatas (pastatas lP3b). Apeliantai ir kitų statinių savininkai nesinaudoja ginčo turtu, kadangi pagrindiniai įėjimai į apeliantų pastatus yra suformuoti visai kitoje sklypo pusėje, be to, apeliantai iš ginčo turto pusės savo valdomą teritoriją yra atsitvėrusi šlagbaumu. Aikštelių atsiradimo (statybos) pradžia siekia 1985 m., tačiau statybos pabaigos metais laikytini 2009 m. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti tik 2009 m., 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte yra teisingai nurodyta statybos pabaiga 2009 m. AB „Spauda“ savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai įrodinėja tai, kad jos (kaip juridinio asmens) veikla buvo vykdoma dar sovietmečiu, todėl, nepaisant to, kad aikštelės buvo pradėtos statyti dar sovietmečiu, jos nebuvo įregistruotos, todėl ginčo turtas buvo įregistruotas 2009 m. AB „Spauda“, siekdama įregistruoti savo teisėtai įgytą ir valdomą ginčo turtą, pagrįstai kreipėsi į įgaliotas institucijas dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros atlikimo.
62.3 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2252 nurodyti duomenys yra teisingi: RAB „Spauda“ yra laikytina ginčo turto savininku ir tai nurodoma 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2252, kadangi RAB „Spauda“ gavo 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu sklypą statyboms (XV t. e. b. 1. 90-99), gavo TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimu leidimą atlikti statybos-montavimo darbus (gyvenamosios-civilinės paskirties) (X t. e. b. 1. 175). Byloje yra pateiktas 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto statybos objekto priėmimo eksploatacijos aktą, kurio 1 puslapyje yra nurodoma: „<...> L Užsakovas (rangovas kartu su užsakovu) Lietuvos Komunistu partijos Centro komiteto leidykla pateikė priėmimui eksploatacijon — Lietuvos KP CK leidyklos antrą laikraščių komplekso eilę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos TSR <...>“. Taigi, RAB „Spauda“ ginčo turtą yra įgijusi atlikusi šio turto statybas (CK 4.47 str. 4 p.).
62.4 Ginčo turtas nėra laikytinas pastatų 4B22b, 6B3b ir 7M2p priklausiniais ir tai pagrindžia šie argumentai: L VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-07-12 rašte yra nurodyta: „<...> nekilnojamieji daiktai - aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir teniso aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais (o ne kurio nors nekilnojamojo daikto priklausiniais <...>“ (2017-09-21 atsiliepimo Priedas Nr. 4 (III t. e. b. 1. 8)). Nuo pat pirmos AB „Spauda“ įsikūrimo komplekse (duomenys neskelbtini) dienos RAB „Spauda“ tvarkė ir valdė žemės sklype esančius ginčo statinius. RAB „Spauda“ tam turėjo visus pajėgumus. Kartu su 2018-05-11 atsiliepimu atsakovas pateikė įrodymus, kad RAB „Spauda“ struktūroje veikė Statybos baras, kuriame dirbo kompetentingi asmenys, galintys atlikti bendrovei reikalingas funkcijas, susijusias su statybos darbu atlikimu. Ieškovai nėra prisidėję prie ginčo turto (aikštelių su tvoromis) priežiūros, tvarkymo ir t. t. Tuo tarpu RA B „Spauda“ nuolat rūpinosi savo turtu. Atsakovo personalo struktūroje yra patvirtinti Ūkio dalies meistro pareiginiai nuostatai (2017-11-23 prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo Priedas Nr. 2. RAB „Spauda“, siekdama įregistruoti ginčo statinius, buvo pasamdžiusi rangovą UAB ..Keldarista“ (2018-05-22 prašymo Priedas Nr. 4. Pabrėžtina, kad RAB „Spauda“ ginčo aikšteles naudojo savo veiklai. Kadangi pas atsakovą iki šiol dirba apie 120 darbuotojų, jie šioje aikštelėje stato automobilius (2017-11-23 prašymo Priedas Nr. 4. Tačiau atsakovui susidūrus su finansiniais sunkumais kreditoriai nusprendė ginčo turtą parduoti. Po aikštelėmis esanti žemė buvo išnuomota RAB „Spauda“, ji mokėjo žemės mokestį (2017-11-22 prašymo Priedas Nr. 2 ir Nr. 3). Apie žemės nuomos mokėjimo faktą yra nurodoma ir kartu su 2018-05-11 atsiliepimu (2018-05-11 atsiliepimo priedas Nr. 2) pateiktame RAB „Spauda“ 1999-12-16 rašte. Šie įrodymai vėlgi pagrindžia, jog ne tik teisiškai, bet ir faktiškai tvarkė ir rūpinosi ginčo turtu. iš pradžių visi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausė AB „Spauda“, tačiau vėliau 1994 m. buvo leista privatizuuoti administraciniuose pastatuose 4B22b, 6B3b ir 7M2p esančias patalpas. Yra istoriškai susiklostę, kad Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkai ir lankytojai stato automobilius ne ginčo aikštelėje, o kitoje didesnėje aikštelėje, kuri suprojektuota (duomenys neskelbtini). Tai užfiksuota 2018-08-13 antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2018-08-14 prašymo Priedas Nr. 2. Itin pažymėtina, kad su aukščiau nurodytu istoriškai (po dalies patalpų privatizavimo) susiklosčiusiu aikštelių valdymu sutiko sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų savininkai. RAB „Spauda“ kartu su 2017-09-21 atsiliepimu į ieškinį pateikė žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0030:41), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendra nuomininkų sutikimus, kuriais AB ..Spauda“ buvo leista atlikti AB ..Spauda“ tvorų ir aikštelių teisinės registracijos veiksmus. Ieškovai teigia, kad AB „Spauda“ anksčiau neva rinko mokesčius (tame tarpe žemės mokestį) už ginčo aikštelių eksploataciją. P. S. rūmų aukštuminio pastato savininku bendrija „Spaudos rūmai“ kartu su 2018-03-12 atsiliepimu pateikė AB „Spauda“ 1999-12-28 raštą, kuriuo trečiajam asmeniui UAB „Margi raštai“ yra pateikiamas atsakymas (tomas V, 124 b. l.), už kokią žemės sklypo dalį yra prašoma apmokėti žemės mokesti. AB „Spauda“ nurodo, kad Spaudos rūmų administraciniam pastatui priskiriamas plotas po pastatu, kiemelis (t. y, kiemelis, suformuotas tarp pastatų 5B5b. 4B22b. 6B3b. 7M2p. dėl šio kiemelio tarp šalių šioje byloje nėra ginčo) ir