Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 93-228, kuriuo nuteistajam J. S. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 (keturi) metai 6 (šeši) mėnesiai 20 (dvidešimt) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. spalio 8 d.).

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis J. S. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas, konstatavus, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl apylinkės teismas negalėjo daryti išvados, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taip pat apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Komisijos nutarimas, kuriuo buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam J. S., buvo priimtas 2020 m. spalio 12 d. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo J. S. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, pagrindo nėra.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Laisvėje J. S. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko emociškai pozityvius socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi žmoną. Taip pat nustatyta, kad J. S. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais J. S. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose elgesio korekcijos programose. Laisvės atėmimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebuvo baustas, septynis kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Bausmės atlikimo metu jis motyvuotas prasmingam užimtumui, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo staliaus specialybę. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų. Tačiau vien tai, kad J. S. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimą, už kurį J. S. atlieka jam paskirtą bausmę, sunkumą, pobūdį bei likusią neatliktos bausmės dalį. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra patenkintas savo asmenybe, stebima jo savianalizės įgūdžių stoka, dėl to asmeniui sunku įvardinti savo tiek gerąsias, tiek blogąsias savybes. Nuteistasis ateityje jaučia poreikį spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, geba numatyti tam tikrus alternatyvius jos sprendimo būdus, tačiau ne visi pasirinkti būdai yra adekvatūs, neįvertina, kada reikalinga pagalba. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog J. S. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 14 balų, kuri pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemai rizikos grupei. Tačiau tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažymėtina ir tai, kad yra išlikęs nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantis kriminogeninis veiksnys: lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi finansiniai įsipareigojimai).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad J. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka nors ir lengvosios grupės sąlygomis, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, kadangi ji jau buvo įvertinta teismo skiriant bausmę, tačiau ji vertinama kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

12. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo tą aplinkybę, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad J. S. neatliktos bausmės dalis – 4 (keturi) metai 6 (šeši) mėnesiai 20 (dvidešimt) dienų, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos.

13. Pritartina nuteistojo skunde dėstomiems argumentams, jog lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nors ir yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

15. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.