Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

vertėjaujant Oliai Lebed.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. C. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, J. B., V. Š., D. Ž., A. M. A. M., J. T., D. Š., J. D., A. C. (A. C.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė. Akcentavo, kad po sutuoktinio mirties liko gyventi (duomenys neskelbtini) ir jame nepertraukiamai gyveno 38 metus, tvarkė ūkį, remontavo statinius, mokėjo ir iki šiol moka namo išlaikymo išlaidas. Sąskaitos išrašomos pareiškėjos, kaip nekilnojamojo turto savininkės, vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo teisinius santykius reglamentavo 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinis kodekas (toliau – 1964 m. CK).

1964 m. CK 568 straipsnis nustatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis). Asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m., CK 587 straipsnio 3 dalis). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. C. ir S. C. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė trijų vaikų: J. C., gim. (duomenys neskelbtini), Y. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. C., gim. (duomenys neskelbtini). S. C. mirė (duomenys neskelbtini).

Palikėjo sūnus J. C. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas išsituokęs, turėjo tris vaikus – J. B., V. Š. ir D. Ž.. Palikėjo sūnus T. C. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, turėjo tris vaikus: D. Š., J. D. ir A. C.. Palikėjo dukra Y. M. mirė (duomenys neskelbtini) būdama išsituokusi, turėjo du vaikus: A. M. ir A. M..

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis palikėjui mirties dieną priklausė šis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėto nekilnojamojo turto įgijimo pagrindas – 1982 m. kovo 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, tačiau ji po sutuoktinio mirties nedelsdama pradėjo jo turtą faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi sutuoktiniui priklausančiame name, jį prižiūrėjo, valdė, turėjo ūkį, mokėjo mokesčius, pagal galimybes atliko remontą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėja nuo 1993 m. lapkričio 9 d. deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties gyvenamosios vietos nekeitė, rūpinosi turtu ir jį prižiūrėjo kaip savo. Nors nuo palikėjo mirties praėjo 38 metai, todėl dalis įrodymų (mokėjimo dokumentų) neišliko, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad sąskaitos už palikėjui priklausančio gyvenamojo namo išlaikymą yra išrašomos pareiškėjos vardu ir ji šias sąskaitas apmoka.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. B. parodė, kad ilgą laiką buvo J. ir S. C. kaimynė, su pareiškėja bendrauja iki šiol. Patvirtino, kad J. C. po sutuoktinio mirties liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), darė remontą, dažė namą, keitė langus, taip pat turėjo ūkį (augino gyvulius, daržus).

Pagal Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2025 m. kovo 7 d. pateiktus duomenis po S. C. mirties nuo (duomenys neskelbtini) iki 1992 m. lapkričio 30 d. (duomenys perduoti saugoti iki šios datos) Šalčininkų valstybinėje notarinėje kontoroje paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikimo vietos atsiradimo notarė duomenų apie tai, kad po palikėjo mirties būtų pradėta paveldėjimo byla neturi. Pagal 2025 m. birželio 16 d. Testamentų registro išrašą Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo S. C. testamentų ir (ar) palikimo priėmimo faktų. Palikėja yra pirmos eilės S. C. įpėdinė. Palikėjo vaikų, mirusių vėliau nei palikėjas, įpėdiniai į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo, pareiškėjos prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neprieštaravo. Paskesnės eilės įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujančios institucijos nėra pradėjusios procedūrų dėl S. C. palikimo perėjimo valstybei, prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti sutuoktinio S. C., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dėl to teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. C. priėmė palikimą, atsiradusį mirus sutuoktiniui S. C., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos J. C. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. C. (S. C.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.