A. S. aikštė. A. A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 puslapyje yra užfiksuota, 5B5b, 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusų vidaus kiemas yra atitvertas šlagbaumu ir šalia yra užrašas „ĮVAŽIAVIMAS TIK SU LEIDIMAIS“ (2018-08-14 prašymo Priedas Nr. 2. Reikia pažymėti, kad jei ginčo aikštelės būtu priklausiniai. kurie neatsiejamai susiję funkciniu ryšiu su 6B3/b. 7M2/p ir 4B22/b korpusais, ginčo aikštelės taip pat būtu atitvertos apeliantų šlagbaumu, tačiau taip nėra. Taip pats atsakovo įsitikinimu, Teismas priimdamas šioje byloje sprendimą, turėtų itin atkreipti dėmesį į A. A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 priedą - fotoplaną (2018-08-14 prašymo Priedas Nr. 2 , iš kurio matyti, kad pastatu 4B22b. 6B3b. 7M2p savininkai naudoja bent 5 parkavimo aikšteles (viena šalia 7M2/p nėra asfaltuota), kai tuo tarpu pastato lP3/b (kurio bendras plotas viršija visų trijų pastatų bendram plotui kartu sudėjus (20968.95 kv. m. prieš 16.336,49 kv. m.)) teturi ribotą apie 20 automobilių parkavimo galimybę šalia rampų, kuriose nuolat važinėja sunkiasvorės mašinos pasikrauti produkciją.
Šalies argumentai
62.5 Ieškovai klaidingai teigia, kad ginčo aikštelės nepripažinus priklausiniu, ieškovai neva negalės patekti i 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusu vidaus kiemus, kadangi patekimas Įmanomas nėra viena iš aikštelių. A. A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 17 ir 18 paveikslėliuose yra aiškiai užfiksuota, jog ginčo aikštelė ir važiuojamoji dalis į vidaus kiemus yra atskirta borteliais (2018-08-14 prašymo Priedas Nr. 2. Be to, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) generaliniame plane matyti, kad j 6B3/b, 7M2/p ir 4B22/b korpusų vidaus kiemą patenkama per vidaus kelią.
62.6 Apeliantai savo skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai įrodė nuosavybės teisę į ginčo turtą. Apeliantai mano, kad RAB „Spauda“ atsakovui UAB „Limpa“ pardavėjam nepriklausantį turtą, todėl neva pažeidė CK 4.37 ir 6.317 straipsnių nuostatas. Taip pat teigiama, kad UAB „Limpa“ yra neva nesąžininga turto įgijėja. Su tokia apeliantų pozicija RAB „Spauda“ nesutinka. Aukščiau atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina, kad RAB „Spauda“ ginčo turtas priklausė pagrįstai ir teisėtai, todėl apeliantų nuomonė dėl to, jog atsakovas pardavė ne savo turtą, neatitinka tikrovės. Apeliantai bando Teismui sudaryti klaidingą įspūdį, kad sprendimą dėl 2017-02-15 Statinių pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo sudarė susiję asmenys bei šie asmenys tai padarė nesąžiningai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. sprendimą dėl bendrovės turto pardavimo priima ne akcininkai., ne valdyba, ne direktorius, o bendrovės kreditoriai. AB „Spauda“ yra restruktūrizuojama įmonė ir ji savo ūkinę komercinę veiklą iš dalies vykdo remdamasi patvirtintu teismo restruktūrizavimo planu. Įmonė privalo per plane nustatytą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Tam tikslui pasiekti, plane yra numatytas įmonės veiksmų planas, tarp kurių yra ir atitinkamo turto pardavimas. AB „Spauda“ restruktūrizavimo plane yra patvirtintas numatomas parduoti įmonei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir nustatyta turto pardavimo kaina. AB „Spauda“ restruktūrizavimo planui pritarė įmonės kreditoriai ir jis yra patvirtintas teismo. Restruktūrizavimo plane ginčo Statiniai buvo įtraukti i planuojamu parduoti nekilnojamojo turto objektu sąrašą (Restruktūrizavimo plano 4 priedas „Ilgalaikio nekilnojamojo turto sąrašas 2013 gruodžio 31 d.“ 9 punktas, 2018-03-12 atsiliepimo Priedas Nr. 1). Restruktūrizavimo planas yra ne tik patvirtintas bendrovės kreditorių, bet ir 2014-05-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. B2-2106-345/2014 (2018-06-19 atsiliepimo Priedas Nr. 1). RAB „Spauda“ kreditoriais restruktūrizavimo byloje yra ir trečiasis asmuo Aukštuminio pastato savininku bendrija „Spaudos rūmai“ bei vienas ieškovu UAB „Lirsona popierius“ (2014-01-06 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. B2-2106-464/2014, UAB „Kemalija“ 2018-04-16 ieškinio Priedas Nr. 17 (tomas VIII, 64 - 68). Taigi, šiems asmenims buvo žinoma dar 2014 m, apie planuojama Statiniu pardavimą. Įmonė sprendimą parduoti ši turtą priėmė, kadangi į šio turto patrauklų eksploatavimą reikalinga papildomų investicijų. Sporto aikštelės tinkamam eksploatavimui reikia įsigyti sporto inventorių. Parkavimo aikštelei reikalingos papildomos parkuojamų automobilių apsaugos priemonių įdiegimas, einamasis ir kapitalinis remontas bei t.t. AB „Spauda“ ilgą laiką nepavykus parduoti ginčo statinių, AB „Spauda“ sutarė, kad ginčo statinius nupirks UAB „Limpa“ už didesnę nei restruktūrizavimo plane nustatytą kainą, tam pritarus restruktūrizavimo administratoriui (2018-03-12 atsiliepimo Priedas Nr. 2 (tomas V, 150 b. 1.)). Kartu su 2017-11-23 prašymu yra pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2016/08-16 kopija, iš kurios matyti, kad turtas yra parduodamas už kainą, atitinkančią rinkos vertę (IV t. e. b. 1. 4-24). Restruktūrizavimo plano 4 priedas „Ilgalaikio nekilnojamojo turto sąrašas 2013 gruodžio 31 d.“ 9 punkte (2018-03-12 atsiliepimo Priedas Nr. 1) numatyta bendra ginčo turto kaina yra 49.733 Lt (arba 14.403,67 EUR). Tuo tarpu UAB „Limpa“ už ginčo statinius sumokėjo net 28.100,00 EUR (2017-02-15 statinių pirkimo ir pardavimo sutarties 2.1. p., 2017-08-17 ieškinio Priedas Nr. 17). Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad UAB „Limpa“ ginčo turtą įsigijo pagal bendrovės kreditorių nustatytą tvarką bei už didesnę kainą, nei patys bendrovės kreditoriai yra nusprendę. Todėl darytina išvada, kad UAB „Limpa“ ginčo turtą įsigijo sąžiningai bei nėra pagrindo 2017-02-12 Statinių pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją.
