Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 58-102 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės atlikimo pradžia – 2016 m. balandžio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. balandžio 28 d., 1/2 dalį bausmės nuteistasis atliko – 2020 m. balandžio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 2 metai 11 mėnesių 30 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 58-102 nutarta taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas penktą kartą. Komisija atsižvelgdama į žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus aktualius kriminogeninius veiksnius ir jų valdymą, elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, tai, kad nuteistasis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją ir darbo vietą, susitvarkė su priklausomybe alkoholiui, dengia civilinius ieškinius, išplėtė savo suvokimą apie emocijų ir minčių sąsajas su smurtiniu elgesiu bei alternatyvomis jam, vienbalsiai padarė išvadą, jog lygtinai paleistas J. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos namų tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad J. S. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kurioms esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. S. Komisijai pristatomas penktą kartą, praeityje neteistas. Amžius pirmojo teistumo metu – 28 metai. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas įvykdytas prieš artimą asmenį – brolį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą bausmės atlikimo metu. Kita vertus, nusikaltimo pavojingumas bei pobūdis, jo padarymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos. Vien išvardintos aplinkybės savaime nereiškia, jog nuteistojo šiuo metu negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytą nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjant bylą teisme suteikto paskutinio žodžio metu jis savo kaltę neigė, tačiau duodamas parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu esmines nusikaltimo aplinkybes buvo pripažinęs. Šiuo metu labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsakomybę prisiima. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad atsižvelgus į pokalbio su nuteistuoju ypatumus, pastebėta, jog jis labai gerai suvokia savo nusikaltimo pasekmes aukai ir aukos artimiesiems. J. S. nusikaltimui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, labai sunkų smurtinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bausmės atlikimo metu apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nenustatyta. Atlikdamas bausmę nuteistasis dalyvavo ir dalyvauja resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, lankė individualias psichologų konsultacijas, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka aukšta, jis supranta alkoholio vartojimo žalą asmeniui ir visuomenei. Nuteistajam bausmės atlikimo metu pavyko susitvarkyti su priklausomybe alkoholiui ir tai gali palengvinti jo integracijos į visuomenę procesą. Be to, kaip nurodyta, socialinio tyrimo išvadoje, jis supranta, jog specialistų pagalba reikalinga ne tik pataisos namuose, bet ir paleidimo atveju. Savikontrolės praradimo atvejų bausmės atlikimo metu nefiksuota. Nuteistasis baigė intervencinę priemonę, skirtą smurto prevencijai, praplėtė savo suvokimą apie emocijų ir minčių sąsajas su smurtiniu elgesiu bei alternatyvomis jam, tobulino savo žinias, įsisavindamas naują minčių nukreipimo, nuostatų keitimo bei kontrolės mechanizmų teorinę medžiagą.

J. S. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko emociškai pozityvius santykius su artimaisiais, sulaukia paramos ir palaikymo iš jų, kas gali palengvinti integracijos į visuomenę procesą. Artimieji (tėvai, brolis ir sesuo) susitaikė su įvykusia situacija ir nuteistajam atleido. Lygtinio paleidimo atveju motina sutinka jį priimti gyventi, taigi laisvėje problemų dėl gyvenamosios vietos nebūtų. Nuteistasis geba realizuoti save darbinėje veikloje, supranta darbo naudą. Atvykęs bausmės atlikimui jis sutiko dirbti bet kokį įstaigos administracijos siūlomą darbą – dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose įsidarbino įmonėje, kurioje ketina dirbti ir paleistas lygtinai. Darbdavys J. S. charakterizuoja teigiamai. Nors jo mokymosi ir įsidarbinimo galimybės nėra susijusios su padaryta nusikalstama veika, tačiau darbas gali būti apsauginiu veiksniu, mažinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir galintis padėti siekti finansinio saugumo teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo metu J. S. turi finansinių sunkumų dėl civilinių ieškinių. Kita vertus, jo padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais. Nuteistasis turi pastovų pajamų šaltinį, gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir netekto darbingumo pensiją, iš kurių išskaičiuojamos skolos civiliniams ieškiniams padengti, pagal galimybes stengiasi mokėti ir savanoriškai, kas rodo, jo kritinį požiūrį į savo neteisėtą elgesį ir pasekmių prisiėmimą.

Nuteistasis nuo 2019 m. gruodžio 4 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2021 m. lapkričio 5 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus. Jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, stebimas teigiamas požiūris į priežiūrą ir apribojimus, bausmės atlikimo metu nebaustas, net 16 kartų skatintas. Struktūruotoje aplinkoje yra stebimos didelės nuteistojo pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių raišką, savanoriškas iniciatyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą. Pagal OASys vertinimo metodiką J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (past. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad labai žema). Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu matyti, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko žema, elgesio rizikos įverčiai po truputį mažėjo, nuteistasis darė pažangą. Lyginant su 2021 m. rugsėjo 22 d. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu įvertis sumažėjo srityse: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys. Pastebėtas tik nežymus įverčio balų padidėjimas „ryšių“ srityje, kadangi išsiskyrė su sutuoktine, tačiau tai pagal socialinio tyrimo išvadą nelaikytina jo kriminogeniniu veiksniu. Šiuo metu stebimas nuteistojo gebėjimas toleruoti frustracijas, atpažinti problemas ir sveikai įvertinti nepalankiai susiklosčiusią situaciją. Kai tuo tarpu paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo metu gebėjimas toleruoti frustracija buvo tik dalinis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad praeityje nuteistasis stokojo problemų sprendimo įgūdžių, tačiau vertinimo metu buvo stebimas gebėjimas spręsti kilusias problemas, jis teigė pasimokęs iš savo klaidų. Nuteistasis įvykdė Komisijos rekomendacijas, viso bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir intervencinėse priemonėse, pozityvaus užimtumo veiklose. Individualių psichologinės intervencijos ir pozityvaus užimtumo priemonių lankymo metu stengėsi siekti pozityvių savo elgesio pokyčių, stebima pažanga – išplėtė savo suvokimą apie emocijų ir minčių sąsajas su smurtiniu elgesiu bei alternatyvomis jam, geba atrasti alternatyvius sprendimus, strategijas kryptingam emocijų išreiškimui bei konstruktyviam nesutarimų ir konfliktų sprendimui. Jis supranta, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų ir koreguoja savo elgesį atsižvelgdamas į tai, geba įvardinti tiek neigiamas, tiek teigiamas savo būdo savybes, atpažinti esminius dalykus, kurie jam sukelia neigiamas pasekmes, neneigia savo atsakomybių. Ateityje ir toliau pasiryžęs koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Turi konkrečius ateities planus, susijusius su darbine veikla, civilinių ieškinių dengimu, pagalba tėvams ir rūpinimusi jais, išreiškia norą grįžti į visuomenę ir kurti prasmingą ateitį.

Teismo vertinimu, teigiamai J. S. apibūdinančių duomenų visuma šiuo atveju leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis deda realias pastangas pakeisti savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Įvertinęs pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką ir pažangą ją mažinant, J. S. elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes integruotis į visuomenę bei tam įtakos turinčius veiksnius, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei atliktą bausmės dalį, teismas darytina išvada, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 58-102 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S..

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.