Atsiliepimas
62.7 Nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, kadangi šis teismas, pasisakydamas dėl statybų 1978 - 1986 metais aplinkybių rėmėsi RAB „Spauda“ atsiliepime išdėstytais argumentais. RAB „Spauda“ savo 2018-06-19 atsiliepime aiškiai nurodė, kad ji yra ginčo turto statytoja ir savininkė remiantis 1978-02-07 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu, remiantis 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto statybos objekto priėmimo eksloatacijon aktu ir kitais dokumentais. Taigi, statybos teisėtumo 1978 - 1986 metais vertinimas pateko i ginčo ribas, kadangi atsakovas šiomis aplinkybėmis rėmėsi savo atsiliepime.
63. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundu atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai sprendimu nustatė, kad „Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Lietuvos K. P.. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos K. P. priklausantį turtą, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ (kurios turtas priklausė Lietuvos K. P.) buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu. Vėliau, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į specifinės paskirties valstybinę įmonę „Spauda“, kurios turtą patikėjimo teisę valdė ir steigėjo funkcijas vykdė Kultūros ministerija. Tokiu būdu, nuo 1991-11-04 iki 1995-10-27 AB „Spauda“ buvo valstybinė įmonė „Spauda“ (įmonės teisinė forma – specifinės paskirties valstybinė įmonė), nuo 1995-10-27 iki 2001-08-14 – specialios paskirties akcinė bendrovė „Spauda“. Įmonės įregistravimo data – 1991-11-04. <...> Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos K. P. turtą, Lietuvos K. P. C. K. leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikštelėmis ir tvoromis), pastatyti 1978-1986 metais, buvo perduoti valstybės įmonei „Spauda“, kuri vėliau tapo akcinė bendrovė. Teismas sprendžia, jog AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja. Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikštelės su tvoromis iki 2017-02-15 pereitų kitų įmonių nuosavybėn (CPK 178 str.). Mano, kad Teismas, įvertinęs visus įrodymus, nustatė ginčo statinių statybos metus, įvertino ar tuo metu jie buvo pastatyti teisėtai ir priėmė teisingą sprendimą, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai. Teismas teisingai nustatė, kad ginčo akto ginčijimui taikomas vieno mėnesio terminas, kad „pirminis ieškinys pateiktas teismui 2017-08-18. Darytina išvada, jog reikalavimas dėl 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo pateiktas praleidus ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą. <..> Ieškovai UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII RADIJO STOTIS“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašo atnaujinti vieno mėnesio terminą 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktui nuginčijimui, tačiau nenurodo jokių svarbių termino praleidimo priežasčių“.
64. Atsiliepimu į apeliacinius skundus UAB „Limpa“ prašo ieškovų apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
65. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos tokių asmenų teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl RAB Spauda kreditorių teisių, pareigų ar teisinio statuso. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto. ginčo statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o šio registro duomenys, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ši registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija taikoma visiems įrašams apie nekilnojamąjį turtą, tarp jų ir duomenims, gautiems iki Nekilnojamojo turto registro įsteigimo veikusiuose inventorizaciniuose biuruose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).
66. Pažymi, jog AB Spauda nuosavybės teisė į ginčo statinius viešajame registre buvo išviešinta dar 2009-11-13, t. y. daugiau kaip 7 metus iki ginčo sandorio sudarymo. AB Spauda nuosavybės teisė į ginčo statinius viešajame registre buvo išviešinta ir sudarant 2017-02-15 Statinių pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. DJ-856. Jokių apribojimų viešajam registre sudaryti ginčo sandorį įregistruota nebuvo. Todėl atsakovas UAB ,,Limpa“ neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso AB Spauda.
67. Atsakovas UAB ,,Limpa“ neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso AB Spauda ir todėl, kad 2014-05-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2106-464/2014, buvo patvirtintas RAB „Spauda" - restruktūrizavimo planas, kuriame ginčo turtą, kaip RAB Spauda nuosavybę numatyta parduoti už 49.733 Lt (Restruktūrizavimo plano 4 priedas „Ilgalaikio nekilnojamojo turto sąrašas 2013 gruodžio 31 d.“ 9 punkte numatyta bendra ginčo turto kaina yra pardavimo 49 733 Lt arba 14.403,67 EUR).
68. Ieškovai ginčija 2009-10-29 sudarytą Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurs dar 2009-11-13 išviešintas nekilnojamojo turto registre. Tačiau būtent ieškovai nepateikė duomenų, t. y. neįrodė aplinkybės, kad jie (ar asmenys, iš kurių pastarieji perėmė teisės ir pareigas), apie ginčijamą administracinį aktą sužinojo ne mažiau kaip per vieną mėnesį iki ieškinio pareiškimo. Ginčijamas administracinis aktas buvo išviešintas nekilnojamojo turto registre dar 2009-11-09. Viešajame registre įregistruoti duomenys yra vieši, todėl ieškovas turėjo ir galėjo su skundžiamu sprendimu (aktu) susipažinti ir pateikti skundą dar 2009 m. Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).
Atsiliepimas
69. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundu atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog iš esmės nei vienas iš byloje esančių įrodymų nepagrindžia aplinkybės, kad minėti administraciniai pastatai negalėtų būti eksploatuojami be ginčo aikštelių. Aplinkybė, jog aikštelės yra greta šių statinių ir ieškovai viena iš jų naudojasi, nėra kvestionuojama, tačiau vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankama aplinkybe pripažinti tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo aikštelės yra pastato, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Aplinkos ministerija sutinka su pirmosios instancijos teismo suformuluota išvada, kad nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei nuosavybės teisės pripažinimo bei 2009-10-29 pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas laikytinas savarankiškais reikalavimais, todėl jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai teikdami ieškinius pirmos instancijos teismui neginčijo jokių Aplinkos ministerijos veiksmų (neveikimo), nereiškė jokių reikalavimų, dėl to ministerija nepagrįstai įtraukta šioje civilinėje byloje atsakovu.
70. Trečiasis asmuo UAB „Agina“ atsiliepimu į apeliacini skundą prašo apeliantų apeliacinius skundus tenkinti, t. y. panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, o dalyse dėl skirtingų prašymų panaikinti/pakeisti 2009-10-29 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.44-2252 ir panaikinti/pakeisti 2017-02-15 Statinių pirkimo pardavimo sutartį Nr.DJ-856, spręsti teismo nuožiūra. Netenkinus apeliantų reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą visoje apeliantų prašymų apimtyje, panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
71. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog trečiasis asmuo sutinka su apeliantų argumentais, be to nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis 2010-04-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria teisėjų kolegija pažymėjo, kad konstatavus pirminių aktų, t. y. Vilniaus m. valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3422-01 neteisėtumą, reikalavimų, kurie iš principo buvo išvestiniai, pirmuosius įgyvendinantys, atmetimas remiantis ieškinio senatimi, prieštarautų ieškinio senaties instituto prigimčiai bei Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Dėl to ir šioje byloje, nustačius kad 2009-10-29 Aktas yra neteisėtas, atsižvelgiant į tai, kad byloje vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo, visiems ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnyje 1 dalyje – dešimt metų, kurio pradžia laikytina ginčijamo akto pagrindu atsakovų įregistruotos nuosavybės į statinius išviešinimo data - 2009-11-13.
72. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliantų apeliacinius skundus tenkinti, t. y. panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime į apeliacinius skundus jokių argumentų nenurodo.
73. Tretieji asmenys UAB „Savaitės ekspresas“, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo apeliantų apeliacinius skundus tenkinti ir panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Netenkinus apeliantų reikalavimo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą visoje apeliantų prašymų apimtyje, panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
74. Atsiliepimuose nurodoma, jog visiškai sutinka su apeliacinių skundų argumentais. Taip pat nurodoma, jog teismas buvo šališkas. Teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog AB „Spauda“ kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-163-516/2010 elgėsi panašiai, kaip iš šioje byloje, teigdama, kad jai priklauso kita neįregistruota automobilių stovėjimo aikštelė prie A. S. aikštės. Sprendžiant Ginčo statinių teisinio kvalifikavimo klausimą teismo ekspertas G. T. 2018-06-03 ekspertinio nagrinėjimo išvadoje nurodo, kad Ginčo statiniai yra bendro naudojimo visų pastatų priklausiniai, kad panaikinus ar apeliantams netekus teisės statyti automobilius Ginčo aikštelėse, būtų pažeisti STR reikalavimai ir viešasis interesas, tačiau teismas neatsižvelgė į kvalifikuoto teismo eksperto išvadą ir priimdamas sprendimą vadovavosi priešinga specialisto S. M. nuomone 2018-06-22 Ekspertinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodoma, jog ginčo objektai nėra pastatų priklausiniai S. M. E. tyrimo išvados parengtos neprofesionaliai, jose daug faktinių klaidų, kurias nustatė tretieji asmenys ir jų specialistai. Tai, kad priimdamas sprendimą teismas rėmėsi nepatikimomis specialisto išvadomis, rodo, jog teismas laikėsi išankstinės pozicijos apeliantų teikiamų įrodymų atžvilgiu, nes teisingas sprendimas negali būti priimtas nepatikimų ekspertinių išvadų pagrindu. Teismas buvo šališkas vertindamas apeliantų ir atsakovo RAB „Spauda“ pastatų automobilių parkavimo vietų poreikį. Sprendime pažymėta, kad Apeliantų pastate (6B3b) Kultūros ministerijai priklausančiose patalpose veikia VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“, kad teatro žiūrovų automobiliams parkuoti vietos nepakanka. Šią aplinkybė nustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2019-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-189-912/2019. Be to ir pats atsakovas RAB „Spauda“ nurodo, kad jo įmonėje visais laikotarpiais dirbo nuo 127 iki 117 darbuotojų, tačiau RAB „Spauda“ naudojasi net trimis automobilių parkavimo aikštelėmis (prie A. S. aikštės, prie RAB „Spauda“ gamybinių pastatų ir ginčo aikštelėmis). Taigi akivaizdu, kad Ginčo aikštelės atsakovui RAB „Spauda“ yra perteklinės, o VšĮ „Vilniaus keistuolių teatro“ ir kitiems apeliantų pastatams nepakanka vietos čia dirbančių darbuotojų ir teatro žiūrovų automobiliams parkuoti. Šią aplinkybę galiausiai patvirtina atsakovų antstolis A. N. 2018-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-18-124. Nors jame taip pat daug faktinių klaidų ir minėtas antstolis vengė fiksuoti pustuštę atsakovų RAB „Spauda“ automobilių parkavimo aikštelę prie gamybinio korpuso 1P, tačiau jo fotonuotraukose protokole yra fiksuoti šiuo metu prie apeliantų pastatų parkuojami automobiliai ant pravažiavimo kelių ir žolės vejų (XVI t.,b.l.106) ir kt.). Nepaisant to, teismas sprendime nurodo, kad „Ieškovų patalpos <...>, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas>. Tokia išvada rodo, kad teismas nesiekė bendraturčių interesų pusiausvyros, netyrė ir nevertino šių aplinkybių, sprendime atsakovo RAB “Spauda“ interesams suteikdamas akivaizdų prioritetą. Teismas buvo itin šališkas, atsisakydamas tenkinti apeliantų bei trečiųjų asmenų prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, nes be prašomų įrodymų apeliantai negalėjo tinkamai pagrįsti savo ieškiniuose keliamų reikalavimų.
75. Pažymi, kad priėmus skundžiamą teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 2019-01-25 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-189-912/2019, kurioje paneigė daugelį pirmosios instancijos teismo išvadų šioje civilinėje byloje: Skundžiamame sprendime teismas padarė išvadą, kad <Ieškovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas>. Tačiau Vilniaus apygardos teismas padarė priešingą išvadą, nustatęs, kad pastatui 6B3b, kuriame yra įsikūręs VŠĮ „keistuolių teatras“ nepakanka automobilių parkavimo vietų, kad <... atvažiavę į teatrą savo automobiliais žiūrovai neradus vietų automobiliams parkuoti prie teatro pastato statys automobilius šalia esančioje teritorijoje, kuri yra priskirta administraciniam pastato 4B22b eksploatavimui. Tai sudarys neišvengiamus trukdymus normaliam pastato 4B22b eksploatavimui...>. Skundžiamame sprendime teismas padarė išvadą, kad <...byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį už tą žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo aikštelės su tvoromis>. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad <... administraciniam pastatui (4B22b), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti skirta nepagrįstai maža teritorija - 12 238 kv. m. ploto Sklypo dalis, įskaitant privažiavimus, kiemus ir kt.,<...>, kad ieškovai <...turi teisę į 2,13 ha dydžio žemės plotą, kurį jie ilgą laiką nuomojo iš valstybės, mokėdami pastarajai mokesčius, tačiau turi teisę mokėti valstybinį žemės mokestį už 2,61 ha dydžio žemės plotą bendrame žemės sklype...>, kad <... neatsižvelgta į Pastatų 4B22b, 6B3b ir 7M2p, faktinį žemės naudojimą šių pastatų eksploatavimui,<...> todėl turėjo būti skirtas žemės plotas, kuris yra šalia šių pastatų ir Sklypo plane M 1:1000 yra pažymėtas indeksu III..>. Atkreiptinas dėmesys, kad Ginčo aikštelės yra arčiau apeliantų pastatų, o žemės plotas, pažymėtas indeksu III yra už Ginčo aikštelių, taigi apima ir Ginčo statinius (XI t.e.b.l. 224). Tokiu būdu aukštesnės instancijos teismo vertinimu Apeliantai mokėjo valstybinius žemės nuomos mokesčius taip pat ir už tą žemės sklypo dalį, į kurią patenka Ginčo statiniai.
76. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
77. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
78. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi (toliau – ir Kasacinio teismo nutartis) panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir grąžino Vilniaus apygardos teismui bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
79. Kasacinis teismas dėl aikštelių ir tvoros, kaip antraeilių daiktų ir pagrindinio daikto priklausinių, likimo 62 p. nurodė, jog teismai sprendė, kad AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai nenustatė šiam ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su komplekso Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaip valstybės turto, privatizavimu.
80. Kasacinio teismo nutarties 63 p. nurodyta, jog byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 333, kuriuo specialiosios paskirties AB „Spauda“ direktoriui buvo įsakyta teisiškai įregistruoti VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filiale pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (4B22b-3167,67 kv. m, 5B5/b-2602,17 kv. m, 6B3/b-2058,91 kv. m, 7M2/p-2178,84 kv. m, 1G4/p-20280,61 kv. m, 3F1/p-221,98 kv. m, 2G2/p-2849,21 kv. m, kontrolinę 8H1/p-60,85 kv. m, sandėlį 9F1/p-205,26 kv. m). Nurodyto įsakymo pagrindu specialios paskirties AB „Spauda“ buvo įregistruota nuosavybės teisė tik į dalį patalpų ir statinių, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jos nuosavybės teisės (jeigu tokia būtų nustatyta) į ginčo statinius.
81. Kasacinio teismo nutarties 67 p. nurodyta, kad ginčo statiniai yra komplekso Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teritorijoje, pastatai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taigi ir ginčo aikštelės bei tvoros buvo pastatyti kaip vientisas kompleksas. Viena aikštelė skirta pastatuose dirbančiųjų poilsiui (sportui), kita naudojama darbuotojų ir lankytojų automobiliams statyti. Taigi ginčo turtas pastatytas ir naudojamas tam, kad nuolat tarnautų pastatams Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
82. Kasacinio teismo nutarties 69 p. teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo aikštelės (su jų konstrukciniais elementais – tvoromis) buvo pastatytos nuolatinai viso komplekso pastatams tarnauti. Tai pagrindžia ir byloje pateikta teismo eksperto ir konsultanto G. T. išvada. Teismų akcentuota aplinkybė, kad ginčo statiniai yra ne ant ieškovams priklausančio žemės sklypo, taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl šio turto teisinio statuso (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020).
83. Kasacinio teismo nutarties 70 p. remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatavo, kad teismų išvada, jog ieškovai neįrodė, kad ginčo aikštelės su tvoromis yra pastatų, kuriuose yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausiniai ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys, yra nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
84. Kasacinio teismo nutarties 72 p. nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčo statiniai yra pastatų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausiniai, tam, kad būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl jų priklausomybės, kaip minėta, būtina įvertinti specifinės paskirties VĮ „Spauda“ turto perdavimo (privatizavimo) dokumentus. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad juose nėra aiškiai nurodyta, jog ginčo statiniai, kaip priklausiniai, nėra įtraukiami į perduodamo (privatizuojamo) turto vertę, juos turėjo ištikti pagrindinių daiktų, t. y. pastatų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), likimas – ginčo statiniai turėjo būti perduoti (privatizuoti) kartu su pastatais ir pereiti atsakovės AB „Spauda“ (ar kitam privatizavimo procese dalyvavusiam asmeniui, jei toks būtų nustatytas) nuosavybėn (nutarties 58 punktas). Tas pats pasakytina ir dėl ieškovų valdomų patalpų pirkimo–pardavimo sutarčių vertinimo, t. y. jose aiškiai nenurodžius, kad patalpos parduodamos be priklausinių, patalpų priklausinius turėjo ištikti pagrindinio daikto likimas, t. y. jie atitinkama dalimi turėjo pereiti nuosavybėn ieškovams kartu su šiuo metu ieškovams priklausančiomis patalpomis (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).
85. Kasacinio teismo nutarties 73 p. teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ir tai lėmė netinkamą materialiosios ir proceso teisės normų taikymą.
86. Dėl statinio(-ių) pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimo ir termino apskųsti administracinį aktą taikymo Kasacinio teismo nutarties 82 p. nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismo nustatyta, jog ginčijamas 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ pagrindu, nes šiuo teisės aktu buvo leista įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., tuo atveju, jei statiniai pripažįstami tinkamais naudoti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, būtent – Statybos įstatymą ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Pagal šiuos teisės aktus ginčo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu nebuvo pripažintas statinių statybos teisėtumas, nes realiai komplekso Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir atitinkamai ginčo statinių statybos tuo metu jau nebuvo vykdomos.
87. Kasacinio teismo nutarties 83 p. teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamame akte, be kita ko, yra nurodyta, jog ginčo statinių statytoja yra AB „Spauda“, techninis prižiūrėtojas – savininkas. Ginčijamo akto pagrindu tik atsakovės RAB „Spauda“, kaip vienintelės ginčo statinių savininkės, nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso atitinkamos ginčo statinių dalys, tai būtų pagrindas pripažinti, kad ginčijamu aktu yra pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės.
88. Kasacinio teismo nutarties 84 p. teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustačius, jog ieškovai taip pat yra ginčo statinių savininkai, būtų pagrindas pripažinti, jog VĮ Registrų centre atliktas vienintelės savininkės AB „Spauda“ nuosavybės teisės į ginčo statinius išviešinimas neatitiko realių daiktinių teisių į ginčo statinius turinio. Tam, kad būtų padaryta tokia išvada, minėta, šioje byloje būtina patikrinti specifinės paskirties VĮ „Spauda“ turto perdavimo (privatizavimo) dokumentus ir nustatyti, ar ginčo statiniai buvo perduoti (privatizuoti) kaip pastatų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausiniai, taip pat ar ginčo statiniai buvo parduoti ieškovams kartu su įsigyjamomis patalpomis.
89. UAB ,,Limpa“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šioje byloje aktuali ir kita kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 buvo nurodyta, kad jeigu privatizavimo dokumentuose aiškiai nenurodoma, kad atitinkamas daiktas yra privatizuojamas ir už jį atsiskaitoma, tai toks daiktas nėra privatizuojamas, nėra laikomas priklausiniu, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę. Ieškovai, įrodymų, jog įsigijo būtent ginčo turtą nepateikė. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės nustatė, kad privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai - pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai - įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos M. T. 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, atskaitant nusidėvėjimą ir indeksuojant koeficientu 1,8 likutinę vertę. Šiuo atveju, ginčo turtas įkainotas nebuvo. Atkūrus nepriklausomybę, pastato patalpų perleidimas vyko ne civilinių sandorių pagrindu. Viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad privatizavimo objektas yra įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programas. Pagal to paties straipsnio 4 p. privatizavimo objektu negali būti valstybinis turtas, kuris neperkainotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas taisykles. Byloje nėra duomenų, jog ginčo objektai buvo įkainuoti ir privatizuoti kaip priklausiniai, t. y. ieškovai į nurodytą turtą nuosavybės teisių neįgijo. Dėl ieškinių senaties nurodė, kad byloje (b.t. 3., b.l. 177) yra pateiktas 2010 m. gegužės 27 d. Vilniaus m. savivaldybei bei Vilniaus apskrities viršininko administracijai adresuotas skundas dėl draudimo naudotis ginčo aikštelėmis, kuriame nurodoma, jog yra užtverti įvažiavimai į ginčo aikšteles.
90. Byloje taip pat pateiktas (b. t. 3., b. l. 183 ) ieškovų 2006 m. liepos 3 d. raštas Vilniaus m. savivaldybei bei Vilniaus apskrities Žemės tvarkymo departamentui, dėl draudimo naudotis ginčo aikštelėmis, kuriame keliamas ginčas dėl naudojimosi pardavimo aikštelėmis. Taigi ginčą dėl naudojimosi aikštelėmis ieškovai kėlė dar nuo 2006 m. Nepaisant to ieškovai teigia, neva apie ginčijamą aktą sužinoję tik 2016 m. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ginčą dėl naudojimosi aikštelėmis kelia dar nuo 2006 m., yra mažai tikėtina, jog apie akto egzistavimą bei aikštelių įregistravimą sužinojo tik 2016 m. Ieškovas UAB „Lirsona popierius“ yra RAB Spauda kreditorius, kuris dalyvavo svarstant ir tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą, kuriame buvo numatyta parduoti ginčo aikšteles, tačiau numatomo pardavimo neginčijo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, UAB „Limpa“ padarė išvadą, kad šioje byloje nėra nustatytos jokios objektyvios ir nuo ieškovų valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jiems laiku paduoti skundą, o terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl ieškovų nerūpestingumo ir aplaidumo.
91. Dėl 2017 m. vasario 15 d. sudarytos Statinių pirkimo ir pardavimo sutarties nurodė, kad minėtos sutarties sudarymo dieną UAB „Limpa“ pavedimu į RAB „Spauda“ atsiskaitomąją sąskaitą už ginčo statinius pervedė 28.100,00 EUR. 2017 m. kovo 2 d. Statinių pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. DJ-856 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b.t. 1., b.l. 129). Sudarant ginčo sutartį AB Spauda nuosavybės teisė į ginčo statinius viešajame registre buvo išviešinta daugiau kaip 7 metus, jokių apribojimų viešajam registre sudaryti ginčo sandorį įregistruota nebuvo. UAB ,,Limpa“ neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso AB Spauda ir todėl, kad 2014 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2106-464/2014, buvo patvirtintas RAB „Spauda“ - restruktūrizavimo planas, kuriame aiškiai ginčo turtą, kaip RAB Spauda nuosavybę numatyta parduoti. Įgijus ginčo aikšteles ir baigus šią bylą apeliacinės instancijos teisme, vienoje iš aikštelių atsakovas UAB Limpa savo lėšomis įrengė reguliuojamą atitvarą, sporto aikštelę savo lėšomis pritaikė žaisti tinkliniui. Įrengta aikštelė vasaros sezono metu buvo išnuomota VšĮ Paplūdimio tinklinio mokykla sportinei veiklai vykdyti. Tokiu būdu iki šios dienos bendrovė yra investavusi lėšas į ginčo turtą, ginčo turtas yra pagerintas, todėl teismui nusprendus tenkinti ieškovų ieškinius ir taikyti restituciją natūrą, UAB Limpa padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovų atitinkamai pagėrėtų.
92. Ieškovas UAB „Savaitė“ 2021 m. sausio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus (pirkimo-pardavimo sutartis, privatizavimo dokumentus, atsakingų institucijų raštus ir t.t.), kuriuose nurodė, kad teikiamuose dokumentuose nėra jokių nuostatų, kurios teigtų, kad: privatizuojamas turtas perduodamas AB „Spauda“ (ar kitam privatizavimo procese dalyvavusiam asmeniui) be priklausinių; parduodamos patalpos Ieškovui be priklausinių.
93. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Ieškovo UAB „Savaitė“ 2021 m. sausio 18 d. Prieduose Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 12 pateikta informacija, susijusi su SP AB „Spauda“ sprendimu parduoti nenaudojamas patalpas (pirties patalpas, kultūrinio komplekso koridoriaus dalį ir terasą, dalį medžiagų sandėlio patalpų), ar įsakymu SP AB „Spauda“ vardu teisiškai įregistruoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nurodytais įsakyme Nr. 333 indeksais, o priedu Nr. 9 pateiktoje SP AB „Spauda“ 1998-10-28 patalpų pardavimo sutarties A. R., A. M. ir S. M., kopijoje, sutarties sąlygos yra analogiškos ir kitoms byloje pateiktų pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygoms. Ginčo statiniai nebuvo aptarti sutartyse ar protokoluose, todėl atitinkamai negalėjo būti ir parduoti kartu su įsigyjamomis patalpomis. Dėl šios priežasties Inspekcija Vilniaus apygardos teismo prašė ieškovės UAB „Savaitė“ pateiktus rašytinius įrodymus, kurie nebuvo pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu, priimti, o priedais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 11 įvardintus pateiktus įrodymus, atmesti, taip pat atmesti apeliacinius skundus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1258-566/2018 palikti nepakeistą.
94. Atsakovas UAB „SPAUDA“ 2021 m. sausio 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, jeigu veikianti įmonė parduodama visa, o ne suskaidyta į atskirus privatizavimo objektus, tai ją įsigiję fiziniai asmenys, taip pat jų įsteigtos įmonės perima visas įsigytosios įmonės teises ir prievoles. Byloje nustatyta, kad ginčo aikštelės su tvoromis, kaip ir visas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos kompleksas, buvo pastatyti TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimo ir leidimo atlikti statybos ir montavimo darbus pagrindu. Kompleksas buvo statomas nuo 1978 m.; iki 1986 m. Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Komunistų partijai. Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę, Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijos turtą, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikštelėmis ir tvoromis) buvo perduoti VĮ „Spauda“. Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į specifinės paskirties valstybinę įmonę „Spauda“, vėliau ji tapo akcine bendrove, kurios akcijos ir buvo privatizuotos. Taigi, remiantis išdėstytu bei Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, buvo perimtos visos VĮ Spauda teisės ir prievolės, įskaitant teisė į visą įmonės valdytą turtą. Tuo tarpu ieškovas UAB „Savaitė“ patalpas (duomenys neskelbtini), Vilnius įsigijo iš UAB „E. L.“, UAB „E. L.” privatizavo ne Spaudos akcijas, bet privatizavimo būdu įsigijo nekilnojamąjį turtą, - dalį patalpų, t. y.: UAB „E. L.” privatizavo patalpas, o ne akcijas. UAB „E. L.” patalpas įgijo ne civilinių sandorių pagrindu, todėl CK nuostatos netaikytinos. Atsakovas pažymi, jog 1991 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 297 buvo patvirtintos “Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos”, kurių 4 punktas bei 1992 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 267 “Dėl gyvenamųjų namų, kitų pastatų bei statinių techninio inventorizavimo darbų spartinimo” 4.3 punktas nustatė, kad negali būti privatizuojami statiniai, kurie nustatytąja tvarka neinventorizuoti ir teisiškai neįregistruoti. Nurodytų privatizavimo įstatyme bei minėtuose LRV nutarimuose įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad vykdant privatizavimą viešo aukciono būdu, gali būti parduodamas tik toks viešosios nuosavybės teise priklausantis statinys ar jo dalis, kuris yra: įstatymų nustatyta tvarka inventorizuotas ir įvertintas; apskaitomas kaip ilgalaikis materialusis turtas; įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą. Ginčo turtas nurodytų reikalavimų neatitiko, todėl savarankiškai privatizuotas nebuvo ir išliko VĮ Spauda turtu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo turtas buvo inventorizuotas perkainotas, įvertintas bei apskaitomas kaip ilgalaikis materialus turtas ir įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. Priešingai LR Vyriausybės 1994-07-08 nutarime Nr. 571 ginčo turtas nenurodomas. Atsakovas UAB „SPAUDA“ taip pat nurodė, kad ieškovams sudarant pirkimo pardavimo sutartis ginčo turtas nebuvo baigtas statyti, nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nebuvo net įregistruota nebaigta statyba, kas sudaro pagrindą išvadai, jog iki 2009-11-13 (ginčo turto teisinės registracijos) ginčo turtas ieškovams net negalėjo būti perleistas, atitinkamai ir ieškovų įgytas civilinio sandorio pagrindu, įskaitant CK 4.14 str. numatytu pagrindu. Nurodyti argumentai bei nurodytas teisinis reguliavimas paneigia ieškovų teises į ginčo turtą ir sudaro pagrindą ieškinius atmesti.
95. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „VL turto valdymas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė ieškovų ieškinius atmesti, kaip nepagrįstus ir nurodė, kad UAB „VL TURTO VALDYMAS“ laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju Ginčo aikštelės 1 ir 2 yra savarankiški daiktai, o Ginčo tvoros 1, 2 ir 3 yra Ginčo aikštelių 1 ir 2 priklausiniai, tarnaujantys Ginčo aikštelėms 1 ir 2, kurie priklausė išimtinai AB „Spauda“, todėl AB „Spauda“ be apribojimų turėjo teisę Ginčo statinius perleisti savo pasirinktiems asmenims. UAB „VL TURTO VALDYMAS“ nuomone ginčo situacijoje teismas turėtų nustatyti teisinį bei funkcinį ryšį tarp Ginčo daiktų ir kitų pastatų, esančių Žemės sklype, nuspręsti dėl Ginčo objektų teisinio statuso bei tada vertinti Ieškovų patalpų įsigijimo aplinkybes. UAB „VL TURTO VALDYMAS“ nuomone Ieškovai ginčo byloje tinkamai neįrodė aplinkybės, jog Ginčo statiniai turi būti laikomi pastatų, esančių Žemės sklype, priklausiniais, todėl vien dėl šios aplinkybės Ieškiniai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. T.y. byloje yra pakankamai įrodymų, kad Ginčo statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai, o ne statinių, esančių Žemės sklype, priklausiniai.
96. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
97. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
98. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; 2) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 str. 4 d.). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
99. CPK 329 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
100. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Byloje pateiktos patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovai įsigijo šiuo metu valdomas patalpas. Dalis ieškovų patalpas įsigijo iš AB „Spauda“, tačiau dalis – iš trečiųjų asmenų. Byloje nenustatyta, kas tais atvejais buvo pirminis pastarųjų patalpų pardavėjas, t. y. ar šias patalpas pardavinėjo AB „Spauda“, kaip savininkė, ar jos buvo privatizuojamos ir jas ieškovams pardavė kiti asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys yra svarbūs nagrinėjamoje byloje tam, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovai patalpas įsigijo kartu su atitinkama dalimi ginčo statinių, kuriuos ieškovai traktuoja kaip pastatų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausinius, taip pat ar sutartyse nebuvo padarytos aiškios išlygos dėl priklausinių nepardavimo. Taigi, tuo atveju jei būtų nustatyta, kad sutartyse nėra aiškiai nurodyta, jog ginčo statiniai, kaip priklausiniai, nėra įtraukiami į perduodamo (privatizuojamo) turto vertę, juos turėjo ištikti pagrindinių daiktų, t. y. pastatų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), likimas – ginčo statiniai turėjo būti perduoti (privatizuoti) kartu su pastatais ir pereiti atsakovės AB „Spauda“ (ar kitam privatizavimo procese dalyvavusiam asmeniui, jei toks būtų nustatytas) nuosavybėn. Tas pats pasakytina ir dėl ieškovų valdomų patalpų pirkimo–pardavimo sutarčių vertinimo, t. y. jose aiškiai nenurodžius, kad patalpos parduodamos be priklausinių, patalpų priklausinius turėjo ištikti pagrindinio daikto likimas, t. y. jie atitinkama dalimi turėjo pereiti nuosavybėn ieškovams kartu su šiuo metu ieškovams priklausančiomis patalpomis (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).
101. Kadangi sprendimo 100 punkte nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo analizuotos ir vertintos, o to padaryti apeliacinės instancijos teisme pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės. Pagal papildomai nustatytą terminą ieškovai pateikė dalį naujų, pirmosios instancijos teisme nepateiktų įrodymų, ieškovai ir atsakovai nurodytas aplinkybes įrodinėja naujais įrodymais ir paaiškinimais, t. y., būtina šalims suteikti galimybę pateikti ir įvertinti naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 100 p., tai yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme. Nustatytas bylos esmės neatskleidimas, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją dėl bylai reikšmingų aplinkybių nagrinėjimo visa apimtimi naujais aspektais, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.